2025-12-30 Nr. BB-6154-1-03-2-00607-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4201/2025

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00607-2018-0 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, spręsdama nuteistojo M. J. gynėjo advokato Sigito Mikliušo kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo M. J. gynėjas advokatas S. Mikliušas prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paskirti M. J. švelnesnę bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, be to, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. M. J. paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka visuomenės interesų bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Bausmė neindividualizuota, paskirta tinkamai neįvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Kaltę M. J. pripažino visiškai, gailisi. Be to, jis yra neįgalus (15 procentų darbingumas), nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teismas sveikatos būklę vertino formaliai, rėmėsi tik tuo, kad ligos, kuriomis M. J. serga, nėra įtrauktos į nuteistųjų, susirgusių sunkia ar nepagydama liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašą.

Nuteistajam nustatyti sunkūs sveikatos sutrikimai, t. y. serga epilepsija ir jo sveikatos būklė bylos nagrinėjimo laikotarpiu nuolat blogėjo. Tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui. Šis teismas paskyrė naują sveikatos būklės ekspertizę, tačiau ekspertui nepateikė klausimų ir nesiaiškino, ar įkalinimo įstaiga galės užtikrinti M. J. tinkamą priežiūrą ir gydymą. Ekspertas ir įkalinimo įstaigos atstovas nebuvo apklausti. Iš medicininių dokumentų akivaizdu, kad nustatyta liga progresuoja ir galima taikyti BK 76 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Be to, teismai, pažeisdami teismų praktiką, nevertino ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme trukmės. Tai turėjo įtakos bausmės skyrimui. Byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, todėl jos nagrinėjimas 7 metus yra nepateisinamai ilgas. Bylos procesas užtruko ilgai ne dėl kaltinamųjų veiksmų; per šį laikotarpį nuteistasis naujų nusikaltimų nepadarė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę nuteistajam, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-7-38-1073/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Kasaciniame skunde netinkamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas nurodomas deklaratyviai, pateikti argumentai dėl bausmės griežtumo nėra siejami su konkrečiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo klaidomis, jie grindžiami tik subjektyvia kasatoriaus nuomone. Subjektyviomis interpretacijomis grindžiamas ir netinkamas BK 76 straipsnio nuostatų taikymas. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Kaip minėta, pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas ir kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl per ilgo bylos proceso, nes šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo skundžiamas ir dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. J. gynėjo advokato Sigito Mikliušo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis