41d4738e-0d5e-42ea-b00a-093ce03db202 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                Nuorašas                                                                                                         Pranešėja L.Gurevičienė                                                                              Byla Nr. 1A-554-149/2013Teisėja D.Mickevičienė                                                Teisminio proceso Nr. 1-03-3-00024-2012-8                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                                   2.9.;1.2.8.1.1.;2.4.1; 2.4.7.

                                                                                    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2013 m. lapkričio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Algimanto Valantino, Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui P. K.,jo atstovui Algirdui Krasauskui,išteisintiesiems D.

M., V. G.,jų gynėjui advokatui Valdemarui Bužinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo P. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-16 nuosprendžio, kuriuo V. G. ir D. M. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.G. L. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, privačiam kaltintojui atsisakius kaltinimo.Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: V. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas laidos „Abipus sienos“ prodiuseris ir UAB „Virginijaus studija“ savininkės sutuoktinis, tiesiogiai susijęs su minėta studija, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas pasipelnyti, gauti turtinės naudos už sukurtÄ laidÄ , kurdamas apie P. K., minėtÄ kaltintojÄ , neigiamÄ informacijÄ , iÅ¡ anksto sugalvojo ir davė nurodymus savo darbuotojams D.

M. bei G. L. sukurti apie jį (P. K.) negatyvinio, Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio TV laidÄ , kuriÄ perdavė LNK televizijai ir iÅ¡ to gavo turtinės naudos. V. G. disponuodamas tam tikra asmeninio pobÅ«džio apie jį (P. K.) medžiaga ir pasinaudodamas tuo, kad 2010 metais jau buvo paruoÅ¡ta apie jį panaÅ¡i laida, nutarė dar kartÄ P. K. apÅ¡meižti ir įžeisti, tai yra V. G. davė savo darbuotojams, o konkrečiai D. M. užduotį sukurti apie jį Å¡meižikiÅ¡ko ir įžeidžiančio, iÅ¡ dalies tikrovės neatitinkančio pobÅ«džio laidÄ , kurios parengimui informacijÄ rinko D.

M., o tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ pagarsino G. L.. V. G. žinodamas, kad D. M. reportažas yra dalinai Å¡meižikiÅ¡ko ir įžeidžiančio P. K. pobÅ«džio, kaip studijos vadovas ir prodiuseris, neprieÅ¡taravo apie tokios tikrovę neatitinkančios laidos iÅ¡leidimÄ ir pateikimÄ Ä¯ eterį. V. G. kaltinamas, kad jis, kaip žurnalistas ir prodiuseris, nepatikrino pateiktų faktų tikrovės, nors žinojo, turėjo ir privalėjo žinoti, suvokti, suprasti, kad jų dalis yra akivaizdus melas, tai yra veikė tiesiogine tyčia, sÄ moningai siekdamas turtinės naudos.

V. G. taip pat kaltinamas, kad pateikė sumontuotÄ laidÄ rodyti-transliuoti per LNK televizijÄ . V. G. iniciatyva į reportaÅ¾Ä -laidÄ , pavadinimu „Mafijos pasiutpolkė su P. K.“ buvo įmontuoti epizodai, neturintys nieko bendro su ruoÅ¡iamu reportažu, o bÅ«tent - atskiri epizodai iÅ¡ filmo, kuriame P. K. vaidino negatyvaus asmens personaÅ¾Ä . Å io personažo įgarsintu tekstu apie smurto panaudojimÄ , epizodai kartu su epizodais iÅ¡ ankstesnės laidos apie P. K., kad pastarasis važinėja labai prabangiu automobiliu, buvo parodyta neapibrėžtam visuomenės ratui per LNK televizijÄ , nurodytoje laidoje.

Visa tai buvo pateikiama kaip negatyvus P. K. įvaizdis žiÅ«rovams dėl S. R. bylos apie jai neva padarytÄ fizinę prievartÄ iÅ¡ P. K. pusės. V. G. bÅ«damas minėtos laidos prodiuseris nesivadovavo žurnalistų etikos kodeksu ir visuomenės informavimo reikalavimais, nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių patikrinti paruoÅ¡tos medžiagos, ar ji atitinka tikrovę, ar ne. V. G. taip pat kaltinamas, kad turėdamas siekį ir tikslÄ apÅ¡meižti ir įžeisti P. K. , pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , iÅ¡ anksto turėdamas tikslÄ iÅ¡ to užsidirbti pinigų, tyčia iÅ¡ asmeninių paskatų, žinodamas, kad reportažas apie jį (P. K.) yra Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio vien dėl laidos pavadinimo, pateikė jÄ rodyti per LNK televizijÄ .

Taip pat minėtas kaltintojas kaltina, kad V. G. organizavo nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ vykdė (įvykdė) žinodamas, kad P. K. bÅ«damas nelaisvėje LukiÅ¡kių tardymo-izoliatoriuje kalėjime, bÅ«damas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, negalės ir nesugebės pasiprieÅ¡inti jo nusikalstamiems veiksmams bei tikslams.D. M. buvo kaltinama tuo, kad ji, ruoÅ¡dama reportaÅ¾Ä laidai „Abipus sienos“, kuri buvo parodyta per LNK televizijÄ 2012-01-10, 19.10 val., pateikė tikrovės neatitinkančius faktus apie privatų kaltintojÄ (P. K.), o bÅ«tent, kad parodyta reportaže sodyba, esanti RumÅ¡iÅ¡kių sen., Dovainonių km., priklauso jam, tai yra P. K..

Nors pagal pateiktus įrodymus, Å¡i sodyba priklausė ir Å¡iuo metu priklauso P. K. motinai R. K.. Jam, tai yra P. K., Å¡i sodyba asmeninės nuosavybės teise niekada nepriklausė. Filmuodama sodybÄ , kuri priklauso nuosavybės teise kaltintojo motinai R. K., vykdydama įvardintas nusikalstamas veikas, siekdama P. K. sukompromituoti, pažeminti ir įžeisti, veikdama iÅ¡ asmeninių paskatų, tyčia ruošė reportaÅ¾Ä ir informacijÄ surinko bei pateikė taip, kad žiÅ«rovas pamatytų tik nukentėjusiosios S. R. tariamas kančias ir iÅ¡gyvenimus dėl neva jo (P. K.) įvykdytos nusikalstamos veikos S. R. atžvilgiu, o aiÅ¡kiai ir suprantamai nutylėdama objektyvius faktus, kad med. ekspertizė nerado S. R. sumuÅ¡imo požymių, kurie buvo inkriminuoti P. K., kad apygardos teismas pasisakė, kad jam, tai yra P. K., buvo taikyta neadekvati bausmės atlikimo sankcija, kad jį pirmos instancijos teismas pagal vienÄ epizodÄ iÅ¡teisino.

D. M. privatus kaltintojas kaltina, kad ji veikdama kito kaltinamojo V. G. nurodymu, siekdama gauti atlygį už atliktÄ darbÄ , nesikreipė į Kauno apskrities VPK KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariatÄ siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti ir objektyviai nustatyti, kokie buvo atliekami policijos veiksmai dėl asmeninio turto vagystės iÅ¡ jo (P. K.) motinai priklausančios sodybos ir kad tai galimai galėjo įvykdyti S. R. sÅ«nus. Be to, D. M. neteisėtai, iÅ¡ anksto susitarusi su V. G., siekdama gauti turtinės naudos, veikdama tiesiogine tyčia, tai yra turėdama tikslÄ pasipelnyti ir P. K. apÅ¡meižti, rinko sodų bendrijoje Å¡aliÅ¡kÄ informacijÄ apie P. K. iÅ¡ kaimynų.Be to D.

M. buvo kaltinama tuo, kad ji, bÅ«dama suinteresuota bei Å¡aliÅ¡ka, rinkdama medžiagÄ reportažui, apklausė tik vienÄ , P. K. motinai priklausančios sodybos, kaimynÄ - V. R., kuris buvo parodytas reportaže. Tai yra, D. M. buvo kaltinama, kad ji nesiekė objektyvumo ir neapklausė, nepakalbino ir nesirengė apklausti nors keletÄ neÅ¡aliÅ¡kų asmenų, pvz., sodų bendrijos pirmininko ar kitų kaimynų. D. M. apklausė tik vienÄ asmenį, todėl ji (D. M.) buvo Å¡aliÅ¡ka, neobjektyvi, pažeidė įstatymus ir etikos kodekso nustatytus reikalavimus bei normas.Taip pat D.

M. buvo kaltinama tuo, kad ji oficialiai dirbdama UAB „Virginijaus studija“ ir siekdama turtinės naudos ir veikdama tiesiogine tyčia, bÅ«dama Å¡aliÅ¡ka ir neobjektyvi, nesilaikydama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo normų ir žurnalistų etikos kodekso reikalavimų, siekdama P. K. pažeminti, įžeisti ir apÅ¡meižti, savo parengtam reportažui parinko P. K. apÅ¡meižiantį ir įžeidžiantį reportažo pavadinimÄ â€žMafijos pasiutpolkė su P. K.“, tai yra D.

M., minimos sodybos vaizdais siekė ir norėjo, veikdama tiesiogine tyčia parodyti, kad jis (P. K.) yra turtingas asmuo - mafijos atstovas, kaip ir analogišku vaizdu, kuris neturėjo jokio tiesioginio ryšio su S. R. byla, kad jis P. K. sėda į prabangios transporto priemonės visureigio, džipo tipo automobilio markės (Toyta Land Cruiser) automobilį, kuriais gali važinėti pasiturintys asmenys, tariami mafijos atstovai.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-16 nuosprendžiu išteisino D. M. ir V. G., jiems nepadarius veikų, turinčių požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 2 d.; 155 str. 1 d.

Savo sprendimÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog tiek V. G., tiek D. M. laidoje „Abipus sienos“ apie P. K. vadovavosi teismo nuosprendžiais, gauta informacija skelbiant nuosprendį (S. R. byloje). Informacija, kad sodyba priklausė P. K., o ne jo motinai, nepripažintina kaip sÄ moningai pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. P. K. nuolat pokalbyje su žurnaliste pabrėždavo, kad tai „mano sodyba“, be to aktyviai domėjosi ir rÅ«pinosi įvykiu dėl žibintų vagystės minėtoje sodyboje.

Nors Å¡i laidoje paskleista informacija buvo netiksli, tačiau žurnalistės supratimas apie sodybos nuosavybę buvo susiformavęs apdorojant gautÄ informacijÄ bylos nagrinėjimo metu ir iÅ¡ interviu su P. K., ir paskleisdama jÄ ji neturėjo tyčios jÄ iÅ¡kreipti. Todėl Å¡i laidoje paskelbta informacija, negali bÅ«ti vertinama kaip tyčia paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti, pažeminti P. K.. Minėtoje laidoje buvo pasinaudota minėtais įvykiais ir kaltinamieji savo laidoje iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę apie P. K. ne turėdami tikslÄ jį apÅ¡meižti. Laidos kÅ«rėjai visus įvykius, susijusius su P. K., interpretavo kaip žurnalistai, iÅ¡reikÅ¡dami apie juos savo nuomonę.

Teismas nekonstatuoja, kad Å¡i laida bÅ«tų buvusi tyčinė, turėjusi tikslÄ apÅ¡meižti ar sumenkinti P. K., pažeminti jį kitų žmonių akyse. Nagrinėdamas P. K. privataus kaltinimo skundÄ , teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios įrodytų, kad laidoje paminėti faktai ir laidos kÅ«rėjų nuomonė buvo pateikta nesÄ Å¾iningai ir neetiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamajame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad teismas nenustatė, kad V. G., D. M. laidoje „Abipus sienos“ užgauliai bÅ«tų pažeminę P. K..

IÅ¡reikÅ¡ta nuomonė vertinama atsižvelgiant į jos pobÅ«dį ir raiÅ¡kos stilių. Å iuo atveju kaltinamieji kaltinami, jog laidoje „Abipus sienos“ užgauliai pažeminę privatų kaltintojÄ . Tačiau minėtoje laidoje nuomonė nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta naudojant nepadoriÄ ar/ar ciniÅ¡kÄ formÄ , Å¡iurkščiai pažeidžiančiÄ visuomenėje priimtas etines normas ir elgesio taisykles. Ä®statymas gina ne tik žodžio, bet ir jo iÅ¡raiÅ¡kos formos laisvę. Žurnalistų laisvė taip pat apima tam tikrÄ hiperbolizavimÄ net provokacijÄ .

Taigi anonso pavadinimas ar iÅ¡traukos iÅ¡ filmo, kur P. K. vaidino nusikaltėlį, įterpimas į laidÄ , negali bÅ«ti traktuojamas kaip privataus kaltintojo įžeidimas.2013-06-07 Vilniaus apygardos teisme gautas P. K. apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-16 nuosprendį;

2) dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, esant teisiniam pagrindui, perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme;

3) pripažinti V. G., D. M., padarius prieÅ¡ P. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 str. 1, 2 d. ir 155 str. 1 d., ir skirti jiems bausmę – baudÄ ;

4) priteisti iÅ¡ V. G. ir D. M. apelianto naudai reikalaujamÄ turtinę 606,88 Lt žalÄ ir neturtinę 200000 Lt žalÄ . Savo skunde apeliantas iÅ¡ esmės nurodo tuos pačius argumentus, nurodytus skunduose, adresuotuose pirmos instancijos teismui bei iÅ¡sakytus apelianto atstovo baigiamojoje kalboje.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡teisintieji V. G. ir D. M. bei jų gynėjas praÅ¡o skundÄ atmesti. Privatus kaltintojas ir jo atstovas praÅ¡o skundÄ tenkinti.P. K. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nors pirmosios instancijos teismas vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų.

Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų, jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, pagal to paties straipsnio 2 d. atsako tas, kas Å¡meižė asmenį, neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.Įžeidimas ir Å¡meižimas yra tyčiniai nusikaltimai, kurių objektas yra žmogaus garbė ir orumas.

Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Å ios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumÄ , privataus gyvenimo neliečiamumÄ . Å ių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabÅ«vio principų.Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas.

Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-545/2005).Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ , tiek vienu, tiek kitu atveju bÅ«tini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vienam iÅ¡ jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, jog paskleisti asmens garbę ir orumÄ Å¾eminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai.

Tuo tarpu baudžiamojoje byloje tai, kad kaltinamasis paskleidė apie kitÄ Å¾mogų (apie nukentėjusįjį) tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, turi įrodyti kaltinimo Å¡alis.Pažymėtina, jog baudžiamajame procese, prieÅ¡ingai nei ginant asmens garbę ir orumÄ civilinėje byloje, galioja BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, t. y. nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ buvo nustatęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi bÅ«ti įrodyta nesant abejonės (pvz.: sprendimai bylose O. prieÅ¡ NorvegijÄ Â§ 37/3, Condron prieÅ¡ Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Å i samprata taip pat apima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punktÄ , kuriame iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.).Kadangi kaltinimÄ palaikantis P. K. nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais V. G. ir D. M. kaltę, dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d., 2 d. ir 155 str. 1 d. padarymo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V.

G. ir D. M. atžvilgiu. Apeliantas apeliaciniame skunde pateikdamas tik subjektyviÄ nuomonę dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, vėlgi remdamasis tais pačiais argumentais, dėl kurių skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pakeisti ar panaikinti šį nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

Privataus kaltintojo P. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                                        Leonarda Gurevičienė Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                     Algimantas Valantinas                                                                                                                                   Jolanta ČepukėnienėNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                            Leonarda Gurevičienė            Â