41d83ef6-2e25-464d-8b85-47edca9041ca · Vilniaus apygardos teismas

Pranešejas Stasys LemežisPranešejas Stasys Lemežis Teisejas Gediminas Viederis Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-209-2011Teisminio proceso Nr.:1-10-1-81042-2007-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.2.; 1.2.25.4.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 2 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Stasio Lemežio,teiseju Vladislavo Lenciko, Virginijos Švedienes,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Arturui Survilai, gynejui advokatui Jonui Kvaraciejui,, civiliniam atsakovui UAB „Valesta“ direktoriui V.

V. ,nukentejusiosios civilines ieškoves atstovui advokatui G. P. , teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. R. ir civilinio atsakovo UAB „Valesta“ direktoriaus V. V. , nukentejusiuju civiliniu ieškovu R. R. , R. S. , L. Z. , D. B. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo: J. R. nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. 3 metu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. bausmes vykdymas atidetas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemone – 10 MGL dydžio (1300 Lt) imoka i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda.

Nustatyta baudžiamojo poveikio priemone ivykdyti per vienerius metus nuo nuosprendžio isiteisejimo. Priteista iš UAB „Valesta“ nukentejusiosioms R. R. , R. S. , L. Z. , D. B. po 14 568,40 Lt kaltinamojo J. R. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtines žalos atlyginimo.Priteista iš J. R. nukentejusiajai R. R. 1 345 Lt proceso išlaidu atlyginimo ir 2 000 Lt advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentejusiojo atstovas, paslaugoms apmoketi.Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e: J. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., už tai, kad vairavo keliu transporto priemone ir pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo žmones ir buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: t.y. jis 2007 m. rugsejo 6 d., apie 08.39 val., Savanoriu prospekte ties nuvažiavimu link Kirtimu gatves, Vilniuje, vairuodamas automobili „R.

M. 420“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) , su priekaba „Koegel SN 24“, valstybiniai numeriai BV 417, priklausancius UAB „Valesta“, važiuodamas Savanoriu prospektu miesto centro kryptimi, antroje eismo juostoje, pažeide Keliu eismo taisykliu (2006 m. spalio 5 d. redakcijos) 173 punktu reikalavimus: atsiradus jo važiavimo juostoje kliuciai, stovinciam ar letai važiuojanciam automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamam S. B. , laiku nesieme priemoniu apvažiuoti kliuti, arba sustabdyti savo vairuojamos transporto priemones, atsitrenke i automobili „Audi 80“.

Del šio eismo ivykio žuvo automobilio „Audi 80“ vairuotojas S. B. bei keleive L. P. ir buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „Audi 80“ keleives I. K. sveikata.Apeliaciniu skundu nuteistasis J. R. prašo panaikinti apkaltinamaji nuosprendi ir priimti išteisinamaji nuosprendi. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagristas, neteisetas ir naikintinas, nes teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Jo kalte nera irodyta, nuosprendis pagristas spejimu. Pažeista jo teise i gynyba. Teigia, kad nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 str. l d. l p. reikalavimus, nes jo aprašomojoje dalyje teismas konstatavo, jog „...atsiradus jo (J.

R. ) važiavimo juostoje kliuciai, stovinciam ar letai važiuojanciam automobiliui „Audi 80“... jis laiku nesieme priemoniu apvažiuoti kliuti ar stabdyti“. Pažymi, kad pateikta dviguba kliuties atsiradimo versija (atsiradus stovinciam ar letai važiuojanciam automobiliui „Audi 80“) apsunkina galimybe gintis ir taip pažeidžia jo teise i gynyba. Taip pat teigia, kad, nors nuosprendyje teismas teisingai nurode, jog „išnagrinejus surinktus irodymus teisingam baudžiamojo istatymo pritaikymui reikalinga nustatyti ar kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

Tai išsiaiškinti butina ir tuomet, jeigu keliu eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai-sprendžiant baudžiamosios atsakomybes klausima labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio keliu eismo taisykliu pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.“ Taciau teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi J. R. atžvilgiu, minetos taisykles nesilaike, t.y. nenustate antrojo eismo dalyvio veiksmu-važiavimo krypties, aplinkybes, ar lengvasis automobilis stovejo ar judejo, kokioms aplinkybems esant ivyko susidurimas, taip pat nepagristai pasisake, kad „Audi“ vairuotojo veiksmai neturejo jokios itakos, nors šiu veiksmu teismas nenustate.Nurodo, kad nuosprendyje konstatuotas dvigubas „Audi-80“ veiksmu variantas –„stovejo“ arba „letai važiavo“, skirtingai apsprendžia vilkiko vairuotojo veiksmu galima objektyvu ivertinima, irodinejant KET 173 p. reikalavimu pažeidima, esant skirtingoms eismo ivykio situacijoms: t.y.

1) lengvasis automobilis stovi sunkvežimio kelyje;

2) lengvasis automobilis ivažiuoja i krovininio automobilio judejimo juosta ir sudaro netiketa kliuti. Mano, kad esant neaiškioms automobilio „Audi“ atsiradimo antroje eismo juostoje aplinkybems, jo judejimo greiciui (nuosprendyje jis ivardijamas kaip nedidelis - nedidelis greitis gali buti ir 5 ir 20 ar 40 km/h, o šio greicio ribos skirtingai galejo salygoti netiketa automobilio ivažiavima i antra eismo juosta), nenustacius atstumo nuo „Audi“ manevro pradžios iki vilkiko, nera jokios galimybes teigti, kad vilkiko vairuotojas pažeide KET 173 p. Pažymi, kad teismas, neturedamas apie tai jokiu konkreciu duomenu, problema del jo kaltes išsprende praktiškai vienu sakiniu - pagristu samprotavimu:

„Pagal specialistes L. L. paaiškinima ikiteisminio tyrimo metu, remiantis apskaiciavimais, nors S. B. automobilis „Audi 80“ ir sudare netiketa kliuti, taciau nera pagrindo teigti, kad ši kliutis atsirado staigiai, t.y. mažiau nei per 2-3,4 sekundes. Paskaiciavimai rodo, kad sustabdyti 87 km/h važiuojanti vilkika reikejo 3,4 sekundes. Vadinasi vairuotojas J. R. pastebejes kliuti savo vilkiko sustabdymui turejo užtektinai laiko“!? Teigia, kad tokia išvada kritikuotina, nes teismas iš viso nenustate ar „Audi“ judejo ar stovejo.

Jeigu stovejo su teismo išvada gal ir galima butu sutikti. Jeigu judejo, paneigti staigia jos atsiradima antroje eismo juostoje, nera galimybes. Tai patvirtina ir specialisciu išvados. Todel mano, kad, ivykio aplinkybes galejo buti iš esmes visiškai skirtingos.Nurodo, kad nuosprendyje del nurodyto paskaiciavimo, kad vilkika buvo galima sustabdyti per 3.4 sekundes (nurodytas vilkiko greitis 87 km./h, teigia, kad šis greitis irgi nurodytas neteisingas, kadangi vilkike irengtas greicio ribotuvas leidžiantis išvystyti tik iki 85 km./h (žr. priede ribotuvo patikros liudijimo kopija), specialiste pateike remdamasi kelio matomumo salygomis - esant 300 m. matomumui (atseit J.

R. „Audi“ turejo pastebeti iš 300 m. atstumo). Mano, kad tokia išvada negali buti objektyvi, turint omenyje eismo intensyvuma šiame kelyje. Jis parode, kad jo antra eismo juosta buvo tušcia ir „Audi“ automobilio joje nebuvo, taciau tai nereiškia, kad ji piko metu buvo tušcia iki pat Vilniaus. Pažymi, kad niekas neišsiaiškino kokiu artimiausiu ar tolimiausiu atstumu šia juosta, prieš jo vilkika važiavo kiti automobiliai, ar ši eismo juosta, iki ivykio vietos likus 300 m. buvo tušcia, ar šiame atstume buvo dar automobiliu, jeigu buvo, tai kokie, vilkikai ar lengvieji automobiliai, ar jie neužstojo matomumo iki viaduko.

Nurodo, kad specialiste, vadovaudamasi šiuo kriterijumi, pateike išvada apie galimybe sustabdyti vilkika per 3,4 sek. To pasekoje teismas konstatavo, kad jis buvo nedemesingas ir kliuties nemate. Mano, kad šis teismo teiginys  prieštarauja jo parodymams, t.y. kad jis stebejo kelia, kad pirmoje ir trecioje eismo juostose vyko intensyvus eismas, kad prieš autoivyki iš trecios eismo juostos, kirsdamas antraja juosta i pirmaja, staigiai persirikiavo automobilis „Mazda“, kad po to antroje juostoje staiga atsirado „Audi“, todel mano, kad šiuo atveju teigti, jog vairuotojas buvo nedemesingas, nera jokio pagrindo.Pažymi, kad pagal BPK 20 str. 4d. irodymais gali buti tik teisetais budais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, tuo tarpu patikrinti specialistes sumodeliuotos situacijos patikimuma nera jokios galimybes.

Nurodo, kad teismas neivertino jo parodymo, kad jis „Audi“ pamate staiga savo juostoje, ne 300 metru atstumu, o likus 10-15 metru ir bande išvengti susidurimo, t.y. nepatikrino, ar esamomis salygomis jis galejo išvengti susidurimo, o pasireme duomenimis apie bendra matomuma, kuris šiuo atveju yra visiškai šalutine aplinkybe, tiesiogiai nesusijusi su autoivykiu.Taigi mano, kad nenustacius automobilio „Audi“ atsiradimo antroje eismo juostoje aplinkybiu, jo ivažiavimo i antraja juosta greicio, atstumo ivažiavimo momentu iki vilkiko, remiantis tik paskaiciavimu atliktu matomumo salygu pagrindu, teismo išvada, kad vilkika buvo galima sustabdyti per 3, 4 sekundes ir, kad jo veiksmai tokiu atveju buvo butina kilusio eismo ivykio ir atsiradusiu padariniu kilimo salyga, prieštarauja bylos medžiagai, specialisciu L.

L. ir profesores O.Lukoševicienes išvadoms (nurodo, kad pastarosios specialistes išvada iš esmes išsamiai nuosprendyje neivertinta). Teigia, kad specialistes L. L. išvada (kad S. B. , letai važiuodamas arba stovedamas antroje eismo juostoje, trukde eismui ir sudare kitiems eismo dalyviams netiketa kliuti, ir kad šio vairuotojo veiksmai salygojo šio eismo ivykio kilima) patvirtina, kad kaltas del autoivykio „Audi“ vairuotojas. Todel nesupranta, kodel teismas pasirinko viena iš prieštaringu specialistes L.

L. išvados variantu apkaltinamajam nuosprendžiui pagristi.Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „Valesta“ direktorius V. V. prašo J. R. atžvilgiu panaikinti apkaltinamaji nuosprendi ir priimti išteisinamaji nuosprendi bei priteista 58153,60 Lt civilini ieškini atmesti arba sumažinti. Nurodo, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis nepagristas ir neteisetas, nes J. R. kalte del nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d., padarymo neirodyta, pagrista tik spejimu. Teigia, jog byloje yra pakankamai duomenu daryti išvada, kad nuteistasis negalejo apvažiuoti staiga atsiradusios kliuties arba laiku sustabdyti vairuojamo vilkiko, nes kaip nurode J.

R. , jis apvažiuoti staiga atsiradusios kliuties negalejo, nes visos eismo juostos buvo užimtos. Galimybes atlikti lenkimo manevro nebuvima patvirtina ir 2009.05.20 ekspertes – specialistes O. Lukoševicienes išvada, kuri leidžia teigti, kad pavojinga situacija šiuo konkreciu atveju kelyje sudare nenustatytas automobilis „Mazda“, staiga vykdydamas persirikiavimo manevra iš 3-ios i 1-a eismo juosta prieš tiesiai važiuojanti vilkika su puspriekabe, nukreipdamas jo vairuotojo demesi ir užstodamas matomuma i prieki, del ko vilkiko vairuotojas laiku nepastebejo atbulai judancio automobilio „Audi 80“.

J. R. , pamates atbulai važiuojanti (galimai - isibegejanciai) automobili „Audi 80“, nebeturejo technines galimybes išvengti su juo susidurimo. Pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenu leidžianciu teigti, kad butent S. B. sukele avarine situacija, nes 2008.05.15 specialistes L. L. išvadoje konstatuota, kad S. B. , kelyje kur yra trys eismo juostos, skirtos važiuoti viena kryptimi ir maksimalus leistinas greitis yra 80 km/h, letai važiuodamas (atbulas arba i prieki) arba stovedamas antroje eismo juostoje trukde eismui ir sudare kitiems dalyviams netiketa kliuti.

Šie vairuotojo S. B. veiksmai salygojo šio ivykio kilima, todel J. R. veiksmai negali buti laikomi butinaja padariniu kilimo salyga. Nurodo, kad S. B. veiksmai turi buti vertintini kaip butinoji padariniu kilimo salyga kuri buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. S. B. veiksmai turi buti laikytini dideliu nukentejusiojo neatsargumu, kuris sukele eismo ivyki ir žala, todel mano, kad civilinio atsakovo atsakomybe atlyginti savo darbuotojo valdant didesnio pavojaus šaltini padaryta žala nekyla.Taip pat teigia, kad nuosprendyje nera pašalinti prieštaravimai tarp pacios specialistes L.

L. prieštaringu išvadu, ju neatitikimo su specialistes O. Lukoševišienes išvadomis. Neivertinti ir nepatikrinti J. R. parodymai. Mano, jog, esant tokioms aplinkybems, teismas turejo laikytis nekaltumo prezumpcijos principo. Be to, pažymi, kad ir tuo atveju, jei nuosprendis butu teisetas, teismas, priteisdamas iš jo imones 58153,60 Lt neturtines žalos, nepagristai demesi skyre tiktai artimuju dideliems išgyvenimams, neatsižvelge, kad S. B. savo veiksmais grubiai pažeide KET reikalavimus ir sudare kliuti kelyje, taip pat neivertino vieno iš CK 6.250 str. 2 d. nurodytu kriteriju, galinciu tureti itakos neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymui, t.y.

žala padariusio asmens turtine padetis. Nurodo, kad jo imones turtine padetis šiuo metu yra labai bloga nepaisant to, kad 2010 metai kiek sekmingesni, t.y. atsakovas 2009 m. patyre 62960 Lt. nuostoliu. 2006 m. imone yra paemusi kredita (250000 Lt sumai), kuris pastoviai gražinamas, mokamos palukanos. Apeliaciniu skundu nukentejusieji ir civiliniai ieškovai R. R. , R. S. , L. Z. , D. B. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendi pakeisti ir ju ieškini atsakovui UAB „VALESTA“ tenkinti ir priteisti R.

R. , R. S. , L. Z. ir D. B. iš atsakovo UAB „VALESTA“ po 46548 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinejimosi išlaidas ir nurodo, kad sumažindamas neturtines žalos dydi teismas atsižvelge, kad kaltinamasis žala sukele neatsargiais veiksmais, i neatsargu žuvusiojo S. B. elgesi kelyje, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir nesutinkama su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria prašomas priteisti neturtines žalos atlyginimas yra mažinamas del neva paties nukentejusiojo S. B. kaltes – jo neatsargaus elgesio kelyje.

Teismo nuomone, pats automobilio „Audi 80“ buvimo antrojoje eismo juostoje faktas, automobilio nedidelis greitis ar stovejimas sudare kliuti J. R. vairuojamam automobiliui „RENAULT Magnum 420“ ir tai buvo salyga autoivykiui kilti ir nukentejusiojo S. B. veiksmai teismo ivertinti kaip neatsargus elgimasis kelyje. Taciau tiek iš specialisto išvados Nr. 11-3165 (07), tiek iš specialistes L. L. 2009-03-24 paaiškinimo protokolo bei parodymu teisme yra akivaizdu, kad nera galimybes nustatyti automobilio „Audi 80“ judejimo trajektorijos bei greicio prieš eismo ivyki, byloje nera jokiu duomenu, jog automobilio „Audi 80“ padeti kelyje salygojo vairuotojo S. B. neatsargumas, Keliu eismo taisykliu pažeidimas, o ne objektyvios priežastys.

Todel vairuotojo S. B. neatsargus elgesys kelyje jokiais objektyviais bylos irodymais nepatvirtintas. Spejimai ir prielaidos negali buti pagrindu konstatuoti nukentejusiojo dideli neatsarguma ar jo kalte del žalos atsiradimo ir žalingu pasekmiu masto. S. B. veiksmai nesudare vairuotojui J. R. staigios kliuties. Nors specialisto išvados Nr. 11-3165 (07) 3-me punkte nurodyta, jog automobilio „Audi 80“ vairuotojo S. B. veiksmai sudare kitiems eismo dalyviams netiketa kliuti, specialiste L. L. teismo posedyje patikslino, kad ivertinant tai, kad susidurimo metu automobiliu išilgines ašys buvo artimos lygiagrecioms, o automobilis „Audi 80“ buvo sustojes ar judejo mažu greiciu, nera pagrindo teigti, kad kliutis atsirado staigiai.

Teismas nenurode konkreciu kriteriju, del kuriu atlygintinos žalos dydis turejo buti sumažintas. Ieškiniu prašomos atlyginti neturtines žalos dydis atitiko Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika žalos atlyginimo bylose (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Civiliniu bylu skyriaus 2005 m. birželio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-P-276/2005, 2003 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3-371/2003, 2005 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-509/2005). Mano, kad pirmosios instancijos teismas nuo šios praktikos nukrypo.

Atsakovas UAB „VALESTA“ nepateike teismui jokiu duomenu, liudijanciu sunkia atsakovo turtine padeti. Priešingai, iš atsakovo pateiktu bendroves finansines atskaitomybes dokumentu matyti, kad UAB „VALESTA“ yra stabiliai veikiantis ir pelna gaunantis ukio subjektas. Apeliacines instancijos teismo posedyje Nukentejusiuju R. R. , R. S. , L. Z. , D. B. atstovas prašo nukentejusiuju skunda patenkinti, nuteistojo ir civilinio atsakovo UAB „Valesta“ skundus atmesti, civilinis atsakovas UAB „Valesta“ direktorius V.

V. , nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacinius skundus tenkinti, nukentejusiuju skunda atmesti. Prokuroras praše apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apylinkes teismas išsamiai ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimu, iš esmes teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo J. R. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d..

Jei (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2007) keliu eismo taisykliu reikalavimus pažeide abu keliu eismo ivykyje dalyvave vairuotojai, išvadai apie priežastinio ryšio buvima tarp padarytu keliu eismo taisykliu pažeidimu ir kilusiu padariniu, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti keliu eismo taisykliu reikalavimu pažeidimai buvo butinoji baudžiamajame istatyme numatytu padariniu kilimo salyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos keliu eismo taisykles, butinaja baudžiamajame istatyme numatytu padariniu kilimo salyga pripažistama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimu, keliu eismo ivykis neivyktu.

Baudžiamasis istatymas nenumato baudžiamosios atsakomybes asmeniui už keliu eismo taisykliu pažeidima, sukelusi sveikatos sutrikdyma paciam pažeidejui. BK 281 straipsnis numato baudžiamaja atsakomybe tik už KET pažeidima, sukelusi eismo ivyki, del kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamojoje teiseje itvirtintas kaltes, eliminuojancios objektyvu pakaltinima, principas (BK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K–448/2007), baudžiamoji atsakomybe negali kilti objektyvaus pakaltinimo pagrindu.

Iš 2007-09-06 Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolo (t.1, b.l. 3-5) matyti (apžiura pradeta 9.00 val., baigta 10.45 val.), kad apžiuros metu buvo sauleta, asfaltas sausas, vietove atvira, matomumas iš vairuotojo vietos dienos metu yra 300 m., susidurimo vieta apibudina nubyrejusios žemes, ištekeje skysciai, stiklu duženos. Iš eismo ivykio plano (t.1, b.l.

5) matyti, kad už smugio vietos 6,7 m atsiranda RENAULT Magnum 420 (duomenys neskelbtini) stabdymo žymes, kurios tesiasi 35,2 m., o minetas automobilis yra sustojes dar už 41,8 m. (37,6+4,2), t.y. RENAULT Magnum buvo sustojes apie 77 m. nuo stabdymo pradžios ir 83,7 m nuo smugio vietos. Iš Tachografo (t.1, b.l. 38), o taip pat iš Lietuvos teismo ekspertizes centro 2008-05-15 specialisto išvados Nr. 11-3165 (07) 1 pav. (t.1, b.l. 138) matyti, tai konstatuota ir minetoje išvadoje, kad RENAULT Magnum 420 (duomenys neskelbtini) greitis iki sustojimo buvo apie 87 km/h. (t.1, b.l. 137-141).

Minetoje išvadoje nurodyta, kad Eksploatuojant tachografus yra leistina 4 km/h greicio paklaida, todel vilkiko greitis buvo 87±4km/h. Išdestyta iš dalies patvirtino J. R. , kuris pirmosios instancijos teismo posedyje paaiškino, kad ta diena oras buvo geras, matomumas puikus, visa kelia mate labai gerai, jis važiavo apie 80 km/val. greiciu. Galejo buti 2-3 km/val. paklaida. Automobili „Mazda” mate, tai buvo neprivažiavus viaduko. „Mazda” iš trecios juostos staigiai persirikiavo i pirma juosta, jis net turejo pristabdyti.

Ji tiesiog praleke prieš pat jo mašina ir prieš Audi automobili ir nuvažiavo. Nuo to momento, kai Mazda iš trecios juostos persirikiavo i pirma juosta ir iki to momento, kai jis atsitrenke i „Audi” praejo gal 6-10 sekundžiu. Likus 10-15 metru pamate raudonos spalvos „AUDI 80“. Stabdžius pradejo spausti prieš susidurima, tik pamates „Audi”. I trecia eismo juosta užvažiavo stabdymo režime, kol visiškai sustojo. Jo demesys buvo nukreiptas i tai, kas yra jo eismo juostoje. Ikiteisminio tyrimo, 2008-09-18 itariamojo apklausos metu, J.

R. parode (t.1, b.l. 166-168), kad antroje eismo juostoje važiavo apie 80 km/h greiciu. Buvo rytas, sauleta diena, matomumas geras, pamate iš trecios eismo juostos i jo judejimo juosta persirikiuojanti automobili (duomenys neskelbtini) , raudonos spalvos, jo manevras buvo staigus ir priverte ji pristabdyti, kad praleisti mineta automobili. Tuo momentu jo demesys buvo nukreiptas i automobili MAZDA, kuris nuvažiavo link Kirtimu gatves, jis važiavo toliau, po keliu sekundžiu pamate prieš savo vairuojama automobili, apie 10-15 m. atstumu, automobili AUDI 80, raudonos spalvos, kuris tuo metu buvo tarp pirmos ir antros eismo juostu, istrižai ištisines linijos, prieš ivažiavima i Kirtimu gatve.

Priekine šio automobilio dalis buvo daugiau pirmoje eismo juostoje, o galine- jo judejimo juostoje. Pamates kliuti, automobili iš karto stabde. Po smugio važiavo stabdymo režime. Šiais J. R. paaiškinimais ir parodymais apimtyje, kad jis važiavo apie 80 km/h greiciu, matomumas buvo puikus, visa kelia mate labai gerai, netiketi nera pagrindo, nes jie nuoseklus, iš esmes neprieštarauja 2007-09-06 Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolui, Tachografo parodymams, Lietuvos teismo ekspertizes centro 2008-05-15 specialisto išvadai Nr. 11-3165 (07), taciau J.

R. paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posedyje apimtyje, kad jo demesys buvo nukreiptas i tai, kas yra jo eismo juostoje, tiketi nera pagrindo, nes jie prieštaringi, kadangi jis tame paciame teismo posedyje parode, kad nežino iš kur atsirado „Audi”, ikiteisminio tyrimo metu parode, kad tuo momentu jo demesys buvo nukreiptas i automobili MAZDA, kuris nuvažiavo link Kirtimu gatves, kas rodo, kad J. R. laiku nesieme reikiamu priemoniu atsiradus jo važiavimo juostoje kliuciai apvažiuoti kliuti arba sustabdyti savo vairuojamos transporto priemones, kadangi nestebejo kelio, ka galejo ir privalejo daryti, kadangi matomumas buvo geras, vairuotojas mate kelio vaizda iš aukštai ir iš tokio aukšcio negalejo užstoti lygioje vietoveje (o kaip matyti iš fotolenteliu, vietove tokia ir buvo (t.1, b.l. 22-36)) (duomenys neskelbtini) raudono Audi 80 automobilio (iš byloje esanciu fotolenteliu, (t.2, b.l. 80, t.1, b.l. 21-23) kuriose yra mastelis ir visas sunkvežimio vaizdas su priekaba lyginimo matyti, kad vairuotojo vairas yra virš 2 m. aukštyje, o visuotinai žinoma, kad Audi 80 ir Mazda 626 modeliu automobiliu aukštis suapvalinus yra 1,4 ± 0,0 m.) Iš Lietuvos teismo ekspertizes centro 2008-05-15 specialisto išvados Nr. 11-3165 (07) (t.1, b.l. 137-143) matyti, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje esanciose fotografijose matyti, kad susidurimo su vilkiku metu nuo tiesioginio smuginio kontakto deformuota automobilio „Audi 80“ užpakalines dalies kaires puses plokštuma, apie 0,9 m ilgiu nuo kairiojo gabarito.

Taip pat iš fotografijose užfiksuotu deformaciju pobudžio matyti, kad automobilio „Audi 80“ dalys sustumtos kryptimi iš galo i prieki, t.y. susidurimo metu automobilio „Audi 80“ ir vilkiko „R. M. 420“ išilgines ašys buvo lygiagrecios arba artimos lygiagrecioms. Automobilio „Audi 80” plotis yra 1,70 m, tai susidurimo metu šis automobilis buvo antros eismo juostos dešineje puseje (tiketina dešines puses ratais ant ištisines linijos, skiriancios pirma ir antra eismo juostas). Iš to, kad automobilis „Audi 80" buvo nublokštas i prieki apie 65 m atstumu ir iš didelio jo sugadinimu intensyvumo, galima spresti, kad tarp transporto priemoniu buvo pakankamai didelis greiciu skirtumas, todel automobilis „Audi 80” galejo važiuoti atbulas, stoveti arba važiuoti i prieki labai nedideliu greiciu.

Iš Lietuvos teismo ekspertizes centro 2007-12-14 specialisto išvados (t.1, b.l. 143-145) Nr. 11- 3320(07) matyti, kad viena automobilio AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , galiniu žibintu lempute betarpiškai prieš jai sudužtant nedege. Nustatyti, ar smugio momentu dege antroji lempute, negalima. Iš išdestyto darytina išvada, kad smugio metu automobilis „Audi 80“ nevažiavo atbulas. Pirmosios instancijos teismo posedyje liudytoja G. V. parode, kad atsimena, kad buvo labai geras oras. Prieš pat posuki link Lazdynu jos akis užkliuvo už automobilio, kuris toje vietoje lyg stovetu, nors eismas toje vietoje tikrai didelis ir ji isivaizduoja, kad visos mašinos toje vietoje turetu judeti i prieki.

Buvo kažkas prieš 9 val., tiksliai dabar nepamena. Automobilis, kuri pamate, stovejo ne pasikreipes, ne istrižai, o tiesiai. Išeina, kad jis stovejo važiuojamojoje kelio dalyje. Atsimena, kad pamaciusi per langa ta automobili, pirmiausia atkreipe demesi i tai, kad jis stovi, nejuda ir kad gale dega baltos šviesos. Ju autobusas posukiu važiavo pakankamai letai. Kai jis nuvažiavo tuo posukiu, ji daugiau i ta puse, kur mate stovinti automobili, nebežiurejo. Kokiu nors smugiu ar dužiu garsu negirdejo, autobuse niekas nesake, kad ivyko kokia nors avarija.

Praše perskaityti jos parodymus. Ikiteisminio tyrimo, 2007-10-11 liudytojo apklausos metu G. V. parode, kad (t.1, b.l. 59-60) važiavo maršrutiniu autobusu Kaunas-Vilnius, sedejo ne prie lango ir kalbejosi su kolege. Pirmoje eismo juostoje link miesto stovejo raudonos spalvos lengvasis automobilis su ijungtais atbulines eigos signalais. Buvo 8 val. 36 min. Autobusas nusuko link Gariunu ir sustojo prie šviesoforo Gariunu perejoje. Negali teigti ar lengvasis automobilis judejo atbuline eiga, bet jis ten buvo. Iš išdestyto matyti, kad G.

V. pirmosios instancijos teismo posedyje neparode kurioje juostoje buvo minetoje vietoje stovejes ar labai letai važiaves automobilis ir tai, kad minetas automobilis krito i akis, buvo pastebimas, minetame kelio ruože buvo gana ilga laiko tarpa nevažiuodamas arba važiuodamas labai letai. Pirmosios instancijos teismas pagristai pažymejo, kad liudytojo M. V. parodymu detales prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybems (pavyzdžiui, nesuprantama, kaip važiuodamas 70 km/h greiciu šis liudytojas galejo daryti aplenkimo manevra vilkiko, važiuojancio mažiausiai 83 km/h greiciu, atžvilgiu), jo parodymai visumoje yra neinformatyvus.

Be to, Mindaugas Vaickelionis pirmosios instancijos teismo posedyje parode, kad Savanoriu pr. kelkraštyje mate atbulinius žibintus isijungus raudonos spalvos automobili, kas iš dalies prieštarauja liudytojos G. V. nurodytoms aplinkybems ikiteisminio tyrimo metu apie automobilio buvima pirmojoje eismo juostoje. Atsižvelgus i išdestyta, minetais parodymais apeliacines instancijos teismas nesivadovauja. Iš Lietuvos teismo ekspertizes centro 2008-05-15 specialisto išvados Nr. 11-3165 (07) 2 išvados matyti, kad prieš pat susidurima vilkikas „R.

M. 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamas J. R. važiavo 87±4 km/h greiciu. Iš 3 išvados matyti, kad Vilkiko „R. M. 420“ vairuotojo J. R. veiksmai,- esant jo eismo juostoje kliuciai, stovinciam ar letai važiuojanciam automobiliui „Audi 80“, laiku nesieme priemoniu apvažiuoti kliuti arba sustabdyti savo vairuojamos transporto priemones ir atsitrenke i automobili „Audi 80“, - techniniu požiuriu salygojo šio eismo ivykio kilima. Iš minetos išvados taip pat matyti, kad minetam vilkikui judant 87 km/h greiciu, neprarandant stabilumo kelyje, norint saugiu intervalu apvažiuoti automobili „Audi 80“, apvažiavimo manevra reikia pradeti 47 m atstumu iki automobilio „Audi 80“.

Minimalus, vilkiko „R. M. 420", sustojimo kelias važiuojant 87 km/h greiciu yra 82 m, važiuojant 80 km/h greiciu butu 72 m. Jeigu vilkiko „R. M. 420“ vairuotojas J. R. jam sudaryta kliuti turejo objektyvia galimybe pastebeti ne mažesniu kaip 82 m atstumu, tai laiku stabdydamas savo vairuojama transporto priemone butu turejes technine galimybe sustoti iki susidurimo vietos. Pirmosios instancijos teismo posedžio metu specialiste L. L. patvirtino specialisto išvada, kuria dave byloje ir paaiškino, kad nera taip, kad automobilis atsirastu iš niekur, - jokiu matomuma ribojanciu pastatu ar daiktu nera.

Automobilis „Audi" galejo ir stoveti, ir judeti i prieki ar atbulas, bet, aišku, nedideliu greiciu. Jeigu automobilis „Audi“ randasi antroje eismo juostoje ir juda toje juostoje ar i prieki ar atbulas, tai faktas, kad jis sudaro kliuti. Tada vairuotojas, artedamas prie kliuties, kuria jis gali pastebeti, turi imtis priemoniu ja apvažiuoti arba sustabdyti automobili. Specialiste L. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ivykio vietos apžiuros protokole nustatytas matomumas iš vairuotojo vietos - 300 m, be to, iš nuotrauku matyti, kad eismo ivykis ivyko šviesiu paros metu, tiesiame kelio ruože, todel nebuvo salygu, kurios trukdytu jam laiku pastebeti kliuti.

Atstuma, kuris butinas automobiliui sustabdyti -82 m. jis nuvažiuoja tokiu greiciu per 3,4 s. Atstuma, butina apvažiavimui - 47 m. per 2 s. Ivertinant, kad susidurimo metu automobiliu išilgines ašys buvo artimos lygiagrecioms, o automobilis AUDI 80 buvo sustojes ar judejo mažu greiciu, nera pagrindo teigti, kad kliutis atsirado staigiai, t.y. mažiau nei per 2 - 3,4 sekundes. Iš esmes analogiški išdestytiems skaiciavimai pateikiami ir O. Lukoševicienes specialisto išvadoje (t.2, b.l. 64-79) minetoje išvadoje nurodomas sustojimo kelias - 82,2 m važiuojant vilkikui ir 72,3 m. važiuojant jam 80 km/h. greiciu.

Pažymetina, kad minetoje išvadoje nurodoma, kad MAZDA techniniu požiuriu galejo ir turejo užstoti vilkiko vairuotojui matomuma i prieki (nukreipdamas jo demesi i save), del ko vilkiko vairuotojas laiku nepastebejo tarp 1-os ir 2-os eismo juostu judancio atbulo automobilio Audi-80 v/n (duomenys neskelbtini) taciau nukreipimas demesio i save nera užstojimas, jis netrukdo stebeti kelio. Iš nukentejusiosios R. R. parodymu pirmosios instancijos teismo posedyje matyti, kad žuvusysis S. B. yra jos tevas, jis dirbo vairuotoju, jo vairuotojo stažas buvo 40 metu, jis turejo visas vairuotojo kategorijas, Telšiuose apie 16 metu dirbo taksi vairuotoju, taip pat yra dirbes su sunkvežimiais, krovininiais automobiliais.

Tevas paprastai važiuodavo neskubedamas, apie 80-90 km/val. greiciu, kiek jai žinoma, iki šio eismo ivykio ne karto nebuvo patekes i avarija. Iš šiu parodymu matyti, kad „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turejo gerus vairavimo igudžius.Atsižvelgus i išdestyta, darytina išvada, kad automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebimas, o atsižvelgus i oro salygas ir reljefa, nustatyta 300 m. matomuma, matomuma iš „R. M. 420“ kabinos, kuri yra aukšta, aptartas aplinkybes, tai, kad iš parodymu seka, kad „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) minetame kelio ruože buvo gana ilga laiko tarpa, o iš mineto automobilio padeties po eismo ivykio ir sugadinimu, kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizes centro 2008-05-15 specialisto išvados Nr. 11-3165 (07), galima spresti, kad tarp transporto priemoniu buvo pakankamai didelis greiciu skirtumas, todel automobilis „Audi 80” galejo važiuoti atbulas, stoveti arba važiuoti i prieki labai nedideliu greiciu, darytina išvada, kad J. R. turejo galimybe pastebeti prieš 3,4 s. kliuti - automobili „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdyti savo vairuojama „R. M. 420“, o to nepadarydamas pažeide Keliu eismo taisykliu (2006 m. spalio 5 d. redakcijos) 173 punktu reikalavimus: atsiradus jo važiavimo juostoje kliuciai, stovinciam ar letai važiuojanciam automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamam S. B. , laiku nesieme priemoniu apvažiuoti kliuti arba sustabdyti savo vairuojama transporto priemone ir atsitrenke i automobili „Audi 80“. Atkreiptinas demesys, kad ar „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis letai judejo, ar stovejo, šiuo atveju, nera svarbu nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi abiems atvejais „Audi 80“ sudare kliuti. Šiuo atveju toks nusikalstamos veikos aprašymas nesunkina galimybes gintis. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde – „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , veiksmai buvo nustatyti – minetas automobilis letai judejo ar stovejo, o susidurimo metu stovejo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma versija, kad lengvasis automobilis galejo ivažiuoti i krovininio automobilio judejimo juosta ir sudaryti netiketa kliuti, atmetama, nes iš automobilio padeties susidurimo metu, judejimo nedideliu greiciu ir liudytojos G.

V. parodymu apie automobilio pastebimuma matyti, kad jis nesudare netiketos kliuties. J. R. skunde teigiama, kad nuosprendyje nurodytas paskaiciavimas, kad vilkika buvo galima sustabdyti per 3,4 sekundes ir nurodytas vilkiko greitis 87 km./h, bet vilkike irengtas greicio ribotuvas leidžiantis išvystyti tik iki 85 km./h greiti, bet atkreiptinas demesys, kad kuo greitis letesnis, tuo greiciau galima sustabdyti vilkika. Atkreiptinas demesys, kad išvada, kad vilkika buvo galima sustabdyti per 3,4 sekundes ir, kad jo veiksmai tokiu atveju buvo butina kilusio eismo ivykio ir atsiradusiu padariniu kilimo salyga, neprieštarauja bylos medžiagai, specialisciu L.

L. ir profesores O.Lukoševicienes išvadoms, o atvirkšciai, mineti irodymai šia aplinkybe patvirtina. Kolegija neižvelgia specialistes L. L. prieštaringu išvadu ir ju esminio neatitikimo O. Lukoševišienes išvadoms. J. R. veiksmai laikomi butinaja padariniu kilimo salyga, kadangi jam apvažiavus kliuti („Audi 80“) arba sustabdžius savo vairuojama transporto priemone prieš kliuti, atsitrenkimo i automobili „Audi 80“ nebutu buve. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme nuteistajam J. R. , Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide.

Teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma, J. R. asmenybe, atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nebuvima.Nuteistasis J. R. padare neatsargu nusikaltima, sukelusi labai sunkias pasekmes (žuvo du žmones, vienam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), kurio sankcijoje numatyta tik laisves atemimo bausme, J. R. charakterizuojamas teigiamai - anksciau neteistas, dirba, iš esmes pripažista faktines veikos aplinkybes ir išgyvena del padaryto nusikaltimo. Atsižvelgus i išdestyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas jam pagristai paskyre laisves atemimo bausme, ženkliai mažesne nei BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytas bausmes vidurkis ir jos vykdyma atidejo.Apylinkes teismas, nustatydamas nukentejusiuju patirta neturtine žala, išsamiai ištyre byloje esancius irodymus, apklause nukentejusiuosius apie ju santykius su žuvusiuoju S. B. , atsižvelge i del nusikalstamu nuteistojo veiksmu kilusias pasekmes, nukentejusiuju patirtu asmeniniu išgyvenimu dydi ir emociniu sukretimu pobudi, žala padariusio asmens kalte, neatsargu žuvusiojo S. B. elgesi kelyje, sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir teisingai nustate nukentejusiuju civiliniu ieškovu R.

R. , R. S. , L. Z. , D. B. patirtos neturtines žalos dydi. Apeliaciniame civilinio atsakovo UAB „Valesta“ direktoriaus skunde teigiama, kad S. B. veiksmai turi buti laikytini dideliu nukentejusiojo neatsargumu, kuris sukele eismo ivyki ir žala, todel civilinio atsakovo atsakomybe atlyginti savo darbuotojo valdant didesnio pavojaus šaltini padaryta žala nekyla, taciau atkreiptinas demesys, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtines žalos dydi nukentejusiesiems jau atsižvelge i neatsargu žuvusiojo S. B. elgesi kelyje ir antra karta i tai atsižvelgti ir dar labiau mažinti priteistina neturtines žalos dydi nera pagrindo.

Pažymetina, kad skunde nenurodoma kaip pasireiške didelis nukentejusiojo neatsargumas, be to, CK 6.282 str. 1 d. numatyta teismo teise, o ne pareiga mažinti reikalavima atlyginti žala arba ji atmesti, o reikalavimo atmetimas atlyginti žala, esant šioms aplinkybems, prieštarautu teisingumo, protingumo ir sažiningumo principui (CK 1.5 str.). Taip pat pažymetina, kad UAB „Valesta“ skunde nurodoma, kad imones turtine padetis yra labai bloga, taciau bloga turtine padetis nekonkretizuojama, neteigiama, kad del priteistos neturtines žalos dydžio ji bankrotuotu, be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatant padarytos neturtines žalos dydi, buvo atsižvelgta i žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti.

Atsižvelgus i priteistos neturtines žalos dydi nera pagrindo daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai demesi skyre tiktai artimuju dideliems išgyvenimams. Priešingai nei teigiama nukentejusiuju apeliaciniame skunde, „Audi 80“ buvimo antrojoje eismo juostoje faktas ir nedidelis greitis ar stovejimas buvo nustatytas ir butent specialisto išvada Nr. 11-3165 (07) ir specialistes L. L. 2009-03-24 paaiškinimo protokolu bei parodymais teisme. Tokie veiksmai pagristai vertinti kaip S. B. neatsargus elgesys kelyje.

Be to, pažymetina, kad minetos aplinkybes svarbios ne tik S. B. elgesio kelyje vertinimui, bet ir J. R. kaltes klausimui spresti. Pažymetina, kad teismas nustate patirtos neturtines žalos dydi, o ne ji mažino, be to, nurode i ka atsižvelgia nustatant padarytos neturtines žalos dydi. Atkreiptinas demesys, kad Nukentejusiuju civiliniu ieškovu apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarines sesijos 2005 m. birželio 13 d. nutartyje Nr. 3K-P-276/2005 apie neturtines žalos nustatymo kriterijus ir jos dydi iš esmes nepasisakoma.

Kitoje nurodytoje nutartyje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-509/2005) situacija nera identiška, nes buvo mirtinai sužalota ieškovu mažamete dukra nesant jos kaltes, byloje buvo nustatyta kitokiu aplinkybiu visuma, o kitoje nutartyje žala buvo priteisiama paciai nukentejusiajai, kuriai buvo padarytos sveikatos sužalojimas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. spalio 26 d. 2003 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2003).

Atsižvelgus i išdestyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos priteistas neturtines žalos dydis neprieštarauja nurodytai Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikai. Nukentejusiuju civiliniu ieškovu R. R. , R. S. , L. Z. , D. B. patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi apeliacines instancijos teisme (BPK 106 str. 2 d.) išieškotinos iš nuteistojo J. R. . Jas patvirtina 2010-12-16 nurodymas pervesti grynuosius pinigus- 700 Lt advokato kontorai.Esant tokioms aplinkybems, panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendi del apeliaciniuose skunduose nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r e: nuteistojo J. R. , civilinio atsakovo UAB „Valesta“ direktoriaus V. V. , nukentejusiuju civiliniu ieškovu R. R. , R. S. , L. Z. , D. B. apeliacinius skundus atmesti. Priteisti iš J. R. nukentejusiuju civiliniu ieškovu R. R. , R. S. , L. Z. , D. B. naudai 700 Lt advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentejusiojo atstovas, paslaugoms apmoketi.              Kolegijos pirmininkas                                                                              Stasys Lemežis              Teisejai                                                                                           Vladislavas Lencikas                                                                                                                      Virginija Švediene