41ccbc38-2b1a-418d-b02f-9e59f39d502e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3576-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03387-2015-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas A. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (b. l. 70–72), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. ir nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 25 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

PaaiÅ¡kino, jog kameros plotas vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Be to, atvykstant į LukiÅ¡kių TI-K bei iÅ¡vykstant iÅ¡ Å¡ios įstaigos antisanitarinėmis sÄ lygomis yra daroma asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra. Esant žemai oro temperatÅ«rai asmuo yra verčiamas nusirengti ir sudėti daiktus į neÅ¡varias dėžes. Pažymėjo, kad žala kyla ir dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio. Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl tokių LukiÅ¡kių TI-K veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ .

Be to, anot pareiÅ¡kėjo, LukiÅ¡kių TI-K administracija nesirÅ«pina suimtųjų / nuteistųjų sveikata, aplaidžiai atlieka savo darbÄ , nes sveikus asmenis laiko su asmenimis, infekuotais ŽIV. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nuolat teko saugotis, kad perpildytoje kameroje neužsikrėstų ŽIV. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 12–18, 78–80).Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose 2014 m. gegužės 7–10 d., 2014 m. gegužės 12–13 d., 2014 m. rugsėjo 6–16 d., 2014 m. spalio 24 d., 2014 m. spalio 26–28 d., 2014 m. spalio 29 d.

– 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m. lapkričio 5–14 d., 2014 m. lapkričio 19 d., 2015 m. vasario 4 d. atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Atkreipė dėmesį, jog Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R (98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiÅ«ros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 p. nustato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma jokia segregacijos forma.

Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R (93) 6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 p. nustato, kad, atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiūrio turi būti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius. Taigi, Lukiškių TI-K teigimu, asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, kad jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu.

Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., kuriame kalbama apie suimtųjų asmenų izoliavimo reikalavimus, nėra nustatyta, kad gali bÅ«ti izoliuojami ŽIV infekuoti asmenys. Atskirai kardomojo kalinime ir laisvės atėmimo vietose laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos AIDS centro direktoriaus parengtų metodinių rekomendacijų „ŽIV / AIDS prevencija ir kontrolė laisvės atėmimo vietose“ 26 p. taip pat nurodyta, kad ŽIV infekuotų kalinamųjų ir nuteistųjų nerekomenduojama atskirti ar izoliuoti nuo kitų, o 30 p. nurodyta, kad reikėtų stengtis formuoti teigiamÄ kalinamųjų ir nuteistųjų požiÅ«rį į ŽIV infekuotus ar sergančius AIDS asmenis, siekiant iÅ¡vengti jų diskriminacijos ir iÅ¡gyvendinti baimę bei prietarus, supančius ŽIV infekuotus asmenis.LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 85, 86). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodomu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K praleido iÅ¡ viso 386 paras (2014 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. imtinai ir nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 24 d. imtinai).

Minėtais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko nustatytus reikalavimus 2014 m. gegužės 7–10 d., 2014 m. gegužės 12–13 d., 2014 m. rugsėjo 6–16 d., 2014 m. spalio 24 d., 2014 m. spalio 26–28 d., 2014 m. spalio 29 d. – 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m. lapkričio 5–14 d., 2014 m. lapkričio 19 d., 2015 m. vasario 4 d., t. y. iš viso 39 paras. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 347 paras, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (administracinė byla Nr. A662-410/2013, A525-113/2013).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamÄ jį plotÄ , administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Teismas taip pat pažymi, kad, kaip teisingai nurodė LukiÅ¡kių TI-K, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nenumato pareigos ŽIV infekuotus asmenis laikyti atskirai.

Priešingai, tokių asmenų patartina neizoliuoti – Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 p. numato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 p. pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiūrio turi būti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius.

Taigi LukiÅ¡kių TI-K, laikydama pareiÅ¡kėjÄ vienoje kameroje su ŽIV infekuotu asmeniu, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina ir iÅ¡ netinkamų asmens bei daiktų apžiÅ«rų sÄ lygų bei pareigÅ«nų elgesio, tačiau tokius pareiÅ¡kėjo argumentus teismas vertina kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad asmenų bei daiktų apžiÅ«ros yra trumpalaikės procedÅ«ros, atliekamos ne kiekvienÄ dienÄ , todėl tam tikrų galimų nepatogumų sukėlimas pareiÅ¡kėjui negalėjo virÅ¡yti neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, todėl žalos patyrimo faktas Å¡iuo atveju neįrodytas.

Be to, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir netinkamo pareigÅ«nų elgesio, t. y. pareiÅ¡kėjo argumentai nurodytu aspektu yra per daug abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodė, konkrečių neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėjui gali kilti neturtinė žala, taigi pažeidimo faktas Å¡iuo atveju nenustatytas, todėl pareiÅ¡kėjui žala priteistina tik už kameros ploto normos pažeidimus. Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija.

Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ už pareiÅ¡kėjo laikymÄ perpildytose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , jo trukmę (347 paras), pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 2 500 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 500 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Milda Vainienė                                                   Â