2016-11-09 Nr. AB-21269-3-65-3-00211-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-733-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00211-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui Anykščių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, akcinei bendrovei „Anykščių kvarcas“, A. J., R. J. dėl statybą leidžiančių dokumentų galiojimo pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2016 m. gegužės 24 d. gautas pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, ir Inspekcija) skundas, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančiais Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduotą 2016 m. vasario 23 d. leidimą statyti naujus statinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 25 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naujus statinius.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:

1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;

2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, pradėjus statybą, yra kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą, tokios praktikos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį byloje A.

D. v E.Š. ir Kauno miesto savivaldybės administracija; 2012 m. spalio 3 d. nutartį byloje R. K., U. Š., V. G., A. G., A. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei kt.; 2013 m. kovo 19 d. nutartį byloje E. P., E. P. v. K. I., N. I. ir Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir kt.). Iš pareiškėjo pridėto 2016 m. birželio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1266 matyti, kad pagal Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduotą 2016 m. vasario 23 d. leidimą statyti naujus statinius Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbų pradžios data yra 2016 m. gegužės 11 d. ir atlikti šie statybos darbai – atlikti kitos paskirties (šiltnamių) pastato Nr. 1 gręžtinių polinių pamatų nužymėjimo darbai, atlikti kitos paskirties (šiltnamių) pastato Nr. 1 gręžtinių polinių pamatų duobių kasimo darbai.

Iš 2016 m. birželio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1267 matyti, kad pagal Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 25 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naujus statinius statybos darbų pradžios data yra 2016 m. gegužės 18 d. ir atlikti šie statybos darbai – atlikti gręžtinių polinių pamatų nužymėjimo darbai, atliekami gręžtinių polinių pamatų duobių kasimo darbai, įrengiami gręžtiniai poliniai pamatai pastato ašyse A-A, 31-31, 32-32, 33-33, 34-34, 35-35, 36-36, 37-37, 38-38.

Tai leidžia daryti išvadą, kad ginčas yra keliamas dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, kai kreipiantis su skundu į teismą statyba jau buvo pradėta. Dėl išdėstytų aplinkybių, teisinio reglamentavimo, teismingumo bylose suformuotos praktikos, teismas konstatavo, kad skundu keliamas ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka). Pareiškėjui išaiškinta, kad dėl skundo reikalavimų išsprendimo jis gali kreiptis su ieškiniu ginčo teisenos tvarka į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus: 1) pateikti skundžiamą Anykščių rajono savivaldybės 2016 m. balandžio 25 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują kitos paskirties (šiltnamių) pastatą, ir 2) pateikti duomenis, ar pagal ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus yra pradėti (šiltnamių) pastatų bei kitų inžinierinių statinių žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Vykdydama paminėtą teismo nutartį, Inspekcija atliko statybvietės patikrinimą vietoje ir 2016 m. birželio 10 d. informavo teismą, kad statybos darbai yra pradėti, jie užfiksuoti pareiškėjo 2016 m. birželio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1266. Trečiojo suinteresuoto asmens A. J. atstovas advokatas Tomas Šedbaras 2016 m. birželio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė teismo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti skundo teismingumo klausimą bei pasiūlyti pareiškėjui, atsižvelgiant į jo skundo pagrindą (argumentai dėl norminio administracinio akto), suformuluoti visus reikalavimus, kad Specialioji teisėjų kolegija galėtų nuspręsti dėl reikalavimų išskyrimo į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teismuose nagrinėtinas bylas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartį byloje Nr. T-71-2014).

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais ginčijami administraciniai aktai. Pareiškėjas nereiškia reikalavimo dėl statybos padarinių šalinimo, nors pripažįsta, kad statybos darbai yra pradėti. Statybos įstatymo 281 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 1 dalyje bylų dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu teismingumas diferencijuojamas priklausomai nuo fakto, ar statyba yra pradėta. Tokia įstatymų leidėjo nuostata yra siejama su reikalavimu dėl statybos padarinių šalinimu, kylančiu iš civilinių teisinių santykių. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje tokio reikalavimo nereiškia, o teismas negali išeiti už ieškinio ar skundo ribų, taip būtų pažeisti proceso rungtyniškumo ir dispozityvumo principai. Bylos nagrinėjimo ribas nustato pareiškėjas. Kita vertus, statinių statyba yra pradėta, todėl galima daryti prielaidą, kad keliamas ginčas tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str.), t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš mišraus (administracinės ir civilinės teisės) teisinio santykio. Tokio paties, kaip nagrinėjama byla, pobūdžio ir kategorijos byloje kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant ginčams dėl statybų ir jų padarinių likvidavimo, pirmiausia pagal teismingumą turi būti išspręsti pagrindiniai – individualaus pobūdžio administracinių aktų teisėtumo klausimai, o po to – jų pagrindu atsiradę civiliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2008).

3. Nagrinėjamoje byloje esminis pareiškėjo skundo argumentas susijęs su galiojančių bendrųjų planų sprendinių, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatos ir Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 101.1 punkto nuostatos aiškinimu ir taikymu (administraciniais teisiniais santykiais). Pareiškėjas teigia, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ patvirtinto Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano, kuriame naudingųjų iškasenų telkiniai šioje teritorijoje numatyti, tačiau Anykščių rajono savivaldybės bendrajame plane, patvirtintame 2008 m. birželio 26 d.

Anykščių rajono savivaldybės tarybos, naudingųjų iškasenų eksploatavimas šioje teritorijoje bendrajame plane nenumatytas. Taigi, visų pirma, pareiškėjo skundo argumentai susiję su galbūt netinkamu Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimu Anykščių rajono savivaldybės bendrajame plane. Nors pareiškėjas ir nereiškia tokio reikalavimo nagrinėjamoje byloje, akivaizdu, kad jo skundo pagrindas yra tariamai neteisėti Anykščių rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai, kuriais remiantis buvo išduoti pareiškėjo byloje ginčijami statybą leidžiantys dokumentai.

Akcentuotina tai, kad bendrasis planas taip pat turi būti parengtas laikantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytos tvarkos (LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008), derinant įvairius interesus ir vadovaujantis teisės aktuose, įskaitant Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 straipsnį, nustatytais reikalavimais. Bendrasis planas yra norminis administracinis aktas. Patvirtinto ir galiojančio bendrojo plano sprendiniais privalo vadovautis visi asmenys, įskaitant Anykščių rajono savivaldybės administraciją, kai rengiami bendrojo plano sprendinius įgyvendinantys teritorijų planavimo dokumentai ar išduodami statybą leidžiantys dokumentai (pagal Bendrajame plane nustatytą teritorijos naudojimo režimą).

Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo argumentais kelia norminio administracinio akto teisėtumą klausimą (nors ir nereiškia atitinkamo reikalavimo), o tokie ginčai yra nagrinėjami išimtinai administracinių teismų (ABTĮ 18 str. 2 d. 1 p., 110 str.).

4. Antrasis pareiškėjo skundo argumentas, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jog „nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje“, yra išvestinis iš pirmojo. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 straipsnis, kaip matyti iš straipsnio pavadinimo, yra skirtas teritorijų planavimo procesui. Galiojantys Anykščių rajono savivaldybės bendrasis planas, kuriuo vadovaujantis buvo nustatytas sklypo naudojimo režimas ir išduoti pareiškėjo skundžiami statybą leidžiantys dokumentai, nedraudžia vykdyti šiltnamių statybų. Anykščių rajono savivaldybės taryba tvirtindama bendrąjį planą, o Anykščių rajono savivaldybės administracija išduodama statybą leidžiančius dokumentus įvertino, kad šiuo metu ir artimiausioje ateityje nėra poreikio žemės sklype esančioms naudingosioms iškasenoms, todėl jų gavyba ginčo žemės sklype nėra numatyta šiuo metu galiojančiame Anykščių rajono bendrajame plane.

5. Sistemiškai aiškinant galiojantį teisinį reguliavimą galima daryti išvadą, kad su Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostata visais atvejais bus nesuderinama gyvenamųjų namų, gamybinių statinių ir įrenginių statyba. Tuo metu sprendžiant dėl kitų statinių statybos būtina imtis priemonių, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimą (išteklių kokybę, gavybos sąlygas, galimybę žemės išteklius naudoti ateityje).

Šių tikslų įgyvendinimas ir užtikrinimo priemonėmis turi būti vertinamos ir nustatytos atliekant visų lygių ir rūšių teritorijų planavimą, taip pat planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl Anykščių rajono savivaldybės administracija turi pati pasirinkti priemones ir būdus, kuriais būtų užtikrinamos Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Visų pirma, tai turėtų būti daroma rengiant ir įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Pagal Anykščių rajono bendrojo plano sprendinius „Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį“ žemės sklypas patenka į intensyvaus žemės ūkio zoną, su prioritetine augalininkystės-gyvulininkystės specializacija. Naudingųjų iškasenų karjerų eksploatavimas šioje teritorijoje nenumatytas, naudingųjų iškasenų eksploatavimas numatytas kitose Anykščių rajono savivaldybės teritorijos vietose. Bendrajame plane nėra nustatyta specialių sprendinių, kuriais būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatoje nustatytų tikslų įgyvendinimas.

Tačiau tokios sąlygos yra nustatytos statytojo pareiškimuose, kuriuos Anykščių rajono savivaldybės administracija nustatė kaip privalomą sąlygą statybą leidžiančių dokumentų išdavimui. Pažymėtina, kad tokie statytojo pareiškimai yra vienašaliai sandoriai, jais buvo siekiama įgyvendinti Anykščių rajono bendrojo plano sprendinius ir nepažeisti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pareiškėjas minėtų pareiškimų neginčija, t. y. pripažįsta, kad šie sandoriai yra galiojantys ir teisėti.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio CPK 26 straipsnyje nėra įtvirtintos „absorbcijos“ taisyklės, pirmiau nurodytos aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai laikytini teismingi administraciniam teismui. Ginčas kyla dėl administracinių teisinių santykių (bendrojo plano nuostatų taikymo ir aiškinimo) ir atsižvelgiant į skundo pagrindą, tikėtina, kad byloje turės būti reiškiamas reikalavimas dėl Anykščių rajono savivaldybės bendrojo plano (ABTĮ 111 str.). Kita vertus, pareiškėjas pripažįsta, kad statybos darbai yra pradėti, todėl ginčas turėtų būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau pareiškėjas nereiškia reikalavimo dėl statybos padarinių šalinimo.

Kilus abejonių, ar ginčas visa apimtimi gali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme bei, ar taip nagrinėjant bylą nebus pažeistas bylos rūšinis teismingumas tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo, pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti skundo teismingumo klausimą, taip pat pasiūlyti pareiškėjui, atsižvelgiant į jo skundo pagrindą (argumentai dėl norminio administracinio akto), suformuluoti visus reikalavimus, kad Specialioji teisėjų kolegija galėtų nuspręsti dėl reikalavimų išskyrimo į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teismuose nagrinėtinas bylas (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartį byloje Nr. T-71-2014).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Tikrinamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. ginčija Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo.

Šioje byloje pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašoma pripažinti negaliojančiais Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduotą 2016 m. vasario 23 d. leidimą statyti naujus statinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 25 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naujus statinius.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kokios kompetencijos teisme turėtų būti nagrinėjama byla, pagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta konkrečia taisykle dėl ginčo rūšinio teismingumo. Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Kaip matyti, įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika. Pavyzdžiui, Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. liepos 15 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-50/2016 konstatuota, kad ginčijamas statybos leidimas, kurio pagrindu statyba yra pradėta, todėl šioje byloje pareikšti reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-57/2015; 2013 m. liepos 10 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-88-2013; 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-244-2012; 2012 m. balandžio 17 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-77-2012).

Taigi ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisyklių taikymui statybos pradėjimas arba nepradėjimas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasi teismas išsprendžia rūšinio teisingumo klausimą. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remiantis bylos duomenimis, nusprendė, kad ginčas yra keliamas dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, kai kreipiantis su skundu į teismą statyba jau buvo pradėta. Fakto, kad statyba pradėta, neginčija ir trečiasis suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu. Todėl pareiškėjo reikalavimai teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl norminio administracinio akto teisėtumo nekeičia bylos rūšinio teismingumo.

Pažymėtina ir tai, kad byloje pareiškėjas nekelia skirtingos teisinės prigimties reikalavimų, todėl nėra pagrindo kreiptis į Specialioji teisėjų kolegiją dėl pareikštų reikalavimų išskyrimo į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė