41ccabf3-bac8-40d7-8151-d56549efed52 · Kauno apylinkės teismas

? Byla Nr. T-1452-946/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54347-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 14 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D.

B. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. priimtu nutarimu Nr. 95-434 nutarta taikyti nuteistajam D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 4 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. liepos 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 82 balai ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

Nuteistasis Å¡iÄ rizikÄ kryptingai mažina, neigiamų nuteistojo elgesio apraiÅ¡kų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvÅ«s pokyčiai. Nuteistasis daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ galiojančių nuobaudų neturi, elgiasi motyvuotai bei iÅ¡reiÅ¡kia motyvacijÄ pozityviems elgesio pokyčiams, motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais.

Å iuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Arvydas Furmanas atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo praÅ¡o teismo netvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo taikyti nuteistajam D.

B. lygtinį paleidimÄ . Komisijos nutarimÄ taikyti D. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti. D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas: Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 5 m. laisvės atėmimo.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (keturios veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 2 m. laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, skirta 6 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 4 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. liepos 23 d.). BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai iÅ¡imtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas.

Pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. B. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ , atitinkanti 82 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant Å¡ioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be iÅ¡dėstytų duomenų, bÅ«tina nustatyti ir akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ pataisos namuose, kuri turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti ir bÅ«damas nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Å i iÅ¡vada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytÄ rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiÅ¡kai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtakÄ jo kriminogeniniams veiksniams. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis D. B. subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ nusikaltimus nuosavybei, anksčiau taip pat buvo ne kartÄ teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, taip pat nuteistasis atlikimo ir laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, jis toliau darė nusikaltimus ir Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

Pabrėžtina ir tai, jog nors nusikalstamų veikų, už kuriais nuteistasis atlieka bausmę, pobÅ«dis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios iÅ¡vados yra bÅ«tinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Nagrinėjamu atveju, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis Å¡iuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, D. B. ankstesni nusikalstami veiksmai yra vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumÄ . Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, už gerÄ elgesį ir gerÄ darbÄ paskatintas, bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje, socialinius ryÅ¡ius palaiko su artimaisiais, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo.

Å ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindÄ spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visÄ bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas iÅ¡imtinai teigiama linkme, kad pagal „OASys“ metodikÄ jam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuriuos nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog D. B. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiÅ¡kia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaiÅ¡tingai.

Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas du kartus. Pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaiÅ¡tingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors skirtos drausminės nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau jų paskyrimo faktas yra reikÅ¡mingas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi vidaus tvarkos taisyklės ir režimo reikalavimai buvo pažeisti ne vienÄ kartÄ , nuteistajam gerai žinant laisvės atėmimo vietos taisykles.

Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ bei tuo, jog nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sÄ lygų. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvÅ«s pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovÅ«s, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.

Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia D. B. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; gyvenimo sÄ lygos; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mÄ stymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Å ių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktÄ medžiagÄ , taip pat Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau mano, kad neturėjo kito pasirinkimo; kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimÄ neįvertina ankstesnio patyrimo; supranta, kad turi problemų, tačiau tame, kÄ jis vertina kaip problemÄ ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieÅ¡taravimų‚ kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“, nustatytas 82 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo 2017 m. birželio 21 d. atlikto vertinimo sumažėjo tik 7 balais, t. y. nuo 89 balų, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių balų skaičius (42 balai), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama D.

B. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimÄ Nr. 95-434 taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Purvainis