41d0414b-e85e-499b-9b56-9974a38f5d7c · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-10975-1119/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04811-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. rugsėjo 17 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Jurga Žulpė, raÅ¡ytinio proceso tvarka spręsdama ieÅ¡kovės V. S. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsakovui A. K., institucija, byloje teikianti iÅ¡vadÄ - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovė V.

S. praÅ¡o iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, nustatyti atsakovo A. K. laikinÄ bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku, priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui laikinÄ iÅ¡laikymÄ â€“ po 200,00 Eur nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, leisti ieÅ¡kovei kartu su nepilnamečiu sÅ«numi iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini) RespublikÄ , įpareigoti atsakovÄ A.

K. grÄ Å¾inti nepilnamečio vaiko asmens tapatybės dokumentÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad Å iaulių apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2993-841/2014 buvo nutraukta Å¡alių santuoka, o nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu A. K.. Nepaisant Å¡io sprendimo, nepilnametis vaikas M. K. nuo 2013 m. nuolat gyvena su mama V. S. (duomenys neskelbtini) Respublikoje, kur lankė ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigas. Nurodė, kad atsakovas negalėjo pasirÅ«pinti nepilnamečiu vaiku, nes buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

PaaiÅ¡kino, kad 2021 m. vasarÄ ieÅ¡kovė kartu su nepilnamečiu vaiku M. K. grįžo į LietuvÄ su tikslu pakeisti vaiko asmens dokumentÄ , ir kad, jį atsiėmus, vaiko tėvas pasiėmė M. K. asmens dokumentÄ ir jo nebegrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei. Å ių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas, nes, ieÅ¡kovės teigimu, jos ir jos nepilnamečio vaiko M. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Respublikoje, o atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė procesinį reikalavimÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnį bylÄ , turinčiÄ tarptautinį (užsienio) elementÄ , nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar tokia byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Pažymėtina, kad nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikomos tik tais atvejais, kai teisės kolizijos klausimo nereguliuoja Europos SÄ jungos ar kitas tarptautinis teisės aktas. Nagrinėjamu atveju tikslinga pasisakyti tiek procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismingumo, tiek ir dėl bÅ«simo ieÅ¡kinio teismingumo, nes pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi bÅ«ti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieÅ¡kinį, o praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.

Nors ieÅ¡kovė nesuformulavo bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimų, tačiau iÅ¡ praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones matyti, kad jas praÅ¡oma taikyti iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Taigi tikėtini bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimai yra susiję su Å iaulių apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2993-841/2014 nustatytos nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu, iÅ¡laikymo priteisimu ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimu.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės bÅ«simiems reikalavimams taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, t. y. tarptautinį elementÄ turinčiose bylose dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo jurisdikcijos nustatymo klausimus reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003), o tarptautinį elementÄ turinčiose bylose dėl iÅ¡laikymo priteisimo – 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 4/2009). Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 8 straipsnis įtvirtina bendrÄ jÄ jurisdikcijos bylose dėl tėvų pareigų, t. y. ir dėl teisės nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku, nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ .

AiÅ¡kinant Europos SÄ jungos teisės aktus, bÅ«tina atsižvelgti į Europos SÄ jungos T. T. (toliau – ESTT) praktikÄ , kurioje yra pakankamai iÅ¡plėtota vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sÄ voka. Visų pirma, nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka reglamento Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalies prasme turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad Å¡i gyvenamoji vieta atitinka vietÄ , kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 44).

Nustatant vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , be fizinio jo buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus papildomus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis. Tokiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti tėvų pareigų turėtojo ketinimas įsikurti su vaiku kitoje valstybėje narėje, iÅ¡reikÅ¡tas tam tikromis konkrečiomis priemonėmis, kaip antai bÅ«sto priimančiojoje valstybėje narėje įsigijimas arba iÅ¡sinuomojimas (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 40).

ESTT iÅ¡vardijo tokius kriterijus, padėsiančius nagrinėjančiam bylÄ teismui nustatyti vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ valstybėje narėje:

1) trukmė;

2) reguliarumas;

3) persikėlimo į valstybę narę priežastys ir aplinkybės;

4) šeiminiai ryšiai toje valstybėje narėje;

5) vaiko tautybė;

6) mokyklos lankymas;

7) kalbos žinios;

8) socialiniai ryÅ¡iai. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam atvejui bÅ«dingas faktines aplinkybes. Toliau plėtodamas vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sÄ vokos aiÅ¡kinimÄ , ESTT nurodė, kad norint atskirti nuolatinį gyvenimÄ nuo laikino buvimo reikia pabrėžti, jog Å¡io buvimo trukmė turi bÅ«ti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas, todėl gyvenimo trukmė yra tik rodiklis vertinant gyvenamosios vietos stabilumÄ , o tai vertinama turi bÅ«ti atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, B.

M. v. R. C., p. 51). IeÅ¡kovė praÅ¡yme nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Respublikoje, bei pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Civilinės bÅ«klės aktų įrašų ir migracijos departamento 2021-04-07 iÅ¡duotÄ leidimÄ nuolat gyventi Å¡alyje ir 2019-06-06 nuomos sutartį, pagal kuriÄ ji kartu su kitais Å¡eimos nariais nuomos sutarties pagrindu gyvena (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės ir atsakovo vaikas M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasak ieÅ¡kovės, nuo 2013 m. nuolat gyvena su mama Viktorija S. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė pateikė valstybinio „A. M.“ vaikų darželio 2016-02-03 pažymÄ apie tai, kad M. K. lankė šį darželį 2015-2016 mokslo metais, ir 2021-07-16 Strovolos Å v. Marinos pradinės mokyklos pažymėjimÄ 2020-2021 mokslo metams, kad M. K. perkeliamas į 5 klasę. IeÅ¡kovė taip pat pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) jai gimė sÅ«nus G. G. S., o (duomenys neskelbtini) ji sudarė santuokÄ su G. B. S.. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, kad nepilnamečio vaiko M.

K. įprastinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jurisdikcijÄ nagrinėti nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ turi atitinkamas (duomenys neskelbtini) teismas, bet ne Lietuvos Respublikos teismas. Be to, pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nenagrinėjami santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) arba santuokos pripažinimo negaliojančia reikalavimai, nenustatyti ir kiti jurisdikcijos prorogacijÄ galintys nulemti faktai, ar vaiko neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo (grobimo) atvejai, todėl Å¡iuo atveju jurisdikcijos nustatymui negali bÅ«ti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 10 ir 12 straipsniai.

Taip pat netaikytinas ir Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 9 straipsnis dėl nenutrÅ«kstamos vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcijos, nes nėra tam bÅ«tinų sÄ lygų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 3 straipsnio a ir b punktus numatyta, kad bendroji jurisdikcija su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusiose bylose nustatoma pagal atsakovo (skolininko) (3 straipsnio a punktas) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (3 straipsnio b punktas), o to paties straipsnio c ir d punktuose nustatyta pagalbinė (Å¡alutinė) jurisdikcija, kai yra pareikÅ¡tas susijęs reikalavimas: kai pagal teismo valstybės teisę teismas turi jurisdikcijÄ nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, pavyzdžiui, dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo (3 straipsnio c punktas), arba kai pagal teismo valstybės teisę teismas turi jurisdikcijÄ nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas (kaip nagrinėjamu atveju dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) (3 straipsnio d punktas), iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jurisdikcija grindžiama tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

Todėl konstatavus, kad įprastinė vaiko (kreditoriaus) gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios nustatymo yra teismingas (duomenys neskelbtini) teismui, nurodyto straipsnio tiek b, tiek d punktų pagrindu (duomenys neskelbtini) teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėti ir ieÅ¡kovės bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad bÅ«simas ieÅ¡kinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, o bÅ«tent - Å iaulių apylinkės teismui, ir pagal nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovė turės kreiptis į kompetentingÄ (duomenys neskelbtini) teismÄ .

Å iuo atveju nustačius, kad bÅ«simas ieÅ¡kinys turės bÅ«ti nagrinėjamas užsienio teisme, Å iaulių apylinkės teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti procesinio praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tokius praÅ¡ymus nagrinėja Vilniaus apygardos teismas (CPK 147 str. 3 d.). Todėl atsisakytina priimti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jis neteismingas Å iaulių apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Kartu ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, kad sumokėtas CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytas žyminis mokestis ir trijų Å¡imtų eurų užstatas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 147 straipsnio 3 dalimi, 290-292 straipsniais, teismas n u t a r i a : atsisakyti priimti ieÅ¡kovės V. S. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsakovui A. K., institucija, byloje teikianti iÅ¡vadÄ - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Jurga Žulpė