2024-10-16 Nr. AB-15020-4-45-3-00368-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2457-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00368-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui S. T. N. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio S. T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui S. T. N. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. T. N. gimusiam (toliau – ir Užsienietis), teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024 m. gruodžio 20 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 14021 str.).

2. Centras nurodė, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėnesį, prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiui S. T. N., ir pasiprašė prieglobsčio. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išnagrinėjo Užsieniečio prašymą ir priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2022 m. rugpjūčio mėnesį, suteikus Užsieniečiui galimybę laisvai judėti, jis, išvykęs iš apgyvendinimo vietos, nesugrįžo, dvejus metus neteisėtai gyveno Europos Sąjungos valstybėse ir 2024 m. birželio mėnesį buvo grąžintas iš Vokietijos pagal Dublino III reglamentą. Užsienietis nesilaiko migracijos įstatymų, savo veiksmais sutrukdė VSAT įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo, nebendradarbiauja nustatant jo tapatybę. Užsienietis pripažintas pažeidžiamu asmeniu, nes serga užkrečiama nepagydoma liga, ši liga užsieniečiui diagnozuota jam antrą kartą esant VSAT. Užsienietis gauna visą reikalingą gydymą ir priežiūrą, ši liga nebūtų išgydyta ir tuo atveju, jei jis turėtų galimybę laisvai judėti. Atsižvelgus į šias aplinkybes, tai, kad Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimai neviršija 18 mėnesių, paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas pratęstinas trims mėnesiams.

3. Užsienietis paaiškino, kad nemato prasmės jo sulaikymą pratęsti dar trims mėnesiams. Anksčiau jis buvo sulaikytas teisėtai, bet visą laiką nekėlė pavojaus. Užsieniečiui nebuvo suteikta galimybė integruotis ir likti šalyje.

4. Užsieniečio atstovė advokatė prašė netaikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų. Vien faktu, kad užsienietis nepateikė tapatybę patvirtinančių dokumentų, negali būti grindžiamas jo sulaikymas, kadangi jau 2021 m. Migracijos departamentas priėmė sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, nustatydamas užsieniečio tapatybę. Paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri nebuvo žinoma Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant Užsieniečio apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo – 2024 m. liepos 18 d. užsienietis pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Pagal Įstatymą pažeidžiami asmenys gali būti sulaikomi tik ypatingu atveju, šiuo atveju Užsienietis faktiškai sulaikytas jau tris mėnesius. Migracijos departamentas Užsieniečio paskesnį prašymą suteikti prieglobstį priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka, tačiau jo neišnagrinėjo per dešimt dienų – prašymas nagrinėjamas beveik tris mėnesius, todėl Užsienietis negali būti sulaikytas tuo pagrindu, kad aiškinamasi dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Prašoma pratęsti alternatyvi sulaikymui priemonė neproporcinga, todėl paskirtina kita, netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024 m. gruodžio 20 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai (Įstatymo 14021 str.).

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 5 d., pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie išnagrinėjo ir 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 21S40076 nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio, nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės valstybę ir uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos, taip pat nusprendė įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi penkerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

Minėtas Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjęs. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu užsienietis sulaikytas VSAT, to paties teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 8 d. Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 21 d. išvyko iš apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiku negrįžo, 2024 m. birželio 20 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III reglamentą iš Vokietijos Federacinės Respublikos, tą pačią dieną užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 21 d. sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, esant šio straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms, užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinio skundo dėl minėto teismo sprendimo netenkino, konstatavęs, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jo prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, be to, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad jis, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, o paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė proporcinga.

7. Teismas konstatavo, kad nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo nepasikeitė Užsieniečio teisinė padėtis, jo sulaikymo pagrindai ir aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirta minėta alternatyvi sulaikymui priemonė. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, jo paskesnis prieglobsčio prašymas neišnagrinėtas ir dėl to negalima teigti, kad prieglobsčio prašymo motyvai galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Todėl teismas vertino, kad šiuo metu aiškinamasi dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvų, taip pat šiuo metu Užsieniečio tapatybė nenustatyta, todėl išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, esant šio straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms.

8. Teismas pažymėjo, kad nustatyta, jog po teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimo priėmimo atsirado nauja aplinkybė – Užsienietis 2024 m. liepos 18 d. pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Užsienietis pažeidžiamu asmeniu pripažintas ne dėl psichinės sveikatos būklės, bet dėl nepagydomos užkrečiamos ligos, apgyvendinimo vietoje – Centre jam užtikrinamas gydymas, reikalinga medicininė priežiūra, pagal poreikį gali būti teikiama psichologinė pagalba. Todėl teismas vertino, kad Užsieniečiui apgyvendinimo vietoje užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikių patenkinimui.

9. Teismas nurodė, kad nuo aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo negauta duomenų apie tai, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar, jog nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, būtų nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais. Tačiau, Užsieniečio tapatybė nenustatyta, teismo sprendimu paskyrus jam alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietis nesilaikė jos sąlygų, neteisėtai išvyko į Europos Sąjungos valstybes nares, pažeisdamas valstybių migracijos įstatymus, be to, šiuo metu galioja Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo, todėl vertinama, kad siekiami tikslai – Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimas, galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimas ir jo įvykdymas gali būti pasiekti tik kontroliuojant Užsieniečio judėjimo laisvę, t. y. užtikrinant jo buvimą Lietuvos Respublikoje. Todėl Centro prašoma pratęsti alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė, nes didelė tikimybė, kad, suteikus Užsieniečiui nekontroliuojamą judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, Užsienietis vėl neteisėtai išvyks į kitas ES valstybes nares, sutrukdydamas priimti sprendimą dėl jo paskesnio prieglobsčio prašymo.

10. Teismas, nustatydamas alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, atsižvelgė į tai, kad Užsieniečiui, kaip prieglobsčio prašytojui, judėjimo laisvė buvo ribojama apie tris mėnesius (Užsienietis pirmą kartą prašymą suteikti prieglobstį pateikė 2021 m. rugsėjo 2 d., Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 7 d.), šiuo metu nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, numatyti, be kita ko, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Todėl pratęsus Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą trims mėnesiams, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nuostatos nebus pažeistos.

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

12. Užsienietis nurodo, kad jo sulaikymo pagrindai grindžiami Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę). Tokiu atveju sulaikymas galimas tik tuo laikotarpiu, kai administracinė institucija imasi konkrečių veiksmų šiam sulaikymo pagrindui įgyvendinti. Užsienietis pirminį prieglobsčio prašymą pateikė dar 2021 metais, kuris išnagrinėtas 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 21S40076. Taigi Migracijos departamentas jau anksčiau išnagrinėjo Užsieniečio prieglobsčio prašymą nedisponuodamas jo tapatybę patvirtinančiais dokumentais, t. y., tai nesutrukdė priimti sprendimo jo prieglobsčio byloje. Kita vertus, VSAT nenurodė, kad būtų atliekami kokie nors veiksmai, siekiant nustatyti Užsieniečio asmens tapatybę. Kadangi Užsieniečiui jau yra pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, todėl gali būti pritaikyta ir švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri faktiškai neprilyginama sulaikymui, t. y. faktas, kad asmens tapatybė nėra nustatyta, neturi įtakos alternatyvios sulaikymui priemonės pakeitimui.

13. Užsienietis pažymi, kad jo paskesnis prieglobsčio prašymas turėjo būti išnagrinėtas vėliausiai iki 2024 m. liepos 3 d., tačiau Migracijos departamentas įstatymo nustatytais terminais jo neišnagrinėjo ir būtent tuo pagrindu (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį) asmeniui yra toliau ribojama judėjimo laisvė. Todėl tokia priemonė negali būti laikoma proporcinga taikomai priemonei, siekiant išaiškinti asmens tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus, pačiam Migracijos departamentui neužtikrinant įstatyme numatytų maksimalių jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminų.

14. Užsienietis pažymi, kad jis apgyvendintas tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš kurio į bendrą Centro teritoriją jam nėra suteikiama teisė išeiti. Užsienietį nuo asmenų, kurie yra sulaikyti, skiria tik tai, kad sulaikytieji gali naudotis mobiliaisiais telefonais tik nustatytu metu, o taikant alternatyvią sulaikymui priemonę jais gali naudotis nevaržomai; sulaikytieji užsieniečiai gali išeiti į lauke aplink pastatą aptvertą teritoriją tik nustatytu metu, o taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – į aptvertą perimetrą aplink pastatą gali išeiti bet kuriuo metu. Pareiškėjo laikymo sąlygos atitinka de facto sulaikymą. Tai nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams įgyvendinti. Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir netaikant Užsieniečiui jo laisvę varžančios priemonės, todėl yra pagrindas taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl turėtų būti pakeistas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

15. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Centras nurodo, kad Užsieniečiui pritaikyti alternatyvi sulaikymui priemonė proporcinga, jos taikymas būtinas atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti kompetentingoms institucijos priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje. Užsienietis buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos, į kurią buvo išvykęs neteisėtai, pažeidęs anksčiau paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas. Tinkamam Užsieniečio paskesnio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimui būtina užtikrinti jo buvimą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis atvyko į Lietuvą neteisėtai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, yra pagrindas manyti, kad paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į kilmės valstybę. Užsieniečio pateikta informacija apie Centro teritoriją neatitinka tikrovės, jam užtikrinama galimybė naudotis laisvalaikio patalpomis, laisvai judėti Centro teritorijoje, todėl toks apgyvendinimas neprilygsta sulaikymui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino Centro teikimą bei pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024 m. gruodžio 20 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, teisėtumas ir pagrįstumas.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas pratęsti Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, siekiant priimti ir įgyvendinti sprendimą jo prieglobsčio procedūroje.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad jam taikoma judėjimo apribojimo priemonė prilygsta sulaikymui, Migracijos departamentas per Įstatymu nustatytą terminą skubos tvarka jo paskesnio prieglobsčio prašymo neišnagrinėjo, dėl to yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama Užsieniečio apeliacinį skundą, pirmiausia pažymi, kad Užsienietis pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį laikomas prieglobsčio prašytoju, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė (paskesnį) prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nenustatyta, kad Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą dėl Užsieniečio pateikto paskesnio prieglobsčio prašymo.

21. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).

22. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-366-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

24. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirtęs valstybės sieną asmenų grupėje, laikomas Centro teritorijoje ne kartą pažeidė Centro vidaus taisykles, jam paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, jis 2022 m. rugpjūčio 21 d. išvyko iš Centro ir negrįžo, o 2024 m. birželio 20 d. Užsienietis buvo perduotas Lietuvai iš Vokietijos Federacinės Respublikos, tikėtina, kad jis, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, pakartotinai neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

25. Be to, byloje nustatyta, kad Užsienietis 2024 m. liepos 18 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, priskirtas pažeidžiamai grupei – asmenys su negalia arba sunkiai sergantys (dėl to, kad serga užkrečiama nepagydoma liga). Užsieniečiui Centre pateiktos, be kita ko, tokios rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo: asmens apgyvendinimas atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų, esant galimybei perkėlimas į Ruklos PPC, saugios apgyvendinimo aplinkos užtikrinimas, socialinių paslaugų, paramos užtikrinimas, atitinkamos informacijos apie ligą, rekomendacijų dėl tinkamo gyvenimo būdo teikimas, psichologinės pagalbos, individualių psichologinių konsultacijų teikimas, asmens psichologinės būklės stebėjimas.

26. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalis nustato, kad pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

27. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024).

29. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, individualią pareiškėjo padėtį dėl jo pažeidžiamumo, vertintina, kad Užsieniečiui pritaikyta (pratęsta) alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta, proporcinga ir būtina, siekiant priimti ir įvykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia šios išvados, be to, Užsieniečio judėjimo laisvė nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje. Esant objektyviai būtinybei ir Įstatyme nustatytoms sąlygoms, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų (Įstatymo 14019 str. 21 d.).

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio S. T. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis

Dainius Raižys