41d985b3-e985-4f04-81f9-d806e322c8c6 · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2-14-547/2017            Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00538-2016-6                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.3; 2.4.1.4; 2.4.2.12;                                                                                            3.1.18.6; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)                                                                                                                 VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 1 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, dalyvaujant ieškovams V.

V., O. L., jų atstovei advokatei Angelei Ikasalienei, atsakovui R. L., jo atstovei advokatei Nijolei RauluÅ¡aitienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų: V. V., O. L., I. O. ir Z. Ž. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. L., tretiesiems asmenims: Varėnos 1 notarų biurui, notarui Raimundui Miknevičiui, VÄ® Registrų centrui, V. K. dėl dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutarties pripažinimo negaliojančia, įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir restitucijos taikymo, žemės sklypo plano pasidalijimo naudojimui pripažinimo negaliojančiun u s t a t ė :IeÅ¡kovai pateiktu ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1. Pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 11 d. Varėnos 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus patvirtintÄ Dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), kuria V. V., O. L., I. O., Z. Ž., padovanojo R. L. turtÄ :          71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),- DaiktÄ 1,          PastatÄ - k. rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), -DaiktÄ 2,          PastatÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), -DaiktÄ 3.       Pripažinti negaliojančiu žemės sklypo (projektinis Nr. 427-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas-0,2260 ha) pasidalijimo naudojimui planÄ , duotÄ pristatyti notarų biurui, parengtÄ 2014-06-03 projekto autoriaus V.

K..          2. Panaikinti įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre dėl R. L. nuosavybės teisių įregistravimo į turtÄ 71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),- DaiktÄ 1,          pastatÄ -k. rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), -DaiktÄ 2,          pastatÄ -sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), -DaiktÄ 3, bei šį turtÄ grÄ Å¾inti V.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn (bendrosios dalinės nuosavybės teise).        3. Priteisti iš atsakovo ieškovams bylinėjimosi išlaidas Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), ieškovams (kurie yra giminaičiai-seserys ir brolis) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso sodyba – žemės sklypas (bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatai.

Nuosavybės teisės patvirtinamos pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u.            2014 m. liepos 11 d. ieÅ¡kovai padovanojo atsakovui – ieÅ¡kovės O. L. sÅ«nui, R. L., dalį nurodyto turto, tai: 71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - DaiktÄ 1, pastatÄ - k. rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - DaiktÄ 2, pastatÄ -sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - DaiktÄ 3 esančius (duomenys neskelbtini).

Dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartis patvirtinta Varėnos 1-ojo notaro biure notaro Raimundo Miknevičiaus.            Sudarant sutartį - dėl atsakovo apgaulės - nesÄ Å¾iningų veiksmų, t. y. pateikus notarui tvirtinti žemės sklypo planÄ , kuriame atsakovui buvo nurodyta didesnė sklypo dalis, nei jie buvo sutarę dovanoti ir ieÅ¡kovams esmingai suklydus - atsakovui buvo padovanota daugiau žemės nei buvo sutarta, todėl sutartis neatitinka ieÅ¡kovų tikrųjų ketinimų ir pripažintina negaliojančia, kaip sandoris sudarytas dėl suklydimo (Civilinio kodekso 1.90 str.).            Po sutarties sudarymo 2015 m. rudenį atsakovas pradėjo veikti prieÅ¡ ieÅ¡kovus, t. y. apdovanotasis pradėjo atlikinėti prieÅ¡ dovanotojus tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Tai sudaro pagrindÄ panaikinti dovanojimÄ CK 6.472 str. 1 d. pagrindu.IeÅ¡kinyje nurodyta sutartis buvo sudaryta atsakovo R. L., kuris yra ieÅ¡kovės O. L. sÅ«nus, praÅ¡ymu ir iniciatyva. R. L. prie ieÅ¡kovų sodybos yra įsigijęs žemės, todėl paprašė ieÅ¡kovų perleisti jam dalį jų namų valdos sklypo. Susitarė, kad ieÅ¡kovai padovanos R. L. namų valdos sklypo dalį, plane, pridėtame prie dovanojimo sutarties, pažymėtÄ raide C ir dalį sklypo, pažymėto raide B. Dėl dovanojamos sklypo dalies buvo tartasi ne pagal planÄ (kurį ieÅ¡kovai pamatė tik pas notarÄ pasiraÅ¡ant sutartį), o aptariant sklypÄ natÅ«roje pagal esamus objektus, tai – tvorÄ , medį ir pan.

Dokumentus dėl sutarties sudarymo tvarkė atsakovas.           2015 m. rudenį paaiÅ¡kėjo, kad pasiraÅ¡ant minėtÄ sutartį, ieÅ¡kovai buvo esmingai suklaidinti dėl dovanojamo sklypo dalies dydžio. Sudarant dovanojamos sklypo dalies planÄ , nei matininko, nei atsakovo ieÅ¡kovai nebuvo informuoti ir nebuvo pakviesti atliekant matavimus. Atlikus matavimus, ribos natÅ«roje, sklypo dalyje (pagal planÄ dalyje B) nebuvo pažymėtos. IeÅ¡kovų įsitikinimu dėl R. L. apgaulės – neteisingai sudarius dovanojamo žemės sklypo planÄ , ir ieÅ¡kovams esmingai suklydus dėl dovanojamo dalyko, atsakovui buvo padovanota daugiau žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide B, nei buvo sutarta iÅ¡ tikrųjų.

Taip R. L. įgijęs nuosavybės teisę į dalį ieÅ¡kovų namų valdos žemės sklypo, įgijo teisę disponuoti ta dalimi žemės, kurios ieÅ¡kovai neketino jam perleisti ir nesuprato, kad jam atiteko didesnis sklypas nei buvo sutarę. Pagal minėta sutartimi nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ R. L. atiteko ieÅ¡kovų Å¡iltnamis ir daržas, esantys sklypo dalyje, pažymėtoje B raide, beje, plane nebuvo pažymėta, kur yra objektai - Å¡iltnamis, daržas, tvoros (esančios ir namų valdos sklype) ir tai įtakojo ieÅ¡kovų suklydimÄ .

Dėl sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovas ieÅ¡kovus telefonu pakvietė į notaro biurÄ , kur jiems buvo parodyta, kur jie turi pasiraÅ¡yti, tame tarpe ir plane, kurio esmės jiems niekas nepaaiÅ¡kino, ieÅ¡kovai patys specialių žinių - iÅ¡prusimo dėl tokių dokumentų esmės neturi, planÄ matė tik epizodiÅ¡kai pasiraÅ¡ydami. Atsakovas sutartį pasirašė per atstovÄ , todėl bÅ«nant pas notarÄ nebuvo galimybės pasitikslinti dėl dovanojimo dalyko. Po sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovai, neįtardami, kad R.

L. perėjo jų šiltnamis ir daržas, toliau jais naudojosi. 2015 m. sodino šiltnamyje daržoves, įrengė vartelius tvoroje prie daržo, kad patogiau būtų laistyti. R. L. matė šiuos veiksmus, bet iki 2015 m. rudens nieko nesakė.       2015 m. rudenį R. L. pradėjo reikalauti, kad ieškovai perleistų jam pirtį, du žemės sklypus prie Ūlos, ieškovams atsisakius, pradėjo grasinti ir pasakė, kad jam namų valdoje priklauso daugiau žemės, nei ieškovams, kad šiltnamiu daugiau jie nesinaudos.

Tuomet ir paaiÅ¡kėjo, kad pasiraÅ¡ant minėtÄ dovanojimo sutartį, ieÅ¡kovai buvo suklaidinti. Atsakovas R. L. yra artimas ieÅ¡kovams giminaitis, ieÅ¡kovės O. L. sÅ«nus, pasiraÅ¡ydami dovanojimo sutartį, kuri buvo sudaryta atsakovo iniciatyva, patikėjo žodiniu susitarimu, kad perleidžia jam tik dalį ,,B“ raide pažymėto sklypo, kurios jis prašė (tai turėjo sudaryti apie pusę perleistos dalies), ieÅ¡kovai niekaip negalėjo ir neturėjo pagrindo įtarti, kad atsakovas, pasikvietęs matininkÄ , atsimatavo daugiau sklypo nei buvo sutarta.

Iki sutarties sudarymo jų santykiai buvo labai geri, Å¡eimyniÅ¡ki, jie bendravo, ieÅ¡kovai dar perleido atsakovui miÅ¡ko, neprieÅ¡taravo, kad jis iÅ¡pjovė medžių daugiau nei buvo nurodyta leidime, parašė atsakovo naudai raÅ¡tus, kad neturi jam dėl to pretenzijų. Neperleidus atsakovui pirties bei sklypų prie upės, jis pradėjo prieÅ¡ ieÅ¡kovus veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. GrÄ sino fiziniu susidorojimu, pareiÅ¡kęs: “aÅ¡ jus pakasiu svetimom rankom“ - tai pasakė ieÅ¡kovei I.

O. ir ieÅ¡kovo V. V. sugyventinei E. M. 2016 m. vasario mėn. Atsakovas iÅ¡purÅ¡kė chemikalais Å¡iltnamio žemę (dabar ten nieko negalima auginti), uogakrÅ«mius, kurie iÅ¡džiÅ«vo, tai patvirtinta pateiktomis fotonuotraukomis, patvirtintomis seniÅ«no. Kad atsakovas chemikalais purÅ¡kė sklypÄ matė Valdas V., iÅ¡ dalies tai patvirtino ir pats atsakovas.IÅ¡kilo grėsmė, kad ieÅ¡kovai neteks į sklypÄ Ä¯važiavimo, nes pagrindinis įvažiavimo kelias į sodybÄ yra atsakovo žinioje, o susitarti su juo gražiuoju nėra galimybės. Kitas įvažiavimas nėra įteisintas planuose ir, kaip paaiÅ¡kėjo, atsidÅ«ręs atsakovui iÅ¡nuomotoje žemėje.

Atsakovas bando sukirÅ¡inti ieÅ¡kovus tarpusavyje, skleisdamas įvairius prasimanymus. Slaptai padaręs tėvų pokalbių garso įraÅ¡us duoda jų klausyti kitiems asmenims: E. M. davė diskÄ pasakęs, kad įrašęs O. L. pokalbį, kaimynei A. Z..2015 m. rudenį R. L. pareiÅ¡kė ieÅ¡kovams, kaip jie patvirtino, kad jie paskutinį kartÄ valgo obuolius iÅ¡ sodo. PaaiÅ¡kėjo, kad jis perėmė iÅ¡ kaimynės sodÄ , kuris pagal susitarimÄ visÄ laikÄ faktiÅ¡kai priklausė ieÅ¡kovams, nors pagal dokumentus (apsikeitus sklypais) priklausė kaimynams.

Vykstant teismo procesui, atsakovas nugenėjo visas obelis, praktiÅ¡kai sunaikino sodÄ .            IeÅ¡kovai tvirtina, kad sudarė sandorį iÅ¡ esmės suklydę, darydami prielaidÄ , kad atsakovui dovanoja tokio dydžio namų valdos sklypo dalį, dėl kurios buvo visi susitarę žodžiu. Sklypo dalies, kurioje yra Å¡iltnamis, daržas ir įvažiavimas į sklypÄ ieÅ¡kovai neketino dovanoti ir buvo įsitikinę, kad Å¡ios dalies neperleido. Taigi, nagrinėjamu atveju suklysta buvo dėl sandorio dalyko.

Sudarydami sandorį ieÅ¡kovai – pagyvenę žmonės, neturi iÅ¡prusimo, specialių žinių ir įgÅ«džių skaityti brėžinius, planus, objektyviai negalėjo suprasti visos esmės epizodiÅ¡kai tik pas notarÄ pateikto dovanojamo žemės sklypo plano, suprasti, kur yra natÅ«roje dovanojamos sklypo dalies ribos. Kadangi sandoris buvo labai artimo giminaičio naudai, su juo nebuvo konfliktų, atvirkščiai, santykiai buvo labai geri, jiems nebuvo pagrindo nepasitikėti. Iki sutarties buvę tarpusavio santykiai leido besÄ lygiÅ¡kai pasitikėti atsakovu.

Jis demonstravo dėmesį ir rÅ«pestį giminaičiais. Atsakovas buvo parÅ«pinęs už atlygį I. O. kilnojamÄ namelį, savo broliui paskolinęs pinigų (skola grÄ Å¾inta). Pas I. O. Kaune apsistodavo atsakovo sugyventinė N. K., vykdavusi į KaunÄ studijuoti. IeÅ¡kovė O. L. yra atsakovo motina, paprastai tokiais atvejais, jei santykiai neblogi, kaip Å¡iuo atveju, joks protingas, atsakingas, atidus žmogus netikrintų savo pilnamečio, patyrusio vaiko parengtų dokumentų - žemės sklypo plano, pasitelkdamas specialistus.           PraÅ¡omos pripažinti negaliojančia sutarties neatskiriama dalis yra žemės sklypo (projektinis Nr. 427-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 0,2260 ha) pasidalijimo naudojimui planas, parengtas V.

K. 2014-06-03, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų.         Pagrindiniai reikalavimai žemės planams iÅ¡dėstyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (patvirtinti LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534), Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakyme Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Kad Å¡iuose teisės aktuose iÅ¡dėstyti reikalavimai žemės planams pagal analogijÄ taikytini ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tarp bendraturčių patvirtinta teismų praktika.

Konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003 pasisakyta, kad „Nustatant naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių, faktiÅ¡kai įvyksta sklypo atidalijimas. Todėl pagal analogijÄ , sudarant ir patvirtinant taikos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, prie Å¡ios sutarties parengtam planui taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atidalijimo atveju. Nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atribota.“ Minėta LAT nutartimi sklypo planas pagal kurį sklypo dalių ribų buvimo vietos negalima nustatyti buvo pripažintas neatitinkančiu įstatymo reikalavimų.

        Kitas teisinis pagrindas, nurodytas ieÅ¡kinyje, numatytas CK 6.472 straipsnio nuostatose, kurios reglamentuoja dovanojimo panaikinimÄ . Minėtos normos (CK 6.472)  pirmoji dalis numato, kad Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

         IeÅ¡kinyje nurodoma, kad anksčiau minėti atsakovo veiksmai prieÅ¡ dovanotojus – grÄ sinimai, pokalbių įraÅ¡inėjimai, siekis nuteikti ieÅ¡kovus vienus prieÅ¡ kitus, psichologinis spaudimas, kad perleistų jam kitÄ turtÄ , atkaklÅ«s net raÅ¡ytiniai siÅ«lymai mainyti nelygiavertį turtÄ , turto reikalavimas pasinaudojant kitų asmenų vardu (B. Č., byloje pateikti apie tai dokumentai), ieÅ¡kovų tėvo sodinto sodo, kuriuo visÄ laikÄ nepertraukiamai naudojosi ieÅ¡kovai (kaime pagal papročius pirmiausia laikomasi žodinio susitarimo, nuosavybės perleidimas keitimu buvo tik formalus), perėmimas ir sunaikinimas, ir pan. yra akivaizdžiai neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Apie tuos veiksmus ieÅ¡kovai sužinojo 2015 m. rudenį, todėl terminas kreiptis į teismÄ dėl sutarties naikinimo CK 6.472 str. pagrindu nepraleistas.           Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai ir jų atstovė ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai palaikė ir prašė juos tenkinti.          Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovai nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl dovanojimo sutarties sudarymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovų siekis panaikinti dovanojimo ir naudojimosi turtu nustatymo sutartį sietinas su pasikeitusiu ieÅ¡kovų požiÅ«riu, pablogėjusiais jo ir jo motinos santykiais, pavyduliavimu, bet ne esmingu suklydimu.

          2014 metų balandžio mėnesį atsakovas nurodė nupirkęs iÅ¡ kaimyno B. Č. svirnÄ su dviem arais žemė sklypo, norėjo statyti namÄ . Kadangi įgytas žemės sklypas buvo per mažas, tai prašė giminaičių, kad leistų jam daryti pravažiavimÄ ir padidinti žemės sklypÄ , nes kitaip nebÅ«tų gavęs leidimo namo statybai. Atsakovas nurodė, kad tuomet visi ieÅ¡kovai sutiko ir sutarė jam padovanoti žemės plotÄ , kuris naudojimosi žemės sklypo plane pažymėtas raide ,,B“.

Koks žemės sklypo plotas ir kokiose ribose perleistas, jau derybų metu visiems buvo aiÅ¡ku, ne kartÄ Â apie tai buvo kalbėta ir suderinta. IeÅ¡kovai žinojo jam perleidžiamo sklypo ribas. Atsakovas nurodė, kad matininkui V. K. atvykus matuoti sklypo, visi ieÅ¡kovai buvo pavėsinėje, jis juos kvietė, tačiau jie sakė viskÄ matantys. Nurodė, kad močiutė S. V., bÅ«dama gyva, siÅ«lė jam padovanoti malkinę, todėl sudarant sutartį buvo įtrauktas ir papildomas žemės plotas, kuris plane pažymėtas raide ,,C“.

Naudojimosi žemės sklypu planas buvo parengtas 2014-06-03, plane ryÅ¡kiai geltona spalva buvo pažymėtos perleidžiamo sklypo ribos. PlanÄ visi pasirašė, aiÅ¡kiai matydami perleidžiamo sklypo ribas. Nurodė, kad ieÅ¡kovai dar yra pakankamai jauni, neturintys sveikatos problemų, regėjimo sutrikimų, todėl jie negali teigti, kad nesuprato kokias dalis perleidžia. Mano, kad ieÅ¡kovų nepasitenkinimas atsirado dėl jo motinos įtakos bei dėl to, kad jis pradėjo praÅ¡yti perleisti pirtį.

Toks susitarimas dėl pirties jau buvo padarytas anksčiau: ½ pirties atsakovui perleis ieÅ¡kovai, o kitÄ Â½ - atsakovas galės pirkti iÅ¡ B. Č.. Tačiau O. L. per šį laikÄ sutvarkė taip, kad B. Č. atsisakė pirties, ir tuomet pirtį įregistravo senelio P. V. vardu. Atsakovas nurodė, kad sandorį siekiama panaikinti dėl ieÅ¡kovų turtinių interesų, nes jiems nenaudinga turėti dar vienÄ bendraturtį.           Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovai 2014-07-11 sudarę turto dovanojimo ir naudojimosi tvarkos sutartį, nuo sutarties sudarymo momento žinojo, kokia sutartis sudaryta, su ja sutiko, iki Å¡iol jos neginčijo ir žinojo, kad atsakovui yra perleista nurodyta sklypo dalis ir Å«kiniai pastatai.

Sutartis buvo patvirtinta Varėnos rajono 1 notarų biuro notaro, Å¡alių pasiraÅ¡yta ir įregistruota registre. Tvirtindamas sandorį notaras ne tik nustatė jį sudarančių asmenų tapatybę, bet ir įsitikino, kad perleidžiamas turtas priklausė turto perleidėjams, iÅ¡aiÅ¡kino sandorį sudarantiems asmenims jo prasmę, teisinius padarinius ir atliko kitus tokiam sandoriui sudaryti reikÅ¡mingus veiksmus. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių ir subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Dovanojimo sandorio pripažinimas negaliojančiu be pagrindo, prieÅ¡tarautų nurodytam tikslui. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovai neįrodė apgaulės bei suklydimo. Jis teigė, jog niekas iÅ¡ ieÅ¡kovų jau daug metų nesinaudojo nurodyta dalimi sklypo, jis buvo apaugęs žole, Å¡iltnamis apgriuvęs, pravažiavimu ieÅ¡kovai nesinaudoja, nes naudojasi – kitu. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovai suvokė kokį sklypÄ perleido jam, tačiau dabar persigalvojo dėl dovanojimo. Vėlesnis valios pakeitimas nesudaro pagrindo teigti, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.           Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas panaikinti dovanojimo sutartį ir taikyti restitucijÄ prieÅ¡tarauja sandorio stabilumo principui ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, visiÅ¡kai neatsižvelgiama bÅ«tų į Å¡alių suderintÄ valiÄ sandorio sudarymo metu, teisėtus lÅ«kesčius.

           Atsakovas nurodė, kad jo ir ieÅ¡kovų santykių pablogėjimÄ lėmė ieÅ¡kovų netoleruotinas elgesys, jų turtiniai interesai. Tačiau bet koks santykių pablogėjimas negali bÅ«ti pagrindas panaikinti sutartį. IeÅ¡kovų teiginiai dėl fizinio susidorojimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Tokie teiginiai kaip ieÅ¡kovų kirÅ¡inimas, kaimynų nuteikinėjimas yra neįrodyti ir tik parodo sudėtingus Å¡alių tarpusavio santykius.          Teismo posėdžio metu atsakovas parodė, kad jo santykiai su giminaičiais buvo geri ir pablogėjo maždaug prieÅ¡ metus.

Jis patvirtino, kad nusipirko sklypelį žemės iÅ¡ B. Č., nes nori pasistatyti namÄ . Jis sakė, giminaičiams buvo žinoma, jog reikia 6 arų, kitaip neleidžia statyti, todėl jis prašė bÅ«tent tokio sklypo, kokį atmatavo K.. Tuo metu, kai matavo K. buvo I. O., jos vyras E., matė ir E. M.. Jis nurodė, kad atsakovams buvo žinoma, kur eis sklypo riba, nes iÅ¡ pradžių jie sutiko, paskui V. V. persigalvojo ir nesutiko, jog ir lauko virtuvė jam atitektų, todėl pareikalavo ribÄ pakeisti.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad kai suprato, jog Å¡itoje vietoje statytis namÄ negerai, tai nutarė nupirkti dar žemės iÅ¡ Č., kad galėtų statyti kitoje vietoje. Atsakovas nurodė, kad jis niekaip nekenkė ieÅ¡kovams, prieÅ¡ingai nuolat stengdavosi jiems padėti.         PraÅ¡o jų ieÅ¡kinį atmesti, priteisti jam bylinėjimosi ir kelionių iÅ¡laidas.           Trečiasis asmuo V. K., matininkas, paaiÅ¡kino, kad į jį kreipėsi R. L., paaiÅ¡kino, kad jam giminės dovanoja kelis arus, kurie yra 2 sklypuose.

Todėl sutarus laikÄ vyko į vietÄ ir po to darė projektÄ . Matininkas patvirtino, kad jo matavimai yra tik preliminarÅ«s, jis nedaro geodezinių matavimų. PaaiÅ¡kino, kad jis tik suformuoja sklypo vietÄ notariniam veiksmui atlikti. V. K. nurodė, kad kai jis buvo nuvykęs matuoti į vietÄ , tai buvo sodyboje ieÅ¡kovės Z. ir I. su vyru. Kvietė jas prieiti, pažiÅ«rėti ribas, tačiau jie sakė, kad jiems ir taip viskas žinoma. Ji paaiÅ¡kino, kad skiriamosios linijos jis nežymi, jÄ tik parodė R.

L., o ieÅ¡kovės neatėjo pažiÅ«rėti. V. K. taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovai nebuvo pas jį atvykę pasižiÅ«rėti planų. Jis taip pat darė planÄ R. L., kai Å¡is pirko žemės iÅ¡ Č.. Visus planus rengė R. L. užsakymu. V. K. paaiÅ¡kino, kad toks planas gali bÅ«ti vertinamas kaip pasiÅ«lymas.           Trečiasis asmuo notaras Raimundas Miknevičius paaiÅ¡kino, kad jis nepamena Å¡ios sutarties sudarymo detalių, nes Å¡i sutartis niekuo neiÅ¡siskyrė iÅ¡ kitų sutarčių.

JÄ tvirtinant viskas vyko kaip visada: jis pats perskaito sutartį ir tuomet klausia, ar turi klausimų. Jokių klausimų dalyvaujantys asmenys neturėjo. Trečiasis asmuo nurodė, kad pasiraÅ¡ant sutartį, R. L. atstovavo atstovas. Notaras patvirtino, kad galėjo bÅ«ti, jog planÄ Å¡alys pasirašė jau jo biure, prie biuro darbuotojos, tačiau pats jis Å¡io momento nematė. IeÅ¡kinys tenkintinas.Bylos esmė          IeÅ¡kovai ginčija 2014-07-11 dovanojimo sutartį visoje apimtyje dėl 71/226 dalių, t. y. 0,0710 žemės sklypo, kurio bendras plotas 02260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir dviejų pastatų: rÅ«sio ir sandėlio padovanojimo ir dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo (1 t., b. l. 14-25), sudarytos tarp Å¡alių, nurodydami, kad jie tokį sandorį sudarė suklaidinti atsakovo.

Taip pat praÅ¡o pripažinti negaliojančiu žemės sklypo pasidalijimo naudojimui planÄ , parengtÄ 2014-06-03 V. K., nurodydami, kad rengiant planÄ nesilaikyta teisės aktų reikalavimų, jis nepatvirtintas nacionalinės žemės tarnybos atstovo, todėl juo negali bÅ«ti vadovaujamasi (1 t., b. l. 76). Taip pat praÅ¡oma panaikinti Å¡io sandorio registravimÄ nekilnojamojo turto registre.            Sutartį dėl dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ieÅ¡kovai ginčija CK 1.90 str. pagrindu (kaip sudarytÄ dėl suklydimo).          Civilinio kodekso 1.5 str. 1 d. numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju atsakovas iÅ¡ esmės nurodytais veiksmais pažeidė Å¡iuos pagrindinius civilinių teisinių santykių principus, tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio nuostatÄ , kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovams kreiptis teisminės gynybos – CPK 5 str. 1 d.           Civilinio kodekso 1. 90 str. nuostatos numato, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį (1 d.), suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovai sudarė sandorį iÅ¡ esmės suklydę, darydami prielaidÄ , kad atsakovui dovanoja tokio dydžio namų valdos sklypo dalį, dėl kurios buvo visi susitarę žodžiu. IeÅ¡kovai nurodė, kad jie sutarė padovanoti ,,B“ dalyje mažesnę dalį žemės, t. y. Å¡iltnamis, įvažiavimas į namų valdÄ , turėjo likti ieÅ¡kovų dalyje. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovai sužinojo vėliau, kai R. L. 2015 metais toje teritorijoje viskÄ nupurÅ¡kė ir pasakė, daugiau nesinaudosite Å¡iltnamiu.

Tik tada ieÅ¡kovai tvirtina supratę, jog jie buvo apgauti ir perleido daugiau, nei ketino. IeÅ¡kovė Z. Ž. nurodė, kad ji pati kaime retai lankosi ir bÅ«na, tačiau susitarimas buvo toks, kad perleidžia žemės plotelį tarp daržo, Å¡iltnamio ir kaimynų tvorų. IeÅ¡kovai nurodė, kad juos suklaidino tai, kad plane nebuvo pažymėti jokie objektai, nei Å¡iltnamis nei tvoros, todėl jie ir suklydo pasiraÅ¡ydami sandorį. Å alys taip pat paaiÅ¡kino, kad taip perleidus 2 sklypus, plane pažymėtus raidėmis ,,B“ ir ,,C“, ieÅ¡kovai lieka be įvažiavimo į sklypÄ .

Posėdžio metu buvo nustatyta, jog į sklypÄ yra du įvažiavimai: ties raide ,,R“ ir ties skaičiumi ,,1“ (1 t., b. l. 76, 77). IeÅ¡kovai tvirtina, kad jie lieka be įvažiavimo, nes atsakovas ties raide ,,R” iÅ¡sinuomojo iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ ir jiems bus apsunkinta galimybė naudotis Å¡iuo įvažiavimu. Be to, Å¡is įvažiavimas yra siauras ir žiemÄ juo sunku naudotis. Kitas įvažiavimas, esantis prie skaičiaus ,,1“ atiteko atsakovui, sudarius dovanojimo ir naudojimosi tvarkos sutartį.

Pagal namų valdos planÄ sklype yra tik vienas įvažiavimas, po sutarties jis atsidÅ«rė atsakovo žinioje. Kito įvažiavimo oficialiai nėra, prie antrojo įvažiavimo žemę iÅ¡ valstybės iÅ¡sinuomavęs atsakovas, taigi iÅ¡ tikrųjų jis turi galimybę neleisti ieÅ¡kovams naudotis įvažiavimais. Nurodytos aplinkybės patvirtintos ne tik ieÅ¡kovo V. V. aiÅ¡kinimu, bet ir byloje esančiais dokumentais. Å i aplinkybė patvirtina, kad ieÅ¡kovai sudarydami sandorį buvo suklaidinti, nes jeigu jie nebuvo suklaidinti, tai jie sudarė sau nenaudingÄ sandorį, t. y. veikė prieÅ¡ save, suvokdami, kad nebeturės įvažiavimo į savo sklypÄ .

          Pagal CK 1.90 str. sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jei konstatuotas suklydimo faktas ir įvertinta ar suklydimas buvo esminis dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų ir kt.Vertinant ar ieÅ¡kovai suklydo, taikytinas protingumo kriterijus, ieÅ¡kovo elgesį vertinant kaip apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo kriterijus reiÅ¡kia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir interesais ir prieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius.

Pripažintina, kad ieÅ¡kovai suklydo iÅ¡ esmės, pasiraÅ¡ydami dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį ir prie jos pridėtÄ naudojimosi žemės sklypo dalimi planÄ , manė, kad padovanojo žemės mažiau. Čia vertintinos sandorio sudarymo aplinkybės, Å¡alių tarpusavio santykiai, Å¡alių amžius, sveikatos bÅ«klė, iÅ¡simokslinimas ir kt.          Sudarydami sandorį ieÅ¡kovai – pagyvenę žmonės (gimę atitinkamai (duomenys neskelbtini)), bÅ«dami tik vidurinio iÅ¡silavinimo, po mokyklos dirbantys darbus, nesusijusius su dokumentų tvarkymu (I.

O. (duomenys neskelbtini), O. L. pagalbinė darbuotoja – (duomenys neskelbtini), Z. Ž. (duomenys neskelbtini), V. V. – (duomenys neskelbtini)), nesugebėjo tinkamai įvertinti jiems pateiktų dokumentų. IeÅ¡kovai neturi iÅ¡prusimo, specialių žinių ir įgÅ«džių skaityti brėžinius, planus, todėl objektyviai jie negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės. Tik notaro biure pamatę dovanojamo žemės sklypo planÄ , jie negalėjo suprasti, kur yra natÅ«roje dovanojamos sklypo dalies ribos.

Kadangi sandoris buvo labai artimo giminaičio naudai, su kuriuo tuo metu santykiai buvo labai geri, jiems nebuvo pagrindo juo nepasitikėti ir abejoti. Iki sutarties buvę tarpusavio santykiai leido besÄ lygiÅ¡kai pasitikėti atsakovu. Jis demonstravo dėmesį ir rÅ«pestį giminaičiais. Atsakovas buvo parÅ«pinęs už atlygį I. O. kilnojamÄ namelį, savo broliui paskolinęs pinigų (skola grÄ Å¾inta). Pas I. O. Kaune apsistodavo atsakovo sugyventinė N. K., vykdavusi į KaunÄ studijuoti. IeÅ¡kovė O.

L. yra atsakovo motina. Ä®prastai tokiais atvejais, jei sandoris vyksta tarp Å¡eimos narių ir jų santykiai yra geri, kaip Å¡iuo atveju buvo, nėra bÅ«dinga kitai pusei, kuri nebuvo tokia aktyvi dokumentų tvarkyme, atidus dokumentų tikrinimas. Esant pasitikėjimui net ir protingas bei atsakingas žmogus netikrintų savo pilnamečio vaiko, patyrusio rengiant dokumentus, - žemės sklypo plano. Atsakovas, pasinaudojo Å¡iomis aplinkybėmis ir tvirtinant sutartį, pateikė planÄ , neatitinkantį tikrojo susitarimo.

IeÅ¡kovai neturi jokios žymios patirties dėl sandorių, kurių dalis yra žemės planai, sudarymo. Kaip jie patvirtino teisme, anksčiau jie perleido vienÄ sklypÄ , tačiau tuomet perleido visÄ sklypÄ ir jokio plano nereikėjo daryti.            Sklypų dovanojimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2014 metų vasarÄ , tačiau ieÅ¡kovai ir toliau naudojosi savo dalimi kaip ir anksčiau, t. y. jie sodino Å¡iltnamyje daržoves, toje sklypo dalyje Å¡ienavo žolę. Taip sklypu naudojosi ir 2015 metais ir atsakovas nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. 2016 metų vasario mėnesį atsakovas R.

L. pradėjo reikalauti perleisti jam ir pirtį, o kai buvo atsisakyta tÄ padaryti, tuomet jis pasakė, kad jam namų valdoje žemės priklauso daugiau, nei ieÅ¡kovams ir kad Å¡iltnamiu daugiau nesinaudosite. Po Å¡io konflikto ieÅ¡kovams pasikreipus į advokatÄ ir paaiÅ¡kėjo, kad jie perleido žemės daugiau nei norėjo perleisti. Teismui pateiktas Å¡is dokumentas su priedais, kur atsakovas siÅ«lo perleisti jam du sklypus (prie Ūlos, vienas 0,3700 ha, kitas – 0,2900 ha), I/2 pirties mainais į 0,0900 ha sklypÄ (kur buvo ieÅ¡kovų sodas) ir į dalį to namų valdos žemės sklypo, kuri atitekusi atsakovui pagal ginčijamÄ sutartį (1 t., b. l. 34).

          Nurodytos aplinkybės rodo, kad ir po sandorio sudarymo, ieÅ¡kovai, nenumanydami, kad jų naudojama namų valdos sklypo dalis, kurios jie nė neketino perleisti atsakovui, pagal dovanojimo sandorį atiteko atsakovui, toliau naudojosi ta dalimi, kaip sava - naudojo Å¡iltnamį, darÅ¾Ä , įvažiavimÄ , tvarkė tvorÄ . Tai liudija, kad jų valios perleisti tokio dydžio sklypÄ , koks Å¡iuo atveju buvo perleistas, nebuvo. Sandoriai sudaryti dėl suklydimo bÅ«tent turi valios trÅ«kumÄ .         Be to, ginčo sprendimui reikÅ¡mingos yra CK 6.193 straipsnyje numatytos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, numatančios, kad aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes.

AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos. AiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.           Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad iÅ¡ esmės dėl žemės perleidimo kalba vyko tik tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo. Å iose derybose nedalyvavo jokie paÅ¡aliniai asmenys.

Net sutarus perleisti žemės sklypÄ ir matininkui atliekant matavimus, ieÅ¡kovai į Å¡iuos matavimus nebuvo kviečiami. Teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų oficialiai informuoti apie bÅ«simus matavimus. Nors atsakovas ir trečiasis asmuo V. K. tvirtina, kad ieÅ¡kovai buvo sodyboje, kai buvo atliekami matavimai, tačiau Å¡ių jų teiginių nepatvirtina jokie raÅ¡ytiniai įrodymai ar beÅ¡aliÅ¡ki liudytojai. Tuo tarpu visi ieÅ¡kovai neigia dalyvavę matavimuose.

Liudytoja apklausta E. M., ieÅ¡kovo V. V. sugyventinė, patvirtino, kad atsakovas R. L. ieÅ¡kovų praÅ¡ydamas žemės, prašė tik tarpo tarp tvorų ir atsakovas žinojo, kad tik dėl Å¡io ploto ieÅ¡kovai tarėsi. Liudytoja nurodė, kad vasaromis, ji gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jai neteko matyti matininko, matuojant sklypÄ . Liudytojas B. Č. paaiÅ¡kino, kad į ieÅ¡kovų sklypÄ yra 2 įvažiavimai ir abiem jais naudojasi. Jis nurodė, kad 2016 metais ieÅ¡kovai Å¡iltnamyje nieko nesodino, daržo prie Å¡iltnamio nėra.

Liudytojas R. P. paaiÅ¡kino, kad kaime jis lankosi kartÄ per mėnesį ir matydavo kaip ieÅ¡kovai sodina Å¡iltnamyje, tačiau Å¡iemet jis davė savo žemės jiems pasisodinti, nes girdėjo, kad anÅ«kas R. neleido sodinti. Jis paaiÅ¡kino, kad V. naudojosi abiem įvažiavimais į sklypÄ : ir nuo pagrindinio kelio, ir nuo kapų pusės. Liudytojas patvirtino, kad R. ir jo prašė parduoti žemės. Liudytojas G. Č. taip pat patvirtino, kad V. naudojasi abiem įvažiavimais į sodybÄ . Å iltnamiu V. naudojosi iki Å¡ių metų (2016), nebesinaudoja dėl kilusio ginčo dėl žemės.           Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad susitarimas tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo dėl mažesnės sklypo dalies perleidimo, nei buvo įforminta dokumentais.

Pripažintina, kad ieÅ¡kovams buvo sudėtinga susivokti plane, nes jame praktiÅ¡kai nėra jokių atstumų iÅ¡matavimų. Plane, dalyje, kuriÄ atmatavo perleisti atsakovui, nebuvo pažymėti jokie objektai, nors realybėje jie yra: nei Å¡iltnamis, nei tvoros, nei augalai. Tai apsunkino ieÅ¡kovams galimybę realiai susivokti situacijoje. Net ir notaro suraÅ¡ytoje sutartyje, V skyriuje naudojimosi tvarkos nustatymas nurodoma, kad ieÅ¡kovai atskirai naudosis sklypu, kuris įvardinamas nurodant jo plotÄ ir skaičiais bei raidėmis, kurie pažymėti plane.

Tai neįnešė ieÅ¡kovams daugiau aiÅ¡kumo, nes neįgudusiam žmogui sunku pasakyti, kas yra toje dalyje ,,B“, kai plane jokie objektai nepažymėti, kurioje vietoje jie yra ir ar iÅ¡ vis yra.            Taigi, nagrinėjamu atveju buvo suklysta dėl sandorio dalyko. Dėl to sandoris teismo tvarka pripažintinas negaliojančiu ir taikytinos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.           Atsakovas 2016 m. pradžioje pateikė ieÅ¡kovams kitÄ pasiÅ«lymÄ . Jis siÅ«lė daryti mainus, t. y. kad jis, atsakovas, perleidžia ieÅ¡kovams dalį namų valdos sklypo (to paties sklypo, kurį jam padovanojo ieÅ¡kovai 2014 metų liepÄ ), o už tai ieÅ¡kovai jam turi perleisti kitÄ sklypÄ prie Ūlos upės su pirtimi.

Tad teismas daro iÅ¡vadÄ , kad realiai atsakovui Å¡i namų valdos sklypo dalis nebuvo reikalinga. Atsakovas pats posėdžio metu nurodė, kad supratęs, jog toje dalyje, kur jam padovanojo žemės sklypelį namo pastatyti negalės, tai jis pirko sklypÄ iÅ¡ kaimyno, kur ir ketina statyti namÄ . Nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningas ir atviras su ieÅ¡kovais, o naudojosi savo gerais santykiais su jais ir, pasinaudojęs situacija, sudarė sau naudingÄ sandorį, nors pats pas notarÄ ir nebuvo.          Pripažinus ieÅ¡kinyje nurodytÄ sandorį negaliojančiu, taikytinos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Å iuo atveju pripažinus negaliojančia minėtÄ sutartį yra galimybė taikyti restitucijÄ , t. y. atsakovui padovanotÄ namų valdos žemės sklypo dalį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovų nuosavybėn.            Kaip nurodė, ieÅ¡kovai, kad nors statiniai namų valdos sklypo, pažymėto raide ,,C“ Å¡iuo metu jau neiÅ¡likę, tačiau jie jokių pretenzijų dėl to atsakovui nereiÅ¡kia, tik praÅ¡o grÄ Å¾inti jiems atgal žemės sklypÄ , nes jie buvo suklaidinti atsakovo.           IeÅ¡kovai praÅ¡o sandorį naikinti ir kitu pagrindu, jog atsakovo atlikti veiksmai prieÅ¡ ieÅ¡kovus yra neabejotinai smerktini geros moralės požiÅ«riu ir todėl sandoris turi bÅ«ti naikinamas ir Å¡iuo pagrindu.

           IeÅ¡kovai nurodė ir posėdžio metu tvirtino, jog atsakovas įraÅ¡inėjo tėvų pokalbius jiems apie tai nieko nesakęs, vėliau siÅ«lė tuos pokalbius pasiklausyti kitiems asmenims, grasino fiziniu susidorojimu, pasakydamas :,,aÅ¡ jus svetimom rankom pakasiu“, iÅ¡purÅ¡kė chemikalais uogakrÅ«mius ir Å¡iltnamio žemę, grasina, kad nuteiks kaimynus ir pan. IeÅ¡kovai nurodo, kad tokie atsakovo veiksmai kelia jiems įtampÄ , grėsmę ir jie negali normaliomis sÄ lygomis naudotis savo nuosavybe.  Teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ panaikinti dovanojimo sutartį ir ieÅ¡kovų įrodinėjamus atsakovo veiksmus, pažymi, kad įrodinėjami veiksmai, įvertinus nurodomas jų atlikimo aplinkybes, neatitinka įstatyme nustatytų dovanojimo panaikinimo pagrindų.

Siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ atitinkantį civilinių santykių stabilumÄ ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumÄ , bet koks dovanojimo sutarties Å¡alių santykių pablogėjimas negali bÅ«ti pagrindas panaikinti Å¡iÄ sutartį. Dėl to įstatymų leidėjas CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimÄ Ä¯tvirtino kaip iÅ¡imtinę priemonę, susiedamas jos taikymÄ su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.

Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ . AiÅ¡kinant, kokio pobÅ«džio veiksmai gali bÅ«ti taip vertinami, atsižvelgtina į alternatyvų pagrindÄ dovanojimui panaikinti, nustatytÄ CK 6.472 straipsnio 1 dalyje. Tai – pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinio sunkaus jų sužalojimo faktas. Kadangi tokius pačius padarinius, t. y. dovanojimo panaikinimÄ , lemia ir kitas Å¡ioje teisės normoje įtvirtintas pagrindas – neabejotinai griežtai smerkiami apdovanotojo veiksmai, tad vertintina, kad sudarančiais pagrindÄ panaikinti dovanojimÄ gali bÅ«ti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje iÅ¡vardytus reikÅ¡mingus kriterijus (dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiÅ«riu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas.

Taigi neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu teismas laiko, jog yra reikšmingos aplinkybės, kad tarp šalių santykiai jau yra blogi, jie nuolat konfliktuoja, nesutaria dėl turto naudojimo. Tad nurodytus faktus, jog atsakovas įrašė tėvų pokalbius, tačiau byloje nėra duomenų, jog jie buvo paviešinti ir kad tai turėjo teisinių padarinių, tai, kad atsakovas žodžiu išsakė grasinimus, jeigu tai buvo padaryta, negali būti pripažįstama, jog neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, nes tai galėjo būti išsakyta konflikto metu ar kitam asmeniui jį išprovokavus.

IÅ¡ kitos pusės teismas laiko, kad byloje nėra objektyviai nustatyta, jog atsakovas iÅ¡sakė grasinančius žodžius atsakovei I. O. ir E. M., nes šį faktÄ tvirtina tik atsakovė I. O., V. V., kuriam E. M. pasakė, ir liudytoja apklausta E. M.. Atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka, jog buvo iÅ¡sakyti tokie grasinimai. Jokių paÅ¡alinių asmenų, kurie bÅ«tų girdėję tokius grasinimus nėra. Liudytojais apklausti tėvas ir sÅ«nus Č. nurodė, kad jokių grasinimų negirdėjo. Kaip jau buvo nurodyta tarp ginčo Å¡alių santykiai yra blogi, jie konfliktuoja, todėl nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų teismas laiko, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog atsakovas iÅ¡sakė tokius grasinimus.

Likusių atsakovo atliktų veiksmų, nors ir negalima pripažinti kaip etiÅ¡kų, tačiau jų nepakanka, kad jie bÅ«tų vertinami kaip griežtai smerktini geros moralė požiÅ«riu ir kad tuo pagrindu bÅ«tų panaikinamas sandoris.Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog apdovanotasis (atsakovas) atliko prieÅ¡ dovanotojus (ieÅ¡kovus) tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. CPK 178 straipsnis numato, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.Pripažinus, kad dovanojimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis negaliojanti, nes ji buvo sudaryta suklydimo įtakoje, tenkinamas ir kitas iÅ¡vestinis reikalavimas dėl įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre dėl R.

L. nuosavybės teisių įregistravimo į ginčo turtÄ panaikinimo. Dėl sklypo planoIeÅ¡kovai reikalauja pripažinti negaliojančia sutarties neatskiriamÄ dalį - žemės sklypo (projektinis Nr. 427-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 0,2260 ha) pasidalijimo naudojimui planÄ , parengtÄ V. K. 2014-06-03.         Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, teismas nustatė, jog rengiant planÄ , žemės sklypo savininkai tame procese nedalyvavo; jiems apie matavimus nebuvo praneÅ¡ta, su jais tokie darbai nederinti, jie nesupažindinti su parengtu plano projektu, neturėjo galimybių iÅ¡sakyti savo pastabų.

Kaip nurodė ieÅ¡kovai planÄ jie pirmÄ kartÄ pamatė notarų biure, kai atvyko sudaryti sutarties. Trečiasis asmuo notaras R. Miknevičius neneigė fakto, jog ieÅ¡kovai galėjo planÄ pasiraÅ¡yti jo biure prieÅ¡ sudarant sutartį. Posėdžio metu ieÅ¡kovai nurodė, kad jie nesuvokė sklypo dalies atspindėjimo plane ir pasitikėjo atsakovu, nes visų dokumentų tvarkymu rÅ«pinosi atsakovas. Kadangi atsakovas pats asmeniÅ¡kai nedalyvavo sudarant sutartį (dalyvavo jo įgaliotas asmuo), tad ieÅ¡kovai neturėjo galimybių tiksliau pasiaiÅ¡kinti aplinkybių.Žemės įstatymo 30 str. 1 d. numato:

„ Žemės sandorių formÄ nustato Civilinis kodeksas ir Å¡is Ä®statymas. Prie žemės sandorių privalo bÅ«ti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis“. Antroje Å¡io įstatymo dalyje pasakyta: „Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas“.         Pagrindiniai reikalavimai žemės planams iÅ¡dėstyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (patvirtinti LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534), Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakyme Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“.

Å iuose teisės aktuose iÅ¡dėstyti reikalavimai žemės planams pagal analogijÄ taikytini ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tarp bendraturčių patvirtinta teismų praktika. Konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003 pasisakyta, kad „Nustatant naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių, faktiÅ¡kai įvyksta sklypo atidalijimas. Todėl pagal analogijÄ , sudarant ir patvirtinant taikos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, prie Å¡ios sutarties parengtam planui taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atidalijimo atveju.

Nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atribota“. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio plano, kuris buvo pateiktas notarų biurui prie sutarties (1 t., b. l. 76), didžioji dalis, kuri paliekama naudotis ieÅ¡kovams buvo pažymėta geltona spalva. Dalys ,,B“ ir ,,C“ – nespalvintos, jos pagal sutartį atiteko atsakovui. Tačiau iÅ¡ plane esančių duomenų akivaizdu, kad neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du galima apskaičiuoti ,,B“ dalies plotÄ , nes iÅ¡ esmės matomas tik vienas matmuo, tai kraÅ¡tinės pažymėtos 6-N ilgis – 14,00.

Daugiau jokių matmenų nėra, neiÅ¡matuota daugiau nei viena kraÅ¡tinė, todėl neaiÅ¡ku, kokioje konkrečioje sklypo vietoje ji eina, nėra pateikta visų tikslių iÅ¡matavimų, todėl sunku įsivaizduoti, kur turi bÅ«ti nurodyti taÅ¡kai, lokalizacija kitų objektų atžvilgiu, neaiÅ¡ku, kaip matininkas, apskritai, apskaičiavo atsakovui tenkančiÄ sklypo dalį. Juolab, kad V. K. patvirtino, jog ir natÅ«roje jis niekaip Å¡ios ribos neatžymėjo. Toks ribos žymėjimas plane nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , neatitinka įstatymo reikalavimo užtikrinti nekilnojamojo daikto konkrečios dalies priskyrimÄ bendraturčiui.         Žemės įstatymo 30 str. 3 d. nurodyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariÅ¡kai tvirtinamÄ sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.

Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypÄ , atidalijant žemės sklypo dalį natÅ«ra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimÄ , prie sutarties turi bÅ«ti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.         Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys.Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punkte nurodoma, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami – 15.1.

įregistruotus NTR žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamacijÄ .          KonkrečiÄ dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizacijÄ kitų objektų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Ji nustatoma aiÅ¡kiai parodant projekte bendrasavininkiui tenkančios dalies dydį ir iÅ¡sidėstymÄ , pavaizduojant jo dalį atskiriančiÄ ribÄ .

Ji turi bÅ«ti nubrėžta tokiu bÅ«du, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ , tikslius dydžius. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis bÅ«das identifikuoti tokį turtÄ jo perleidimo metu, yra žemės sklypo planas. Nekilnojamojo turto objekto - žemės sklypo - planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali bÅ«ti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudojimui kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Å iuo gi atveju dovanojama žemės sklypo dalis buvo apibÅ«dinama taip: 71/226 dalis; 0,0710 ha, kuri dar yra iÅ¡sidėsčiusi dviejose namų valdos vietose. Dėl dalies, kuri yra pažymėta raide ,,C“ didesnio ginčo nekilo, iÅ¡skyrus dėl ten esančio įvažiavimo, o dėl dalies ,,B“ ieÅ¡kovai kelia didžiulį ginÄÄ , nurodydami, kad jie buvo suklaidinti atsakovo. Tad teismas laiko, kad iÅ¡dėstyti argumentai įrodo, jog pateiktas notarui planas nebuvo pakankamai aiÅ¡kus ir informatyvus, kad neabejotinai galima bÅ«tų suvokti padovanoto sklypo ribas natÅ«roje.

Esant tokiems neaiÅ¡kumas planas pripažintinas negaliojančiu.          Kadangi ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ esmės pilna apimtimi, tai jų sumokėtas žyminis mokestis, priteistinas iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnis). Taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinos ir ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos dėl advokato atstovavimo (CPK 98 straipsnis). Byloje esančiu kvitu patvirtinama, kad ieÅ¡kovai sumokėjo advokatei 600 Eur už dokumentų parengimÄ ir atstovavimÄ teisme. Å i byla vyko ne vienÄ teismo posėdį, tad įvertinus visus procesinius veiksmus Å¡i suma negali bÅ«ti vertinama per didele.   IÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei už paÅ¡to iÅ¡laidas (CPK 96 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais teismasn u s p r e n d ė :

IeÅ¡kinį tenkinti.1. Pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 11 d. Varėnos 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus patvirtintÄ Dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), kuria Valdas V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtÄ :          71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), - DaiktÄ 1,          pastatÄ -k. rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), -DaiktÄ 2,          pastatÄ -sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), -DaiktÄ 3.       Pripažinti negaliojančiu žemės sklypo (projektinis Nr. 427-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 0,2260 ha) pasidalijimo naudojimui planÄ , duotÄ pristatyti notarų biurui, parengtÄ 2014-06-03 projekto autoriaus V.

K..          2. Panaikinti įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre dėl R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių įregistravimo į turtÄ 71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), - DaiktÄ 1,          pastatÄ -k. rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), -DaiktÄ 2,          pastatÄ -sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), -DaiktÄ 3.Taikyti restitucijÄ Å¡Ä¯ turtÄ grÄ Å¾inti V.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn (bendrosios dalinės nuosavybės teise).Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-05-30 nutartimi.Priteisti iÅ¡ R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvideÅ¡imt euro) sumokėto žyminio mokesčio O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ R.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus euro) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už advokato atstovavimÄ .Priteisti iÅ¡ R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,20 Eur (trisdeÅ¡imt vienÄ euro 20 euro centų) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                    Silvana Girdenienė             Â