41e76fe3-9b41-403d-87a4-35d6fb0d1d7d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-884-577/2013                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01161-2013-4                      Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.2.  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gegužės 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovei G. M. R. dėl įpareigojimo atnaujinti Å¡alto vandens tiekimÄ , trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas A. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę netrukdyti atnaujinti geriamojo vandens tiekimÄ namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti vandentiekio vamzdį ir Å¡ulinį, esančius sklype adresu (duomenys neskelbtini), beÅ¡eimininkiais ir perduoti juos Vilniaus miesto savivaldybei; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys, iÅ¡skyrus reikalavimÄ dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu, priimtas 2013-01-31. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – laikinai atnaujinti geriamojo vandens tiekimÄ namui, esančiam sklype adresu (duomenys neskelbtini), iki ginčo iÅ¡sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, bet ne sutapti su pareikÅ¡tais reikalavimais, t. y. ieÅ¡kinio dalyku.

Å ioje byloje ieÅ¡kovas bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindžia tuo, jog atsakovei galimai neteisėtai atsisakant leisti atnaujinti vandens teikimÄ Ä¯ ieÅ¡kovui priklausantį namÄ , jis patiria nuostolius. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, aplinkybė, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisako leisti atnaujinti vandens tiekimÄ iÅ¡ vandentiekio Å¡ulinio, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, todėl pritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys.

Be to, teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytus argumentus, nenustatė aplinkybių, keliančių grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo (jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui) vykdymui. IeÅ¡kovas A. R. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio 31 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – laikinai atnaujinti geriamojo vandens tiekimÄ namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Apeliantas pritaria, kad jo praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės kažkiek sutampa su ieÅ¡kinio dalyku, tačiau, pasak apelianto, praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės Å¡iuo atveju yra gyvybiÅ¡kai reikalingos tam, kad bÅ«tų užtikrinti bent minimalÅ«s fiziologiniai poreikiai gyvenat name.

Apelianto teigimu, ginčas gali užsitęsti, todėl nepritaikius praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«tų apribotos ieÅ¡kovo teisės naudotis savo turtu, turtui ir toliau bÅ«tų daroma žala, kuriÄ sunku prognozuoti. Pasak apelianto, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ne vien tik bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, tačiau laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti ir teisinius santykius laikinai sureguliuojančios priemonės, sudarančios sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas teismo sprendimas.

Atsakovė G. M. R. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsakovė tvirtina, kad teismas laikinÄ sias apsaugos priemones gali taikyti tik tuo atveju, jeigu tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pasak atsakovės, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog yra tikimybė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas bus patenkintas, taip pat atsižvelgus į ieÅ¡kovo suformuluotÄ reikalavimÄ akivaizdu, kad atsakovė neatliko ir negali atlikti jokių veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas.

Jei teismas patenkintų ieÅ¡kovo reikalavimÄ , tai atsakovė neturėtų atlikti jokių veiksmų, prisijungti prie vandentiekio turėtų pats ieÅ¡kovas. Atsakovės nuomone, jeigu teismas pritaikytų laikinÄ sias apsaugos priemones, kurių praÅ¡o ieÅ¡kovas, tai teismas iÅ¡ esmės iÅ¡spręstų ginÄÄ , o tai prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. Be to, atsakovė tvirtina, kad ieÅ¡kovas galėjo parengti vandentiekio projektÄ , jį suderinti su UAB „Vilniaus vandenys“ ir nusitiesti nuo savo gyvenamojo namo iki UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančio vandentiekio vamzdynus ir tapti savarankiÅ¡ku vartotoju.

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – laikinai atnaujinti geriamojo vandens tiekimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę netrukdyti atnaujinti geriamojo vandens tiekimÄ namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – laikinai atnaujinti geriamojo vandens tiekimÄ namui, esančiam sklype adresu (duomenys neskelbtini), iki ginčo iÅ¡sprendimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios ieÅ¡kinio dalykui. CPK normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygas ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo bÅ«tent toje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo realus įvykdymas gali pasunkėti arba tapti visiÅ¡kai nebeįvykdomas.

Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybÄ , bet nėra materialiojo teisinio pobÅ«džio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo iÅ¡sprendimas ir teisinės taikos atkÅ«rimas tarp Å¡alių, o siekis užkirsti keliÄ aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti bÅ«simo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieÅ¡kinį, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , status quo padėties iÅ¡laikymas, kuri leistų ieÅ¡kovui, priėmus jam palankų sprendimÄ , tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.

Pakartotinai atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, bet ne sutapti su pareikÅ¡tais reikalavimais, t. y. ieÅ¡kinio dalyku. Tik iÅ¡skirtiniais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieÅ¡kinio padavimo atveju (CPK 6.255str.), teismas gali taikyti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios iÅ¡ esmės sutampa su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais, tačiau net ir tuo atveju bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis iÅ¡spręsti klausimus, kurie sprendžiami teismo sprendimu, turėtų bÅ«ti iÅ¡imtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu bÅ«du užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).

Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisako leisti atnaujinti vandens tiekimÄ iÅ¡ vandentiekio Å¡ulinio, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, todėl pritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys. Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų kelti grėsmę galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė negali atlikti jokių veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas.

Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieÅ¡kovas pastoviai gyvena bÅ«tent name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str.), todėl vandens tiekimo nutraukimas pažeidžia atsakovo minimalius fiziologinius poreikius. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas ir ieÅ¡kinyje, ir atskirajame skunde nurodo savo gyvenamosios vietos adresÄ ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) (b.l. 1; 23). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡iuo konkrečiu atveju užtikrintų minimalius atsakovo fiziologinius poreikius gyvenant name, esančiame (duomenys neskelbtini).

 Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taikė procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo A. R. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį pakeisti ar panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimÄ , tačiau apelianto A. R. atskirasis skundas pirmosios instancijos teismo teisėjos 2013-02-28 rezoliucija buvo priimtas (b.l. 23). Duomenų apie apelianto atleidimÄ nuo žyminio mokesčio byloje taip pat nėra, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė termino apeliantui paÅ¡alinti atskirojo skundo trÅ«kumus (CPK 316 str.).

Atsižvelgdamas į Å¡iuo atveju mokėtino žyminio mokesčio nedidelę sumÄ bei siekdamas bylos iÅ¡nagrinėjimo operatyvumo, apeliacinės instancijos teismas netaiko atskirojo skundo trÅ«kumų Å¡alinimo instituto, nes žyminio mokesčio už iÅ¡nagrinėtÄ atskirÄ jį skundÄ priteisimo klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas vėlesnėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla iÅ¡nagrinėjama iÅ¡ esmės arba užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93 str., 94 str., 96 str.).

Kadangi Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi iÅ¡laidų, tame tarpe ir už Å¡io atskirojo skundo nagrinėjimÄ , paskirstymo klausimÄ turi iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-20 nutartis c.b. Nr. 2-1465/2012). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas n u t a r i a: Apelianto A. R. atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                   Jadvyga Mardosevič                                                                                                                                  Â