2024-08-28 Nr. AB-12503-3-63-3-00323-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-332-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00323-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pirminę darbo vietą, kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymą dėl darbo organizavimo Nr. (23.104)-SR45-43 (toliau – ir 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymas) ir grąžinti pareiškėją į jos pirminę darbo vietą; 3) panaikinti Administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymą dėl įspėjimo Nr. (23.104)-SR45-44 (toliau – ir 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymas); 4) priteisti pareiškėjai iš atsakovo 1 488 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją; 5) priteisti pareiškėjai iš atsakovo 2 000 Eur neturtinę žalą; 6) atlyginti teisinei pagalbai patirtas išlaidas.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino; pareiškėjos skundą atsakovui Administracijai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pirminę darbo vietą, kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo atsisakė priimti ir nutarčiai įsiteisėjus, jį su priedais nutarė grąžinti padavusiam asmeniui.

Teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teismo įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas apžvelgė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju, kaip nurodė pati pareiškėja ginčijamus administracinius aktus gavo prieš pat Naujuosius metus, t. y. 2023 m. gruodžio 29 d. Pareiškėja 2024 m. sausio 19 d. kreipėsi į teisininkus, 2024 m. vasario 6 d. pasirašė teisinės pagalbos paslaugų sutartį ir pasirinko gera valia kitą savo teisių gynimo būdą, kreipėsi į atsakovą prašydama, jog atsakovas pasinaikintų priimtus administracinius aktus. 2024 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą, praleidusi įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, ir neprašė jo atnaujinti, todėl teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė skundą priimti.

Teismo vertinimu, administraciniams aktams ginčyti akivaizdžiai yra praleisti visi įstatymo nustatyti terminai, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad terminą ginčyti šiuos aktus praleido dėl svarbių priežasčių.

Teismas pažymėjo, jog pasirinkimas ginti savo teises kitais būdais negali būti teisiniu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, nes įstatyme aiškiai nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėja nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl turėtų būti apskundimo terminas skaičiuojamas nuo atsakovo atsakymo gavimo dienos 2024 m. kovo 28 d., nes ginčijamus aktus gavo 2023 m. gruodžio 29 d., arba kodėl tai turėtų būti svarbi priežastis terminui atnaujinti, nepriklausiusi nuo pareiškėjos valios. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai jos byloje Nr. eI3-8348-402/2024 buvo išaiškinta, jog pareiškėja prašymą atnaujinti terminą turi pagrįsti įrodymais, tačiau pareiškėja, nors jai atstovauja kvalifikuotas teisininkas advokatas, tokių įrodymų, jog termino praleidimas nepriklausė nuo pareiškėjos valios, nepateikė.

Teismas laikė, jog termino skundui paduoti praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačios pareiškėjos pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, todėl praleistas terminas neatnaujintinas (ABTĮ 30 str. 2, 3 d.).

Teismas darė išvadą, jog pareiškėja turėjo galimybę per įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą, bet nepateikė jokių svarbių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, kodėl laiku nepateikė skundo teismui dėl ginčijamų individualių administracinių aktų teisėtumo. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą praleido dėl aplinkybių nepriklausiusių nuo jo valios. Atsisakęs priimti skundą dėl administracinių aktų panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinius reikalavimus dėl kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo.

Esant nurodytoms priežastims, teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui teismui paduoti bei tuo pagrindu atsisakė priimti skundą (ABTĮ 30 str. 3 d., 33 str. 2 d. 9 p.). Atsisakius priimti skundą, teismas jo trūkumų neanalizavo.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti arba panaikinti skundžiamą nutartį, perduoti prašymą dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad Administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo įsakymai neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, kurio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai, kad šių įsakymų turinys neatitinka iš įstatymo kildinamo reikalavimo nurodyti akto apskundimo tvarką, negali sukelti neigiamų pasekmių pareiškėjai. Toks grubus turinio pažeidimas atima galimybę dokumentą gavusiam asmeniui apginti savo pažeistas teises ir apskųsti dokumentą. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kokia informacija turi būti nurodyta individualiame administraciniame akte, o šiuo konkrečiu atveju nei vienas iš įsakymų neatitinka įstatyme nurodytų reikalavimų.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog teismo išvada, kad įsakymai turėjo būti skundžiami tiesiogiai teismui, akivaizdžiai parodo jo šališkumą, kadangi teismas rėmėsi teisiniu reguliavimu, neįvertinęs įsakymų turinio ir pareiškėjos suvaržytos galimybės pasirinkti teisingą savo galimai pažeistų teisių gynybos būdą. Įsakymuose nenurodant apskundimo tvarkos ir pareiškėjos teisių bei pareigų, Administracija pažeidė VAĮ 8 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į įsakymų turinį, nei advokato padėjėjai, nei advokatui nekilo mintis, kad įsakymai (tokios formos ir turinio) gali būti laikomi individualiu administraciniu aktu. Teisė į gerą administravimą pripažįstama bendruoju teisės principu, o taip pat ir teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Individualus administracinis aktas, kuriame, be kita ko, nėra išaiškinama jo apskundimo tvarka, neatitinka gero viešojo administravimo principo. Pareiškėjos nuomone, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, akivaizdu, kad buvo pažeista pareiškėjos galimybė realizuoti teisę į gynybą, atitinkamai turi būti atnaujintas terminas skundui paduoti, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.) ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą praleido dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jos valios. Atsisakęs priimti skundą dėl administracinių aktų panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinius reikalavimus dėl kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo įsakymų turinio ir tai, kad juose nėra nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjos teigimu, teismas šališkai rėmėsi teisiniu reguliavimu, neįvertino pareiškėjos suvaržytos galimybės pasirinkti teisingą savo galimai pažeistų teisių gynybos būdą, nors akivaizdu, kad buvo pažeista pareiškėjos galimybė realizuoti teisę į gynybą. Be to, atsižvelgiant į įsakymų turinį, neįmanoma nustatyti, kad įsakymai (tokios formos ir turinio) gali būti laikomi individualiu administraciniu aktu.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jeigu turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010 ir kt.).

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-56-415/2024). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pati pareiškėja nurodė ginčijamus administracinius aktus gavusi 2023 m. gruodžio 29 d. Pareiškėja 2024 m. sausio 19 d. kreipėsi į teisininkus, 2024 m. vasario 6 d. pasirašė teisinės pagalbos paslaugų sutartį ir pasirinko gera valia kitą savo teisių gynimo būdą, kreipėsi į atsakovą prašydama, jog atsakovas pasinaikintų priimtus administracinius aktus. 2024 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą, praleidusi įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, ir neprašė jo atnaujinti, todėl teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė skundą priimti. Pareiškėja pakartotinai į teismą kreipėsi 2024 m. balandžio 11 d. su skundu, kuriame prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėja nurodė, kad ji nuo pat įsakymų gavimo dienos veikė aktyviai dėjo visas pastangas tam, kad apgintų savo pažeistas teises, tačiau dėl atsakovo veiksmų (nesilaikant įstatymų parengto dokumento bei delsimo atsakyti į reikalavimą) galimybė apskųsti įsakymus buvo suvaržyta.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl turėtų būti apskundimo terminas skaičiuojamas nuo atsakovo atsakymo gavimo dienos 2024 m. kovo 28 d., nes ginčijamus aktus ji gavo 2023 m. gruodžio 29 d., arba kodėl tai turėtų būti svarbi priežastis terminui atnaujinti, nepriklausiusi nuo pareiškėjos valios. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai jos byloje Nr. eI3-8348-402/2024 buvo išaiškinta, jog pareiškėja prašymą atnaujinti terminą turi pagrįsti įrodymais, tačiau pareiškėja, nors jai atstovauja kvalifikuotas teisininkas advokatas, tokių įrodymų, jog termino praleidimas nepriklausė nuo pareiškėjos valios, nepateikė.

Pažymėtina, kad pareiškėja pati pasirinko ne kreiptis į teismą su skundu, o kreiptis į atsakovą, laisva valia pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo būdą. Be to, pareiškėja pati nurodė, kad ji nuo įsakymų priėmimo buvo aktyvi ir jau 2024 m. sausio 19 d. kreipėsi į teisininkus, taigi pareiškėja tuo metu, kai dar nebuvo praleistas ginčo terminas, gavo teisinę pagalbą (konsultacijas), tačiau nusprendė teikti prašymą atsakovui. Pasirinkusi nurodytą savo teisių gynimo būdą, pareiškėja privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Pareiškėja atskirajame skunde, be kita ko, tvirtina, kad įsakymų turinys neatitinka iš įstatymo kildinamo reikalavimo nurodyti akto apskundimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad ginčijamuose įsakymuose nenurodyta apskundimo tvarka, pažymėtina, kad pareiškėja yra atstovaujama profesionalaus teisininko, kuriam taikomi aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-133-415/2019, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-278-502/2020), dėl to įstatymo nuostatos, nustatančios įsakymų apskundimo tvarką, pareiškėjai turėjo būti žinomos. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis laikyti objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti skundą dėl administracinių aktų panaikinimo, atsisakė priimti ir išvestinius reikalavimus dėl kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo.

Minėta, kad pareiškėja skunde be reikalavimo panaikinti įsakymus, taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo 1 488 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją ir 2 000 Eur neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimas priteisti žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą (neveikimą), dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015). Skundo reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) yra savarankiškas skundo reikalavimas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų skundo reikalavimų, nors ir yra su jais susijęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo reikalavimai dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo yra savarankiški skundo reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė šiuos skundo reikalavimus išvestiniais ir atsisakė priimti nagrinėti, nepateikdamas jokių argumentų dėl jų (ne)priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis tuo, kad pirmosios instancijos teismui, o ne apeliacinės instancijos teismui suteikta kompetencija skundo priėmimo klausimą spręsti iš esmės, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą ir kompensaciją, naikinant ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, o kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą ir kompensaciją, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė