2021-09-15 Nr. AB-18588-3-61-3-03987-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1923-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03987-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. E. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. E. kreipėsi su skundu, kurį vėliau patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT, Tarnyba) direktoriaus pavaduotojo A. B. 2019 m. spalio 24 d. raštą Nr. 1SS-2041-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neregistruotu paštu gavo NŽT direktoriaus pavaduotojo A. B. pasirašytą Raštą, kuriame buvo analizuojama situacija, susijusi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu ir valdomu žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundu kreipėsi į NŽT Šilalės skyrių dėl sistemingų įstatymų pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu. Nurodė, kad ne kartą informavo NŽT, kad NŽT Šilalės skyriaus atsakymai formalūs, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos įstatymus ir iš esmės neišsprendžiantys klausimo dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų.

4. Pareiškėjas, patikrinęs su žemės sklypu susijusius dokumentus nustatė, kad 2017 m. NŽT Šilalės skyrius sudarė planą Nr. 2 apie tai iš anksto nepranešęs pareiškėjui, nekviesdamas jo sąmoningai dalyvauti žemės matavimo ir įvertinimo procedūrose, taip pažeisdamas pareiškėjo, kaip žemės savininko interesus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.37, 4.38, 4.39, 4.40 straipsnius. Taip pat paaiškino, kad NŽT Šilalės skyriaus vedėjas R. B. pakeitė pareiškėjui priklausančio sklypo ribas, piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais. Todėl pareiškėjo nuomone, Raštas yra formalus, pareiškėjui atsakyta neįsigilinus į jo skundą.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad NŽT direktoriaus pavaduotojas A. B. yra nurodęs, kad žemės nuosavybės byloje yra pareiškėjo prašymas leisti pakoreguoti žemės sklypo ribas, tačiau pareiškėjo teigimu, tokio prašymo arba sutikimo dėl žemės sklypo ribų pakoregavimo, pataisymo ir pakeitimo jis neteikė, todėl toks direktoriaus pavaduotojo teiginys yra nemotyvuotas, nepagrįstas bei neteisėtas.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas yra netikslus, todėl teismo priimtas sprendimas negali sukelti jokių teisių ir pareigų.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo prašė panaikinti Raštą ir nurodė, kad jis niekada NŽT Šilalės skyriui neteikė prašymo arba sutikimo dėl žemės sklypo ribų pakoregavimo, pataisymo ar pakeitimo.

9. Paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Minėto sklypo planas parengtas 1995 m. spalio 6 d. korporacijos „Matininkai“, suderintas su besiribojančių žemės sklypų savininkais. Pareiškėjas 1996 m. vasario 28 d. pateikė prašymą NŽT Šilalės žemės ūkio valdybos viršininkui leisti pakoreguoti namų valdos sklypo plotą pagal atliktus geodezinius matavimus. Žemės sklypas apskrities valdytojo 1996 m. kovo 5 d. potvarkio Nr. 30 ir valstybinės žemės 1996 m. balandžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 268 pagrindu įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centre, o žemės sklypo ribos pažymėtos GIS duomenų registre nenuginčytos teismo sprendimu, todėl yra galiojančios ir teisėtos.

10. Paaiškino, kad pareiškėjas 1996 m. balandžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 268 pagrindu nupirko 2 994 kv. m valstybei priklausiusį žemės plotą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Sutarties 11 punkte nurodyta, kad ji sudaryta dviem egzemplioriais, iš kurių vienas paliekamas sutartį įregistravusioje žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, o kitas išduodamas pirkėjui. Sutarties priedas – sklypo planas su gretimybėmis, todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas, pasirašydamas minėtą sutartį ir įregistruodamas ją Nekilnojamojo turto registre, sutiko su suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo ribomis.

11. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas po Sutarties Nr. 268 sudarymo iki šiol nesikreipė į NŽT dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ribų pakeitimo, todėl NŽT nėra priėmusi administracinio akto, kuriuo būtų pakeistos žemės sklypo ribos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

12. Pažymėjo, kad pareiškėjas NŽT pateikė skundą dėl NŽT Šilalės skyriaus darbuotojų galimai padarytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos šiurkščių pažeidimų, vykdant tiesiogines pareigas. NŽT išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, įvertino visus turimus duomenis ir pateikė atsakymą (Raštą), kad ginčo žemės sklypo ribos iki 2019 m. spalio 21 d. nebuvo pakeistos. Atsakovas padarė išvadą, kad skunde nurodytas teiginys, jog be pareiškėjo žinios ar teisinio pagrindo pasikeitė sklypo ribos ir sutrumpėjo žemės sklypo kraštinės yra nepagrįstas.

13. Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad kategoriškai nesutinka su NŽT atsiliepimo turiniu ir prasme.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Projektavimo biuro „Šilas“ darbuotoja J. K., nustatydama žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal vėliausiai atnaujintą kartografinę medžiagą parengė žemės sklypo planą (toliau – ir Planas Nr. 1), kuriame nurodyta, kad minėto žemės sklypo plotas yra 0,3000 ha. Korporacijos UAB „Matininkai“ darbuotoja L. N., atlikusi minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatydama žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates parengė žemės sklypo planą (toliau – ir Planas Nr. 2), kuris buvo suderintas su besiribojančių žemės sklypų savininkais V. B., M. P. ir R..

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šilalės žemės ūkio vaidybos viršininkui pateikė prašymą leisti pakoreguoti žemės sklypo plotą pagal atliktus geodezinius matavimus. Tauragės apskrities valdytojo 1996 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 30 buvo suformuotas minėto žemės sklypo registravimas ir 1996 m. balandžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 268 bei 2016 m. gruodžio 20 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1-4122 pagrindu nuosavybės teisė pareiškėjo vardu įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centre.

17. Teismas, iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančios informacijos nustatė, kad žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos vadovaujantis Planu Nr. 2, todėl žemės sklypo ribos iki 2019 m. spalio 21 d. nebuvo keistos.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas NŽT vadovui pateikė skundą dėl NŽT Šilalės skyriaus darbuotojų galimai padarytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos šiurkščių pažeidimų, vykdant tiesiogines pareigas, teigdamas, kad be jo žinios buvo sudaryti planai, kuriuose jam priklausantis žemės sklypas buvo koreguojamas ir keičiamos sklypo ribos, sutrumpinant žemės sklypo kraštines. NŽT Raštu informavo pareiškėją, kad ginčo žemės sklypo ribos iki 2019 m. spalio 21 d. nebuvo keičiamos.

19. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi faktines aplinkybes bei rašytinius bylos įrodymus, nurodė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundė informacinio pobūdžio Raštą, kuriuo pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jo žemės sklypo ribos nebuvo pakeistos. Tačiau tuo pačiu teismas pažymėjo, kad iš skundo ir jame nurodomų aplinkybių galima spręsti, kad pareiškėjo nuomone, atlikdami žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, NŽT pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes nevertino, ar nebuvo neteisėtai pasisavinta pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis.

20. Teismas, cituodamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 36 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus (toliau – ir Kontrolės nuostatai) atkreipė dėmesį, jog šių nuostatų 10.1 punkte numatyta, kad neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas NŽT iniciatyva, kai NŽT vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus arba pranešimus dėl galimai padarytų žemės naudojimo pažeidimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą atlikti sklypo patikrą. NŽT Šilalės skyrius priėmė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 33ŽN-136-(14.33.73), kuriuo nustatė, jog buvo pažeistas Žemės įstatymo 21 straipsnio 12 punktas, t. y. nesilaikyta įpareigojimo saugoti riboženklius. Atitinkamai teismas konstatavo, jog nurodyto patikrinimo metu buvo tik vertinama, ar nėra žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, t. y. buvo tikrinamos minėto žemės sklypo ribos, tačiau pareiškėjo valdomas žemės plotas nebuvo keičiamas.

21. Pirmosios instancijos teismas, cituodamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, nurodė, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas pripažino, kad atsakovo atliktais veiksmais nebuvo pakeistos pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos.

22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi bei 23 straipsnio 1 dalimi, nusprendė, kad skundžiamas NŽT raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes juo pareiškėjui nepritaikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. Teismo vertinimu, atsakovas Rašte pateikė atsakymus į pareiškėjui rūpimus klausimus. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas skunde ir prie jo pridėtų priedų Rašte nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė, taip pat, nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių NŽT Rašte nurodomą informaciją. Teismas nurodė, kad pareiškėjas labiau akcentavo NŽT pareigūnų veiksmų neteisėtumą (neveikimą), tačiau atsakovo veiksmų ydingumo neįrodė. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas laikėsi pozicijos, jog net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas būtų patenkintas, o skundžiamas Raštas panaikintas, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą ir NŽT direktoriaus pavaduotojo A. B. 2019 m. spalio 24 d. raštą Nr. 1SS-2041-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas formaliai, neįsigilinus į bylos esmę ir tinkamai nemotyvavus teismo procesinio sprendimo.

25. Pareiškėjas paaiškina, kad jau skunde buvo nurodęs, jog jis neteikė prašymo pakoreguoti žemės sklypo ribas. Teigia, kad byloje yra tik prašymas, kuriuo suteikiama galimybė pakoreguoti sklypo plotą.

26. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nesikeitė žemės sklypo ribos ir kad nesutrumpėjo žemės sklypo kraštinės. Pažymi, kad nagrinėjamos bylos teisminis nagrinėjimas vyko formaliai. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad teismo sprendime nurodomos aplinkybės, kurios neatitinka tikrovės.

27. Pareiškėjas nurodo, kad žemės sklypo planas Nr. 3 yra nepriimtinas ir nesuprantamas. Teigia, kad apie Planų Nr. 2 ir Nr. 3 rengimą nebuvo informuotas, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šios aplinkybės neįvertino.

28. Pareiškėjas nesutinka, jog skundžiamas NŽT Raštas nesukelia jam teisinių pasekmių. Pažymi, jog dėl neteisėtai priimtų NŽT ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų pareiškėjui yra ribojama teisė naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl tai pareiškėjui sukėlė teisines ir materialines pasekmes.

29. NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. NŽT, atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindė atsiliepimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei tinkamai išnagrinėjęs proceso dalyvių argumentus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. NŽT nuomone, teismas pagrįstai pripažino NŽT Raštą informacinio pobūdžio aktu, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą dėl NŽT Šilalės skyriaus darbuotojų veiksmų, susijusių su pareiškėjo žemės sklypo ribų nustatymu.

32. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindė tuo, kad jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1996 metais, tačiau 2017 m. NŽT Šilalės skyriaus darbuotojai be jo žinios pakeitė sklypo ribas.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog skundžiamas raštas iš esmės yra informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjui realių pasekmių, duomenų, kad pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribos buvo pakeistos atsakovo darbuotojų veiksmais, nepateikta.

34. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja dalį pradinio skundo argumentų, susijusių su jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribomis, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą argumentacijos, motyvuotumo stokos bei netinkamo įrodymų vertinimo aspektais.

35. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus, pridėjęs dokumentus, susijusius su J. ir V. B. valdomo žemės sklypo ribomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikiami dokumentai yra išduoti 1996-2018 metais, t. y. iki proceso pirmosios instancijos teisme pradžios, pareiškėjas nenurodė priežasčių kurios trukdė juos pateikti anksčiau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija šio pareiškėjo prašymo netenkina ir papildomų įrodymų neprijungia.

36. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

38. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

39. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. birželio mėnesį kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus darbuotojus, manydamas, jog jo valdomo žemės sklypo ribos ir konfigūracija pakeista be jo sutikimo. NŽT Šilalės skyriaus darbuotoja 2019 m. liepos mėnesį atliko žemės naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame užfiksavo, jog tiek pareiškėjo, tiek kaimynystėje esančio J. ir V. B. valdomo žemės sklypų ribos pažymėtos 1942 m. koordinačių sistemoje, jos atitinka esančias natūroje, tačiau neišsaugoti kai kurie sklypus skiriantys pastovūs riboženkliai. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiomis išvadomis, 2019 m. spalio mėnesį kreipėsi į NŽT, o gavęs jo netenkinantį atsakymą, apskundė jį teismui.

40. Kaip matyti iš šioje byloje skundžiamo NŽT 2019 m. spalio 24 d. rašto, jame išdėstytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo žemės sklypo planais, jo ribų nustatymu ir keitimu. Šiame rašte nėra suformuluoti privalomo pobūdžio patvarkymai pareiškėjui, kurie sukeltų materialines teisines pasekmes pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo naikinti iš esmės informacinio pobūdžio raštą, pripažintina pagrįsta.

41. Pareiškėjo įsitikinimas, kad jo žemės sklypo ribos buvo pakeistos be jo žinios, nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti žemės sklypo duomenys yra tokie, kokie buvo užfiksuoti Tauragės apskrities valdytojo 1996 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 30, 1996 m. balandžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 268 ir korporacijos „Matininkai“ parengtu žemės sklypo planu. Nacionalinė žemės tarnyba nėra priėmusi jokių sprendimų, kurie nustatytų ir įteisintų kitokias pareiškėjo žemės sklypo ribas, konfigūraciją ar plotą.

42. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp pareiškėjo bei J. ir V. B. yra kilęs ginčas dėl besiribojančių žemės sklypų ribų nustatymo, statinių teisėtumo. Ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.). Tokius ginčus sprendžia bendrosios kompentencijos teismai, taigi pareiškėjas, manydamas, jog riba tarp žemės sklypų faktiškai nustatyta neteisingai, turėtų kreiptis į apylinkės teismą su ieškiniu.

43. Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvuotumo nėra pagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio jurisprudencija kaip teisės aiškinimo šaltinis yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui ir taikymui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas), yra pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbą ir nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr., pvz., 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99)). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; H. and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Pareiškėjas pasinaudojo teise į apeliaciją, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į kiekvieną pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, nedaro priimto teismo sprendimo neteisėtu.

44. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. E. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė