2021-08-26 Nr. AB-16584-4-39-3-00162-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3843-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00162-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjams Jūratei Bernotienei ir Nuhzatullah Sieyal,

(duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistačiusiam asmeniui,

užsieniečio atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistačiusio asmens apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėse bylose pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimus dėl A. A. O. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2021 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistačiusį asmenį (toliau – ir užsienietis) Centre iki 2021 m. spalio 13 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas sprendimas jo byloje.

2. Centras teigė, kad, remiantis taksi vairuotojų paaiškinimais, 2021 m. liepos 8 d. atvykus užsakymo adresu, į jų taksi automobilius savavališkai sulipo 9 asmenys ir paprašė kuo greičiau važiuoti. Taksi vairuotojai užsieniečius nuvežė į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, iš kurio jie perduoti pasienio užkardos pareigūnams. Centras pažymėjo, kad tarp sulaikytų užsieniečių buvo asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O., kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis apklausoje nurodė siekiantis nuvykti į Belgiją ir Vokietiją, pas ten gyvenančius gimines. Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas jokiais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Jis nepateikė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas jį sulaikyti.

3. (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistatęs asmuo teismo posėdyje sutiko būti sulaikytu. Teigė, kad važiavo į Vokietiją.

4. Užsieniečio atstovas teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 14 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą ir nusprendė laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistačiusį asmenį Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 13 d.

6. Teismas nustatė, jog A. A. O. 2021 m. liepos 8 d. neteisėtai pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvo sulaikytas Centre, nes neturėjo nei asmens dokumentų, nei dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis taip nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, šis atvejis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus užsieniečio sulaikymo pagrindus.

7. Teismas pažymėjo, jog užsienietis neturi nei artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, nei teisėto pragyvenimo šaltinio. Jeigu jo atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus užtikrinama tinkama jo apsauga Centre. Atsižvelgus į tai, kad užsienietis dėjo pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro. Teismas nusprendė, kad nurodytos aplinkybės neleidžia taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.

III. 8. (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistatęs asmuo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. A. A. O. nuomone, teismas nenurodė neišvengiamo būtinumo jam taikyti griežčiausią laisvės apribojimo priemonę – sulaikymą. Šiuo atveju teismo nurodytiems tikslams pasiekti pakaktų alternatyvios sulaikymui priemonės. Teismo akcentuotos aplinkybės, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, legalaus pragyvenimo šaltinio, įstatyme nėra nurodytos kaip ribojančios galimybę taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Kita vertus, pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis. Centro veiklos ribotumas ar trūkumai taip pat negali būti kliūtimi taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri tiesiogiai numatyta Įstatyme. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Centras yra aptvertas tvora, jame apgyvendinta šimtai užsieniečių, kurie naudojasi judėjimo teritorijoje galimybe, taigi tokia priemonė yra veikianti ir taikoma. Užsienietis tvirtina, jog jis savo veiksmais nėra parodęs, jog deda pastangas, siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo. Pabrėžia, jog jis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas.

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

11. Centras apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad užsienietis iš pradžių nurodė nepageidaujantis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir siekiantis nuvykti pas giminaičius į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau vėliau pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Užsienietis teigė, jog savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus pametė kelionės metu, bet nedetalizavo šių aplinkybių. Paklaustas apie priežastis, paskatinusias išvykti iš kilmės valstybės, užsienietis nepateikė konkrečių detalių apie persekiojimą ar jam gresiantį pavojų, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie Talibano režimo grėsmę. Centras akcentuoja, kad užsieniečiui buvo suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus. Elektroniniu paštu buvo gauta užsieniečio asmens paso kopija, tačiau šiame dokumente jo gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini), o ne užsieniečio 2021 m. liepos 12 d. nurodyta gimimo data – (duomenys neskelbtini). Centras, įvertinęs susiklosčiusią situaciją (užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną, siekdamas nuvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę pas giminaičius, prieglobsčio paprašė tik praėjus savaitei po jo sulaikymo, su savimi neturėjo asmens dokumentų (tai laikytina nebendradarbiavimu su valstybės institucijomis)), mano, jog tikėtina, kad, siekdamas išvengti numanomo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė tikslams pasiekti, juolab kad ne visa Centro teritorija yra stebima.

IV. 12. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pakartotinai svarstyti (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistačiusio asmens sulaikymo klausimą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą.

13. Centras pakartojo pirmajame teikime nurodytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai pažymėjo, kad pirminės prieglobsčio prašytojo apklausos metu užsienietis nurodė kitokią gimimo datą, teigė asmens dokumentus pametęs kelionės metu, siekęs nuvykti į Vokietiją pas gimines. Užsienietis apklausos metu nebendradarbiavo, į pateiktus klausimus atsakinėjo formaliai, nedetalizavo aplinkybių. Centras manė, kad atsižvelgiant į tai, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir ne vienas, ketino vykti į Vokietiją, kurioje gyvena jo giminaičiai, darytina išvada, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip užsieniečio, pareigų bei nepaisyti teisės aktų reikalavimų. Tikėtina, jog, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Kadangi užsienietis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, šeimyninių ar socialinių ryšių, jo elgesio negalima laikyti bendradarbiavimu su kompetentingomis institucijomis (atvykęs į Lietuvą iš nesaugios šalis, jis nesikreipė į Lietuvos įstaigas dėl savo teisinės padėties nustatymo, o bandė tęsti kelionę po Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas vidines sienas), manytina, jog nėra pagrindo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

14. (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistatęs asmuo teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu. Teigė, kad pabėgėliai neturėtų būti sulaikomi. Paaiškino, jog savo asmens tapatybės dokumentą pametė.

V. 15. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą ir nusprendė palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistačiusio asmens sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 13 d.

16. Teismas nustatė, jog A. A. O. 2021 m. liepos 8 d. neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, 2021 m. liepos 12 d. buvo perduotas ir pristatytas į Centrą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 13 d. Procesinis sprendimas sulaikyti užsienietį buvo priimtas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. A. A. O. 2021 m. liepos 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 19 d. priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka.

17. Teismas akcentavo, kad užsienietis prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė tik po sulaikymo, nėra nustatyti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai, pirminės apklausos metu jis nurodė kitą gimimo datą nei buvo nurodęs ankstesnių apklausų metu, nepateikė kelionės dokumentų, tvirtino juos pametęs kelionės metu, bet negalėjo nurodyti tikslių aplinkybių, nebendradarbiavo, į pateiktus klausimus atsakinėjo formaliai, nedetalizavo aplinkybių. Užsienietis į Lietuvą atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o kartu su bendrininkų grupe neteisėtai kirtęs valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, bei asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Svarstymo metu egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas sulaikymo pagrindas, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvenamosios vietos. Be to jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, ketino vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas, todėl, norėdamas išvengti tikėtino sulaikymo bei piktnaudžiaudamas prieglobsčio metu teikiamomis garantijomis, viena kurių yra galimybė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali pabėgti iš Centro ir nevykdyti teismo sprendimo. Nurodytos aplinkybės neleidžia taikyti užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės.

VI. 19. (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistatęs asmuo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

20. A. A. O. teigia, kad vien aplinkybės, jog prašymo suteikti prieglobstį motyvai dar nėra išaiškinti, nepakanka tam, kad prieglobsčio prašytojas būtų sulaikytas. Tai, kad užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė po savaitės nuo atvykimo į Lietuvą dienos, nereiškia, jog jis šį prašymą pateikė išimtinai tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą. Užsienietis tvirtina, jog sulaikymo metu jam buvo apribotos priemonės gauti ir pateikti paso nuotrauką. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiama paso nuotrauka, patvirtinanti jo asmens tapatybę ir paneigianti prielaidas apie jo nebendradarbiavimą. Ši nuotrauka gauta vizito Centre metu, užsieniečio atstovui pateikus prašymą trumpam gauti telefoną, siekiant persiųsti paso nuotrauką. Centro teiginius apie užsieniečio nebendradarbiavimą paneigia ir tai, kad teismo posėdyje jis konkrečiai atsakovė į užduotus klausimus. A. A. O. pabrėžia, kad bandymas neteisėtai vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu nėra aplinkybė, įrodinėtina vertinant, ar prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad jo tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja su valstybės institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį, yra pagrindas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis turi interesą likti Lietuvoje prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu ir žino, kad, išvykęs iš šios valstybės, jis bus grąžintas atgal į Lietuvą.

21. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

22. Centras apžvelgia ginčo aplinkybes, pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Akcentuoja, kad, įvertinus ginčo aplinkybes, ypač užsieniečio nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis faktą, jo siekį kuo greičiau išvykti iš Lietuvos į Vokietiją pas giminaičius, melavimą apie savo gimimo datą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nėra galimybių užtikrinti tinkamą užsieniečio apsaugą Centre, manytina, jog, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, jis, nesulaukęs galutinio sprendimo ir siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo į kilmės šalį, pasišalins iš Centro ir neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII. 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje nutarė sujungti administracinę bylą Nr. A-3843-261/2021 pagal užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo ir administracinę bylą Nr. A-3868-624/2021 pagal užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo, bylai suteikiant Nr. A-3843-261/2021.

24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo pritaikymo užsieniečiui teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai arba aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistatęs asmuo nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prie apeliacinio skundo pridėjo telefono ekrano nuotrauką, kurioje matyti pora paso lapų, tačiau nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto šio dokumento vertimo į lietuvių kalbą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 str. 2 d.). Užsienietis apeliaciniame skunde užsiminė, jog, būnant sulaikytu, jam buvo apribotos priemonės gauti ir pateikti paso nuotrauką, tačiau jis nedetalizavo kliūčių, su kuriomis susidūrė. Apeliaciniame skunde paaiškinta, kad minėta nuotrauka buvo gauta vizito Centre metu, užsieniečio atstovui pateikus prašymą trumpam gauti telefoną, siekiant persiųsti paso nuotrauką, tačiau nenurodyta, kodėl šie veiksmai negalėjo būti atlikti anksčiau. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis nenurodė konkrečių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti nurodyto dokumento, atsisakytina priimti ir tirti minėtą dokumentą. Kita vertus, net jei kartu su apeliaciniu skundu pateiktas dokumentas būtų pridėtas prie bylos, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokia oficialiai nepatvirtinta kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (žr., pvz., 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-57/2014, 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3538-556/2021).

28. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

29. Įstatymo 112 straipsnyje nurodyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Užsieniečių sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnyje. Tarp minėtų teisės normų nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (113 str. 1 d. 2 p.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

30. Pabrėžtina, kad sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014, 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5787-552/2019). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, be kita ko, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (113 str. 4 d. 2 p.).

31. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

32. Centras 2021 m. liepos 13 d. teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies pagrindu, atsižvelgiant į to paties straipsnio 5 dalies 1 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes.

33. 2021 m. liepos 14 d. sprendime teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistatęs asmuo į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti šioje valstybėje, bei asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Teismas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti užsieniečiui sulaikymą (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p. pagrindu). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Iš 2021 m. liepos 14 d. sprendimo turinio matyti, kad teismas individualią ginčo situaciją įvertino atsižvelgdamas į Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas aplinkybes, pakankamai išsamiai išanalizavo ginčo šalių paaiškinimus ir faktines bylos aplinkybes. Be to, pastebėtina, kad šio teismo sprendimo priėmimo metu užsienietis dar nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Priešingai, 2021 m. liepos 12 d. paaiškinime užsienietis nurodė, jog jis nenori prieglobsčio Lietuvoje ir siekia nuvykti pas šeimos narius, gyvenančius Vokietijoje (Centro byla, b. l. 5), t. y. užsienietis bandė neteisėtai vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu.

34. Užsienietis 2021 m. liepos 19 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, Centro byla, b. l. 22). Centras, atsižvelgdamas į pasikeitusį užsieniečio statusą ir vadovaudamasis Įstatymo 118 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. liepos 26 d. teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, atsižvelgiant į to paties straipsnio 5 dalies 8 ir 12 punktuose įtvirtintas aplinkybes.

35. 2021 m. liepos 30 d. sprendime teismas akcentavo tai, kad užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po jo sulaikymo, nėra nustatyti jo prašymo motyvai. Užsieniečio paaiškinimai apie jo gimimo datą nėra nuoseklūs. Užsienietis teigė pametęs savo asmens dokumentus kelionės metu, bet nenurodė tikslių to aplinkybių, nebendradarbiavo, į pateiktus klausimus atsakinėjo formaliai. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, bet neteisėtai kirtęs valstybės sieną, su bendrininkų grupe, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, bei asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvenamosios vietos. Jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, ketino vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas vidines sienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šias bei į nutarties 33 pastraipoje nurodytas aplinkybes (įskaitant nenuoseklią užsieniečio poziciją dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje gavimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, jog tikėtina, kad, nepritaikius sulaikymo, užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos ir kitų valstybių teisės aktus. Taigi, egzistuoja priežastys sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

36. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad tol, kol užsieniečio tapatybė nėra nustatyta ir patvirtinta, jo veiksmų negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais. Ypač atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę apie Lietuvos Respublikoje šiuo metu susiklosčiusią situaciją, susijusią su masine migracija iš trečiųjų šalių. Pabrėžtina, jog valstybės institucijos nagrinėjamu atveju turi atlikti veiksmus užsieniečio tapatybei nustatyti, be kita ko, siekdamos išsiaiškinti, ar užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės institucijos turi užtikrinti šalies saugumą, piliečių gerovę ir pagrindines teises ir laisves, kartu prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3537-1062/2021, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3766-1062/2021).

37. Akcentuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Viena iš tokių alternatyvių priemonių – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta kompetentingų valstybės institucijų išduotais dokumentais (jų originalais arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis jų kopijomis). Skundžiamuose teismų sprendimuose buvo pagrįstai akcentuota, kad byloje nėra duomenų apie A. A. O. socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Priešingai, pats užsienietis paaiškino, kad jo kelionės tikslas yra ne Lietuvos Respublika, o Vokietijos Federacija, kurioje gyvena jo šeimos nariai. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalią migraciją Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismai pagrįstai nepritaikė užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek 2021 m. liepos 14 d. sprendime, tiek 2021 m. liepos 30 d. sprendime buvo iš esmės tinkamai pritaikytos materialiosios ir proceso teisės normos, todėl priimti teisėti ir pagrįsti sprendimai. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliaciniai skundai atmetami, o minėti pirmosios instancijos teismo sprendimai paliekami nepakeisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. prisistačiusio asmens apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė