41dcdaa1-dec8-45f4-bab1-5babdc0f14ef · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-710/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00355-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 126.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 14 d. Vilnius             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A.

J. ir A. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties, kuria UAB „PGNT“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, uždarosios akcinės bendrovės „PGNT“ bankroto byloje.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2011-02-25 nutartimi UAB „PGNT“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Litvinga“. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-04-12 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011-02-25 nutartį paliko nepakeistÄ .Vilniaus apygardos teismas 2011-08-12 ir 2011-10-21 nutartimis patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .BUAB „PGNT“ bankroto administratorius 2012-07-05 pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl BUAB „PGNT“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b.l. 103).

Prašė pripažinti BUAB „PGNT“ bankrutavusia ir taikyti jai likvidavimo procedÅ«rÄ . Nurodė, kad kreditoriai 2011-10-14 susirinkime (2011 m. spalio 14 d. protokolas Nr.

1) įpareigojo administratorių kreiptis į teismÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Per laikotarpį nuo nutarčių priėmimo, kuriomis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bankrutuojančiai UAB „PGNT“, nebuvo gauta pasiÅ«lymų dėl taikos sutarties sudarymo, įmonė jokios Å«kinės komercinės veiklos nevykdo, įmonės mokumas nėra atstatytas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė pripažinti UAB „PGNT“ bankrutavusia ir likviduoti jÄ dėl bankroto (t. 3, b.l.133 – 136).

Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, 2012-09-17 išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2076-653/2012 pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams A. J., BUAB „PGNT“, kur trečiuoju asmeniu įtraukta A. J., dėl sandorių nuginčijimo, kuri yra pridėta prie UAB „PGNT“ bankroto bylos, kurioje pareikštas prašymas dėl A. J. ir A. J. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismo 2012-09-17 nutartimi atsisakyta tvirtinti A. J. ir A.

J. kreditorinį reikalavimÄ bankrutuojančiai UAB „PGNT“, Å¡i nutartis nėra įsiteisėjusi. Pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2076-653/2012 buvo praÅ¡oma patvirtinti A. J. ir A. J. 1.285.345,70 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ bankrutuojančiai UAB „PGNT“, t.y. A. J. ir A. J. kreditorinis reikalavimas sudaro 35 proc., o patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro didžiÄ jÄ dalį visų pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų sumos – 65 procentus.

Taigi didžiausias kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas įkaito turėtojo AB DnB banko – 2.898.798,79 Lt. Taigi Å¡is kreditorius su kitais įmonės kreditoriais (kurių bendra reikalavimų suma sudaro 99,11 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų), 2011-10-14 susirinkime balsavo už administratoriaus įpareigojimÄ kreiptis į teismÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Net jei bÅ«tų visiÅ¡kai patvirtintas A. J. ir A. J. ginčijamas kreditorinis reikalavimas, kreditorius AB DnB bankas pagal patvirtintÄ jo kreditorinio reikalavimo dydį iÅ¡liktų didžiausiu kreditoriumi, o A.

J. ir A. J. netaptų didžiausiu kreditoriumi pagal jau patvirtintÄ kreditorinių reikalavimų bendrÄ sumÄ , tuo labiau netaptų kreditoriumi, turinčiu daugiau kaip 50 proc. balsų daugumÄ kreditorių susirinkime. Todėl net jei A. J. ir A. J. kreditorinis reikalavimas bÅ«tų patvirtintas ir jiems pavyktų nuginčyti minėtame kreditorių susirinkime priimtus sprendimus, balsavimo rezultato, jiems turint patvirtintÄ 1.285.345,70 Lt kreditorinį reikalavimÄ , jie negalėtų pakeisti, kadangi jų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka nesudarytų daugiau kaip pusės visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

Teismas taip pat įvertino ir vienÄ esminių bankroto proceso tikslÄ â€“ operatyvų bankroto procedÅ«rų atlikimÄ ir jų užbaigimÄ . Kadangi kreditoriai neketina sudaryti taikos sutartį, galimybių atkurti įmonės mokumÄ nėra, todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, UAB „PGNT“ pripažintina bankrutavusia ir jai taikytina likvidavimo procedÅ«ra. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai A. J. ir A. J. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-10-11 nutartį dalyje dėl UAB „PGNT“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Iki Å¡iol nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl A. J. ir A. J. pareikÅ¡to 1.285.345,70 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. A. J. ir A. J. pareikÅ¡tas reikalavimas yra susijęs su įmonės ketintu vykdyti nekilnojamojo turto projektu Kuzmickių km., Vilniaus rajone. Buvo nuspręsta įsigyti pusę V. K. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 300/612 dalį. Ä®monė iÅ¡ V. K. pagal 2007-10-23 sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, įgijo nuosavybės teise žemės sklypÄ .

Å alių susitarimu buvo nustatyta žemės sklypo dalies kaina – 4.200.000 Lt, iÅ¡ kurių buvo sumokėta 4.130.000 Lt, o likusi žemės sklypo dalies kaina, t.y. 70.000 lt, turėjo bÅ«ti sumokėta pardavėjui po žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo. Žemės sklypo pardavėjui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų įmonė be pardavėjo negalėjo tęsti žemės sklypo paskirties proceso, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ praÅ¡ydama nutraukti 2007-10-23 sudarytÄ Å¾emės sklypo dalies pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį dėl padaryto esminio sutarties pažeidimo ir taikyti restitucijÄ Ä¯pareigojant atsakovus V.

K. ir V. K. grÄ Å¾inti įmonės už žemės sklypÄ sumokėtus pinigus bei priteisti patirtus nuostolius. Vilniaus apygardos teismas Å¡iÄ civilinę bylÄ Nr. 2-2217-585/2012 iÅ¡nagrinėjo ir priėmė sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį, nurodytoje byloje teismui patenkinus įmonės reikalavimus bÅ«tų buvęs atstatytas įmonės mokumas. Bankroto administratoriui neskundus Vilniaus apygardos teismo 2012-06-21 sprendimo, pareiÅ¡kėjas A. J. patiekė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiama nutartis pripažinti įmonę bankrutavusiÄ ir jÄ likviduoti yra priimta neiÅ¡sprendus dėl A.

J. ir A. J. pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų bei neiÅ¡sprendus bylos, galinčios atstatyti įmonės mokumÄ .Patvirtinus A. J. ir A. J. visus pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡ie sudarytų 35 procentus visų įmonės patvirtintų kreditorių reikalavimų. Bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui priėmus skundžiamÄ nutartį, A. J. ir A. J. yra eliminuojami iÅ¡ kreditorių sprendimų priėmimo. Kreditoriai, kurių reikalavimai Å¡iuo metu jau yra patvirtinti, gali nuspręsti perleisti visÄ turtÄ ir Å¡ias lėšas iÅ¡simokėti sau proporcingai pagal teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus ir įmonė nebeturės jokio turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami A.

J. ir A. J. kreditoriniai reikalavimai. Å iuo atveju 35 procentai visų kreditorinių reikalavimų laikytinas svariu kreditorių susirinkime priimant sprendimus, todėl kol nėra galutinai iÅ¡spręsta dėl pareiÅ¡kėjų visų pateiktų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo – bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas neturėtų spręsti dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti.

Aptariamu atveju įmonės bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ pagal AB DNB banko sprendimÄ 2011-10-14 kreditorių susirinkime, nes kol nėra iÅ¡spręsti visų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimai AB DNB bankas turimas patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 91 procentÄ visų Å¡iuo metu patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Apeliantai mano, kad didžiausias kreditorius AB DNB bankas siekia, kad kuo greičiau bÅ«tų priimti sprendimai dėl įmonės turto pardavimo nesant patvirtintų visų A.

J. ir A. J. pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų. Å ių aplinkybių Vilniaus apygardos teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijos dalykÄ sudaro teismo teisė pripažinti įmone bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kai dėl vykstančių teisminių ginčų bankroto byloje nėra patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai.

Å is klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Ä®BÄ® 23 straipsnio 15 punktas suteikia kreditorių susirinkimui kompetencijÄ siÅ«lyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedÅ«rÄ . Tuo tarpu įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sÄ lygos nurodytos LR Ä®monių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje:

1) yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimų patvirtinimo;

2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai, 3) nėra priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo;

4) teismas nėra pratęsęs 3 mėnesių termino. Esant Å¡ioms sÄ lygoms, yra aiÅ¡ku, kad įmonės veikla neatnaujinta ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Todėl tik konstatavus, jog bent viena iÅ¡ nurodytų sÄ lygų pripažinti įmonę bankrutavusia neegzistuoja, bÅ«tų pagrindas naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo atveju egzistuoja LR Ä®BÄ® 30 str. numatytos sÄ lygos įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nagrinėjamu atveju 2011 m. spalio 14 d. įvykdęs BUAB ,,PGNT“ kreditorių susirinkimas, be kitų nutarimų, įpareigojo administratorių kreiptis į teismÄ dėl BUAB „PGNT“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Kreditorių susirinkimo protokolo 10 p, t. 3, b.l. 104 – 109). Taigi administratorius, vykdydamas kreditorių susirinkimo 2011 m. spalio 14 d. nutarimus, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti BUAB „PGNT“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teismas administratoriaus praÅ¡ymÄ patenkino.Atskirajame skunde keliamas reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto neteisėtumo, kadangi, kaip nurodo apeliantas, nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl A.

J. ir A. J. pareikÅ¡to 1.285.345,70 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju bankroto byla įmonei iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2011-02-25 nutartimi, Lietuvos apeliacinis teismas 2011-04-12 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011-02-25 nutartį paliko nepakeistÄ . BUAB „PGNT“ kreditorių sÄ raÅ¡as patvirtintas įsiteisėjusia 2011-08-12 teismo nutartimi, kuris buvo patikslintas teismo 2011-10-21 nutartimi. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, konstatavo, kad net jei bÅ«tų patvirtintas A.

J. ir A. J. ginčijamas kreditorinis reikalavimas UAB „PGNT“ bankroto byloje, kreditorius AB DNB bankas pagal patvirtintÄ jo kreditorinio reikalavimo dydį (2.898.798,79 Lt) iÅ¡liktų didžiausiu kreditoriumi, o A. J. ir A. J. netaptų didžiausiu kreditoriumi, juo labiau kreditoriumi, turinčiu daugiau nei 50 proc. balsų daugumÄ kreditorių susirinkime, taigi balsavimo rezultato kreditorių susirinkime jie negalėtų pakeisti. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių pagrindu buvo priimta skundžiama nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija su minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuri yra iÅ¡samiai pagrįsta, sutinka, ir konstatuoja, kad A. J. ir A. J. praÅ¡ymas patvirtinti jų kreditorinį reikalavimÄ 1.285.345,70 Lt ginčijamai sumai negali bÅ«ti kliÅ«timi priimti teismui sprendimÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kartu pažymėtina, kad remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas yra vienintelis kreditorius, kurio reikalavimas UAB „PGNT“ bankroto byloje yra ginčijamas. Taigi net jei ir priėmus A. J. palankų sprendimÄ , jo finansinis reikalavimas procentine iÅ¡raiÅ¡ka (35 proc.) nebÅ«tų didžiausias kitų teismo patvirtintų ir neginčijamų kreditorių reikalavimų kontekste, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad balsavimo rezultato kreditorių susirinkime pakeisti pastarasis negalėtų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino ginčijamų kreditorinių mastÄ bei jų įtakÄ kreditorių susirinkime priimant sprendimus. Todėl atmestinas apelianto argumentas, jog kreditorių susirinkime priimant sprendimus, kol nėra galutinai iÅ¡spręsta dėl visų pateiktų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas neturėtų spręsti dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama, nes bus pažeisti visų kreditorių teisėti interesai.

PrieÅ¡ingai, visų kreditorių teisėti interesai priėmus skundžiamÄ nutartį ne tik nebus pažeisti (kadangi, kaip minėta, apeliantai yra ne tik vieninteliai, kurių kreditoriniai reikalavimai yra ginčijami bei jų kreditorinio reikalavimo mastas priimant sprendimus kreditorių susirinkimuose esminės įtakos neturės), tačiau tokiu bÅ«du bus įgyvendintas vienas esminių bankroto instituto tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedÅ«ras, nutraukiant bylÄ Ä®monių bankroto įstatymo pagrindais arba kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007.).

Todėl teisėjų kolegija vertina, kad bankroto procesas negali tęstis neribotÄ laikÄ . Kartu pažymėtina, teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonė gali bÅ«ti pripažinta bankrutavusia ir likviduojama ir tuo atveju, kai dalies kreditorių reikalavimai dar yra ginčijami, t. y. įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtinti tik dalies kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, pagal Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti tvirtinami teismo nutartimi, kuria teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė jÄ likviduoti, ar po to atskirai priimta nutartimi dėl kreditoriaus reikalavimo ar patikslinto reikalavimo. Tokia nutartis gali bÅ«ti priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos (Ä®BÄ® 26 str. 1 d., 30 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

AtskirÄ jį skundÄ apeliantas grindžia ir tuo jog, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje, pasak apelianto, teismui patenkinus įmonės reikalavimus, bÅ«tų buvęs atstatytas įmonės mokumas. Apelianto teigimu, BUAB „PGNT“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ praÅ¡ydama nutraukti 2007-10-23 sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatyto esminio sutarties pažeidimo ir taikyti restitucijÄ Ä¯pareigojant atsakovus V.

K. ir V. K. grÄ Å¾inti įmonės už žemės sklypÄ sumokėtus pinigus bei priteisti patirtus nuostolius (civilinės bylos Nr. A2-6177-560/2012). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2217-585/2012, šį ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 153 – 155). Nors apeliantas pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ minėtoje civilinėje byloje, tačiau iÅ¡ Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiÅ¡kėjo A.

J. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2217-585/2012 paliktas nenagrinėtu, Å¡i nutartis yra įsiteisėjusi (civilinės bylos Nr. A2-6177-560/2012). Taigi kolegija sprendžia, kad Å¡io ginčo atžvilgiu civilinės bylos Nr. A2-6177-560/2012 aktualumas yra iÅ¡nykęs, todėl dėl jos nepasisako.            Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tinkamai ir iÅ¡samiai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.          Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, daro iÅ¡vadÄ , kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                     Algirdas GailiÅ«nas                                                                                                            Donatas Å ernas                                                                                                            Dalia Vasarienė