2013-09-11 Nr. AB-4817 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-5/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00545-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. U. teisių perėmėjų M. U. ir A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. U. teisių perėmėjų M. U. ir A. U. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. U. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2-5; 30) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko 2009 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 10-S-6043 dalį, kuria buvo patvirtintas pareiškėjo stažas vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti;

2) panaikinti Institucijos viršininko 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 10-S-7553;

3) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 1D-3816 išdėstytą sprendimą;

4) įpareigoti atsakovus Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti pareiškėjo stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti, įskaitant pareiškėjo privalomos karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. birželio 5 d.

Nurodė, kad atsakovai, apskaičiuodami jo stažą valstybinei pensijai gauti, neteisingai skaičiavo laikotarpius, kurie turi būti įskaitomi į jo tarnybos stažą pareigūno pensijai gauti. Paaiškino, kad į tarnybos laiką pareigūno pensijai gauti nebuvo įskaitytas pareiškėjo privalomos tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 17-19) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 (toliau – ir Nuostatai) bei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos byloje aprašas, patvirtintas vidaus reikalų ministro 2007 m. rugpjūčio 20 d.

įsakymu Nr. 1V-294 (toliau – ir Aprašas). Nurodė Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, kurioje įvardijama, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d.

Nurodė Nuostatų 6.1 punktą, kuriame nustatyta, kad į tarnybos laiką, nurodytą Įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitomas faktinis tarnybos laikas visų valstybių įvairių rūšių ginkluotosiose pajėgose, TSRS valstybės saugumo sistemoje iki 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje ir kitose tarnybose, kuriose tarnyba organizuota statutiniais pagrindais. Šiame punkte nurodyti laikotarpiai įskaitomi tik tuo atveju, jeigu už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos. Paaiškino, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui pareiškėjo preliminarus stažas pensijai gauti buvo paskaičiuotas nuo 1989 m. gegužės 24 d. iki 1990 m. kovo 11 d., neįskaičiuojant į tarnybos stažą laikotarpio nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. birželio 5 d.

Pažymėjo, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, kreiptis dėl pensijos galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį Nr. A146-1451/2008.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 57-58) nurodė, kad pareiškėjas tarnavo neprivalomoje karo tarnyboje.

Pažymėjo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata neleidžia įskaityti ginčijamo laikotarpio į tarnybos laiką pensijai gauti. Atkreipė dėmesį, kad įstatymo leidėjo valią neįskaityti minėto laikotarpio į tarnybos laiką pensijai gauti patvirtino pats įstatymų leidėjas, nagrinėjęs peticiją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 43–45) prašė skundą atmesti.

Nurodė, jog teisės aktuose nustatyta, kad kol Sveikatos priežiūros tarnyba negauna teisės aktų nustatyta tvarką dokumentų, reikalingų pareigūno pensijai skirti, ji neturi teisinio pagrindo dalyvauti pensijų skyrimo ir mokėjimo procese. Pažymėjo, kad Sveikatos priežiūros tarnybos vaidmuo šiame procese apsiriboja tik tam tikrų dokumentų parengimu, nes sprendimą dėl pensijos skyrimo ir mokėjimo priima Vidaus reikalų ministerija. Paaiškino, kad ji nėra gavusi dokumentų, reikalingų pareiškėjo pensijai skirti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Institucijos viršininko 2009 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 10-S-6043 dalį, kuria buvo patvirtintas pareiškėjo stažas vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti, ir Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 1D-3816 išdėstytą sprendimą, nutraukė; kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad Institucijos viršininkas, atsakydamas į pareiškėjo 2009 m. kovo 2 d. prašymą, 2009 m. kovo 25 d. raštu Nr. 10-S-6043 informavo pareiškėją apie jo vidaus tarnybos stažą, tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti. Pažymėjo, jog iš Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 1D-3816(2) turinio matyti, kad juo yra atsakoma į pareiškėjo prašymą informuoti, ar į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas privalomosios karo tarnybos laikotarpis kitoje valstybėje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. birželio 5 d. Šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad jo nurodytas laikotarpis į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nėra įskaitomas. Nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį ir pažymėjo, kad teisinių pasekmių nebuvimas reiškia, jog ginčo iš esmės nėra, todėl nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. Teismas, įvertinęs 2009 m. kovo 25 d. rašto Nr. 10-S-6043 (b. l. 10) ir Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 1D-3816(2) turinį, priėjo prie išvados, kad jie jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria, todėl jie nelaikytini administraciniais aktais (sprendimais).

Teismas nurodė Įstatymo 3 straipsnį, nustatė, kad pareiškėjas šiuo metu eina statutinio valstybės tarnautojo pareigas ir dėl pensijos skyrimo nesikreipė. Priėjo prie išvados, kad atsakovų apskaičiuotas stažas pareiškėjui šiuo metu jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes nepažeidžia jo subjektinės teisės gauti pensiją. Net pagal pareiškėjo apskaičiavimą, įskaičius į stažą laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. birželio 5 d., jis minėtą teisę įgytų tik 2009 m. lapkričio mėnesį. Priėjo prie išvados, kad Institucija 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjui perskaičiuoti stažą valstybinei pensijai gauti, o reikalavimas įpareigoti perskaičiuoti stažą yra nepagrįstas.

III. Pareiškėjas J. U. apeliaciniu skundu (b. l. 77-81) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą, Institucijos viršininko 2009 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 10-S-6043 dalį, kuria patvirtintas jo stažas vidaus reikalų sistemos pareigūno valstybinei pensijai gauti, Institucijos viršininko 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 10-S-7553, Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 1D-3816 išdėstytą sprendimą atsisakyti įskaičiuoti dalį privalomos karinės tarnybos laiko į tarnybos stažą valstybinei pareigūno pensijai gauti panaikinti; įpareigoti Instituciją perskaičiuoti jo stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno valstybinei pensijai gauti, įskaitant jo privalomosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. birželio 5 d., bei įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją įskaičiuoti laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. birželio 5 d. į jo tarnybos stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno valstybinei pensijai gauti.

Nurodo Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį ir nesutinka su teismo pozicija, kad skundžiami raštai nesukūrė jam teisinių pasekmių. Prieina prie išvados, kad esminis individualaus administracinio akto požymis yra konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui ar jų grupei. Pažymi, kad skundžiami raštai turi individualaus administracinio akto požymių. Nurodo Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 6 dalį, Įstatymo 12 straipsnį, Nuostatų 13, 13, 19 punktus, Aprašo 2, 3, 4, 28 punktus ir prieina prie išvados, kad Institucija pirmoji paskaičiuoja pareigūno stažą valstybinei pensijai gauti, šiuos duomenis pateikia Vidaus reikalų ministerijai galutiniam sprendimui priimti, todėl ginčijami raštai sukelia jam teisines pasekmes, kadangi Institucija paskaičiavo jo stažą pensijai gauti neįskaičiuodama ginčijamo laikotarpio.

Paaiškino, jog Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ jam dirbant vidaus reikalų sistemoje numatė į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaityti visą tarnybos laiką TSRS ir kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, TSRS pasienio tarnyboje ir vidaus reikalų sistemoje. Atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies norma aiškiai nustatė, kad tiems asmenims, kurie yra priimti tarnauti pareigūnais, į tarnybos laiką pensijai skirti papildomai įskaitomi buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo laikotarpiai ir pateikė baigtinį tokių laikotarpių sąrašą.

Pabrėžia, kad teisę, jog į jo tarnybos stažą būtų įskaitytas visas tarnybos TSRS ginkluotose pajėgose laikotarpis, jis įgijo įsigaliojus Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimui Nr. 490, todėl, atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalį ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, ši teisė negali būti paneigta vėliau nustatytu teisiniu reguliavimu. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį Nr. A556-984/2008 ir konstatuoja, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas garantuoja, jog būtina įskaityti visą faktinį jo tarnybos sovietinėje armijoje laiką, neatsižvelgiant į tai, kaip keitėsi teisinis reguliavimas po to, kai jis įgijo tokią teisę.

Akcentuoja Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir prieina prie išvados, kad, jei būtų įskaičiuotas ginčijamas laikotarpis į jo stažą pensijai gauti, jis galėtų pasinaudoti teise anksčiau išeiti iš vidaus tarnybos.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91-93) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 dalį, Nuostatų 6.1 punktą. Pabrėžia, kad pareiškėjas nesikreipė dėl pensijos skyrimo, tik prašė paskaičiuoti jo stažą Lietuvos valstybei ir pareigūno valstybinei pensijai gauti. Prieina prie išvados, kad pareiškėjui paskaičiuotas stažas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį Nr. A146-1451/2008. Nurodo Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 6 dalį, Įstatymo 16 straipsnį ir konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo įskaičiuoti į apelianto stažą valstybinei pensijai gauti laikotarpio tarybinėje armijoje.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 88-89) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad Vidaus reikalų ministerija, pareiškėjui kreipusis dėl valstybinės pensijos paskyrimo, vadovautųsi išimtinai Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, t. y. vadovautųsi sprendimo skirti valstybinę pensiją priėmimo metu galiosiančia Įstatymo redakcija bei Nuostatais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 84) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 86-87) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Mirusio pareiškėjo J. U. teisių perėmėjai M. U. ir A. U., kurie šioje administracinėje byloje perėmė J. U. procesines teises ir laikomi pareiškėjais, 2013 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo atsisakė apeliacinio skundo. Nurodė, kad apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui jo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tai, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, yra pagrindas teismui apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Iš teismui pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjo teisių perėmėjai savo valia atsisako pateikto apeliacinio skundo atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Iš pateikto prašymo matyti pareiškėjo teisių perėmėjų valia atsisakyti apeliacinio skundo, t. y. naudojasi minėta įstatymo jiems suteikta subjektine teise. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo J. U. teisių perėmėjų M. U. ir A. U. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. U. teisių perėmėjų M. U. ir A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Sutkevičius