41da830e-6bc3-43c8-b5f8-0582ded58151 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P Skundas Nr. 1S-845-312/2013                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:2.2.3.1.2; 2.12.3; 2.12.4. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S T E I S M A S N U T A R T I S 2013 m. spalio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,sekretoriaujant Agnei Čižienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Algirdui Cegeliui,viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo M.

G. (toliau tekste - pareiÅ¡kėjas) advokato Algirdo Cegelio (toliau tekste – pareiÅ¡kėjo atstovas) skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atmestas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013 m. liepos 3 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta panaikinti Å¡io skyriaus prokuroro 2013 m. gegužės 28 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tasis skyrius 2013 m. vasario 13 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiÅ¡kėjo 2012 m. gruodžio 5 d. pareiÅ¡kimÄ dėl veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių. PareiÅ¡kime nurodyta, kad V. B. piktnaudžiaudamas pareiÅ¡kėjo pasitikėjimu ir jam bÅ«nant apgaulės ir suklydimo įtakoje, 2010 m. sausio 21 d. pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį 60 000,00 Lt sumai (toliau tekste - vekselis).

Realiai pareiÅ¡kėjas pinigų iÅ¡ V. B. negavo. Iki vekselio pasiraÅ¡ymo jis iÅ¡ V. B. pasiskolino 8000,00 Lt buto privatizavimui, taip pat V. B. jam davė 200,00 Lt grynųjų pinigų ir 100 Lt vertės televizorių. V. B., turėdamas vekselį, apgaule areÅ¡tavo visÄ pareiÅ¡kėjo turtÄ ir užvaldė 30 900,00 Lt, bei 1,85 ha žemės sklypÄ (tuo metu sklypo kaina buvo apie 200 000,00 Lt). Be to, V. B. 2011 m. sausio 19 d. iÅ¡provokavo konfliktÄ , kurio metu pareiÅ¡kėjas jį sužalojo, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013 m. gegužės 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas. Minėtame nutarime nurodyta, kad liudytoja K. Š. matė kaip V. B. paskolino pareiškėjui 60 000,00 Lt ir dėl šios skolos jis pasirašė vekselyje. Ikiteisminio tyrimo metu negauti jokie duomenys, patvirtinantys, kad jis negavo iš V. B. 60 000,00 Lt, todėl nėra duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

PasiraÅ¡ant vekselį, apgaulė naudojama nebuvo. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas vekselį, pareiÅ¡kėjas jį perskaitė ir suvokė turinio esmę, kad įsipareigojo grÄ Å¾inti V. B. 60 000,00 Lt, o ne 8000,00 Lt kuriuos V. B. jam paskolino. PareiÅ¡kėjas kaip atlygio tikėjosi iÅ¡ V. B. pagalbos, todėl V. B. keletÄ kartų davė jam pinigus, televizorių. Taigi, pareiÅ¡kėjas nebuvo suklaidintas dėl vekselio turinio ir esmės. Jo nuomonė pasikeitė dėl to, kad V. B. su vekseliu kreipėsi į antstolį.

Kaip teigė pareiÅ¡kėjas, jeigu V. B. to nebÅ«tų padaręs, jis sutiktų grÄ Å¾inti 60 000,00 Lt. PareiÅ¡kėjas, pasiraÅ¡ydamas vekselį, iki galo nesuprato, kokias pasekmes gali sukelti aplinkybė, jei jis neduos V. B. 60 000,00 Lt. PareiÅ¡kėjas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro 2013 m. gegužės 28 d. nutarimo padavė skundÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui ir prašė panaikinti minėtÄ nutarimÄ bei pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl melagingų parodymų liudytojos K.

Å . atžvilgiu.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus vyresnysis prokuroras 2013 m. liepos 3 d. nutarimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtu aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu, jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi minėtÄ skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Tokį savo sprendimÄ Å¾emesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad vekselis pareiÅ¡kėjo pasiraÅ¡ytas savo valia, neaptariant sÄ lygos, kad V.

B. ateityje nesikreips į antstolius dėl jo priverstinio vykdymo. V. B. vekselio suraÅ¡ymo metu pareiÅ¡kėjui nedavė 60 000,00 Lt, todėl vekselis ir jo pagrindu kiti priimti dokumentai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais teisme paduodant ieÅ¡kinį. Be to, pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡kelta civilinė byla dėl nepagrįsto pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo ir tokie veiksmai rodo, kad dėl suraÅ¡yto vekselio tarp V. B. ir pareiÅ¡kėjo yra susiklostę civiliniai santykiai. Kitoje dalyje skundas taip pat atmestas, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas nekompetentingas iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ VÄ® Registrų centras ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos bei antrojo vekselio egzemplioriaus iÅ¡ Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro, o taip pat atnaujinti medžiagoje ikiteisminį tyrimÄ bei pradėti ikiteisminį tyrimÄ , įtariant liudytojÄ K.

Å . davus melagingus parodymus.Skundu aukÅ¡tesnės instancijos teismui pareiÅ¡kėjo atstovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo eigoje iÅ¡reikalauti duomenis ir dokumentus iÅ¡ VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registro apie V. B. turimÄ ir turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už 2008 - 2010 metų laikotarpį; iÅ¡ Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijÄ apie visas V.

B. teiktas deklaracijas, tame tarpe brangaus turto įsigijimo deklaracijų suvestinę ir 2003 m. gruodžio 31 d. deklaracijÄ , visuotinÄ ir privalomÄ visiems Lietuvos Respublikos gyventojams; iÅ¡ Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro 2010 m. sausio 21 d. paprastojo vekselio 60 000,00 Lt sumai originalÄ , kuriuo remiantis 2010 m. birželio 11 d. buvo iÅ¡duotas antstolio vykdomasis raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl            60 352,00 Lt sumos ir 6 procentų metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Skundu taip pat praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ už melagingų parodymų davimÄ K. Å . atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. Skunde nurodoma, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir V. B. susiklostė ne civiliniai, o baudžiamosios atsakomybės taikymo santykiai. Šį faktÄ patvirtina esminis požymis - apgaulės buvimas. BÅ«tent apgaulė, įtraukiant asmenį į sandorį ir jau Å¡io sandorio metu turint tyčiÄ nevykdyti savo prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.

Å iÄ nuostatÄ taipogi atspindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 13 d. nutartyje (bylos Nr. 2K-8S1/2001) suformuluotas teiginys, kad „esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymÄ neteisėtu yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyvendinti nuosavybės teisę) turtÄ â€œ.

V. B., turėdamas tikslÄ suklaidinti pareiÅ¡kėjÄ , pateikė melagingus duomenis, jog ateityje jam paskolins 60 000 Lt sumÄ , ir tik Å¡ioje apgaulės ir suklydimo įtakoje, tikėdamas, kad V. B. įvykdys savo duotÄ pažadÄ , 2010 m. sausio 21 d. pareiÅ¡kėjas pasirašė vekselį 60 000,00 Lt sumai. V. B. suvokė, kad jis sÄ moningai pateikė objektyvios tiesos neatitinkančiÄ informacijÄ ir neketino skolinti piniginių lėšų, nes neturėjo darbo ir tokia pinigų suma netgi realiai nedisponavo.

Šį faktÄ patvirtina apklausos metu apklausti liudytojai P. P. ir J. P. (V. B. sesuo), kurie nurodė, kad V. B. yra nesÄ Å¾iningas ir nedoras, sukčiauti linkęs žmogus, neturėjęs jokių galimybių paskolinti minėtÄ pinigų sumÄ , kadangi jis neturi piniginių lėšų. Skunde pažymima, kad V. B., piktnaudžiaudamas pareiÅ¡kėjo pasitikėjimu, įtraukė jį į niekinius sutartinius santykius. IÅ¡ankstinės tyčios nevykdyti savo prievolės buvimas, pačius sutartinius santykius, Å¡iuo atveju vekselio pasiraÅ¡ymÄ , daro neteisėtus.

Dėl to V. B. nusikalstamoje veikoje yra sukčiavimo požymių. Vilniaus rajono apylinkės teismo teiginys, kad pasak pareiškėjo, yra iškelta civilinė byla dėl nepagrįsto pinigų išieškojimo, ir tokiais veiksmais pastarasis rodo, kad dėl surašyto vekselio tarp V. B. ir jo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, yra klaidingas, nes jokių civilinių bylų dėl nepagrįsto praturtėjimo nėra iškelta. Šis faktas yra užfiksuotas ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013 m. gegužės 28 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas turi visas teises ir, jei yra bÅ«tina, pareigÄ , iÅ¡reikalauti dokumentus iÅ¡ reikalingų institucijų ar privačių asmenų. Å iÄ nuostatÄ patvirtina ir Lietuvos Respublikos BPK 97 str., kuriame įtvirtina nuostata, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti. Taigi, teisėjo pasisakymas apie savo kompetencijos ribas iÅ¡reikalaujant dokumentus, pareiÅ¡kėjo atstovo įsitikinimu, yra klaidingas ir prieÅ¡taraujantis įstatymams.

Svarbu yra tai, kad teisėjas kitoje savo pasisakymo dalyje, jau teigia, kad jis turi teisę iÅ¡reikalauti dokumentus, bet mano, kad tai Å¡iuo atveju tai yra nebÅ«tina. PareiÅ¡kėjo atstovo vertinimu, teisėjas taip pat turi visas teises priimti sprendimÄ atnaujinti medžiagoje ikiteisminį tyrimÄ bei pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimai melagingų liudytojo parodymų byloje, jei mano, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo iÅ¡tirtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, surinkti bÅ«tini įrodymai, tinkamai apklausti liudytojai.

Skunde taip pat nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ , iÅ¡ esmės nebuvo vadovaujamasi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi, kuria buvo panaikintas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro 2012 m. sausio 8 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Vilniaus rajono apylinkės teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina nustatyti, ar V. B. veikoje nėra apgaulės, ar jis savo veiksmais nesiekė suklaidinti pareiÅ¡kėjo, ar jis neturėjo tikslo tokiu bÅ«du pasisavinti svetimo turto.

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos faktai turi bÅ«ti iÅ¡tirti, patikrinti ir įvertinti. Nebuvo nustatyta ar pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai gavo 60 000,00 Lt sumÄ iÅ¡ V. B., jei gavo, kur juos panaudojo, ar V. B. vekselio pasiraÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2010 m. sausio 21 d., galėjo disponuoti tokia pinigų suma ir kokie buvo tikrieji jo ketinimai. FaktÄ , apie tokių piniginių lėšų disponavimÄ patvirtino tik V. B. dukra K. Å ., kurios duoti parodymai yra galimai melagingi ir dėl esamų Å¡eiminių santykių Å¡aliÅ¡ki.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ tenkinti.Skundas atmestinas.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiÅ¡kėjo atstovo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BPK 2 str.). Ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindai yra numatyti Lietuvos Respublikos BPK 212 str., kurio 1 p. nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas nutraukiamas kai paaiÅ¡kėja Lietuvos Respublikos BPK 3 ar 32 str. numatytų aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Ä®vertinus aukÅ¡tesnės instancijos teismui pateiktÄ ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagÄ , konstatuotina, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagrįstai, tinkamai ir visapusiÅ¡kai įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Esminis Å¡io nusikaltimo požymis, atribojantis jį nuo kitų nusikalstamų veikų ar civilinio pobÅ«džio teisinių santykių, yra apgaulės panaudojimas. Nusikalstama veika padaroma tyčia – asmuo turi suvokti savo veiksmų pavojingumÄ ir nori taip elgtis. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad vienas apgaulės sukčiaujant bÅ«dų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Tai nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ .

Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-329/2011).Piktnaudžiavimas pasitikėjimu gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad, Å¡alims žodžiu susitarus dėl vienokių sutarties vykdymo sÄ lygų, viena iÅ¡ jų, vykdydama sutartį, Å¡io žodinio susitarimo nesilaiko.

Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad tokie vienos iÅ¡ Å¡alių veiksmai, jeigu jie nepažeidžia sutartyje (Å¡iuo atveju vekselyje) numatytų sÄ lygų, laikytini sukčiavimu Lietuvos Respublikos BK 182 str. prasme. Net ir pažeidus sutartyje numatytas sÄ lygas, tokie veiksmai paprastai gali bÅ«ti pripažinti sukčiavimu, jeigu apgaulė įtraukiant kitÄ Å¡alį į tokį sandorį buvo esminė ir Å¡alies pažeistų teisių atkÅ«rimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo esmingai pasunkintas ar apskritai tapo neįmanomas.

Pažymėtina ir tai, kad apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiÅ¡kiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan.

Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos       Nr. (duomenys neskelbtini), joje nustatyta, kad pareiškėjas, pasirašydamas V. B. pateiktame vekselyje 60 000,00 Lt sumai, suprato savo veiksmų esmę ir pasekmes.

Tai patvirtina jo kaip liudytojo apklausos metu iÅ¡sakyti teiginiai, kad pasiraÅ¡ydamas vekselyje, jį perskaitė ir nors žinojo, kad V. B. nėra skolingas vekselyje nurodytos pinigų sumos, sutiko jam grÄ Å¾inti     60 000,00 Lt, ir tokios susitarimo sÄ lygos jį tenkino (t. 1, b. l. 16-17, 32-34). Taigi, Å¡i aplinkybė rodo, kad V. B. veiksmuose nėra esminės apgaulės požymio, kuris leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo padaryta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika. Net ir gavus įrodymus, kad V.

B. vekselio pasiraÅ¡ymo metu nedisponavo jame nurodytomis lėšomis, minėta aplinkybė leistų spręsti tik apie pareiÅ¡kėjui paskolintos sumos dydį, o ne siekį jį apgauti. Akcentuotina, kad svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu, teismų praktikoje ne visada pripažintinas sukčiavimu. Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai, pavyzdžiui, savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo.

Pažymėtina ir tai, kad surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl to, ar pareiÅ¡kėjas pagal pasiraÅ¡ytÄ vekselį gavo 60 000 Lt, ar, kaip jis teigia, tik 8 000 Lt. Nepaisant to, aukÅ¡tesnės instancijos vertinimu, minėta aplinkybė nėra esminė, nes veikos kvalifikacijai esminę reikÅ¡mę turi pasisavinto turto vertė. Be to, tiksli pagal 2010 m. sausio 21 d. vekselį perduotų pinigų suma gali bÅ«ti nustatyta, sprendžiant ginÄÄ teisme civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau tekste - CK) numato keletÄ galimų pagrindų, kuriais remiantis sandoriai, tame tarpe ir vekseliai, kaip vienaÅ¡aliai sandoriai, gali bÅ«ti ginčijami dėl asmens valios sudaryti sandorį ydingumo, t. y. neveiksnaus asmens sudarytÄ sandorį (Lietuvos Respublikos CK 1.84 str. 4 d.); asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, sudarytÄ sandorį (Lietuvos Respublikos CK 1.85 str. 2 d.); tariamÄ sandorį (Lietuvos Respublikos CK 1.86 str. 2 d.); nepilnamečio nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos sudarytÄ sandorį (Lietuvos Respublikos CK 1.88 str. 2 d.); savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytÄ sandorį (Lietuvos Respublikos CK 1.89 str. 2 d.); dėl suklydimo sudarytÄ sandorį (Lietuvos Respublikos CK 1.90 str. 3 d.), taip pat ir sandoris, sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis (Lietuvos Respublikos CK 1.91 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pritartina žemesnės instancijos teismo išvadai, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik jeigu susiklostę teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamoji atsakomybė įtvirtinama tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

Akcentuotina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus iÅ¡siaiÅ¡kinta nusikalstama veika ir jÄ padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. PareiÅ¡kėjo atstovo skunde nurodyti V. B. veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip įsipareigojimų pagal žodinį susitarimÄ nevykdymas ar netinkamas vykdymas, nepagrįstas praturtėjimas civilinio proceso prasme, bet ne kaip veika, atitinkanti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymius.

Nors skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, kad V. B. ir pareiÅ¡kėjo ginčas jau yra sprendžiamas civiline tvarka, Å¡i aplinkybė nedaro Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties negaliojančia bei neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui savo galimai pažeistus turtinius interesus apginti, pareiÅ¡kiant civilinį ieÅ¡kinį.Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 164 str. nuostatomis, ikiteisminį tyrimÄ atlieka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. Ikiteisminį tyrimÄ organizuoja prokuroras.

Lietuvos Respublikos BPK 173 str. yra aiškiai apibrėžta, kokius įgaliojimus turi ikiteisminio tyrimo teisėjas, ir ši teisės norma yra specialioji Lietuvos Respublikos BPK 97 str. atžvilgiu. Dėl to pareiškėjo atstovo skunde suformuluotas prašymas dėl dokumentų išreikalavimo žemesnės instancijos teismo nutartyje netenkintas pagrįstai. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovo skunde nurodyti dokumentai galės būti išreikalauti civilinio proceso metu, nes, kaip jau buvo minėta, juose esanti informacija, sprendžiant ar buvo padaryta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika, esminės reikšmės neturi.Pažymėtina, kad dalyje dėl ikiteisminio tyrimo K.

Å . atžvilgiu pradėjimo skundas paliekamas nenagrinėtu, nes bet koks ikiteisminis tyrimas pradedamas Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatyta tvarka, o ne paduodant skundÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui dėl žemesniojo prokuroro nutarimo panaikinimo Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 4 d. numatyta tvarka.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp M. G. ir V. B. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas nutrauktu pagrįstai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo atstovo skundas atmestinas ir paliktina galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : pareiškėjo M.

G. atstovo advokato Algirdo Cegelio skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                             Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė