41da66fa-fe86-4eaa-bc00-247d839060eb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2S-390-467/2010

              Procesinio sprendimo kategorijos 119.6.; 122.3.; 122.4.; 122.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 21 d.

Vilnius

                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai     Petras Jaržemskis, Andžej Maciejevski,         kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos K. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties palikti nenagrinėtu pareiÅ¡kėjų K. B. ir S.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotieji asmenys – V. V. , Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjai K. B. ir S. B. 2008-05-14 kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ 2000-07-08 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp K. B. ir

S. B. , bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos pagal pareiÅ¡kėjų K. B. ir S. B. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimÄ iki pareiÅ¡kėjai sudarys ir pateiks teismui naujÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 540 str. 4 p.).

PareiÅ¡kėjai K. B. ir S. B. 2009-04-01 padavė teismui praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydami atnaujinti civilinę bylÄ ir patenkinti Å¡alių 2008-05-13 praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei pateikė 2009-03-24 sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Vilniaus rajono teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimÄ atnaujino ir paskyrė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje 2009-04-09, 14.30 val. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ pranešė Å¡alims, jų atstovams.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi pakartotinai sustabdė civilinės bylos pagal pareiškėjų K. B. ir S.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimÄ iki pareiÅ¡kėjai sudarys ir pateiks teismui naujÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 str. 4 d., CPK 540 str. 4 p.). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-09 nutartį panaikino ir 2009-03-24 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus

rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų K. B. ir S. B. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos

nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtÄ . Teismas nurodė, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įtraukę į bendrÄ dalintinÄ turtÄ viso santuokos metu įgyto turto, t.y. 1521 kv.m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl teismas laikė, jog sutuoktinių sudaryta sutartis neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų bei pažeidžia kreditoriaus V. V. interesus, nes riboja turtinės prievolės iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes. Teismas konstatavo, kad Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mingos ir tuo aspektu, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobÅ«džio ir atsiradimo pagrindo, t.y. Å¡iuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-354/2006). Teismų formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose ir atitinkamos teisės normos įtvirtina kreditorių interesų apsaugÄ . Teismas pažymėjo, jog teisės normos nesuteikia galimybės suinteresuotam asmeniui įtakoti sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, taip pat nesuteikia ir teismui įgalinimų patvirtinti sutartį su iÅ¡lygomis arba pagal suinteresuoto asmens pasiÅ«lymus dėl turto sutuoktiniams padalijimo. Teismas gali įtakoti sutarties sÄ lygas ir sutuoktinių susitarimus dėl turto pasidalijimo, tarpusavio bei vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo tvarkos nustatymo tik tokiÄ sutartį pilna apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo reikalavimams (CPK 541 str. 2 d.) arba jos nepatvirtindamas.

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja K. B. praÅ¡o nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – santuokÄ , įregistruotÄ 2000-07-08 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp S. B. ir K. B. , nutraukti; patvirtinti 2009-03-24 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjams palikti santuokines pavardes. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog 2009-03-24 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įtrauktas visas dalintinas pareiÅ¡kėjų turtas, kadangi žemės sklypas yra asmeninė K. B. nuosavybė ir tarp pareiÅ¡kėjų negali ir neturi bÅ«ti dalinamas (CK 3.89 str., 3.127 str. 1 d.). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2000-10-31. Pagal jÄ Å¾emės sklypÄ K. B. nusipirko asmeninės nuosavybės teise, panaudojant

K. B. asmenines lėšas, gautas pagal 2000-07-07 dovanojimo

sutartį. Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad žemės sklypas yra asmeninė K. B. nuosavybė. Be to pareiškėjas S. B. 2000-10-31

negalėjo jokia forma įsigyti ne žemės Å«kio paskirties žemės, kadangi tai imperatyviai draudė įstatymai. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog žemės sklypas laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kadangi, remiantis LR Konstitucijos 47 straipsniu ir 1996-06-20 LR Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sÄ lygų ir apribojimų konstituciniu įstatymu, žemės sklypo civilinė apyvarta 2000-10-31 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo ribota. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, 2009-02-04 nutartimi iÅ¡nagrinėjęs ir patenkinęs V. V. apeliacinį skundÄ , argumento, jog žemės sklypas nepagrįstai neįtrauktas į dalintino turto masę, pagrįstumo nepatvirtino ir teismo klaidos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-01 sprendimo dalyje neįžvelgė. PareiÅ¡kėjai atsižvelgę į kreditoriaus interesus ir į Vilniaus apygardos teismo 2009-02-04 nutarties nurodymus, pakoregavo ankstesnę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl teismas turėjo jÄ tvirtinti.

                           Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų K. B. ir S.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtÄ , vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu - kitais CPK ir CK numatytais atvejais, o bÅ«tent: kad pareiÅ¡kėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdė teismo nurodymų dėl sutarties turinio. PareiÅ¡kėja K. B. su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, motyvuodama tuo, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo

pasekmių iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia kreditoriaus V. V. interesų. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus

atmeta.

Santuokos nutraukimÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. PareiÅ¡kėjai K. B. ir S. B. , praÅ¡ydami nutraukti jų santuokÄ abiejų sutikimu, pateikė teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytÄ 2009-03-24 (b.l. 137-138, t.1). Sutartimi pareiÅ¡kėjai aptarė santuokos nutraukimo pasekmes, nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jų iÅ¡laikymo sÄ lygas, dalyvavimÄ vaikų auklėjime, turto padalijimo klausimus ir pan. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjų santuoka yra įregistruota 2000 m. liepos 8 d. (b.l. 6, t.1), todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi bÅ«ti aptartas ir 1521 kv.m ploto žemės sklypo (kadastro Nr.4110/0700:11 BuivydiÅ¡kių k.v.), esančio (duomenys neskelbtini) teisinis statusas po santuokos pasibaigimo, kuris įgytas pareiÅ¡kėjų santuokos metu. Apeliantė su tuo nesutinka, motyvuodama, jog nurodytas žemės sklypas yra įgytas jos asmeninės nuosavybės teise, panaudojant asmenines lėšas, gautas pagal 2000-07-07 dovanojimo sutartį, be to jos sutuoktinis tuo metu nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiu ir įgyti žemės negalėjo.

Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, pareiÅ¡kėjai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymuose nustatytas turto teisinis režimas ( CK 3.81-3.82 str., 3.87-3.100 str.). Pagal CK 87 straipsnio 1 dalį turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (analogiÅ¡ka nuostata buvo įtvirtinta ir SÅ K 21 straipsnio 1 dalyje). Toks turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iÅ¡ jų vardu (SÅ K 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjų santuokos metu 2000-10-31 įgytas 1521 kv.m ploto žemės sklypas (kadastro Nr.4110/0700:11 BuivydiÅ¡kių k.v.), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors ir registruotas vienos K. B. vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija gali bÅ«ti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybė, ir tokiu atveju gali bÅ«ti reikÅ¡mingos kitos apeliantės nurodytos aplinkybės – kad žemės sklypas yra įgytas už K. B. asmenines lėšas, gautas pagal 2000-07-07 dovanojimo sutartį, kad S. B. tuo metu nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiu ir įgyti žemės negalėjo ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Nagrinėdamas bylÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir spręsdamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumÄ teismas, prieÅ¡ tvirtindamas tokiÄ sutartį, privalo nustatyti, ar visos sutarties sÄ lygos yra teisėtos, o bÅ«tent: ar sutartis neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų, ar iÅ¡ esmės nepažeidžia vieno iÅ¡ sutuoktinių teisių ar teisėtų interesų, ar atitinka CPK 2 straipsnyje nustatytus civilinio proceso tikslus - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CK 3.53 str. 3, 4 d.). Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, bÅ«tina įvertinti, kokių padarinių, patvirtinus sutartį, atsiranda ar gali atsirasti ne tik sutuoktiniams, bet ir atskiriems asmenims, nagrinėjamos bylos atveju - pareiÅ¡kėjų kreditoriui. Bylos duomenys tvirtina, kad kreditorius V. V. prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjų pateiktai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi sutartyje nėra aptartas visas santuokoje įgytas turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog sutuoktiniai į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nėra įtraukę viso santuokos metu įgyto turto, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokia sutartis neatitinka

CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir pažeidžia kreditoriaus V. V. interesus, nes riboja jo turtinės prievolės patenkinimo

galimybes. Atsižvelgti į kreditoriaus V. V. interesus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjus įpareigoja ne

tik Vilniaus apygardos teismo 2009-02-04 nutartis, bet ir aukštesnės instancijos teismų formuojama teisminė praktika

tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006; 2006-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3419/2006; 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008) ir atitinkamos teisės normos (CPK 540 str. 4 d., CPK 667 str. 4 d.).

                     Pažymėtina, jog kreditoriaus teisių garantijos santuokinio turto padalijimo bylose yra įtvirtintos ir CK 3.126 straipsnyje, tačiau nagrinėjamu konkrečiu atveju kreditorius teise reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl turto padalijimo bÅ«do negali pasinaudoti dėl bylos proceso ypatumų, nes byla nagrinėjama ne ginčo, o ypatingosios teisenos tvarka. Teisės normos nesuteikia galimybės suinteresuotam asmeniui įtakoti sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, taip pat ir teismui nesuteikia įgalinimų patvirtinti sutartį su iÅ¡lygomis arba pagal suinteresuoto asmens pasiÅ«lymus dėl turto sutuoktiniams padalijimo. Teismas gali įtakoti sutarties sÄ lygas ir sutuoktinių susitarimus dėl turto pasidalijimo, tarpusavio bei vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo tvarkos nustatymo tik tokiÄ sutartį pilna apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo reikalavimams (CPK 541 str. 2 d.), arba jos nepatvirtindamas. Pripažinus, kad pareiÅ¡kėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų bei pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas neturi pagrindo jos tvirtinti, todėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliktinas nenagrinėtu (CK 3.53 str. 4 d., CPK 296 str. 1 d. 12 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3419/2006).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Atmetus atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ apeliantės priteistinos 15,25 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1

punktu, teisėjų kolegija                                        Â

n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš pareiškėjos

K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15 (penkiolika) litų 25 centus paÅ¡to iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660). Â

Kolegijos pirmininkė                                                                                   Â

Alma Urbanavičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                        Â

Petras Jaržemskis

        Andžej Maciejevski

                                                                                                            Â

                                                                                                                            Â