Legislator Case Law & Legislation
41e1bc9e-9585-4f99-93fa-9b3db184026e AI generated

41e1bc9e-9585-4f99-93fa-9b3db184026e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 41e1bc9e-9585-4f99-93fa-9b3db184026e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

esant rimto pagrindo manyti, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 str. 1 d. 1-9 p. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, ir 2) esant bÅ«tinybei proceso atnaujinimo instituto pagalba apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡imtinį proceso atnaujinimo instituto pobÅ«dį, taip pat į tai, kad Generalinio prokuroro teisė (ir pareiga) inicijuoti proceso atnaujinimÄ yra bendrųjų civilinio proceso principų iÅ¡imtis, akivaizdu, kad vieÅ¡ojo intereso sÄ voka CPK 365 str. 2 d. prasme negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai, kaip įpareigojanti Generalinį prokurorÄ kreiptis į teismÄ bet kuriuo atveju, kai byloje dalyvavusiems asmenims kyla abejonių byloje priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Legislator headnote

AI generated

41e1bc9e-9585-4f99-93fa-9b3db184026e · Vilniaus apygardos teismas: Teismas pabrėžė, kad Generalinis prokuroras galėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo tik CPK 365 str. 1 d. 9 p. pagrindu (dėl aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos padarymo), tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuo teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje, kurios procesÄ pareiÅ¡kėjai siekia atnaujinti, įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vieneri metai, Å¡i aplinkybė atima iÅ¡ Generalinio prokuroro galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu. Vienerių metų termino praleidimo faktas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ Generaliniam prokurorui kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, net ir nustačius vieÅ¡ojo intereso pažeidimo buvimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2SA-176-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01622-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.2.; 122.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 8 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas AuruÅ¡kevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų A. P. ir A. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A.

P. ir A. P. skundÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl nutarimo panaikinimo,              n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Byloje ginčijamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2012 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 17.9-30 atsisakyti teikti teismui praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Å ilutės rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008. Civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 buvo iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovo DNSB „Vilma“ patikslintas ieÅ¡kinys atsakovams A.

P. ir A. P. dėl 1090,89 Lt skolos už namo laiptinės ir rÅ«sio apÅ¡vietimÄ bei namo eksploatacijos iÅ¡laidas, 199,75 Lt delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuris 2008 m. vasario 26 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo sprendimu patenkintas. Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundÄ nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo visas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje pateiktus įrodymus, be to, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Å ilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

PareiÅ¡kėjai skunde teismui nurodė, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, skundžiamu nutarimu, atsisakė tenkinti jų praÅ¡ymÄ , nors bylos medžiaga patvirtina, kad yra nusikalstamos veikos požymių. Teisėjai, esant neginčijamiems įrodymams, pareiÅ¡kėjams du kartus priteisė mokėti mokesčius, dėl ko pareiÅ¡kėjai patyrė nepagrįstai dideles vykdymo iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas buvo iÅ¡nagrinėtas tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių, nebuvo iÅ¡reikalautos civilinės bylos, vykdomosios bylos, todėl priimant ginčijamÄ nutarimÄ nebuvo galima tinkamai įvertinti pareiÅ¡kimo pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai dar 2008 m. spalio 24 d. kreipėsi į Å ilutės rajono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tačiau jų praÅ¡ymas buvo atmestas Å ilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d., Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartimis.

Teismas nurodė, kad CPK 365 str. 2 d. nuostata, kuria suteikiama galimybė Generaliniam prokurorui inicijuoti proceso atnaujinimÄ , yra bendrosios taisyklės, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas tik Å¡alių, trečiųjų asmenų bei neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ar pareigų) iniciatyva (CPK 365 str. 1 d.), iÅ¡imtis, įstatymų leidėjo suteikta siekiant apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Taigi Generalinis prokuroras Å¡iÄ Ä¯statymų leidėjo jam suteiktÄ teisę gali įgyvendinti tik esant dviem sÄ lygoms:

1) esant rimto pagrindo manyti, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 str. 1 d. 1-9 p. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, ir 2) esant bÅ«tinybei proceso atnaujinimo instituto pagalba apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡imtinį proceso atnaujinimo instituto pobÅ«dį, taip pat į tai, kad Generalinio prokuroro teisė (ir pareiga) inicijuoti proceso atnaujinimÄ yra bendrųjų civilinio proceso principų iÅ¡imtis, akivaizdu, kad vieÅ¡ojo intereso sÄ voka CPK 365 str. 2 d. prasme negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai, kaip įpareigojanti Generalinį prokurorÄ kreiptis į teismÄ bet kuriuo atveju, kai byloje dalyvavusiems asmenims kyla abejonių byloje priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Proceso įstatymuose teismų sprendimų kontrolei nustatyta speciali – instancinė tvarka, kuria turi galimybę naudotis byloje dalyvaujantys asmenys, nesutinkantys su byloje priimtais teismų sprendimais ir kuria, nagrinėjamu atveju, yra pasinaudoję pareiÅ¡kėjai prieÅ¡ pateikdami praÅ¡ymÄ Generaliniam prokurorui dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Nors vieÅ¡ojo intereso sÄ voka yra neiÅ¡vengiamai plati, ir apie vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, akivaizdu, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas negali bÅ«ti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens teisių ar interesų gynimu, jis turi bÅ«ti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo paÅ¡alinimu.

Kadangi teisė inicijuoti proceso atnaujinimÄ Generaliniam prokurorui suteikta vieÅ¡ojo intereso apsaugos tikslais, Å¡ia teise Generalinis prokuroras negali naudotis vien siekdamas apginti byloje dalyvavusio privataus asmens interesus, ypač tais atvejais, kai tokiam asmeniui buvo sudarytos visos galimybės savo interesus procese ginti savarankiÅ¡kai. Anot teismo, Generaliniam prokurorui, sprendžiančiam, ar pasinaudoti CPK 365 str. 2 d. numatytais įgaliojimais, svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti vieÅ¡ojo intereso buvimÄ , Å¡io intereso pažeidimÄ , pagrindų procesui atnaujinti buvimÄ , ir nagrinėti praÅ¡ymus dėl kreipimosi dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai netaptų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.Teismas konstatavo, kad Generalinis prokuroras, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, tinkamai įvertino visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagrindo kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo nėra, nes nenustatytas vieÅ¡ojo intereso teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje buvimas.

Generalinis prokuroras teisingai įvertino proceso atnaujinimo instituto iÅ¡imtinį pobÅ«dį, teisingai nustatė iÅ¡nagrinėto ginčo pobÅ«dį (byla buvo nagrinėjama dėl įsiskolinimo priteisimo, buvo sprendžiami privatÅ«s Å¡alių teisiniai interesai). PareiÅ¡kėjai praÅ¡yme prokurorui iÅ¡ esmės nurodė teisinius argumentus ir faktines aplinkybes, kurie buvo teismų įvertinti priimant procesinius sprendimus. Vien tai, kad pareiÅ¡kėjai nesutinka su teismų procesinių sprendimų argumentais, nėra aplinkybė, sudaranti pagrindÄ Generaliniam prokurorui kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje.

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia saisto ne tik bylos Å¡alis, bet ir Generalinį prokurorÄ , todėl ne bet kuri abejonė byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu gali bÅ«ti pagrindu kreiptis į teismÄ praÅ¡ant atnaujinti procesÄ dėl aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos (CPK 365 str. 1 d. 9 p.). Teismas sutiko su ginčijamame nutarime padaryta iÅ¡vada dėl vieÅ¡o intereso nebuvimo, nes Å ilutės rajono apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme iÅ¡nagrinėta byla esminės reikÅ¡mės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams neturi, taip pat teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad proceso atnaujinimu civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 bÅ«tų suinteresuoti ne tik pareiÅ¡kėjai, bet ir visuomenė ar jos dalis, kurios interesÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka turėtų ginti Generalinis prokuroras.

Teismas pabrėžė, kad Generalinis prokuroras galėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo tik CPK 365 str. 1 d. 9 p. pagrindu (dėl aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos padarymo), tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuo teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje, kurios procesÄ pareiÅ¡kėjai siekia atnaujinti, įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vieneri metai, Å¡i aplinkybė atima iÅ¡ Generalinio prokuroro galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu. Vienerių metų termino praleidimo faktas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ Generaliniam prokurorui kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, net ir nustačius vieÅ¡ojo intereso pažeidimo buvimÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai A. P. ir A. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. SkundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais:             1. Konstitucijos 30 str. suteikia asmeniui tiesę, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, kreiptis į teismÄ .

Sutinkamai su įstatymais pareiÅ¡kėjų pažeistos teisės turi bÅ«ti apgintos. Per visÄ bylinėjimosi laikotarpį teisingumas pasiektas nebuvo, negautas atsakymas į pagrindinį klausimÄ , kodėl pareiÅ¡kėjai teismo verčiami kelis kartus mokėti už komunalinius mokesčius. Å ilutės miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas turi susidarę iÅ¡ankstinę nuostatÄ , Å¡ios teisingumÄ vykdančios institucijos netinkamai atliko savo funkcijas, bylas nagrinėjo suinteresuotai ir formaliai.             2.

Skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas yra formalus bei subjektyvus, neatitinka pareiÅ¡kimo esmės, neiÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kimo reikalavimai. Remiantis tik civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 medžiaga, pareiÅ¡kėjų skundas negalėjo bÅ«ti objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtas. Nebuvo apklaustas liudytojas J. S., nebuvo iÅ¡reikalauta byla, kurioje nagrinėjo pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo, neiÅ¡reikalautos kitos bylos, kuriose yra kiti reikÅ¡mingi įrodymai.

Tokiomis aplinkybėmis nebuvo atskleista bylos esmės.              3. Apylinkės skundžiamÄ nutartį priėmė subjektyviai remdamasis ankstesnių teismų klaidomis ar suinteresuotais vertinimais. Teismui atsisakius iÅ¡reikalauti įrodymus, patvirtinančius, kad DNSB „Vilma“ pažeidžia pareiÅ¡kėjų teises, buvo kreiptasi į statikos valdyba, iÅ¡ kurios gauti įrodymai patvirtinto, kad už komunalines paslaugas pareiÅ¡kėjai buvo atsiskaitę dar iki DNSB „Vilma“ kreipimosi į teismÄ dienos.

Nesuprantama, kokiu bÅ«du teismai nustatė, kad pareiÅ¡kėjai apie statikos valdybos iÅ¡duotÄ pažymÄ Å¾inojo teisminio proceso metu. Å ilutės rajono apylinkės teismui pateikus pažymÄ iÅ¡ statistikos valdybos, DNSB „Vilma“ teismo posėdžio metu prisipažino, kad ji žinojo apie tai, kad pareiÅ¡kėjai buvo apmokėję komunalinius mokesčius.              4. Negalima nevertinti CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatos dėl prokuroro teisių ir pareigų dėl proceso atnaujinimo ginant asmens pažeistas teises.

Teismo pozicija prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai proceso atnaujinimo srityje. PareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo dalykas, tai jų pažeistų teisių gynimas. Todėl pareiÅ¡kėjų problema turi vieÅ¡ojo intereso sudėtį. Prokuroras į teismÄ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ gali kreiptis visais atvejais, nustatęs teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminę reikÅ¡mę asmenų teisėms ir interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2010).              5. Prokuroras ne tik nerinko duomenų, bet ir nesusipažino su bylų duomenimis. Teismo nutartyje pateikti tik subjektyvÅ«s samprotavimai, o argumentų ir motyvų nėra. Skundžiamoje nutartyje taip pat neteisingai pateikta pareiÅ¡kėjų pozicija.

Teismas nesuprato, kaip keliamas klausimas susijęs su pareiÅ¡kėjų teisėtais interesais. Darant iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo pagrįstumo, reikalinga patikrinti bylose esančius įrodymus, vertinti duomenis objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai.              Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ nutartį. PaaiÅ¡kina, kad pasibaigęs teisminis procesas dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų pritesimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nėra susijęs su valstybei, visuomenei ar jos daliai aktualiais, itin reikÅ¡mingais teisiniais santykiais, galinčiais turėti ar turinčiais įtakos neindividualizuotai asmenų (fizinių ar juridinių) grupei.

Teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien tai, kad pareiÅ¡kėjai nesutinka su teismų procesinių sprendimų argumentais, nėra aplinkybė, sudaranti pagrindÄ generaliniam prokurorui kreipti dėl proceso atnaujinimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Ginčas byloje yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymo ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 Å ilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 26 d. sprendimu priteisė ieÅ¡kovui DNSB „Vilma“ solidariai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų Å¡ioje byloje A.

P. ir A. P. 1090,89 Lt skolos, 199,75 Lt delspinigių, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ atmetė. PareiÅ¡kėjai 2008 m. spalio 24 d. kreipėsi į Å ilutės rajono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 nagrinėjimÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Å ilutės rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 29 d. nutartimi pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008. Faktinės aplinkybės tvirtina, jog pareiÅ¡kėjai nesutikdami su Å ilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. sprendimu ne tik pasinaudojo instancine teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrole, bet ir jiems procesinių teisės normų suteikta teise kreiptis dėl proceso atnaujinimo. IÅ¡ byloje pateikto pareiÅ¡kėjų kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 matyti, kad jame pateikiami analogiÅ¡ki motyvai, kuriais remdamiesi pareiÅ¡kėjai jau buvo kreipęsi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo ir abiejų instancijų teismai pasisakė, jog jie nesudaro pagrindo procesui byloje Nr. 2-10-733/2008 atnaujinti.

ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtinta prokuroro teisė kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ tais atvejais, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu. Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad prokuroras kreiptis į teismÄ tikslu apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ gali tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visetas, t.y.

1) teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai;

2) pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vieÅ¡asis interesas - tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi bÅ«ti konkretÅ«s, aiÅ¡kiai apibrėžti, turi bÅ«ti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d.; 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas – tai dispozityviÅ¡kumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistÄ teisę, iÅ¡imtis.

VieÅ¡ojo intereso gynimÄ civiliniame procese gali nulemti įvairios priežastys, viena iÅ¡ jų gali bÅ«ti konkretaus civilinės teisės poÅ¡akio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikÅ¡mingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578-2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). CPK 365 str. 2 d. įtvirtinta prokuroro procesinė teisė teikti praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo su tikslu apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Paminėtos materialiosios bei procesinės teisės normos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ ir kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo Å ilutės rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 bÅ«tų buvęs nustačius, kad minėtoje civilinėje byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas ir jis teismų procesiniais sprendimais yra pažeistas. Apygardos teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturėjo pagrindo kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pagal pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ , o pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs faktinę situacijÄ bei tinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas teisės normas priėjo teisingos iÅ¡vados, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagrįstai ginčijamu nutarimu atsisakė kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo.PareiÅ¡kėjų atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia fakto, jog aptariamu atveju Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 vieÅ¡ojo intereso gynimo tikslu.

Atkreiptinas pareiÅ¡kėjų dėmesys, jog jie civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 nagrinėjime dalyvavo asmeniÅ¡kai, jiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti apeliacijos teise, kuria jie ir pasinaudojo. Be to, pareiÅ¡kėjai pasinaudojo ir proceso įstatyme numatyta galimybe inicijuoti civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 nagrinėjimo atnaujinimÄ . Å iuo klausimu iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai pasisakė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Taigi pareiÅ¡kėjams nebuvo kokiu nors bÅ«du apribota galimybė ginti galimai savo pažeistas teises.

Vien ta aplinkybė, jog teismų procesiniai sprendimai tiek civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008, tiek – Nr. A2-122-750/2009 buvo nepalankūs pareiškėjams nereiškia, jog teismai nagrinėdami bylas būtų buvę šališki ir suinteresuoti konkrečia bylos baigtimi. Aplinkybė, jog pareiškėjai nesutinka su teismų procesiniais sprendimais iš esmės tuo pagrindu, kad jie sukėlė jiems turtinio pobūdžio nepatogumų, nesudaro pagrindo abejoti sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu ar bylas nagrinėjusių teismų nešališkumu.

Ginčas civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 buvo kilęs dėl pareiÅ¡kėjų skolos daugiabutį namÄ administruojančiai bendrijai už suteiktas paslaugas, t.y. ginčo pagrindas yra iÅ¡imtinai asmeninio pobÅ«džio, neturintis jokių vieÅ¡ojo intereso požymių. Žinoma, vieÅ¡asis interesas yra plataus pobÅ«džio socialinis – teisinis institutas, į kurio turinį tam tikrais atvejais gali papulti ir iÅ¡ privatinių teisinių santykių atsirandantys ginčai bei su jais susiję pažeidimai, kurių Å¡alinimas pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str. 1 d. bÅ«tų priskirtas prokurorų kompetencijai, tačiau aptariamu atveju pareiÅ¡kėjams nebuvo apribotos jų konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , pareiÅ¡kėjai pasinaudojo iÅ¡ esmės visomis CPK įtvirtintomis procesinėmis galimybės iÅ¡ naujo peržiÅ«rint bei įvertinant civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 medžiagÄ .

Taigi visuma pateiktų argumentų bei nustatytų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturėjo pagrindo inicijuoti proceso civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 atnaujinimo, kadangi nebuvo nustatytas nei konkretus teisės pažeidimas, nei vieÅ¡asis interesas, susijęs su teisės pažeidimo paÅ¡alinimu. PareiÅ¡kėjai atskirajame skunde nurodo CPK 366 str. 1 d. 9 p. kaip juridinį pagrindÄ Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui inicijuoti proceso atnaujinimÄ , tačiau atkreiptinas pareiÅ¡kėjų dėmesys, jog savo pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo jie grindė iÅ¡ esmės ne teismų padarytomis teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidomis, bet netinkamu įrodymu vertinimu, t.y. faktologiniu pagrindu, kuris nepapuola į CPK 366 str. 1 d. 9 p. reguliavimo sferÄ .

Be to, kaip minėta, remdamiesi analogiÅ¡ku pagrindu pareiÅ¡kėjai jau bandė atnaujinti procesÄ , tačiau jų praÅ¡ymas civilinėje byloje Nr. A2-122-750/2009 buvo atmestas. Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bet kuriuo atveju Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turėjo teisę atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ kaip neperspektyvų, kadangi kreipimosi į prokurorÄ metu jau buvo suėję CPK 368 str. nustatyti naikinamieji terminai praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                        Algirdas AuruÅ¡kevičius