Legislator Case Law & Legislation
2019-04-03 Nr. AB-8545-3-61-3-00153-2017-2 AI generated

2019-04-03 Nr. AB-8545-3-61-3-00153-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-04-03 Nr. AB-8545-3-61-3-00153-2017-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. R. (G. R.), G. K. ir J. R. (J. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. R. (G. R.), G. K. ir J. R. (J. R.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – F. D. (F. D.), T. D. ir J. S. (J. S.)) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2019-04-03 Nr. AB-8545-3-61-3-00153-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai paaiškino, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius (toliau – ir Skyrius) 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 48SK-2356-(14.48.111.) patvirtino Sklypo kadastrinius matavimus atliktus matininkės V. Š., tačiau VĮ Registrų centras 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. VILKS-3702 atsisakė įrašyti Sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi Sklypo riba kerta gretimų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančių F. D. ir T. D. bei sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. S., ribą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-448-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00153-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.6; 15.8; 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. R. (G. R.), G. K. ir J. R. (J. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. R. (G. R.), G. K. ir J. R. (J. R.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – F. D. (F. D.), T. D. ir J. S. (J. S.)) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai G. R. (G. R.), G. K. ir J. R. (J. R.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-3578-(10.5) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą suderinti 2015 m. balandžio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geo Baltija“ matininkės parengtą žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas), kadastrinių matavimų bylą ir pateikti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodant, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius (toliau – ir Skyrius) 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 48SK-2356-(14.48.111.) patvirtino Sklypo kadastrinius matavimus atliktus matininkės V. Š., tačiau VĮ Registrų centras 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. VILKS-3702 atsisakė įrašyti Sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi Sklypo riba kerta gretimų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančių F. D. ir T. D. bei sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. S., ribą.

3. Pareiškėjai nurodė, jog Skyrius 2015 m. spalio 6 d. rašte Nr. 48SD-11481-(14.48.104.) pažymėjo kadastrinių matavimų neatitikimus ir nurodė, kad administracine tvarka patikslinti kadastro duomenis Skyrius gali tik žemės sklypų savininkų sutikimu. Tretieji suinteresuoti asmenys F. D. bei T. D. pateikė sutikimus, tačiau J. S. sutikimo nedavė. Skyrius 2016 m. balandžio 1 d. pateikė išvadą Nr. 48SD-3880-(14.48.104) (toliau – ir 2016 m. balandžio 1 d. išvada, Išvada), kurioje nurodė, kad grafiškai pamatavus rytinę Sklypo ribą, nustatytas jos ilgis yra mažesnis, negu nurodytas Sklypo archyviniuose dokumentuose. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 1SS-1370-(10.5) pritarė 2016 m. balandžio 1 d. išvadai.

4. Nesutikdami su Skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. Išvada ir NŽT 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu, pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 25 d. pateikė Skyriui prašymą atlikti kadastrinių matavimų ir Sklypo ribų ženklinimo tikrinimą vietovėje. 2016 m. rugsėjo 29 d. vyko ginčo sklypų naudojimo patikrinimas vietoje, o 2016 m. spalio 4 d. buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48 ŽN-545-(14.48.78.). 2016 m. spalio 21 d. buvo pateikta Skyriaus išvada Nr. 48SD-12977-(14.48.136E), joje Skyrius pasisakė tik dėl rastų riboženklių neatitikimo standartams, tačiau, ar Sklypo kadastrinių matavimų byla parengta tinkamai, nepasisakyta. Pareiškėjų teigimu, 2016 m. spalio 21 d. išvada yra neinformatyvi, nekonkreti, todėl pareiškėjai 2016 m. lapkričio 17 d. atsakovui pateikė skundą, tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu pritarė ankstesnėms Skyriaus ir NŽT išvadoms ir atsakymams dėl Sklypo kadastrinių matavimų bylos tikslinimo būtinybės.

5. Pareiškėjai pažymėjo, jog 2016 m. rugsėjo 29 d. atliekant žemės Sklypo naudojimo tikrinimą vietoje buvo rasti Sklypo ribas žymintys riboženkliai, kurių koordinatės atitinka nurodytas matininkės V. Š. parengtoje Sklypo kadastrinių matavimų byloje. Skyrius nenustatė, jog šie jau daugelį metų stovintys riboženkliai yra pastatyti be teisinio pagrindo ar kad jais žymimos ribos neatitinka faktinio naudojimo. Pareiškėjų teigimu, Skyriaus 2016 m. spalio 21 d. išvadoje nepasisakyta dėl pirminių teritorijų planavimo dokumentų atitikties faktinei situacijai ir apskritai dėl kokių nors atstumų, nors būtent dėl vienos Sklypo kraštinės ilgio ir buvo kilęs nesusipratimas.

6. Pareiškėjų teigimu, nei Skyriaus, nei NŽT sprendime nenurodytas joks teisės aktas, kuriame būtų nustatyti riboženkliams keliami reikalavimai, nepasisakyta, kokie riboženklių standartai buvo taikomi būtent konkrečių žemės sklypų ženklinimo metu. Vien riboženklių neatitiktis teisės aktams savaime nereiškia, kad riboženkliai žymi neteisingas ribas.

7. Pareiškėjai nurodė, kad gretimi žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamo turto registre buvo įregistruoti vėliau negu Sklypas ir yra suformuoti remiantis tik preliminariais matavimais, kurie negali būti pagrindas atsisakyti derinti tiksliais kadastriniais matavimais pažymėtas ribas. Pažymėjo, kad anksčiau tretieji asmenys Františekas ir T. D. pasirašė Sklypo paženklinimo-parodymo aktą, nepareiškę jokių pretenzijų dėl Sklypo ribų, todėl tai, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. atliekant patikrinimą vietoje F. D. vis dėlto pareiškė nesutinkantis su ribomis, vertintina tik kaip nesąžiningi veiksmai, siekiant sau priskirti tą pareiškėjų Sklypo dalį, kuria F. D. nesinaudoja ir niekada nesinaudojo, nes ji jam niekada nepriklausė.

8. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, jog NŽT nagrinėjamu atveju atliko visus veiksmus pagal pavestą kompetenciją, t. y. nustatyta tvarka atliko tikrinimą kameraliai dėl pateiktos kadastro duomenų bylos, priėmė sprendimus dėl kadastro duomenų pakeitimo, atliko turimų dokumentų vertinimą, Sklypo ribas patikrino vietoje ir priėmė sprendimą dėl Sklypo plano teisingumo. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamo turto kadastro įstatymas) 8 straipsnio 2 dalimi, nesutiko su pareiškėjų argumentais dėl riboženklių.

10. Atsakovas nurodė, jog Skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. išvadoje nurodyta, kad 2015 m. balandžio 28 d. parengtas Sklypo planas turi būti tikslinamas, būtent ši išvada sukelia pareiškėjams teisines pasekmes. 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 1SS-1370-(14.48.104) netenkinęs pareiškėjų skundo, atsakovas detaliai paaiškino Sklypo suformavimo aplinkybes ir pakartotinai nurodė, kodėl Sklypo planas turėtų būti tikslinamas. UAB „Geo Baltija“ matininkės V. Š. 2015 m. balandžio 28 d. parengtame Sklypo plane nurodytas pietrytinis ribos posūkio taškas nuo miško kvartalinės linijos, esančios ginčo sklypo pietinėje dalyje, yra nutolęs apie 100 metrų, o Sklypo plane, 1999 m. vasario 15 d. parengtame S. M., šis atstumas, matuojant grafiškai, yra apie 140–150 m. Dėl to, kad matininkė V. Š. rengdama 2015 m. balandžio 28 d. Sklypo planą nesivadovavo Sklypo pirminiais dokumentais, Sklypo ribos kirto gretimų sklypų ribas, t. y. iš dalies persidengė. Todėl matininkė turi tikslinti Sklypo planą. Taip pat atsakovas nurodė teisinį reglamentavimą dėl trūkstamo ploto po kadastrinių matavimų kompensacijos.

11. NŽT teigė, kad pagal pareiškėjų prašymą 2016 m. rugsėjo 29 d. atlikus Sklypo patikrinimą vietoje nustatyta, jog vietovėje nerasti riboženkliai Nr. 8 ir 7, o riboženkliai Nr. 6 ir Nr. 9 neatitinka nustatyto standarto. Skyrius 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. 48SD-12977-(14.48.136.E.) supažindino pareiškėjus su patikrinimo rezultatais, paaiškino, kad matininkė turėtų tęsti kadastrinius matavimus vadovaudamasi 2016 m. balandžio 1 d. išvada, kurioje pažymėta, kad Sklypo planas parengtas neteisingai, o Sklypo riba turi būti tinkamai paženklinta riboženkliais.

12. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu NŽT nurodė aplinkybes dėl ginčo sklypo vykusių matavimų, nurodė teisinį reglamentavimą dėl nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo tvarkos, dar kartą pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 1 d. išvados teisingumas buvo jau įvertintas NŽT 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 1SS-1370-(10.5) ir kad Sklypo kadastrinių duomenų tikslinimas turi būti tęsiamas vadovaujantis galiojančia 2016 m. balandžio 1 d. išvada.

13. NŽT teigė, kad sklypo ribas žymi ne bet kokie riboženkliai, o tik tie, kurie atitinka standartą, yra įstatymų saugojami, o 2015 m. balandžio 28 d. UAB „Geo Baltija“ matininkės V. Š. parengtame plane vietovėje 2 riboženkliai nerasti. UAB „Geo Baltija“ matininkė V. Š., parengusi 2015 m. balandžio 28 d. Sklypo planą, nesivadovavo pirminiais dokumentais. Sprendimas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjams, jiems pasekmes sukelia 2016 m. balandžio 1 d. išvada ir NŽT sprendimas, priimtas dėl šios Išvados.

14. Tretieji suinteresuoti asmenys F. D. ir T. D. teismo posėdžio metu su pareiškėjų skundu nesutiko.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

16. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, jog dėl Sklypo kadastrinės bylos derinimo yra priimti galiojantys ir nenuginčyti administraciniai sprendimai: Skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. išvada ir 2016 m. gegužės 3 d. NŽT sprendimas, kuris patvirtino 2016 m. balandžio 1 d. išvados teisėtumą. Iš pareiškėjų skundo turinio teismas darė išvadą, kad jie nesutinka būtent su minėtuose sprendimuose padarytomis išvadomis, t. y. kad Sklypo planas parengtas neteisingai, todėl turi būti tikslinamas. Teismas pažymėjo, jog šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – NŽT 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1SS-3578-(10.5.) teisėtumas.

17. Atsižvelgęs į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 124, 125 punktus ir į tai, kad Skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. išvada ir NŽT 2016 m. gegužės 3 d. sprendimas yra galiojantys ir nenuginčyti, nurodęs, kad pareiškėjų atstovė 2016 m. lapkričio 17 d. su skundu kreipėsi į NŽT keldama iš esmės tokius pačius reikalavimus ir prašymus, kurie jau iš esmės buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti galiojantys administraciniai sprendimai, teismas sprendė, jog skundžiamame Sprendime atsakovas pagrįstai nurodė, kad Sklypo kadastrinių duomenų tikslinimas turi būti tęsiamas vadovaujantis galiojančia 2016 m. balandžio 1 d. išvada ir kad tik pagal teisės aktų reikalavimus parengtas Sklypo planas galės būti derinamas bei keičiami kadastro duomenys. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nagrinėjamu atveju atliko visus veiksmus pagal jam pavestą kompetenciją.

18. Iš pareiškėjų skundo turinio teismas sprendė, jog pareiškėjai nesutinka su nustatyta bendra žemės sklypų riba (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismas pritarė NŽT argumentui, jog toks ginčas galėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

19. Pripažinęs ginčijamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, teismas atmetė ir pareiškėjų išvestinį reikalavimą įpareigoti NŽT suderinti 2015 m. balandžio 28 d. UAB „Geo Baltija“ matininkės parengtą Sklypo, kadastrinių matavimų bylą ir pateikti VĮ Registrų centrui išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodant, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini.

III. 20. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Teismas neįsigilino į bylos esmę, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neatskleidęs bylos esmės padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjai kelia Sklypo bendros su kaimyniniais sklypais (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos teisingumo klausimą.

20.2. Teismas formaliai įvertino Sprendimo teisėtumą, neįsigilino į jo turinį. Skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. išvada buvo padaryta nepatikrinus Sklypo ribų vietoje, tačiau vėliau, patikrinus Sklypo ribas vietoje, Sklypo kadastrinių matavimų bylos trūkumų nebuvo nustatyta. Tai, kad 2016 m. balandžio 1 d. išvada ir 2016 m. gegužės 3 d. NŽT raštas Nr. 1SS-1370-(14.48.104.) nenuginčyti, savaime nereiškia, kad jie yra teisėti. Teismas, papildomai neanalizavęs susiklosčiusių ginčo aplinkybių, pareiškėjų pateiktų duomenų ir paaiškinimų bei ankstesnių NŽT ir Skyriaus dokumentų, kurie tiesiogiai nurodomi skundžiamame Sprendime, turinio, neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad Sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra teisėtos.

20.3. Teismo išvada, kad atsakovas atliko visus veiksmus pagal jam pavestą kompetenciją, savaime nereiškia, kad visi NŽT atlikti veiksmai buvo teisėti. Teismas darė klaidingą išvadą dėl pareiškėjų skundo dalyko. NŽT paaiškinimams teismas suteikė didesnę įrodomąją galią.

20.4. Teismas, neįvertinęs pareiškėjų nurodytų aplinkybių, netenkino pareiškėjų prašymų iškviesti ir apklausti liudytojais matininkę V. Š., matininką G. R., kuris dalyvavo suinteresuotam asmeniui J. S. projektuojant žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), matininką M. V., atlikusį žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. M., J. Š., L. Š., T. Š., J. Š., Č. Š. ir D. Š., kadastrinius matavimus, ir matininkę N. B., atlikusią žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio tretiesiems asmenims F. D. ir T. D., kadastrinius matavimus. Pareiškėjai poreikį liudytojais apklausti matininkus G. R., M. V. ir N. B. grindė tuo, kad, pareiškėjų manymu, jų atlikti kadastriniai matavimai neteisingi, jie atlikti nedalyvaujant pareiškėjams. Vien tai, jog visą amžių kaimyninių žemės sklypų savininkai laikėsi pareiškėjų nurodomų Sklypo ribų, o F. ir T. D. anksčiau buvo pasirašę ant Sklypo parodymo ir paženklinimo akto, rodo, kad pareiškėjų skundas privalėjo būti tenkintas. NŽT patikrinimo metu nustatė, kad vietoje rasti riboženkliai atitinka UAB „Geo Baltija“ matininkės nustatytas Sklypo ribas, o NŽT Sklypo kadastrinių matavimų nederina vien dėl preliminarių matavimų, kurie parengti nedalyvaujant NŽT bei pareiškėjams.

20.5. UAB „Geo Baltija“ matininkė 2011 m. rugpjūčio 22 d. neva pastatytų riboženklių nerado jau 2012 m. vykdydama ženklinimą; jų nebuvo rasta ir pareiškėjams, matininkei ir antstoliui D. T. 2017 m. fiksuojant faktines aplinkybes (Protokolas pateiktas į bylą). Sklypo kadastriniai matavimai nederinami net radus visus riboženklius, kurių padėtis atitinka užfiksuotą Sklypo kadastro duomenų byloje, o pirmenybė teikiama preliminariais matavimais nustatytoms ir nepaženklintoms sklypų riboms, kurias nustatant nedalyvavo nei pareiškėjai, nei NŽT. Be to, Teismas nesiaiškino, kurie 3 riboženkliai buvo rasti 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykusio ženklinimo metu, kaip tai nurodyta ženklinimo akte.

20.6. NŽT nesivadovavo 1999 m. Sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu, bet nurodė, jog Sklypo ribos buvo nubraižytos galbūt netiksliai, ir teismas šia NŽT nuomone rėmėsi kaip neginčijamu faktu. Teismas neapklausė S. M., surašiusio Sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, neatsižvelgė į tai, kad tik pats S. M. galėtų paaiškinti, kodėl jo parengtame 1999 m. Sklypo plane yra būtent tokios ribos ir ar tikrai jis suklydo, nurodydamas vienos iš Sklypo ribų ilgį, kaip savo raštuose spėja atsakovas. Be to, teismas atmetė pareiškėjų prašymą skirti ekspertizę siekiant įvertinti, ar S. M. nustatė tikslias Sklypo ribas, pagal kurias matininkė atliko kadastrinius matavimus.

20.7. Teismas nevertino antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (toliau – ir Protokolas), patvirtinančio pareiškėjų poziciją. Be to, Sklypo ribas rodo ir prieš daugelį metų įkalti riboženkliai, kurių dalį rado ir pats Skyrius, tikrindamas Sklypo ribas vietoje. Skyriaus 2016 m. spalio 21 d. išvadoje Nr. 48SD-12977-(14.48.136E.) yra aiškiai nurodyta, kad vietoje rastų standarto neatitinkančių riboženklių padėtis atitinka matininkės V. Š. Sklypo kadastrinių matavimų byloje nurodytą Sklypo riboženklių padėtį. Pažymėtina, kad Protokole, be kita ko, užfiksuota, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu visi Sklypo ribas žymintys riboženkliai atitiko standartą.

21. Apeliantai taip pat pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

22. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Apeliantai klaidingai nurodo, kad Sklypo kadastriniai matavimai buvo teikti atsakovo teritoriniam Vilniaus miesto skyriui. Tačiau iš tikrųjų Sklypas yra Vilniaus rajone ir kadastriniai matavimai buvo teikti NŽT Vilniaus rajono skyriui.

22.2. Pareiškėjai apeliaciniame skunde įrodinėja, kad 2015 m. balandžio 28 d. UAB „Geo Baltija“ parengta Sklypo kadastrinių matavimų byla yra teisinga. Ginčas iš esmės keliamas dėl bendros ribos, esančios pietinėje pusėje tarp žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šioje byloje skunde suformuluoti reikalavimai visiškai nesprendžia ginčo. 2016 m. balandžio 1 d. išvadoje nurodyta, kad Sklypo plane pietinė Sklypo riba yra pažymėta neteisingai, neatitinka pirminių Sklypo dokumentų duomenų. Apeliantai klaidingai teigia, kad jie kelia ginčą ne dėl bendros sklypų ribos.

22.3. 2016 m balandžio 1 d. išvadą apeliantai siekė panaikinti pirminiu skundu teismui, prašydami panaikinti atsakovo 2016 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 1SS-1370-(14.48.104), tačiau dėl praleisto termino ši skundo dalis nebuvo priimta.

22.4. Apeliantai klaidina teismą teigdami, kad atsakovas nenustatė trūkumų dėl Sklypo kadastrinių matavimų, 2015 m. balandžio 28 d. atliktų V. Š. Sklypo plane neteisingai pažymėta pietinė riba, ji neatitinka pirminių dokumentų, Sklypas nepaženklintas tinkamai riboženkliais, dalies riboženklių, nurodytų Sklypo naujai parengtame plane, nerasta vietovėje.

22.5. Apeliantai klaidingai teigia, kad teismas ginčijamu sprendimu teikia prioritetą gretimų sklypų preliminariems matavimams, kad pareiškėjai nebuvo kviesti į vėliau vykusius matavimus. Žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atlikus preliminarius matavimus, todėl administracine tvarka patikslinti kadastro duomenis galima tik žemės sklypo savininkų sutikimu. Teisės aktai nenumatė apeliantų dalyvavimo ženklinant gretimus sklypus preliminariais matavimais. Ženklinant gretimą žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudoti 3 vietovėje esantys Sklypo riboženkliai. Sklypo ribų patikrinime 2016 m. rugsėjo 29 d. tikrinta Sklypo riba, besiribojanti su žemės sklypais, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vietovėje turėtų būti paženklinta riboženkliais Nr. 6–9, tačiau vietovėje nerasti riboženkliai Nr. 8, ir 7, o riboženkliai Nr. 6 ir Nr. 9 neatitinka nustatyto standarto. Tai leidžia daryti išvadą, kad pietinė riba pakeista.

22.6. Nei vienas asmuo, kuriuos pareiškėjai norėjo apklausti liudytojais, negalėtų nurodyti reikšmingų aplinkybių, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai priskirto veiksmo ar atliko neteisėtus veiksmus priimdamas Sprendimą. Sklypų ženklinimo aplinkybės nėra šiai bylai reikšmingos, nes šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo. Teismas tinkamai įvertino įrodymų visumą, bylos esmę.

22.7. Sklypas nepaženklintas vietoje tinkamai, 2015 m. balandžio 28 d. Sklypo plane pažymėti 2 riboženkliai nerasti, kas neleidžia atsakovui patvirtinti tokių Sklypo kadastro duomenų. Matininkė, parengusi 2015 m. balandžio 28 d. Sklypo planą, nesivadovavo pirminiais dokumentais, nebetęsė Sklypo kadastrinių matavimų pagal 2014 m. balandžio 1 d. išvadą. Spendimas parengtas atsižvelgiant į visas su ginču susijusias aplinkybes, todėl yra teisingas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1SS-3578-(10.5.), kuriuo atsakovas NŽT iš esmės atsisakė derinti pareiškėjo 2015 m. balandžio 28 d. parengtą Sklypo kadastrinių matavimų bylą, teisėtumo bei pagrįstumo.

24. Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 48SD-3880-(14.48.104) pateikė Išvadą, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas turi būti tikslinamas. Paaiškino, kad pakartotinai išnagrinėjo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projekto Nr. 16-2 abrisą ir 1999 m. vasario 15 d. parengtą žemės sklypo planą (toliau – ir Planas) ir nustatė, kad Sklypo rytinių ribų linijų ilgiai, Plane matuoti grafiškai, neatitinka Sklypo abrise nurodytų linijų ilgių, t. y. abrise nurodyta, kad rytinių ribų ilgiai yra 38 m ir 119 m, o grafiškai nustatyti žemės sklypo Plano rytinių ribų linijų ilgiai yra apie 40 m. ir 80 m.; pažymėjo, kad kiti Plane nurodyti ribų linijų ilgiai sutampa su šio žemės sklypo abrise nurodytais linijų ilgiais, todėl padaryta išvada, kad rytinės ribos ilgis 119 m žemės sklypo abrise nurodytas klaidingai. Skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijų planavimo dokumentus (žemės sklypų Nr. 2408/1, Nr. 1074-3 abrisus ir minėtų žemės sklypų planus), nustatė, kad juose linijų ilgiai sutampa. Nurodė, kad gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) atstumus grafiškai atidėjus nuo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio matavimai atlikti nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, šiaurinės ribos, minėtų žemės sklypų šiaurinė riba kirstų Sklypo pietinę ribą, t. y. žemės sklypų ribos persidengtų.

25. Pareiškėjai, nesutikdami su Išvada, NŽT Vilniaus skyriui pateikė 2016 m. rugpjūčio 25 d. prašymą atlikti teisės aktų nustatyta tvarka Sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimą vietoje. Nurodė, jog NŽT 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikrinimo taisyklių 13 punktas nustato, kad tuo atveju, jei subjektui, tikrinančiam kadastro duomenų bylą kilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių, turėjo būti atliktas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje, sudarant komisiją, pasitelkiant specialią įrangą bei surašant žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą, tačiau tai nebuvo atlikta.

26. NŽT Vilniaus rajono skyrius patikrino Sklypo ribas vietoje ir 2016 m. spalio 4 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-545-(14.48.78), kuriame užfiksavo, kad Sklypas pietryčių pusėje paženklintas standarto neatitinkančiais riboženkliais, kurių padėtis atitinka UAB „Geo Baltija“ parengtame kadastrinių matavimų plane nurodytas koordinates (Nr. 5 geležinis strypas, apkastas, Nr. 6 kelio stulpelis ir šalia įkaltas armatūrinis strypas, riboženklis Nr. 9 medžio kamieno dalis, šalia kurio įkaltas armatūrinis strypas); riboženkliai Nr. 7 ir Nr. 8 vietovėje nerasti. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. 48SD-12977-(14.48.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjų atstovei nurodyta, kad atsakymas dėl Sklypo kadastrinių matavimų darbų tęstinumo yra pateiktas 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 48SD-3880-(14.48.104) „Dėl išvados pateikimo“.

27. Nesutikdami su gautu NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. 48SD-12977-(14.48.136E.) dėl Sklypo ribų patikrinimo rezultatų ir reikalavimu tikslinti Sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjai skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. NŽT 2016 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1SS-3578-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kurio pagrįstumas ir teisėtumas nagrinėjamas byloje, nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustatyta, kad Sklypas pietryčių pusėje paženklintas standarto neatitinkančiais riboženkliais; gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas nesutinka su UAB „Geo Baltija“ parengtame kadastrinių matavimų plane nurodyta riba ties ribų posūkio taškais Nr. 5, Nr. 6, Nr. 8. Pažymėjo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, papildomai įvertinęs patikrinimo rezultatus, paliko nepakeistą 2016 m. balandžio 1 d. išvadą, kad Sklypo planas turi būti tikslinamas, turi būti pakartotinai atliekamas Sklypo ribų ženklinimas ir pagal teisės aktų reikalavimus parengta Sklypo kadastro duomenų byla teikiama tikrinti.

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos dalyką ir apibrėždamas jos nagrinėjimo ribas, konstatavo, kad atsakovo Skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. išvada nėra ginčo dalyku byloje, tai grindė aplinkybe, kad pareiškėjų skundo reikalavimas dėl NŽT 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo, kuriuo buvo minėta išvada palikta galioti, nebuvo priimtas nagrinėti byloje, nes buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad 2016 m. balandžio 1 d. išvada buvo parengta nepatikrinus Sklypo ribų vietoje, t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, ir atsakovas, 2016 m. rugsėjo 29 d. atlikdamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašydamas 2016 m. spalio 4 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-545-(14.48.78), pripažino administracinio akto parengimo esminį procedūros trūkumą.

30. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (aktuali red.) 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (8 str. 6 d.). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (red., galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 125 punkte numatyta, kad kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 20 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.

31. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad atlikus tikrinimą kameraliai, jeigu iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir (arba) situacijos elementų tikslumo, atliekamas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje (toliau – tikrinimas vietovėje).

Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodoma, kad tikrinami žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje. Atsakovo argumentas, kad nagrinėjamu atveju jis neprivalėjo teikdamas 2016 m. balandžio 1 d. išvadą atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje, nes atlikus tikrinimą kameraliai nebuvo abejonių, yra atmestinas, nes neatitinka faktinių duomenų. Priešingai, Kadastro tvarkytojo nustatytas gretimų žemės sklypų persidengimas ir ribų posūkio taškų neatitikimas, teritorijų planavimo dokumentų (pareiškėjų Sklypo abriso ir sklypo nurodymo žemėtvarkos projekte) neatitikimas laikytini pakankamu pagrindu atlikti tikrinimą vietoje. 2016 m. balandžio 1 d. išvados parengimas neatlikus tikrinimo vietoje laikytinas esminiu procedūros pažeidimu, tik jį ištaisius galimas objektyvus Išvados teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Tiek Skyriaus 2016 m. spalio 21 d. rašte, tiek NŽT 2016 m. gruodžio 12 d. rašte, t. y. byloje ginčijamame Sprendime, atsakovo nurodymas pareiškėjams pakartotinai atlikti Sklypo ribų ženklinimą ir pagal teisės aktų reikalavimus parengtą Sklypo kadastro duomenų bylą teikti tikrinti yra grindžiamas Išvada, kurios pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant ir į 2016 m. spalio 4 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-545-(14.48.78) nustatytus duomenis, todėl vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi būti įvertinta ir Išvados, kaip neatskiriamos Sprendimo dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

Tik taip apibrėžus nagrinėjamos bylos dalyką yra galimas tinkamas pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų nurodomo pažeidimo vertinimas. Ta aplinkybė, kad nėra priimtas nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimas dėl atsakovo 2016 m. gegužės 3 d. rašto, kuriuo taip pat buvo kvestionuojama 2016 m. balandžio 1 d. išvada, panaikinimo, nėra kliūtimi Išvados teisėtumą ir pagrįstumą patikrinti nagrinėjamoje byloje, nes, kaip jau minėta, vėliau atliekant tikrinimą vietoje, buvo pašalinti esminiai šio administracinio akto priėmimo procedūros trūkumai.

32. Atsakovas Išvados, kad pareiškėjams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas turi būti tikslinamas, pagrįstumą argumentuoja tuo, kad pakartotinai išnagrinėjęs sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projekto Nr. 16-2 abrisą ir 1999 m. vasario 15 d. parengtą žemės sklypo planą, nustatė, kad Sklypo rytinių ribų linijų ilgiai, Plane matuoti grafiškai, neatitinka Sklypo abrise nurodytų linijų ilgių, t. y. abrise nurodyta, kad rytinių ribų ilgiai yra 38 m ir 119 m, o grafiškai nustatyti žemės sklypo Plano rytinių ribų linijų ilgiai yra apie 40 m ir 80 m, sprendžia, kad rytinės ribos ilgis 119 m žemės sklypo abrise nurodytas klaidingai. Be to, remiasi 2016 m. spalio 4 d. surašytame Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-545-(14.48.78) užfiksuotais duomenimis, kad Sklypas pietryčių pusėje paženklintas standarto neatitinkančiais riboženkliais, kurių padėtis atitinka UAB „Geo Baltija“ parengtame kadastrinių matavimų plane nurodytas koordinates (Nr. 5 geležinis strypas, apkastas, Nr. 6 kelio stulpelis ir šalia įkaltas armatūrinis strypas, riboženklis Nr. 9 medžio kamieno dalis, šalia kurio įkaltas armatūrinis strypas); riboženkliai Nr. 7 ir Nr. 8 vietovėje nerasti. Taip pat teigia, kad pareiškėjų Sklypo planas neatitinka galiojančio teritorijų planavimo dokumento, o gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminariais matavimais užfiksuoti duomenys atitinka teritorijų planavimo dokumentus (žemės sklypų Nr. 2408/1, Nr. 1074-3 abrisus ir minėtų žemės sklypų planus), todėl turi būti tikslinamas Sklypo planas.

33. Sprendžiant dėl atsakovo argumentų, kuriais grindžiamas Sprendimas, pagrįstumo iš esmės, pažymėtina, kad Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius).

Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo.

Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Tais atvejais, kai žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Taigi Nuostatų 21 punkte yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą, klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti:

1) patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis;

2) ir (arba) patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą byloje Nr. eA-105-492/2018, kt.).

34. Sprendžiant, ar UAB „Geo Baltija“ matininkės 2015 m. balandžio 28 d. parengtas žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), planas atitinka faktiškai suteikto atkuriant nuosavybės teises natūra ir naudojamo žemės sklypo ribas bei teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribas (konfigūraciją), byloje turi būti vertinami šias aplinkybe patvirtinantys ar paneigiantys duomenys.

35. Nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pareiškėjams Sklypas nuosavybės teise buvo perduotas atkuriant nuosavybės teises natūra – t. y. istoriškai turėtoje vietoje. Tai patvirtina Vilniaus apskritės viršininko administracijos 1999 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 41-6306, kuriuo grąžinta natūra bendrosios nuosavybės teise, be kita ko, N. R. su S. R. bendras 4 ha žemės sklypas miškų ūkio veiklai. Grąžinamo žemės sklypo ribos buvo nustatytos paženklinimo – parodymo aktu 1999 m. vasario 2 d., nurodyta, kad gretimybės yra nepaskirtas valstybinis miškas, pastatyta 14 laikinų riboženklių, per mišką ir krūmus prakirsta 1,4 km spindžių. Tą pačią dieną buvo sudarytas žemės sklypo abrisas, kuriame pakankamai detaliai atsispindi situacijos schema (pažymėti vietiniai keliai, nurodytos kryptys) ir metrų tikslumu nurodyti visų Sklypo linijų ilgiai.

36. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (originali redakcija, galiojusi nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams metu) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 1.5 punkte nurodyta, kad žemės kadastro planai – žemėlapiai M 1:10 000 su pažymėtais žemės naudmenų kontūrais bei įrašytais jų plotais. Šios metodikos 10 punkte nustatyta, kad piliečiams grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje; kai grąžinamam natūra žemės sklypui iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo parengiama atskira nuosavybės teisės atkūrimo byla, projekto autorius turi žemės sklypą paženklinti vietovėje, surašydamas šios metodikos 7 priede nustatytos formos grąžinamo žemės, miško sklypo (-ų) ribų paženklinimo–parodymo aktą, bei parengti grąžinamo žemės, miško sklypo (-ų) planą pagal šios metodikos 8 priede pateiktą pavyzdį (15 p.). Metodikos 69 punkte nustatyta žemės sklypų ženklinimo riboženkliais tvarka, tarp jų – laikinais riboženkliais – mediniais 1,10–1,20 m ilgio ir 12–20 cm skersmens stulpeliais, kurių viršus nusmailintas, o stulpelio apatinėje dalyje tvirtinamas skersinukas, arba metaliniais ne trumpesniais kaip 1 m ilgio vamzdžiais ar strypais (69.1 p.); visi vietovėje atliekami matavimai pažymimi abrise (71.3 p.) Projekto paženklinimo vietovėje aktą, parengtą pagal 9 priedą, pasirašo asmenys, kuriems matuojami žemės sklypai (arba jų įgalioti pagal seniūnų patvirtintus raštiškus įgaliojimus pretendentų gauti žemę grupių atstovai), ir kiti kviestiniai asmenys, paženklinimą atlikę specialistai (72 p.).

37. Atsakovas, kvestionuodamas pareiškėjų faktiškai naudojamo Sklypo ribas, teigė, kad Sklypo pietrytinė riba yra paženklinta teisės aktų neatitinkančiais riboženkliais. Atsikirsdami į šiuos argumentus, pareiškėjai pagrįstai teigia, kad atsakovas nenurodė, kokie teisės aktų reikalavimai turėtų būti taikomi 1999 m. pastatytų riboženklių standartams. Atsakovo atsiliepime į skundą minimas aktas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 patvirtintų Žemės sklypų ribų ženklinimo taisyklės negali būti taikomos retrospektyviai laikotarpiui, kai pareiškėjams atkuriant nuosavybės teises buvo ženklinamas grąžinamas natūra Sklypas. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl to, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. atlikto tikrinimo vietoje metu rasti riboženkliai laikytini neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų, nes atsakovas jų nepagrindė, t. y. nenurodė argumentų, kad jie turėtų būti laikomi neatitinkančiais Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 69.1 punkto reikalavimų. Be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atmestini atsakovo argumentai dėl to, kad riboženkliai neatitinka pareiškėjams grąžinto žemės sklypo ribų.

38. Sklypo plane, sudarytame 1999 m. vasario 15 d., kuris pridėtas prie 1999 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 41-6306, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, rytinių ribų linijų ilgiai nėra nurodyti, kitų ribų linijų ilgiai atitinka nurodytas abrise. Atsakovas nurodė, kad grąžinamas žemės Sklypas nebuvo suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte. Atsakovo teigimu, vėlesniame, Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3250-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajono Šumsko kadastro vietovėje“ patvirtintame Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane nurodytos Sklypo ribos atitinka 1999 m. vasario 15 d. planą.

39. Pareiškėjai, įrodinėdami aplinkybę, kad esami riboženkliai atitinka grąžinto natūra žemės sklypo ribas, pateikė Faktinių aplinkybių konstatavimo 2017 m. gegužės 17 d. protokolą Nr. FA-0241-17-21, sudarytą antstolio D. T. Faktinės aplinkybės buvo konstatuojamos dalyvaujant matininkams (UAB „Geo Baltija“ matininkė V. Š.), kurie specialiais prietaisais dar kartą atliko Sklypo ribų matavimus. Atliekant taško Nr. 6 matavimus gretimo sklypo savininkė J. M. patvirtino, kad šis taškas skyrė anksčiau ir turi dabar skirti jos bei pareiškėjų sklypų ribas. Protokole pažymėta, kad sklypo riboženkliai Nr. 6, Nr. 7., Nr. 8 ir Nr. 9 yra vienoje tiesėje, o ši tiesė sutampa su miško proskyna, kuri panaši į miške buvusį keliuką, nes ant jo nematyti jokių senų kelmų ar augančių senų medžių; per visą jo ilgį matyti automobilio provėžos. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu ginčytinos sklypo ribos fiksavimas ties natūralia riba – miško proskyna-keliuku, kaimyninio sklypo savininkės patvirtinimas, kad riba atitinka istoriškai buvusią gretimų sklypų ribą, ir galiausiai išmatuoto žemės sklypo ploto nedidelis (leistinas) paklaidos dydis – 0,1575 ha (Sklypas suteiktas 4 ha, išmatuotas 3,8425 ha) leidžia daryti išvadą, kad riboženkliai yra išlikę tose pačiose vietose, kuriose buvo pastatyti sudarant ribų paženklinimo-parodymo 1999 m. vasario 2 d. aktą.

40. Sprendžiant dėl 2015 m. balandžio 28 d. parengto Sklypo plano atitikties teritorijų planavimo dokumentams, nagrinėjamu atveju vieninteliu objektyviu dokumentu laikytinas 1999 m. vasario 2 d. abrisas, nes jame pažymėtos ribos, visų ribų linijų ilgiai metrais, ir pažymėto Sklypo plotas atitinka suteiktą (4 ha) plotą. Minėta, kad prie 1999 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 41-6306 atkurti nuosavybės teises pridėtame Plane nėra nurodyti Sklypo rytinių ribų linijų ilgiai, todėl 2015 m. balandžio 28 d. parengto Sklypo plano atitiktis minėtam dokumentui negali būti vertinama, be to, susidarytų žemės sklypo paklaida, kuri viršytų leistinas ribas.

41. Atsakovo argumentai, kad gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminariais matavimais užfiksuoti duomenys atitinka teritorijų planavimo dokumentus (žemės sklypų Nr. 2408/1, Nr. 1074-3 abrisus ir minėtų žemės sklypų planus) laikytini neturinčiais reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjų 2015 m. balandžio 28 d. parengto Sklypo plano atitikties teritorijų planavimo dokumentams, nes atsakovo 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3250-41 patvirtintame Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane nurodytos Sklypo ribos pagal 1999 m. vasario 15 d. planą, kuris neatitinka abriso, atitinkamai gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) planai buvo parengti pagal netinkamai žemėtvarkos projekte pažymėtas pareiškėjų Sklypo ribas ir plotą.

42. Atsakovas niekaip nepaneigė pareiškėjų nurodomų aplinkybių, kad vėliau, 2005 m. ir 2012 m. atkuriant nuosavybės teises į gretimus žemės sklypus, jų ženklinimas vyko nedalyvaujant pareiškėjų, kaip besiribojančių žemės sklypo savininkų, atstovams. Šios žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu padarytos klaidos neturėtų būti taisomas pareiškėjui atkurtų nuosavybės teisių sąskaita, o kilęs ginčas dėl žemės sklypo, suteikto atkuriant nuosavybės teises natūra, ribų atitikties teritorijų planavimo dokumentams yra ne civilinio, bet administracinio teisinio pobūdžio, nes jį sąlygojo viešojo administravimo subjekto veiksmai, nulėmę netikslumus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu – t. y. netinkamas žemės sklypų pažymėjimas vėlesniame žemėtvarkos projekte, naujai suteikiamų projektuojamų žemės sklypų ribų ženklinimas neatsižvelgiant į anksčiau suteiktų žemės sklypų ribas ir nekviečiant gretimų žemės sklypų savininkų (jų atstovų).

43. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo 2016 m. balandžio 1 d. išvada parengta neįvertinus objektyvių faktų – Sklypo suteikimo atkuriant nuosavybės teise natūra nustatytų ribų, pažymėtų išlikusiais riboženkliais, atitinkančių 1999 m. vasario 2 d. sudarytame abrise nurodytus ribų linijų ilgius. Byloje esantys aptarti rašytiniai įrodymai laikytini pakankamais duomenimis, patvirtinančiais reikšmingas aplinkybes byloje, todėl papildomai dėl tų pačių aplinkybių apklausti liudytojus netikslinga, tokio apeliantų prašymo teisėjų kolegija netenkina. Teisėjų kolegija taip pat neprideda prie bylos pareiškėjų papildomai pateiktų duomenų apie matininko kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimą, nes jie laikytini nesusijusiais su nagrinėjamos bylos dalyku.

44. Sprendimas, kuriuo pareiškėjams nurodyta pakartotinai atlikti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinimo procedūrą ir pagal teisės aktų reikalavimus parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą teikti skyriui tikrinti, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi grindžiamas neobjektyviais duomenimis – atsakovo 2016 m. balandžio 1 d. išvada ir 2016 m. spalio 4 d. žemės naudojimo patikrinimo vietoje aktu, gi atsižvelgiant į pareiškėjui suteikto žemės sklypo natūra ribas, pažymėtas riboženkliais ir nurodytas abrise, turi būti tikslinami teritorijų planavimo dokumentai (Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir, jei būtina, jame suprojektuoti gretimi žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo dalyką, nepagrįstai netyrė atsakovo 2016 m. balandžio 1 d. išvados pagrįstumo, todėl neįvertino visų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių; proceso normų pažeidimas lėmė netinkamą materialiųjų teisės normų taikymą bei nepagrįsto ir naikinto sprendimo priėmimą (ABTĮ 146 str. 1 d., 147 str.). Tenkindama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkintina pilnai.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą, parinkdama pažeistų pareiškėjų teisių gynimo būdą, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, įpareigoja atsakovą parengti išvadą dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente, inicijuoti teritorijų planavimo dokumento (Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto) patikslinimą bei suderinti UAB „Geo Baltija“ matininkės 2015 m. balandžio 28 d. parengtą žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikti VĮ Registrų centrui.

47. Pareiškėjai, kurių apeliacinis skundas patenkintas, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžia pareiškėjo G. R. 2016 m. birželio 15 d. sudaryta sutartis su advokate J. Š. dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 2016-2 (I t., b. l. 76), 2017 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita Nr. JS/17-49 už teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimą) 360 Eur sumai (IV t., b. l. 127), mokėjimo nurodymai 290 Eur ir 70 Eur sumai, patvirtinantys sąskaitos apmokėjimą (IV t., b. l. 128–129), mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą (IV t., b. l. 109). Bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos atitinka / neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.9 punkte rekomenduojamus dydžius, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, pareiškėjui G. R. iš atsakovo priteistina 371,25 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų G. R. (G. R.), G. K. ir J. R. (J. R.) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų G. R. (G. R.), G. K. ir J. R. (J. R.) apeliacinį skundą patenkinti:

Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parengti išvadą dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente – Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, inicijuoti šio teritorijų planavimo dokumento patikslinimą bei suderinti UAB „Geo Baltija“ matininkės 2015 m. balandžio 28 d. parengtą žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikti VĮ Registrų centrui.

Priteisti pareiškėjui G. R. (G. R.) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 371,25 (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 25 centus) eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė