2019-10-02 Nr. AB-18600-3-61-3-01686-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-657-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01686-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. U. atskirąjį skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. U. (toliau – ir pareiškėja) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą pateikė atskirąjį skundą, nurodydama, jog jai nėra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos atskirasis skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus atskirajam skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 kalendorinių dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėją nurodyti teismo, kuriam adresuojamas atskirasis skundas, pavadinimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties neteisėtumo pagrindas, nurodyti atskirojo skundo dalyką bei pateikti pasirašytą atskirąjį skundą. Taip pat teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartyje, įvertinęs atskirojo skundo turinį, nurodė siūlytiną reikšti atskirojo skundo reikalavimą.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. birželio 20 d. gautas pareiškėjos raštas, kuriame pareiškėja nurodė, kad nei vienas advokatas nerado galimybės su ja pasikalbėti, taip pat, kad M. S. skyrė 60 milijonų dolerių palikimą brolio vaikams M. O. P. ir M. K. P.. Palikimo dokumentus tvarkė Forestos advokatas, tačiau neliko nieko. Kadangi pareiškėja teismo nustatytu terminu nepašalino teismo nustatytų trūkumų, teismas 2019 m. liepos 2 d. pareiškėjos atskirąjį skundą, teisme gautą 2019 m. birželio 6 d. laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. liepos 10 d. gautas pareiškėjos raštas, į kurį pareiškėjai 2019 m. liepos 18 d. pateiktas atsakymas „Dėl Jūsų rašto“ Nr. I-3502-809/2019. Rašte nurodyta, jog minėtas pareiškėjos raštas pateiktas esant jau išnagrinėtai bylai, todėl šį raštą buvo atsakyta priimti, grąžinant jį pateikusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. rugpjūčio 19 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas, kuriame pareiškėja nurodė, jog negali įrodyti teismams, kad yra M. palikuonys. Pareiškėja pažymėjo, jog prašė skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat nurodė, kad visus skundus yra padavusi per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teismas nurodė, jog ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis pareiškėjai buvo įteikta 2019 m. liepos 5 d. (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą buvo 2019 m. liepos 12 d., tačiau pareiškėja nustatytu terminu nepateikė atskirojo skundo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2019 m. liepos 10 d. raštu, į kurį jai 2019 m. liepos 18 d. buvo pateiktas atsakymas.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 151 straipsniu, nurodė, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, teismas ta pačia nutartimi išsprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nurodydama svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikdama tai patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja gavusi teismo nutartį, kurioje atskirasis skundas laikytas nepaduotu, neskundė apeliacinės instancijos teismui, esant aplinkybei, kad pareiškėjai 2019 m. liepos 18 d. raštu buvo išaiškinta, jog teisme 2019 m. liepos 10 d. gautas pareiškėjos raštas esant jau išnagrinėtai bylai, taip pat į tai, kad pareiškėja nepateikė teismui motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, teismas pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.

III. Pareiškėja J. U. atskirajame skunde, atsižvelgus į pareiškėjos atskirojo skundo turinį, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, jai nesuprantamos teismų nutartys ir pateikia iš esmės analogiškas aplinkybes apie M. S. palikimą kaip ir pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju aktualios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios atskirųjų skundų nagrinėjimo administraciniuose teismuose tvarką. ABTĮ 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio įstatymo IV skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas (nagrinėjamu atveju – atskirasis skundas) nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ duomenimis nustatė, kad pareiškėja atskiruoju skundu skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį, kuria jos atskirasis skundas laikytas nepaduotu, gavo 2019 m. liepos 5 d. ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Taigi, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą dėl 2019 m. liepos 2 d. nutarties Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą buvo 2019 m. liepos 12 d. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą atskirojo skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą nepateikė.

Kadangi pareiškėja su atskiruoju skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą per Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 19 d. (akivaizdžiai praleidusi terminą atskirajam skundui paduoti), pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad pareiškėja nepateikė teismui prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos atskirąjį skundą ABTĮ 152 straipsnio 3 dalies pagrindu (praleidus 7 kalendorinių dienų terminą). Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą) (žr., pvz., 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-261/2017).

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos atskirąjį skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius