2024-05-29 Nr. AB-8806-3-61-3-00397-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1657-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00397-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. Z. ir U. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. Z. ir U. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai N. Z. (toliau – ir pareiškėja) ir U. R. (toliau – ir pareiškėjas) (toliau kartu – ir pareiškėjai arba prieglobsčio prašytojai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas arba atsakovas) 2024 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 24M4176 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą iš naujo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1 Pareiškėjai pateikė Migracijos departamentui prieglobsčio prašymą, kurį motyvavo tuo, jog pareiškėja 2020 m. pradėjo teikti pagalbą politiniams aktyvistams, bėgantiems iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, o vėliau pradėjo dalyvauti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) veikloje. Pareiškėja organizavo protesto akcijas ir jose dalyvavo, administravo ir iki šiol administruoja viešuosius organizacijos kanalus, organizuoja paramą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai jos veikloje padeda sutuoktinis (pareiškėjas). Dalyvaudama VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje pareiškėja susidūrė su (duomenys neskelbtini) ir M. D., kuris kaltinamas šnipinėjimu naudai (duomenys neskelbtini) ir prieš kurį pareiškėja teikė parodymus. Prasidėjus karui (duomenys neskelbtini), pareiškėja ėmė padėti (duomenys neskelbtini) pabėgėliams, viešai išsako savo opozicinę nuomonę, nukreiptą prieš karą. Pareiškėjos teigimu, už šias veiklas ji gali patirti persekiojimą tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini).

2.2 Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir jos vyrui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Atsakovas nustatė, kad pareiškėjai yra patikimi, jų pasakojimas detalus, išsamus, nuoseklus, neprieštaringas, todėl pateiktos pasakojimo aplinkybės laikomos nustatytais faktais. Tačiau, atsakovo nuomone, VšĮ (duomenys neskelbtini) nėra uždrausta (duomenys neskelbtini) ir nėra informacijos, jog jos nariai (duomenys neskelbtini) patyrė persekiojimą, todėl pareiškėjams saugu grįžti į (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjos aktyvumas socialiniame tinkle atsakovui pasirodė per žemas bei mažai žinomas.

2.3 Migracijos departamento vertinimas per daug formalus, be to, neatliktas tyrimas, ar pareiškėjai turi galimybę reikšti savo opozicinius politinius įsitikinimus ir vykdyti opozicinę veiklą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo pažeistas perspektyvinis rizikos vertinimas, o tai neatitinka naujos ir aktualios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos. Pareiškėjai remėsi ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. išaiškinimu byloje Nr. C-151/22, kurioje nurodoma, kad sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo situacijose, kuriose asmuo grindžia savo persekiojimo baimę dėl politinių įsitikinimų, esminiai ir svarbūs yra du klausimai. Pirma, nėra svarbu, ar prieglobsčio prašytojas viešai deklaravo politinius įsitikinimus, ar juos aktyviai reiškė, svarbu, kad prieglobsčio prašytojas tvirtintų, kad tokius politinius įsitikinimus turi. Antra, nustačius prieglobsčio prašytojo politinius įsitikinimus, reikia atlikti vertinimą ir atsakyti į klausimą, ar prieglobsčio prašytojui grįžus į kilmės valstybę ir išreiškus politinius įsitikinimus jis patirs persekiojimą.

2.4 Migracijos departamentas jau yra nustatęs pareiškėjos politinius įsitikinimus ir pripažinęs, kad ji aktyviai dalyvauja opozicinėje veikloje skirtingomis formomis, be to, jos politiniai įsitikinimai yra tvirti ir ilgalaikiai, tačiau iš Sprendimo turinio atrodo, kad pareiškėjos opozicinė veikla nukreipta tariamai tik į (duomenys neskelbtini) režimą. Toks vertinimas yra neteisingas, kadangi pareiškėja laikosi demokratinių-opozicinių įsitikinimų, kurie nukreipti prieš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) režimą.

Ji dalyvauja protesto akcijose, nukreiptose ir prieš (duomenys neskelbtini) režimą, o jos veikla jau buvo paviešinta (duomenys neskelbtini). Be nurodytų aplinkybių, kurias nustatė atsakovas, pareiškėja papildomai nurodė, kad pateikė įrodymus apie savo opozicinę veiklą, tačiau Migracijos departamentas jų nevertino. Paaiškino, kad 2020 m. pareiškėja socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė pranešimą dėl pagalbos teikimo politiniams pabėgėliams iš (duomenys neskelbtini) ir nurodė VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitos numerį.

Į šį pranešimą sureagavo žurnalistai iš (duomenys neskelbtini) ir jį paviešino, viešai pasirodė straipsnis apie pareiškėjos veiklą. Pareiškėja kartu su minėta organizacija dalyvavo antikariniame mitinge, kurio vaizdo įrašas buvo įkeltas „Youtube“ platformoje. Be to, ji dalyvavo (duomenys neskelbtini) organizuotame antikariniame mitinge, kuris taip pat įkeltas „Youtube“ platformoje, jį įkėlė pati pareiškėja, kuri yra atsakinga už šio „Youtube“ kanalo administravimą. Pareiškėja taip pat dalyvavo antikariniame mitinge „(duomenys neskelbtini)“, kuris irgi įkeltas kanale, susijusiame su VšĮ (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja dalyvavo mitinge už A. N. laisvę, kurį nufilmavo ir vaizdo įrašą įkėlė į „Youtube“ platformą, be to, ji turi „Youtube“ asmeninį kanalą, kuriame reiškia antikarines pažiūras. Pareiškėja atsakovui siuntė įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) sulaikytas (duomenys neskelbtini) pilietis A. L. , kuris buvo susijęs su VšĮ (duomenys neskelbtini) ir pačia pareiškėja, jo telefone buvo pareiškėjos numeris ir susirašinėjimas, o prie laiško, kurį siuntė pareiškėja, ji nurodė A. L. įrašus, jog po 15 arešto parų jis buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini), kur laukė policija.

Taip pat pareiškėja dalyvavo Lietuvos Respublikos Seime (toliau – ir Seimas) vykusioje diskusijoje, kurioje buvo diskutuojama apie tai, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kartu su (duomenys neskelbtini) atstovais pateikė Seimui peticiją, o jos dalyvavimas pateikiant peticiją buvo aptariamas (duomenys neskelbtini). Be to, 2018 m. pareiškėja dalyvavo (duomenys neskelbtini), kuriame bendravo su (duomenys neskelbtini), o iki atvykimo į Lietuvą pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini) narė.

2.5 Atsakovas formaliai įvertino pareiškėjos vykdomą veiklą ir susitelkė tik į jos veiklą VšĮ (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodoma, kad pareiškėja reiškia savo politinius įsitikinimus skirtingomis formomis ir dalyvauja įvairioje opozicinėje veikloje, todėl reikia nustatyti, ar yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) asmenys, kurie išreiškia viešai nepritarimą karui (duomenys neskelbtini), nepalaiko (duomenys neskelbtini) režimo bei dalyvauja organizacijoje, kuri skleidžia opozicinius-demokratinius įsitikinimus, yra persekiojami. Pareiškėja pateikė naujausią kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, kad tokius politinius įsitikinimus reiškiantys asmenys bei aprašytose veiklose dalyvaujantys asmenys (duomenys neskelbtini) yra persekiojami.

2.6 Pareiškėjai nesutiko su Sprendime nurodyta aplinkybe, jog jie nepateikė jokios faktinės informacijos, kad dėl jų veiklos VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybiniai ar kiti veikėjai jų atžvilgiu būtų ėmęsi bet kokių veiksmų, taip pat, kad, įvertinus kilmės valstybės informaciją, nenustatyta, jog už bendradarbiavimą su VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būtų vykdomas persekiojimas. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas paskutinį kartą kirto Lietuvos sieną įvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praėjus metams nuo to laiko, kai pareiškėja ėmė padėti (duomenys neskelbtini) pabėgėliams. Pareiškėjų nuomone, toks persekiojimo rizikos vertinimas yra nukreiptas į praeities faktus, o tai nėra pagrindinis prieglobsčio vertinimo tikslas. Tai, kad praeityje prieglobsčio prašytojas nenukentėjo, nereiškia, kad ateityje jis nepatirs persekiojimo. Be to, nuo 2021 m. (ypač (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ypač (duomenys neskelbtini) pasikeitė ir suprastėjo žmogaus teisių padėtis, o pareiškėjos sutuoktinis po to, kai žmogaus teisių padėtis tapo kritinė ir akivaizdžiai tapo nesaugu važiuoti į (duomenys neskelbtini), daugiau joje nesilankė. Nors atsakovas pareiškėjos vykdomą veiklą socialiniuose tinkluose įvertino kaip žemą, nepopuliarią, tai yra tik Migracijos departamento subjektyvi nuomonė. Prieglobsčio prašytojas gali deklaruoti savo politinius įsitikinimus viešai nešiodamas ir įsisegdamas opozicinę atributiką, kurios pakanka, jog bent vieną kartą būtų sulaukta teisėsaugos dėmesio. Objektyvi kilmės valstybės informacija patvirtina, kad užtenka bent vieną kartą išplatinti antikarinį pranešimą, jog asmuo būtų nuteistas laisvės atėmimo bausme, todėl nėra svarbu, kokia forma buvo reiškiamos pažiūros. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta jokių konkrečių ir individualių faktinių duomenų, pagrindžiančių tikimybę, jog prieglobsčio prašytojai galėtų patraukti valstybinių ar kitokių subjektų dėmesį bei būtų jų identifikuoti kaip „priešas“ ar „grėsmė“, kas reiškia, kad Migracijos departamento nuomone, (duomenys neskelbtini) režimas nesuvokia pareiškėjos ir jos vyro kaip savo priešų, tačiau pareiškėjai laiko (duomenys neskelbtini) režimą savo priešu, prieš kurį kovoja tokiomis formomis, kurias laiko priimtinomis.

2.7 Pagrindinis Migracijos departamento motyvas, dėl ko pareiškėjams nuspręsta nesuteikti prieglobsčio, yra tai, jog tariamai pareiškėja ir jos vyras grindžia persekiojimo baimę tik dėl (duomenys neskelbtini) režimo, nors jie taip pat nepalaiko tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) režimo. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad šiuo klausimu LVAT yra konstatavęs, jog prieglobsčio teisės aspektu (duomenys neskelbtini) piliečių persekiojimą gali vykdyti tik (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė nuorodas į LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015 ir 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, tačiau šios bylos yra visiškai neaktualios nagrinėjamoje byloje.

Migracijos departamento teiginys, jog pareiškėjams turi grėsti pavojus tik iš jų kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), o galimi pavojai iš (duomenys neskelbtini) prieglobsčio teisės prasme nėra teisiškai reikšmingi, nėra išaiškintas bei apibrėžtas. Dėl to tikslinga būtų kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kadangi, pirma, aptartina, kas gali būti persekiojimo subjektais pabėgėlių teisės prasme. Persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, tačiau teisės aktuose nėra detalizuojama, jog persekiojimo subjektas yra kilmės / pilietybės valstybė.

Antra, kilmės / pilietybės valstybės sąvoka prieglobsčio prasme svarbi dviem aspektais. Pirmasis aspektas yra tai, kad prieglobsčio prašytojas turi būti už kilmės / pilietybės valstybės; antrasis – tai, jog kilmės valstybė nesuteikia apsaugos nuo persekiojimo. Nagrinėjamos bylos kontekste iškyla klausimas, ar (duomenys neskelbtini) režimas suteiktų veiksmingą apsaugą nuo (duomenys neskelbtini)režimo, atsižvelgiant į tai, kad ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) valstybės sudaro sąjunginę valstybę. Tiek šioje situacijoje, tiek perspektyvoje gali būti situacijų, kai kilmės valstybės išduoda savo piliečius kitai, politiškai lojaliai valstybei, o pati prieglobsčio prašytojo kilmės / pilietybės valstybė gali nesiimti jokių aktyvių veiksmų prieš savo pilietį.

Atsižvelgdami į tai, kad ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) persekiojimo intensyvumas tik didėja, sukuriami vis sudėtingesni persekiojimo metodai, pareiškėjai teigė, jog labai tikėtina, kad du režimai galutinai sinchronizuos savo opozicijos dalyvių persekiojimą. Aptarti duomenys patvirtinta, kad pareiškėjai turi pagrįstą baimę patirti persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų ir nesutinka su Migracijos departamento vertinimu, jog pabėgėlis yra tas, kurį persekioja jo kilmės valstybė, nes teisiškai nėra tiesiogiai nustatyta, jog persekiojimo subjektas yra kilmės valstybė.

Pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas, jeigu kilmės valstybė nesuteikia ilgalaikės ir veiksmingos apsaugos nuo persekiojimo subjektų. Kadangi susiklosto teisinio neapibrėžtumo situacija, tikslinga būtų pateikti ESTT klausimą: „Ar trečiosios šalies piliečiui gali būti suteiktas pabėgėlio statusas, jeigu nustatoma, kad kilmės valstybė nesuteikia ilgalaikės ir veiksmingos apsaugos (tiek dėl politinių priežasčių, tiek dėl bendro kilmės valstybės institucijų neefektyvumo) nuo persekiojimo, kurį vykdo ne kilmės valstybė?“.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

4.1 Sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso priimtas dėl to, jog prieglobsčio teisės kontekste pareiškėjų kilmės valstybe laikoma jų pilietybės valstybė (duomenys neskelbtini), o persekiojimą sąlygojančios pareiškėjų pagrindinės individualios aplinkybės (dalyvavimas VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje) yra siejamos su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veikla. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad dėl savo veiklos pareiškėjai patirtų persekiojimą kilmės valstybėje arba iš jos galėtų būti perduoti (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjai patirtų persekiojimą savo kilmės valstybėje dėl pareiškėjos skelbiamo turinio socialiniuose tinkluose. Atsižvelgdamas į tai darė išvadą, kad pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio pabėgėlio statuso suteikimo nuostatos dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje, taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo, kadangi tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybėje jiems grėstų nežmoniškas elgesys arba mirties bausmė, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjų kilmės valstybėje vyksta beatodairiškas smurtas ginkluoto konflikto metu.

4.2 Pareiškėjai skunde netinkamai interpretuoja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrų tvarką bei eigą, kuri yra apibrėžta Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99.1 punkte. Nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį pirmiausia yra nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų. Atitinkamai, politinių įsitikinimų turėjimas turi tiesioginės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio tik nustačius, jog prieglobsčio prašytojui gresia reali persekiojimui prilygstanti žala, bei yra aktualus tiek, kiek leidžia konstatuoti, jog šie įsitikinimai yra žalos prieglobsčio prašytojui padarymo motyvas. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjų skundo teiginiai, kad nėra svarbu, ar prieglobsčio prašytojas viešai deklaravo politinius įsitikinimus, ar juos aktyviai reiškė, svarbu, kad prieglobsčio prašytojas tvirtintų, kad tokius politinius įsitikinimus jis turi. Migracijos departamento vertinimu, prieglobsčio prašytojas privalo pagrįsti, kad dėl savo įsitikinimų jam gresia persekiojimas, tokios pozicijos laikosi ir LVAT savo naujausioje teismų praktikoje (2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1153-815/2024).

4.3 Migracijos departamentas sutiko su pareiškėjų teiginių dalimi, kad prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Tačiau remiantis Tvarkos aprašo 99.1 papunkčiu, grėsmė neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe; antra, pareiškėjai skunde selektyviai bei ištraukdami iš konteksto pateikia ESTT sprendimo byloje Nr. C151/221 išaiškinimus.

Minėtoje byloje ESTT teisėjų kolegija tik nurodo žemutinę ribą, kurios pakanka konstatuoti, kad prieglobsčio prašytojas apskritai turi politinius įsitikinimus, tačiau tiesiogiai ir atskirai pabrėžia, kad šis išaiškinimas neturi įtakos baimės patirti persekiojimą pagrįstumo vertinimui. Punktai, kuriuos savo skunde cituoja pareiškėjai, yra tik argumentavimo dalis, kuria remdamasi ESTT teisėjų kolegija galiausiai konstatavo tai, kas iš tikro buvo sprendžiama byloje – jog net viešai neišreikštos politinės pažiūros yra tiesiog pakankamos konstatuoti jų buvimui, nepriklausomai nuo prieglobsčio prašytojui kylančios grėsmės. Toje pačioje byloje ESTT teisėjų kolegija konstatavo, kad vertindamos prašytojo baimės būti persekiojamam dėl politinių pažiūrų pagrįstumą valstybių narių kompetentingos institucijos turi atsižvelgti į tai, kad dėl to, kaip tvirtai prašytojas šias pažiūras reiškia, arba dėl veiksmų, kurių jis galbūt ėmėsi jas propaguodamas, šios pažiūros galėjo arba galėtų kelti įtarimų galimiems persekiojimo vykdytojams šio prašytojo kilmės šalyje.

Vis dėlto nereikalaujama, kad šios prašytojo pažiūros būtų taip giliai įsišaknijusios, kad grįžęs į kilmės šalį jis negalėtų susilaikyti nuo jų reiškimo ir dėl to kiltų persekiojimo veiksmų rizika. Taigi, prieglobsčio klausimą sprendžianti institucija kaip tik privalo vertinti ir atsižvelgti į tai, kaip giliai yra įsišaknijusios prieglobsčio prašytojų pažiūros bei kokiais būdais jie reiškė jas, kadangi būtent šios aplinkybės gali turėti tiesioginę įtaką grėsmės prieglobsčio prašytojui atsiradimui.

Vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas. Tačiau tai yra sąlyginis, o ne universalus kriterijus, kuris yra taikomas, tik jei atlikus tyrimą, kaip tai numatyta Tvarkos aprašo 99.1 punkte, jau yra nustatyta tiek prieglobsčio prašytojui gresianti reali ir individuali žala, tiek konstatuota kad ši žala prilygtų persekiojimui, tiek identifikuotas pats persekiotojas, tačiau žalos padarymo motyvas slypi ne paties prieglobsčio prašytojo savybėse, o nustatyto persekiotojo supratime apie prieglobsčio prašytoją.

Trečia, LVAT suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjai dalyvauja (duomenys neskelbtini) pabėgėliams padedančios organizacijos veikloje ir nuo 2018 m. gyvena Lietuvoje, jų kilmės valstybe yra laikoma jų pilietybės valstybė (duomenys neskelbtini), todėl jų persekiojimo baimės pagrįstumas buvo vertinamas būtent kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) informacijos kontekste.

4.4 Pareiškėjai, teikdami prieglobsčio prašymą, nurodė, jog pagrindinė priežastis, dėl ko jie prašo prieglobsčio, yra baimė patirti persekiojimą dėl savo veiklos padedant (duomenys neskelbtini) pabėgėliams VšĮ (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) yra pripažinta ekstremistine organizacija. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jie teikė įrodymus ir duomenis susijusius būtent su VšĮ (duomenys neskelbtini) veikla, todėl atsakovas pagrįstai vertino pareiškėjų veiklą ir grėsmes, susijusias su veikla minėtoje organizacijoje. Pareiškėjai nenurodė kitų prieglobsčio prašymo motyvų. Atsakydamas į pareiškėjų skundo teiginius dėl jų veiklos socialiniuose tinkluose atsakovas pažymėjo, kad Sprendime įvertintos pareiškėjų individualios riziką didinančios aplinkybės, konstatavus, kad nenustatyta jokių aplinkybių, nurodančių, jog pareiškėjos veikla, kuria ji reiškia savo nepritarimą būtent (duomenys neskelbtini) valdžiai, yra patekusi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį, kadangi ši veikla yra ypač ribota ir pasižymi keliais įrašais asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle. Be to, pareiškėjos veikla socialiniuose tinkluose, tos veiklos sklaida ir matomumas buvo vertinami remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros nustatytomis gairėmis, o ne subjektyvia Migracijos departamento nuomone. Tyrimo metu nenustatyta jokios pareiškėjo veiklos, kuria jis reikštų nepritarimą (duomenys neskelbtini) valdžiai.

4.5 Pareiškėjai skunde teikia selektyvią informaciją apie kilmės valstybę. Pareiškėjų vertinimas apie asmenų perdavimus tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tiesiogiai prieštarauja realiai ginčijamame Sprendime pateiktai Migracijos departamento surinktai informacijai, jog (duomenys neskelbtini) piliečių išdavimas kitoms valstybėms, įskaitant (duomenys neskelbtini), yra draudžiamas (duomenys neskelbtini) Konstitucijos bei baudžiamojo kodekso, taip pat nėra nustatyta nė vieno atvejo, kai (duomenys neskelbtini) šios nuostatos nesilaikė. (Duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos išduoda (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms (duomenys neskelbtini) piliečius tik tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) piliečio padaryta nusikalstama veika laikoma nusikalstama tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), ir pagal abiejų šalių įstatymus kaltinamajam gresia ne trumpesnė kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau remiantis kilmės valstybės informacija, VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra pripažinta ekstremistine, teroristine, arba uždrausta organizacija. Tyrimo metu taip pat nerasta jokių atvejų, kai (duomenys neskelbtini) būtų taikomas administracinis arba baudžiamasis persekiojimas su VšĮ (duomenys neskelbtini) susijusiems asmenims, arba asmenims, užsienyje teikusiems humanitarinę pagalbą pabėgėliams iš (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojai taip pat pagrindinę grėsmę sau dėl veiklos VšĮ (duomenys neskelbtini) sieja būtent su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjai bus persekiojami (duomenys neskelbtini) ar bus perduoti (duomenys neskelbtini) dėl savo veiklos.

4.6 Pareiškėjai savo prašymą suteikti prieglobstį aiškiai motyvavo būtent pareiškėjos veikla VšĮ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teikiama humanitarine pagalba. Pareiškėjai savo rašytiniame prašyme suteikti prieglobstį išsamiai ir aiškiai nurodė, jog persekiojimo riziką sau mato iš (duomenys neskelbtini) dėl savo veiklos VšĮ (duomenys neskelbtini), ir tik vienu sakiniu nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“. Apklausos, vykusios 2023 m. gruodžio 18 d., metu pareiškėjams buvo suteikta galimybė laisvu ir nevaržomu pasakojimu papasakoti visas priežastis, dėl kurių jie prašo prieglobsčio. Apklausos metu pareiškėja pasakojo apie savo veiklą (duomenys neskelbtini) bei tik deklaratyviai pareiškė, jog „Aš savo poziciją aktyviai transliuoju visur. Dabar (duomenys neskelbtini) galima gauti laisvės atėmimo bausmę tiesiog už patiktuko padėjimą“, nenurodydama jokios konkrečios veiklos, kuria ji reiškia savo poziciją prieš (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką. Pareiškėjas apklausos metu prašymą suteikti prieglobstį grindė išimtinai sutuoktinės (pareiškėjos) veikla (duomenys neskelbtini) ir savo ribota pagalba jai šioje veikloje. Pareiškėjai viso prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė kitų skunde vardijamų aplinkybių (dalyvavimas mitinguose, dalyvavimas (duomenys neskelbtini), priklausymas opozicinei partijai), todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino tuos motyvus ir įrodymus, kurie buvo pateikti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjų profilis sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju. Atsižvelgus į surinktą informaciją, konstatuota, kad nerasta jokių duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos išduotų pareiškėjus (duomenys neskelbtini) dėl jų veiklos VšĮ (duomenys neskelbtini) arba pačios identifikuotų pareiškėjus kaip „nelojalius“ piliečius dėl jų veiklos bei būtų pasiryžusios bausti juos už režimui netoleruotiną veiklą, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1 pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie 2023 m. vasario 1 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį. Savo prašyme suteikti prieglobstį, taip pat apklausų, vykusių 2023 m. gruodžio 18 d., metu prieglobsčio prašytojai nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

6.2 Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, apklausų metu duotus paaiškinimus, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio ir 87 straipsnių reikalavimų. Įvertinęs prieglobsčio prašytojų pasakojimą, jų kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) informacijos kontekste, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjų pasakojimas apklausos metu buvo išsamus, nuoseklus ir neprieštaringas.

Prieglobsčio prašytojai noriai ir atvirai pasakojo bei atsakinėjo į klausimus apie savo įsitraukimą į VšĮ (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo organizacijos veikloje aplinkybes. Prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojai Migracijos departamentui taip pat pateikė savo pasakojimą patvirtinančius dokumentus ir kitus įrodymus. Išanalizavus pateiktų dokumentų turinį ir formą, pateiktų įrodymų autentiškumas pagrįstų abejonių tyrimo metu nesukėlė. Prieglobsčio prašytojai yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) piliečiai.

Vertinant prieglobsčio prašytojų baimę susidurti su persekiojimu, pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi bei 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalimi, asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo savo kilmės šalyje. Nepaisant to, kad prieglobsčio prašytojai dalyvauja (duomenys neskelbtini) pabėgėliams padedančios organizacijos veikloje ir nuo 2018 m. gyvena Lietuvoje, jų kilmės valstybe yra laikoma jų pilietybės valstybė (duomenys neskelbtini), todėl prieglobsčio prašytojų persekiojimo baimės pagrįstumas buvo vertinamas būtent kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) informacijos kontekste.

Remiantis kilmės valstybės informacija, VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra pripažinta ekstremistine, teroristine arba uždrausta organizacija. Tyrimo metu taip pat nerasta jokių atvejų, kai (duomenys neskelbtini) būtų taikomas administracinis arba baudžiamasis persekiojimas su VšĮ (duomenys neskelbtini) susijusiems asmenims arba asmenims, užsienyje teikusiems humanitarinę pagalbą pabėgėliams iš (duomenys neskelbtini). Patys prieglobsčio prašytojai pagrindinę grėsmę sau dėl veiklos VšĮ (duomenys neskelbtini) sieja būtent su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmais.

Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojai nepateikė jokios faktinės informacijos, jog dėl jų veiklos VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybiniai ar kiti veikėjai jų atžvilgiu būtų ėmęsi bet kokių veiksmų, taip pat į tai, kad, įvertinus kilmės valstybės informaciją, nenustatyta, jog už bendradarbiavimą su VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būtų vykdomas persekiojimas, prieglobsčio prašytojų baimė patirti persekiojimą savo kilmės valstybėje dėl savo veiklos VšĮ (duomenys neskelbtini) vertintina kaip išimtinai hipotetinė ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

Pažymėta ir tai, kad, remiantis turima informacija iš VSAT informacinės sistemos apie prieglobsčio prašytojų sienos kirtimus, pareiškėjas paskutinį kartą kirto Lietuvos sieną įvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praėjus metams nuo to laiko, kai pareiškėja pradėjo talkinti (duomenys neskelbtini) pabėgėliams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad jau po VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos pradžios U. R. tiesiogiai nepatraukė ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir pačios (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesio.

Apibendrinus, prieglobsčio prašytojų įžvelgiama grėsmė grindžiama išskirtinai jų daromomis prielaidomis, neparemtomis individualiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojų profilis sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju. Atsižvelgus į surinktą informaciją, konstatuota, kad nerasta jokių duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos išduotų prieglobsčio prašytojus (duomenys neskelbtini) dėl jų veiklos VšĮ (duomenys neskelbtini) arba pačios identifikuotų prieglobsčio prašytojus kaip „nelojalius“ piliečius dėl jų veiklos bei būtų pasiryžusios bausti juos už režimui netoleruotiną veiklą, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

7. Iš pareiškėjos apklausos matyti, kad ji aktyviai dalyvauja VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje, padeda pabėgėliams iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), organizuoja įvairias akcijas prieš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad niekada nėra buvusi (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą lankėsi prieš 5 metus. Pareiškėja paaiškino, jog Lietuvoje ji buvo kviečiama liudyti prieš M. D., kuris kaltinamas šnipinėjimu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad neturi duomenų, jog (duomenys neskelbtini) kas nors ja domėjosi ar jos ieško.

8. Iš pareiškėjo apklausos matyti, kad jis savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo padavė, kadangi nenorėjo išsiskirti su sutuoktine. Teigė, kad sutuoktinė padavė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jo paties dokumentai nebegalioja, tačiau jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl žmonos veiklos VšĮ (duomenys neskelbtini). Pasakojo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pripažinta ekstremistine organizacija, tačiau mano, kad (duomenys neskelbtini) būtų lygiai taip pat. Nurodė, kad kartais padeda žmonai VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje, tačiau retokai, kadangi darbo dienomis dirba IT sektoriuje. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo nuo 2021 m.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjų kilmės valstybe prieglobsčio teisės prasme laikytina (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų galimas baudžiamasis persekiojimas kitoje valstybėje nesudarytų pagrindo suteikti jiems prieglobsčio. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog net ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjų statusas būtų pasikeitęs ir jiems būtų pareikšti kaltinimai, įtarimai, jie būtų ieškomi ar kitaip persekiojami. Nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) būtų paskelbta pareiškėjų paieška ar kad jie patyrė grasinimų būdami Lietuvoje. Priešingai, pareiškėjas buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) bei(duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo sulaikytas ar persekiojamas. Šiuo atveju pareiškėjai taip pat nepateikė duomenų, kad jie negalėtų grįžti į savo kilmės valstybę dėl jų persekiojimo ar kitokios kylančios grėsmės. Pareiškėjai šių aplinkybių nepaneigė, taip pat neįrodė, jog egzistuoja savarankiški pagrindai, dėl kurių gali būti pradėtas jų baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini).

10. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas išsamiai išanalizavo tiek teisinę, tiek faktinę pareiškėjų kilmės valstybės situaciją ir nustatė, jog (duomenys neskelbtini) neišduoda savo piliečių užsienio valstybėms. Taigi, net ir tuo atveju, jei pareiškėjams grėstų baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo manyti, kad kilmės valstybė galėtų juos išduoti.

11. Pareiškėjai teigė, kad nepalaiko nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmų, o tokias pažiūras atspindi jų veikla, todėl jiems grėstų pavojus grįžus į kilmės šalį, tačiau iš esmės jie nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o Migracijos departamentas savarankiškai to taip pat nenustatė. Pareiškėjos veikla buvo įvertinta priimant ginčijamą Sprendimą, konstatuota, jog pareiškėja turi aktyvią paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau nenustatyta jokių aplinkybių, nurodančių, kad jos socialinės medijos yra patekusios į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį bei kad teisėsauga bandytų imtis veiksmų dėl jose skelbiamo turinio. Pati pareiškėja taip pat nenurodė, kad jos žinutės galėjo tapti žinomos (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, kad jos pasidalinimus ar žinutes matė asmenys, dėl kurių jai ar jos sutuoktiniui gali kilti grėsmė, laikoma, kad grėsmė neįrodyta. Be to, Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjos paskyros populiarumas ir susidomėjimo lygis yra žemas, sulaukia mažai dėmesio, todėl nėra laikoma, kad jos pažiūros žinomos ar aptarinėjamos viešai.

12. Teismas nurodė, kad tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, (duomenys neskelbtini) žmogaus teisių gynimo organizacijų ir žiniasklaidos priemonių pranešimuose nerasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie išvyko į užsienį, grįžimo į kilmės valstybę atveju būtų persekiojami vien dėl paties fakto, jog išvyko į užsienio valstybę ir vėliau grįžo į kilmės valstybę. Pareiškėjai taip pat nei atsakovui, nei teismui nepateikė duomenų, jog grįžę į (duomenys neskelbtini) patyrė ar galėtų patirti persekiojimo veiksmus. Šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą išvadai, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų baimė grįžti į kilmės valstybę nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Vien aplinkybė, jog pareiškėjai jau kurį laiką gyvena Lietuvoje ir dirba, nesudaro pagrindo prieglobsčiui suteikti, nes šis institutas yra skirtas apsaugai nuo kilmės valstybėje kylančios grėsmės suteikti, o duomenų, kad pareiškėjai dėl kylančios grėsmės negalėtų gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), nenustatyta.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios galėtų susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, jie taip pat nėra laikomi pažeidžiamais asmenimis, o ir patys pareiškėjai šių aplinkybių niekaip nepaneigė. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, jog iš pareiškėjų pasakojimo ir surinktų duomenų nėra nustatyta nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ar tikslų persekioti būtent prieglobsčio prašytojus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį (duomenys neskelbtini) atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Be to, nėra duomenų, kad galima persekiojimo rizika būtų susijusi būtent su pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Bendras nesaugus žmogaus teisių apsaugos kontekstas, demokratijos suvaržymai kilmės valstybėje, nors ir suponuoja tikimybę, kad pareiškėjų teisės galėtų būti pažeidžiamos, tačiau savaime neįrodo, jog jie pagal pačių nurodytas aplinkybes bus persekiojami dėl savo veiklos, su jais bus elgiamasi nežmoniškai ar bus kankinami. Pareiškėjų nurodoma grėsmė patirti persekiojimą šiuo atveju vertintina kaip hipotetinė, nepagrindžianti tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikio, o pareiškėjų baimė patirti persekiojimą pripažinta nepagrįsta. Pareiškėjų pasakojimas yra gana nuoseklus, tačiau, teismo vertinimu, argumentai dėl jiems gresiančio persekiojimo kilmės valstybėje yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjų situacija buvo išnagrinėta individualiai, o ginčijamo Sprendimo turinys atskleidžia, jog buvo išsamiai įvertinta tiek tuo metu galiojusi situacija kilmės valstybėje, tiek ir atsižvelgta į pareiškėjų vykdomą veiklą, dalyvavimą VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje ir pareiškėjų pasakojimą. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų pasakojimas negali būti pripažįstamas pagrindžiančiu jų prieglobsčio prašymą ir tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybę.

14. Migracijos departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjams kilmės šalyje gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikti jokie argumentai dėl tiesiogiai prieš pareiškėjus nukreipto individualaus persekiojimo ar pavojaus šiuo aspektu.

15. Rašytinė bylos medžiaga, šalių paaiškinimai ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjų grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju jie bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami ar bus pažeistos jų žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Pareiškėjų nuogąstavimai dėl baimės būti persekiojamiems ar kad jie bus baudžiami turi būti pagrįsti. Taigi, Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjams papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai ir pagrįstai.

16. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jų prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo laikomas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas.

17. Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą iš naujo.

19. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

19.1 Teismas neatsižvelgė į tai, jog jų (pareiškėjų) opozicinė veikla yra nukreipta prieš režimą (duomenys neskelbtini). Teismas, kaip ir Migracijos departamentas, nepagrįstai susitelkė ir vertino pareiškėjų veiklą, kaip išskirtinai nukreiptą prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Prieglobsčio bylos medžiagoje ir skunde pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai neapsiriboja politinių įsitikinimų deklaravimu, o aktyviai veikia ir užsiima vieša opozicine veikla nukreipta prieš (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką. Taip pat liko tinkamai neįvertinta pareiškėjų veikla socialiniuose tinkluose, o tai yra svarbus pareiškėjų prieglobsčio bylos aspektas. Teismas iš esmės atkartoja Migracijos departamento sprendimo klaidas ir nepagrįstus motyvus, todėl pareiškėjų prieglobsčio prašymas turi būti išnagrinėtas iš naujo.

19.2 Teismo ir Migracijos departamento sprendimai neatitinka prieglobsčio teisėje nustatytų standartų, kaip reikia vertinti persekiojimo riziką. Nagrinėjamu atveju teismo ir Migracijos departamento sprendimai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bylos T. K. ir kiti prieš Lietuvą, Nr. 55978/20 išaiškinimų, ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo byloje Nr. C-151/22 nurodymų, ir LVAT praktikos.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

21.1 Sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso priimtas dėl to, jog prieglobsčio teisės kontekste pareiškėjų kilmės valstybe laikoma jų pilietybės valstybė (duomenys neskelbtini), o persekiojimą sąlygojančios pareiškėjų pagrindinės individualios aplinkybės (dalyvavimas VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje) yra siejamos su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veikla. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad dėl savo veiklos pareiškėjai patirtų persekiojimą savo kilmės valstybėje arba iš jos galėtų būti perduoti (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjai patirtų persekiojimą savo kilmės valstybėje dėl N. Z. turinio socialiniuose tinkluose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio pabėgėlio statuso suteikimo nuostatos dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje. Pareiškėjai taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo, kadangi tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybėje jiems grėstų nežmoniškas elgesys arba mirties bausmė, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjų kilmės valstybėje vyksta beatodairiškas smurtas ginkluoto konflikto metu.

21.2 Pareiškėjai teikdami prieglobsčio prašymą nurodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl jie prašo prieglobsčio, yra baimė patirti persekiojimą dėl savo veiklos (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu teikė įrodymus ir duomenis susijusius būtent su VŠĮ (duomenys neskelbtini) veikla. Pareiškėjai nenurodė kitų prieglobsčio prašymo motyvų. Todėl atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad jie išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl savo opozicinės veiklos ir jiems neva gresia persekiojimas būtent iš (duomenys neskelbtini).

21.3 Pareiškėjai taip pat nepateikė duomenų, kad jie negalėtų grįžti į savo kilmės valstybę dėl jų persekiojimo ar kitokios kylančios grėsmės. Pareiškėjai šių aplinkybių nepaneigė, taip pat neįrodė, jog egzistuoja savarankiški pagrindai, dėl kurių gali būti pradėtas jų baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini). Nurodomos aplinkybės (duomenys neskelbtini) nesuponuoja realios grėsmės patirti persekiojimą kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra sietinos su VšĮ (duomenys neskelbtini) ir grėsmė yra kildinama iš (duomenys neskelbtini).

21.4 Pareiškėjų skunde cituojama EŽTT byla T. K. ir kiti prieš Lietuvą nėra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi bylų aplinkybės nėra tapačios. Minėtoje byloje pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis grindė savo baimę būti persekiojamu dėl to, kad buvo (duomenys neskelbtini) uždraustos ir teroristine organizacija pripažintos opozicinės politinės partijos (duomenys neskelbtini) narys, kurioje prieglobsčio prašytojas grindė savo baime patirti persekiojimą kilmės valstybėje.

21.5 Pareiškėjų pateikta informacija apie kilmės valstybę nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes jų prieglobsčio prašymo motyvai nėra susiję su veikla (duomenys neskelbtini).

21.6 Pareiškėjai apeliaciniame skunde selektyviai bei ištraukdami iš konteksto pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Nr. C151/221 išaiškinimus.

21.7 Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjų profilis sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju.

21.8 Pareiškėjų apeliaciniame skunde cituojamų LVAT bylų (2022 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1519-552/2022; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2965-552/2021; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019) aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, nes skiriasi galimos persekiojimo valstybės, prieglobsčio prašymo motyvai ir jų pagrįstumas.

21.9 Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

22. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo atsiliepimo argumentais, pateikė papildomus paaiškinimus. Pareiškėjai teigia bijantys persekiojimo (duomenys neskelbtini) dėl savo politinės veiklos. Veikla VšĮ (duomenys neskelbtini) tik parodo, kad pareiškėjų opoziciniai įsitikinimai yra tvirti, o opozicinė veikla apima įvairias formas. Migracijos departamentas ignoravo pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai negrindžia savo persekiojimo tik grėsme iš (duomenys neskelbtini), o jų pagrindinė persekiojimo baimė kyla iš (duomenys neskelbtini).

23. Pareiškėjai taip pat teigia, kad LVAT nuosekliai vadovaujasi EŽTT bylos T. K. ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimais. Pareiškėjai prašo LVAT ir jų atžvilgiu vadovautis nurodytais T. K. ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimais, kuriais jie rėmėsi tiek skunde, tiek remiasi apeliaciniame skunde.

24. Pareiškėjų baimė patirti persekiojimą iš (duomenys neskelbtini), nėra niekuo neparemti pareiškėjų pasvarstymai, o realiai vykstanti praktika ir jie remiasi objektyviais įrodymais. Ši baimė yra papildanti pagrindinę pareiškėjų persekiojimo baimę.

25. LVAT siekdamas išspręsti išskirtinai Europos Sąjungos (Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva) 6 str.) ir prieglobsčio teisės neapibrėžtą iki galo situaciją, gali kreiptis į ESTT su prašymu pateikti atsakymą į klausimą: Ar trečiosios šalies piliečiui gali būti suteiktas pabėgėlio statusas, jeigu nustatoma, kad kilmės valstybė nesuteikia ilgalaikės ir veiksmingos apsaugos (tiek dėl politinių priežasčių, pavyzdžiui tarpvalstybinio lojalumo, tiek dėl bendro kilmės valstybės institucijų neefektyvumo) nuo persekiojimo, kurį vykdo ne kilmės valstybė?

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė.

28. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, kuriomis remiantis Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

29. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

30. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

31. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

32. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

33. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

37. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

38. Pareiškėjai teikdami prieglobsčio prašymą nurodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl jie prašo prieglobsčio, yra baimė patirti persekiojimą dėl savo veiklos padedant (duomenys neskelbtini) pabėgėliams VšĮ (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) yra pripažinta ekstremistine organizacija. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu teikė įrodymus ir duomenis susijusius būtent su VšĮ (duomenys neskelbtini) veikla. Pareiškėjai nenurodė kitų prieglobsčio prašymo motyvų. Todėl atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad jiems neva gresia persekiojimas (duomenys neskelbtini).

39. Sprendime buvo vertintos pareiškėjų individualią riziką didinančios aplinkybės, konstatavus, kad nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių, jog N. Z. veikla, kuria ji reiškia savo nepritarimą būtent (duomenys neskelbtini) valdžiai, yra patekusi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį, kadangi ši veikla pasižymi tik keliais įrašais asmeninėje socialinio tinklo paskyroje. Pažymėtina, kad pareiškėjos veikla socialiniuose tinkluose, tos veiklos sklaida ir matomumas, buvo vertinama remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros nustatytomis gairėmis. Tyrimo metu nenustatyta jokios U. R. veiklos, kuria jis reikštų nepritarimą (duomenys neskelbtini) valdžiai. Remiantis kilmės valstybės informacija, Facebook nėra pilnai kontroliuojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, ir, skirtingai nuo (duomenys neskelbtini) sukurtų ir registruotų socialinių tinklų bendrovių, nelaiko savo duomenų (duomenys neskelbtini) esančiuose serveriuose. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo pripažinti pagrįstos tikimybės pareiškėjai nukentėti kilmės valstybėje dėl jos socialiniuose tinkluose skelbiamo turinio.

40. Pareiškėjai prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nurodę kitų aplinkybių (duomenys neskelbtini), todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino tik tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Nors pareiškėjai minėtomis aplinkybėmis grindžia savo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, reikalavimus, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

41. Migracijos departamento tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl prieglobsčio prašytojų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jiems gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad, įvertinus faktinių duomenų visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį, yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties jų kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjai nenurodė reikšmingų duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jiems kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

44. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

45. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl ja remtis nėra pagrindo.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas atliko visapusišką ir objektyvių pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimą. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjų nurodytų aplinkybių.

47. Dėl pareiškėjų prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, teisėjų pažymi, kad, pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20, 22 p.). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, 9 p.). Kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Papildomai pažymėtina, kad ESTT procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo aiškina Europos Sąjungos teisę arba nusprendžia dėl jos galiojimo, o ne taiko šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl ESTT nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atitinkamas teisinis reguliavimas, kuris buvo taikytas priimant atitinkamą Sprendimą pareiškėjų atžvilgiu, keltų abejonių dėl jo atitikties ES teisei ir dėl to būtų būtina kreiptis į ESTT dėl atitinkamų ES teisės nuostatų išaiškinimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad taikytas nacionalinis teisinis reguliavimas pažeistų pareiškėjų teises į teisminę gynybą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų N. Z. ir U. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys