2020-06-17 Nr. AB-12180-3-61-3-01419-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-310-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01419-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir R. S. (R. S.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. S. ir R. S. (R. S.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-118 (AG-73/07-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. A51-7416/18 (1Ž2.14.1.44-FN3) (toliau – ir Administracijos 2018 m. sausio 25 d. sprendimas); 3) panaikinti Administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. A51-95655/16/16(2.14.1.45-FN3) (toliau – ir Administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. raštas) ir įpareigoti Administraciją išbraukti pareiškėjai priklausantį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), iš Administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 30-2501 patvirtinto sąrašo objektų, kuriems 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas; 4) panaikinti Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. A51-98959/17/(2.14.1.44-FN3) (toliau – ir Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. raštas) ir įpareigoti Administraciją išbraukti pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), iš Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 30-2030 patvirtinto sąrašo nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2017 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas.

2. Pareiškėjų nuomone, Komisija neįvertino Administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. rašto ir Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. rašto atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimams. Apie šių individualių administracinių aktų priėmimą pareiškėjai nebuvo informuoti, kadangi jie buvo išsiųsti klaidingu adresu, nors Administracijai sužinoti tikrąjį pareiškėjų gyvenamosios vietos adresą nebuvo jokių kliūčių, taip pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjams nebuvo užtikrinta teisė būtų išklausytiems. Pareiškėjams nebuvo žinoma, kokius teisės aktus pažeidė ir kokiais veiksmais ar neveikimu tokie teisės aktai buvo galbūt pažeisti, dėl to buvo pažeista jų teisė į teisminę gynybą. Administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. rašte ir Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. rašte nenurodytas jų priėmimo faktinis pagrindas, nėra individualios argumentacijos, todėl jie yra nemotyvuoti, o teisės aktų išvardinimas nepripažintinas sprendimų motyvais. Administracijos pridėti dokumentai nelaikytini skundžiamų sprendimų dalimi, kadangi pačiuose sprendimuose turi būti nurodyti duomenys ir aplinkybės, dėl kurių jie yra priimami.

3. Pareiškėja V. S. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad iš teismui Administracijos pateiktų dokumentų tapo žinoma, kad 2016 m. liepos 22 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas, tačiau apie tai pareiškėja nebuvo informuota. Todėl Administracijos teiginys, kad buvo galima apie tai sužinoti Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje yra nepagrįstas. Pareiškėjos nuomone, Administracija privalėjo pakviesti ją dalyvauti patikrinime, suteikti galimybę duoti paaiškinimus, įteikti faktinių duomenų patikrinimo aktą, o nustačiusi pažeidimus – turėjo įpareigoti per protingą terminą pažeidimus pašalinti. Priešingi Administracijos veiksmai neatitinka ne tik teisės aktų reikalavimų, bet ir įstatymo viršenybės bei teisingumo principų. Pareiškėja teigė, kad jeigu Administracija būtų tinkamai informavusi apie pažeidimus, pareiškėja Pastatą būtų nugriovusi dar 2016 m.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. liepos 22 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-1682/16(2.1.15-UK9) buvo užfiksuota, jog Pastatas yra apleistas ir neprižiūrėtas, savininkas neorganizuoja remonto darbų. Kad Pastatas fiziškai apleistas užfiksuota ir nekilnojamo turto registre. Kadangi Pastatas atitiko teisės aktuose nustatytas sąlygas, jo atžvilgiu buvo pritaikytas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Apie tai pareiškėjai buvo informuoti 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. A51-95655/16(2.14.1.45-FN3). Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašas yra viešai prieinamas visiems nekilnojamojo turto savininkams ir yra įkeltas į Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainę. 2017 m. liepos 19 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-1753/17(2.1.15-UK9) buvo užfiksuota, kad Pastatas vis dar yra neūkiškai prižiūrimas ir savininkas nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymu nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį.

Todėl Pastatas buvo įtrauktas į nekilnojamojo turto, kuriam 2018 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą. Apie tai pareiškėja buvo informuota 2017 m. rugsėjo 28 d. raštu. 2018 m. sausio 19 d. Pastatas nugriautas – 2018 m. vasario 9 d. įsakymu Pastatas buvo išbrauktas iš aptarto sąrašo. Nors pareiškėja ir negavo jai siųstų raštų apie apleisto turto apmokestinimą, šis faktas neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos prižiūrėti valdomą nekilnojamąjį turtą. Kadangi Pastatas, kuriam taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, yra žemės sklype, žemės sklypą buvo planuojama įtraukti į sąrašą sklypų, kuriems 2017 m. taikomas 4 proc.

žemės mokesčio tarifas. Apie tai pareiškėjai buvo informuoti 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu, 2017 m. liepos 10 d. informaciniu pranešimu. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. lapkričio 3 d. pareiškimą dėl žemės sklypo apmokestinimo 4 proc. žemės mokesčio tarifu, 2017 m. gruodžio 6 d. informavo apie žemės sklypo apmokestinimo priežastis bei nurodė, kad pateikus papildomus dokumentus, šis klausimas bus peržiūrėtas. Nors 2017 m. gruodžio 19 d. buvo gautas pareiškėjų atstovo advokato pareiškimas, tačiau jame nebuvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima žemės sklypą išbraukti.

Skundžiamu Administracijos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjų atstovas buvo išsamiai informuotas apie žemės sklypo išbraukimo tvarką ir motyvuotai atsakyta, kad teisinio pagrindo tenkinti prašymą ir išbraukti žemės sklypą iš neprižiūrimo nekilnojamojo turto ir žemės sklypų sąrašų nėra. Pareiškėjai Administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. rašto ir Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. rašto nėra apskundę. Šie raštai yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia. Teisines pasekmės sukelia Administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d.

įsakymas Nr. 30-2501 ir Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 30-2030, tačiau ir jų pareiškėjai nėra apskundę. Taip pat pareiškėjai neskundė 2017 m. gruodžio 6 d. atsakymo Nr. A51-85742/17, kuriuo buvo atsisakyta išbraukti pareiškėjams priklausantį žemės sklypą iš sklypų, kuriems taikoma padidintas žemės mokesčio tarifas sąrašo. Skundžiamame Administracijos 2018 m. sausio 25 d. sprendime remiamasi teisės aktais, o ne skundžiamais minėtais raštais. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių patikrinimo aktuose užfiksuotas faktines aplinkybes, nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl Pastato ir žemės sklypo išbraukimo iš aptartų sąrašų.

Pareiškėjai yra praleidę Administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. rašto ir Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. rašto apskundimo terminą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, o Pastatas, esantis žemės sklype, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros posto specialistas surašė 2016 m. liepos 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-1682/16(2.1.15-UK9), kuriame nustatyta, kad Pastatas yra apleistas ir neprižiūrėtas, yra nebaigtas statyti, nėra naudojamas. Administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 30-2501 patvirtintame Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąraše įrašytas Pastatas (91 eilutė). Administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. raštu pareiškėja informuota, kad jos nuosavybės teise valdomas Pastatas atitinka vieną iš Nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas, nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-479 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 3 punkte nustatytų kriterijų ir yra įtrauktas į sąrašą objektų, kuriems taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Paaiškinta, kad esant neaiškumams dėl sprendimo priėmimo dėl Pastato būklės pareiškėja turi ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Tvarkos aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose išvardintų kriterijų arba, kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 4.1–4.3 papunkčiuose išvardintų aplinkybių.

8. Administracijos 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. A51-44805/17(2.14.1.44-FN3) pareiškėjai informuoti, kad žemės sklypą planuojama įtraukti į 2017 m. nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Paaiškinta, kad šis sprendimas grindžiamas tuo, jog žemės sklype esantis Pastatas yra įtrauktas į nekilnojamojo turto, kuriam 2017 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą. Nurodyta, kad, jei pareiškėjai mano, jog žemės sklypo įtraukimas į minėtą sąrašą yra nepagrįstas, jie gali per 20 darbo dienų pateikti dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka rašte nurodyto kriterijaus. Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 30-2030 patvirtintame Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2017 m. taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, sąrašą įrašytas žemės sklypas (54 eilutė).

9. Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu pareiškėjai informuoti, kad jų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas atitinka Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-481 (toliau – ir Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašas), 3.5 papunktyje nustatytą kriterijų ir yra įtrauktas yra sąrašą nenaudojamų žemės sklypų, kuriems taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas.

10. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros posto specialistas surašė 2017 m. liepos 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-1753/17(2.1.15-UK9), kuriame nustatyta, jog Pastatas nenaudojamas, neūkiškai prižiūrimas, savininkai nevykdo Statybos įstatymo 47 straipsnyje nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį. Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 30-2228 patvirtintame Nekilnojamojo turto, kuriam 2018 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąraše įrašytas Pastatas (113 eilutė). Administracijos 2017 m. rugsėjo 28 d. raštu pareiškėja informuota, kad Pastatas įtrauktas į Nekilnojamojo turto, kuriam 2018 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą. Papildomai nurodyta, kad svarstytina išbraukimo iš minėto sąrašo galimybė, jeigu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos bus pateikti dokumentai, įrodantys, kas Pastatas neatitinka nurodytų kriterijų arba, kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto Tvarkos aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose išvardintų aplinkybių.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Administraciją su pareiškimu (gautas 2017 m. lapkričio 3 d.), kuriuo prašė netaikyti žemės sklypui 4 proc. žemės mokesčio tarifo, kadangi pareiškėja nėra gavusi nė vieno pranešimo dėl žemės sklypo ir Pastato priežiūros nevykdymo. Administracija 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. A51-85742/17(2.14.1.44-FN3) atsakė, kad pagrindo išbraukti žemės sklypą iš Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2017 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, nėra, ir todėl, jog su pareiškimu nebuvo pateikti dokumentai, kurie patvirtintų, kad žemės sklypas neatitinka Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.5 punkto kriterijaus arba nurodytą atitikimą rašte išdėstytoms aplinkybėms, Administracija netenkina prašymo išbraukti žemės sklypą iš aptarto sąrašo.

12. Pareiškėja kreipėsi į Administraciją su 2017 m. gruodžio 19 d. pareiškimu (gautas 2017 m. gruodžio 19 d.) ir prašė išbraukti Pastatą iš Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo, kadangi pareiškėja pareiškimo rengimo metu yra sudariusi statybos rangos sutartį dėl Pastato griovimo. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistas surašė 2018 m. sausio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-92/18(2.1.15-UK9), kuriame nustatyta, kad Pastatas nugriautas, todėl siūlytina išbraukti Pastatą iš nekilnojamojo turto sąrašo, kuriam taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

13. Administracija skundžiamu Administracijos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu nurodė, kad nėra gavusi informacijos, kurios pagrindu būtų galima tenkinti prašymą išbraukti žemės sklypą ir Pastatą iš 2017 m. neprižiūrimo nekilnojamojo turto ir žemės sklypų sąrašų. O dėl Pastato išbraukimo iš Nekilnojamojo turto, kuriam 2018 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo pareiškėja bus informuota vėliau. Atitinkamai Administracijos 2018 m. vasario 12 d. raštu Nr. A51-11525/18(2.14.1.45-FN3) pareiškėjų atstovas advokatas M. R. buvo informuotas, kad Pastatas išbrauktas iš nekilnojamojo turto, kuriam 2018 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri priėmė skundžiamą Komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

14. Teismas aptarė aktualias Tvarkos aprašo ir Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo nuostatas. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, o pareiškėjai iš esmės nesutinka su Komisijos sprendimu, kadangi nebuvo įvertintas skundžiamų Administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. rašto ir Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. rašto atitikimas VAĮ 8 straipsnio nustatytiems turinio reikalavimams ir reikalavimui tinkamai informuoti apie priimtus sprendimus dėl Pastato ir žemės sklypo įtraukimo į neprižiūrimo nekilnojamojo turto ir žemės sklypų sąrašus.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėja Administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. raštu buvo informuota, jog jos nuosavybės teise valdomas Pastatas atitinka vieną iš Tvarkos aprašo 3 punkte nustatytų kriterijų ir yra įtrauktas į sąrašą objektų, kuriems taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Papildomai rašte nurodyta, kad pareiškėja turi teisę pateikti papildomus dokumentus apie tai, kad Pastatas neatitinka Tvarkos aprašo nustatytų kriterijų ar kad atitikimą kriterijams nulėmė Tvarkos apraše nurodytos aplinkybės. Negavus iš pareiškėjos dokumentų, paneigiančių faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatytų faktinių aplinkybių, žemės sklypas, kuriame yra Pastatas, buvo įrašytas į Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2017 m. taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, sąrašą. Atitinkamai pareiškėjai apie tai buvo informuoti Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu. Skundžiamais raštais pareiškėjai iš esmės buvo informuoti apie priimtus sprendimus, t. y. Administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. 30-2501, kuriuo buvo patvirtintas Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašas, ir Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 30-2030, kuriuo buvo patvirtintas Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2017 m. taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, sąrašas. Teismas darė išvadą, kad būtent nurodytų įsakymų panaikinimas ir pakeistų pareiškėjų teisių ir pareigų apimtį. Pareiškėjai, teikdami skundą teismui, nenurodė, kaip skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti nurodytus Administracijos raštus tenkinimas paveiktų jų teisių ir pareigų apimtį ar įstatymo saugomus interesus, kaip jie būtų apginti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog 2016 m. gruodžio 15 d. raštas ir Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. raštas kaip nors pažeidžia pareiškėjų teises ar teisėtus interesus. Ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti nurodytus raštus atmesti. Todėl teismas sprendė, kad atitinkamai ir kiti pareiškėjų skundo argumentai, susiję su skundžiamų Administracijos raštų turinio atitikimu VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, ir iš jo kildinamu Administracijos 2018 m. sausio 25 d. sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste.

16. Teismas pažymėjo, kad patys pareiškėjai net nekelia ginčo dėl to, jog ginčo Pastatas ir žemės sklypas būtų nepagrįstai įtraukti į ginčo sąrašus. Pareiškėjai remiasi tik procedūriniu pažeidimu, kurio pagrindu kvestionuoja visą atliktą procedūrą. Teismas pažymėjo, kad Administracija nustatytų faktinių aplinkybių kontekste tinkamai vykdė procedūrą, todėl vien ta aplinkybė, jog pareiškėjai negavo visų jiems siųstų ir su jų nuosavybes teise susijusių raštų / sprendimų / pranešimų, nustačius, kad visa informacija apie pareiškėjos nuosavybės teise valdomą Pastatą ir pareiškėjų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą yra viešai prieinama Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, o pareiškėjams kreipusis – į jų pareiškimus buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Administracija pažeidė taisykles, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimtų sprendimų pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad Administracijos sprendimai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybės, o pareiškėjai nėra pateikę nė vieno įrodymo, paneigiančio Administracijos nustatytas faktines aplinkybes. Teismas atmetė pareiškėjų skundą ir nepriteisė jiems bylinėjimosi išlaidų.

III. 17. Pareiškėjai V. S. ir R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkinti arba perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš trečiųjų suinteresuotų asmenų byloje pašalino Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). VMI atsiliepime Komisijai patvirtino, kad pareiškėjai sumokėjo 2 943 Eur žemės mokestį pagal suformuotą žemės mokesčio deklaraciją. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad pareiškėjai turi aiškų materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi panaikinus Administracijos pareiškėjų atžvilgiu priimtus individualius administracinius aktus, pareiškėjai įgytų teisę reikalauti VMI grąžinti panaikintų aktų pagrindu priskaičiuotą žemės mokestį. Pareiškėjai kreipėsi į teismą kad būtų apginta jų teisė išvengti padidinto žemės mokesčio mokėjimo ir susigrąžinti iš biudžeto individualių administracinių aktų pagrindu sumokėtą padidintą žemės mokestį.

19. Pareiškėjai tvirtina, kad apie Administracijos sprendimus ir jų pagrindu pareiškėjai priskaičiuotą žemės mokestį sužinojo tik iš VMI gavusi suformuotą žemės mokesčio deklaraciją, o ne iš atsakovo 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. raštų. Kai pareiškėjai buvo informuoti apie minėtus raštus, jie į biudžetą jau buvo sumokėję 2 943 Eur šių aktų pagrindu priskaičiuotą padidintą žemės mokestį.

20. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis pareiškėjų neginčijamoje Komisijos sprendimo dalyje nustatytomis išvadomis, kur nustatyta, kad Administracija netinkamai informavo pareiškėją siunčiant raštus apleisto sandėlio adresu. Turėjo būti konstatuota, kad pareiškėja nebuvo informuota apie jos atžvilgiu atsakovo priimtus individualius teisės aktus. Pareiškėjai neturėjo objektyvaus pagrindo domėtis Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje skelbiama informacija.

21. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ir kita Komisijos išvada, kad Administracija pažeidė atliktų sandėlio patikrinimo procedūrų reikalavimus: pagal Tvarkos aprašo 10 punktą, atsakovas Pastato techninės priežiūros būklės apskritai nenustatinėjo, nors privalėjo. Atsakovas nesivadovavo Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3983 patvirtintomis Statinių naudojimo priežiūros taisyklėmis (9 punktu). Į pareiškėją atsakovas apskritai nesikreipė, todėl reikalavimų, siekiant surinkti duomenis ir nustatyti nekilnojamojo turto naudojimo ir techninės priežiūros būklę, neįvykdė ir Pastato techninės priežiūros būklės nenustatė. Taip pat atsakovas pažeidė minėtų taisyklių 7.6 punktą, įpareigojantį atsakovą apie numatomą techninės priežiūros patikrinimą iš anksto registruotu laišku arba elektroniniu būdu pranešti statinio naudotojui. Pareiškėja negavo jokios informacijos apie patikrinimą, nebuvo nustatyti reikalavimai trūkumams pašalinti, pašalindama trūkumus ji galėjo išvengti padidinto žemės mokesčio taikymo ir prievolės mokėti padidintą žemės mokestį į biudžetą. Pastatas yra nugriautas, tai patvirtina, kad jei pareiškėjai būtų žinoję, nedelsiant būtų ėmęsi priemonių ir nebūtų apmokestinti.

22. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatęs bylos išsprendimui svarbias faktines aplinkybes, padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjai nekelia ginčo dėl to, kad Pastatas ir žemės sklypas yra nepagrįstai įtraukti į ginčo sąrašus. Pareiškėjai tvirtina keliantys tokį ginčą, nes atsakovas ignoravo jam taikomus imperatyvius teisės aktų reikalavimus. 2016 m. liepos 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte atsakovo įrašas, kad pastatas yra apleistas ir neprižiūrėtas, tačiau atsakovui pažeidus imperatyvius reikalavimus nustatant statinio techninės priežiūros būklę ir jos nenustačius, nebuvo teisinio pagrindo spręsti, kad Pastato techninė priežiūra yra netinkama ir pareiškėjų atžvilgiu priimti ginčijamus individualius teisės aktus.

23. Pareiškėjai teigia, kad pagal Tvarkos aprašo 15 punktą Pastatas galėjo būti išbrauktas iš Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo, jeigu turto savininkas ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jo valdomo objekto įrašymą į turto sąrašą išsiuntimo dienos būtų pateikęs atsakovui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka kriterijaus, dėl kurio buvo apmokestintas padidintu mokesčio tarifu. Pareiškėjai per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jos valdomo objekto įrašymą į turto sąrašą išsiuntimo dienos negavus atsakovo siųstų individualių administracinių aktų, pareiškėja praleido terminą pateikti atsakovui minėtus dokumentus. Todėl pareiškėjų teisė išvengti padidinto žemės mokesčio mokėjimo yra pažeista. Teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjų argumentų dėl atsakovo aktų teisėtumo VAĮ nuostatų prasme. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti perduodant visą bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

24. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Padidinto žemės mokesčio tarifo tikslas yra gyventojų skatinimas rūpintis turtu. Pareiškėjai, kaip apdairūs ir rūpestingi savininkai privalo rūpintis jiems priklausančiu turtu. Nepaisant to, kad pareiškėja V. S. buvo raštu informuota apie nustatytą mokesčio tarifą, ji galėjo pasitikrinti taikytiną nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagal pateikiamą viešą informaciją. Nebuvo jokio teisinio pagrindo išbraukti Pastatą iš Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 30-2501, bei žemės sklypo iš Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2017 metais taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, sąrašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 30-2030. Komisija sprendime nurodė, kad nors atsakovas ir pažeidė Pastato patikrinimų procedūrų reikalavimus bei netinkamai informavo pareiškėją siunčiant raštus apleisto sandėlio adresu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą su 2017 m. lapkričio 3 d. Nr. A50-3512417 ir 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. A50-40655/17 pareiškimais, nepateikė dokumentų (įrodymų), kurie paneigtų patikrinimo aktų nustatytų faktinių duomenų ir padarytų išvadų, nustatė, kad sandėlio ir žemės sklypo įtraukimas į atitinkamus sąrašus yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. A51-7416/18 (1Ž2.14.1.44-FN3), 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. A51-95655/16(2.14.1.45-FN3) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją išbraukti pareiškėjai priklausantį Pastatą iš Administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 30-2501 patvirtinto sąrašo objektų, kuriems 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas; Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. A51-98959/17/(2.14.1.44-FN3) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją išbraukti pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iš Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 30-2030 patvirtinto sąrašo nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2017 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

29. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. A51-95655/16(2.14.1.45-FN3) Administracija informavo pareiškėją V. S. apie tai, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (Pastatas) atitinka vieną iš Tvarkos aprašo 3 punkte nustatytų kriterijų ir yra įtrauktas į Administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 30-2501 patvirtintą sąrašą objektų, kuriems taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Pareiškėjai paaiškinta, kad esant neaiškumui dėl sprendimo priėmimo dėl statinio būklės ji turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie valdomų objektų įrašymą į sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Miesto ūkio ir transporto departamentui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Tvarkos aprašo 3.1 – 3.3 punktuose išvardytų kriterijų, arba, kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 4.1 – 4.3 punktuose išvardytų aplinkybių.

30. Pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. A51-98959/17/(2.14.1.44-FN3) informuoti apie tai, kad vadovaujantis Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 10 punktu pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas atitinka šio aprašo 3.5 punkte nustatytą kriterijų ir yra įtrauktas į Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 30-2030 patvirtintą sąrašą nenaudojamų žemės sklypų, kuriems taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas.

31. 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. A51-7416/18 (1Ž2.14.1.44-FN3) Administracija atsakė į pareiškėjų atstovo advokato prašymą dėl pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš Administracijos direktoriaus Įsakymais patvirtintų nekilnojamojo turto, kuriam taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašų. Šiame skundžiamame sprendime paaiškintos priežastys, kodėl žemės sklypas įtrauktas minėtus sąrašus, paaiškinta žemės sklypo išbraukimo iš sąrašų tvarka, pažymėta, kad su prašymu nepateikti dokumentai, kurie patvirtintų, kad žemės sklypas neatitinka Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.5 punkto kriterijaus arba apraše nurodytų aplinkybių, taip pat Administracija nėra gavusi Tvarkos apraše nustatytus kriterijus patvirtinančių dokumentų dėl Pastato, todėl tenkinti prašymo ir išbraukti žemės sklypą ir Pastatą iš 2017 m. neprižiūrimo nekilnojamojo turto ir žemės sklypų sąrašų nėra pagrindo. Pareiškėjų atstovas informuotas, kad dėl Pastato išbraukimo iš Nekilnojamojo turto, kuriam 2018 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 30-2228, informuos papildomai. Kaip matyti iš Administracijos 2018 m. vasario 12 d. rašto Nr. A51-11525/18(2.14.1.45-FN3), ir Administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 30-378, Pastatas iš Nekilnojamojo turto, kuriam 2018 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo buvo išbrauktas įvertinus tai, kad Pastatas nugriautas.

32. Pagal Nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ir / ar neprižiūrimas, nustatymo tvarkos aprašo (Tvarkos aprašo) 3 punktą į nekilnojamojo turto objektų, kuriems taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą bei atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų: patalpų ir statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnyje nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį: naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką (3.1.1 p.); nesilaiko normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (3.1.2 p.); Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka neorganizuoja ir (ar) neatlieka statinio techninės priežiūros (3.1.3 p.); neremontuoja, nerekonstruoja arba nenugriauna statinių, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (3.1.4 p.); faktiškai naudoja nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka (3.2 p.).

33. Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą sąrašą neįrašomas nekilnojamasis turtas, jeigu atitikimas 3.1 ir 3.2 punktuose išvardytiems kriterijams yra nulemtas vienos ar keleto šių aplinkybių: kai kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas naudoti/valdyti nekilnojamąjį turtą (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui dėl neteisėtos veikos, ir šio turto įkeitimą/hipoteką) bei tais atvejais, kai turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (ar kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo nekilnojamuoju turtu, įsiteisėjimo (4.1 p.); kai dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų nekilnojamasis turtas buvo suniokotas bei šis faktas buvo konstatuotas kompetentingos institucijos išvadoje ir nuo įvykio praėjo mažiau nei šeši mėnesiai (4.2 p.); sąrašo sudarymo metu nuo turto įsigijimo praėjo mažiau nei vieneri metai (4.3 p.).

34. Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3 punktas reglamentavo, kad nenaudojamų žemės sklypų sąrašą nustato Administracijos direktorius. Į sąrašą įtraukiami žemės sklypai, atitinkantys bent vieną iš 3 punkte nustatytų kriterijų. Pareiškėjų atveju taikytinas 3.5 punktas, kai žemės sklype esantis statinys yra įtrauktas į Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą nekilnojamojo turto, kuriam taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą (į sąrašą yra įtraukiama ta žemės sklypo dalis, kuri proporcingai tenka pastatui).

35. Pagal Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 11 punktą asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas ar naudojamas žemės sklypas, ar jo dalis, įrašytas į sąrašą, gali per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Miesto plėtros departamentui dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka 3 punkte nurodytų kriterijų arba atitikimas šiems kriterijams yra sąlygotas šių aplinkybių: kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas naudoti žemės sklypą, ar jo dalį (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui dėl jam inkriminuojamos neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimo/hipotekos) arba žemės sklypu ar jo dalimi negalima naudotis ir/ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo turtu, įsiteisėjimo (11.1 p.); dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų žemės sklype esantis statinys buvo suniokotas, šis faktas buvo konstatuotas kompetentingos institucijos išvadose ir nuo suniokojimo praėjo mažiau kaip vieneri metai (11.2 p.); žemės sklypo ar jo dalies naudotojui išduotas statybą leidžiantis dokumentas griovimui, tačiau sklypo savininkas negali nugriauti pastato, nes tai yra jo vienintelė gyvenamoji vieta (11.3 p.); nuo žemės sklypo įsigijimo sąrašo sudarymo metu praėjo mažiau nei vieneri metai (11.4 p.).

36. Miesto plėtros departamentas, išnagrinėjęs mokesčio mokėtojo prašyme išdėstytus motyvus, per ne vėliau kaip 10 darbo dienų nuo atitinkamo prašymo gavimo Savivaldybėje dienos, pateikia Mokesčių skyriui informaciją, apie svarstytiną galimybę išbraukti žemės sklypą, ar jo dalį, iš Sąrašo. Mokesčių skyrius, gavęs 12 punkte minėtą informaciją, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nustatyta tvarka parengia Administracijos direktoriaus įsakymo dėl Sąrašo pakeitimo projektą ir teikia jį pasirašyti Administracijos direktoriui arba informuoja mokesčio mokėtoją apie atsisakymą tenkinti jo prašymą. Mokesčių skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos praneša žemės sklypų naudotojams apie Sąrašo pakeitimą. Mokesčių skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos pateikia Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai šio įsakymo nuorašą (Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 12–15 p.).

37. Teisėjų kolegija, įvertusi aptartą teisinį reglamentavimą, skundžiamų Administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. A51-95655/16(2.14.1.45-FN3) ir 2017 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. A51-98959/17/(2.14.1.44-FN3) turinį konstatuoja, kad šie atsakovo raštai yra informacinio-procedūrinio pobūdžio raštai, kurie patys savaime nesukėlė pareigos mokėti didesnio tarifo nekilnojamojo turto mokesčius. Tokias teisines pasekmes pareiškėjams sukėlė Administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. 30-2501, kuriuo patvirtintas sąrašas objektų, kuriems 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, ir Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 30-2030, kuriuo patvirtintas sąrašas nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2017 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas. Tačiau pareiškėjai šių jiems teisines pasekmes sukeliančių aktų neskundė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas negali būti administracinės bylos dalyku ir bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti šiuos raštus nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

38. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjų keliamo reikalavimo panaikinti atsakovo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. A51-7416/18 (1Ž2.14.1.44-FN3), kuriuo buvo atsisakyta išbraukti žemės sklypą ir Pastatą iš 2017 m. neprižiūrimo nekilnojamojo turto ir žemės sklypų sąrašų bei įpareigojimo Administraciją išbraukti Pastatą iš Administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 30-2501 patvirtinto sąrašo objektų, kuriems 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas bei įpareigojimo Administraciją išbraukti pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iš Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 30-2030 patvirtinto sąrašo nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2017 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, pažymi, kad pareiškėjai nei atsakovui, nei teismui nepateikė duomenų, kad Pastatas ir ginčo žemės sklypas atitiko Tvarkos aprašo 4 punkto ir Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 11 punkto nustatytus kriterijus. Taigi, išbraukti ginčo nekilnojamojo turto iš atitinkamų sąrašų 2017 metais nebuvo pagrindo. Todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija aptariamus pareiškėjų skundo reikalavimus atmetė pagrįstai.

39. Pareiškėjai savo teisių pažeidimą iš esmės grindžia atsakovo padarytais procedūrinio pobūdžio pažeidimais. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2010 m. sausio 21 d. nutartį ‏‏‎administracinėje byloje Nr. A442-128/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nutarties 38 punkte nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, panaikinti atsakovo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. A51-7416/18 (1Ž2.14.1.44-FN3) nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas iš esmės neatsisakė spręsti pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto išbraukimo iš Administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 30-2501 patvirtinto sąrašo objektų, kuriems 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, ir iš Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 30-2030 patvirtinto sąrašo nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2017 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, klausimo, nors pareiškėjai kreipėsi vėliau.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą teisme neįtraukė VMI, kadangi kilęs ginčas iš esmės nesusijęs su VMI teisėmis ir pareigomis (ABTĮ 46 str. 2 d.). Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų būti negaliojantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

41. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. S. ir R. S. (R. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti.

Administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. A51-95655/16(2.14.1.45-FN3) ir 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. A51-98959/17/(2.14.1.44-FN3) nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė