2020-10-21 Nr. AB-19669-3-61-3-00360-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-672-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00360-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 2–7), prašydama panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. JAR-347(7.67E) „Dėl juridinio asmens likvidavimo Registro tvarkytojo iniciatyva“ ir įpareigoti atsakovą atšaukti juridinio asmens „Kibelkščių bendruomenė“ likvidavimą ir atstatyti statusą „Teisinis statusas neįregistruotas“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu (IV t., b. l. 48–57) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu paštu pateikė apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (IV t., b. l. 65–117), apeliacinio skundo ir prašymo originalas teisme gautas 2020 m. rugpjūčio 17 d. (IV t., b. l. 126–178).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (IV t., b. l. 183) netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo paduoti ir pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad prašyme nurodoma, jog pareiškėja žinojo, kad teismo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka 2020 m. kovo 19 d. (tiksliau – 2020 m. kovo 18 d.), tačiau dėl paskelbto karantino negalėjo gauti ir negavo teismo sprendimo, t. y. pareiškėjai nebuvo tinkamai įteiktas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimas, apie kurį pareiškėja teigia sužinojusi tik 2020 m. liepos 3 d., kai gavo elektroninį laišką.

Atsižvelgdamas į tai, kad nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo paskelbimo dienos praėjo daugiau nei keturi mėnesiai, kad pareiškėja žinojo apie teismo posėdžio datą, bet nesidomėjo proceso eiga, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja D. M. atskirajame skunde (IV t., b. l. 185–188) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį, atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinį skundą priimti. Pareiškėja prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 132 straipsnio 4 dalies, kuri nustato, kad „Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos“ taikymo nenugalimos jėgos sąlygomis atitikties teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės konstituciniams principams nustatymo.

Pareiškėjos manymu, teismas taikė įstatymą, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pažeidė teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės konstitucinius principus. Teismas neatsižvelgė į konkrečią situaciją, susidariusią pasaulyje, kurios iki šiol nėra buvę – nenugalimą jėgą, todėl termino eiga, pareiškėjos manymu, turėjo būti sustabdyta.

Vadovaudamasi ABTĮ 132 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja mano, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą turėjo nagrinėti teisėjų kolegija, tačiau šį klausimą išnagrinėjo vienas teisėjas, todėl minėta teisės norma buvo pažeista.

Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir jo paskelbimo datos pareiškėja nežinojo ir dėl susiklosčiusios padėties negalėjo žinoti. Teismo posėdis buvo paskirtas 18 dieną, o sprendimas priimtas to paties mėnesio 19 dieną. Tai, kad sprendimas bus priimtas taip greitai, nesitikėjo. Skundžiamą teismo sprendimą pareiškėja elektroniniu paštu gavo tik tuomet, kai su prašymu jį atsiųsti kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka 2020 m. kovo 18 d., o tuo metu pareiškėja ir kiti Kibelkščių bendruomenės nariai jau buvo Anglijoje, todėl priimto sprendimo, kurį teismas galbūt siuntė organizacijos buveinės adresu Lietuvoje, pareiškėja negavo ir negalėjo bei neturėjo jokios galimybės gauti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik nuo birželio 17 d. atšaukė tris mėnesius Lietuvoje trukusį karantino režimą, tačiau paliko galioti dar vasario 26 d. paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, dėl to buvo apsunkintas grįžimas į Lietuvą. Pareiškėjos manymu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

IV. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime (V t., b. l. 1–5) su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjos argumentai, kad karantinas Lietuvoje Respublikoje buvo atšauktas nuo 2020 m. birželio 17 d. bei kad pareiškėja buvo/yra ne Lietuvos Respublikoje, savaime neįrodo, jog pareiškėja negalėjo apskųsti teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo, laikantis ABTĮ nustatyto apeliacinio skundo pateikimo termino. Pareiškėja žinojo apie 2020 m. kovo 18 d. paskirtą bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, taip pat žinodama, kad jos procesiniame dokumente nurodytu adresu teismo siunčiami dokumentai nebus atsiimti dėl pareiškėjos buvimo Jungtinėje Karalystėje, per proporcingą ir protingą terminą nesiėmė domėtis bylos eiga. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, elgėsi pasyviai. Paskelbtas karantinas, pareiškėjos buvimas kitoje valstybėje, ribojimai, susiję su asmenų judėjimu, saviizoliacijos reikalavimai, neturėjo jokios įtakos pareiškėjos galimybei operatyviai kreiptis į teismą dėl informacijos apie bylos eigą suteikimą tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu. Todėl pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti pripažintos objektyviomis, svarbiomis, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, atsakovas pažymi, kad pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma.

Nesutikdamas su pareiškėjos teiginiais, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo, atsakovas pažymi, kad pagal ABTĮ 43 straipsnio 6 dalį, 138 straipsnio 1 dalį apeliacinio skundo priėmimo (taip pat ir prašymo atnaujinti praleistą terminą) klausimą gali išspręsti vienas teisėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 4 dalimi, teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-653-575/2019).

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 132 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo elektroniniu paštu padavė 2020 m. rugpjūčio 11 d. (IV t., b. l. 76–87) (apeliacinio skundo originalas teisme gautas 2020 m. rugpjūčio 17 d. (IV t., b. l. 135–146). Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja padavė ir prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Taigi, apeliacinį skundą pareiškėja padavė, praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo minėto teismo sprendimo paskelbimo, t. y. praleidusi ne tik ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties kalendorinių dienų apeliacinio skundo padavimo teismui terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo paskelbimo, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą paduoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo negali neribotą laiką ginčyti jo netenkinusio sprendimo, nes taip atsirastų neapibrėžtumas administraciniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamas teises įgiję asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-653-575/2019).

Pareiškėja kelia abejones dėl ABTĮ 132 straipsnio 4 dalies atitikties konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams nenugalimos jėgos sąlygomis (dėl paskelbtos pandemijos).

Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, pagal kurią, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Šiuo atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ABTĮ 132 straipsnio 4 dalies, kuri nustato, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nuostatų konstitucingumo pareiškėjos nurodomų argumentų, jog tokia nuostata, nenumatanti išimčių, kai yra nenugalimos jėgos sąlygos, neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvų, pagrindu. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro pripažindama, kad teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo garantijų pritaikymas konkrečiu atveju yra teisės taikymo, įvertinant konkrečias teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, klausimas. Todėl konstatavus, kad ekstremalios situacijos dėl pandemijos sąlygos padarė negalimą teisių įgyvendinimą, teismas imtųsi suvaržytos teisės gynimo tiesiogiai taikydamas konstitucinius teisių gynimo mechanizmus ir bendruosius teisės principus.

Tačiau vertinant teisiškai reikšmingas aplinkybes šios bylos kontekste, nėra teisinių pagrindų konstatuoti, kad karantinas ir laisvo judėjimo ribojimai objektyviai atėmė pareiškėjai galimybę įgyvendinti teisę į apeliaciją. Technologinės komunikavimo priemonės leido laiku sužinoti apie priimtą teismo sprendimą ir jo turinį bei tokiu pat būdu teikti apeliacinį skundą. Duomenų, kad susižinojimas ir teismo pasiekiamumas šiais būdais būtų ribotas, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjos argumentus, kad su pandemija susijusios aplinkybės lėmė teisės į apeliaciją įgyvendinimo terminų praleidimą, atmeta, kaip nepagrįstus.

Vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl to, kad skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, t. y. apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėjo vienas teisėjas, nors, pareiškėjos manymu, šį klausimą turėjo nagrinėti teisėjų kolegija, pažymi, kad apeliacinio skundo priėmimo tvarka nustatyta ABTĮ 138 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui. Jeigu byla, kurioje yra gautas apeliacinis skundas, yra išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo bylos pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos.

Apeliacinio skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali apeliacinio skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ. Tokius procesinius veiksmus atlieka administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad jos apeliacinio skundo priėmimo klausimą turėjo nagrinėti teisėjų kolegija, atmestini kaip nepagrįsti.

Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys