41cc5239-fee0-4d2f-be59-e98364cdc5be · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-7074-940/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03821-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1.; 1.3.2.9.10.; 1.3.2.9.10.10.; 1.3.2.9.13.; 1.3.2.11.; 1.3.5.9.; 1.3.5.10.; 3.2.6.1.; 3.1.7.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, sekretoriaujant Irenai Miliukienei, Evelinai Urbonaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. S., jos atstovui advokato padėjėjui Gediminui Pikeliui, atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovėms direktorei R. P., advokatei Laimai Svidrienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. S. ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o:

1) panaikinti atsakovo 2021 m. gegužės 18 d. įsakymÄ Nr. 52-P „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (toliau ir Ä®sakymas), kuriuo remiantis buvo nutraukta jos ir atsakovo sudaryta darbo sutartis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo;

2) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į buvusį darbÄ ;

3) priteisti iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti ar Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo (toliau ir Å Ä®) 51 straipsnio 1 punkto nuostata „yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimÄ , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs, ar panaikintas“ ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir VTAPÄ®) 30 straipsnio 1 dalies 1 nuostata „taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus <...> neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas“, tiek kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmenimis ir dėl to visam laikui netenka teisės dirbti mokytoju ar paslaugas vaikams teikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio (niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ ) ir 48 straipsnio (kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju) nuostatoms.

3. IeÅ¡kovė, jos atstovas procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo. Jokiu teismo sprendimu arba teismo nuosprendžiu ieÅ¡kovei nėra apribota arba atimta teisė dirbti pagal įgytÄ iÅ¡silavinimÄ , todėl Å¡is atleidimo pagrindas yra nepagrįstas, neteisėtas ir negalėjo bÅ«ti taikomas.

4. Pedagogų registras veikia nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Nėra aiÅ¡ku kokiu pagrindu tik 2021 m. gegužės 12 d. Å¡iame registre atsirado įraÅ¡as apie asmens teistumÄ , sukeliantis ieÅ¡kovei neigiamas pasekmes atgaline tvarka, nors apie baudžiamosios bylos baigtį dar 2014 m. sausio 8 d. buvo pateikta informacija žiniasklaidoje (straipsnis dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas‘).

5. Ieškovės atžvilgiu 2013 m. buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, tačiau jau 2018 metais teistumas išnyko, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 nuostatos, nes įstatymas atgal negalioja. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad ši nuostata taikoma, kai apkaltinamieji nuosprendžiai yra priimti nuo 2018 m. sausio 1 d.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ 5 metus turinčiais teistumÄ laikomi asmenys, teisti už sunkų nusikaltimÄ . BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suėjus Å¡iame straipsnyje nustatytiems terminams teistumas iÅ¡nyksta ir asmenys laikomi neteistais. Teisėje greta non bis in idem principo, galioja ir ordre public principas, kuris neleidžia vertinti iÅ¡nykusio teistumo, jei tai pažeidžia pagrindines asmens laisves. Kaip jau minėta, Å Ä® 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimai, taip kaip jie įtvirtinti, paneigiant BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažeidžia pagrindines asmens laisves, todėl negali bÅ«ti taikomi.

7. Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualiÄ kiekvieno asmens situacijÄ ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai).

8. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs (2020 m. liepos 24 d. nutarimas), jog Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau - Chartija) 50 straipsnyje „Teisė nebÅ«ti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ â€œ nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti antrÄ kartÄ teisiamas ar baudžiamas už nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios Europos SÄ jungoje jis jau buvo galutinai iÅ¡teisintas ar pripažintas kaltu pagal įstatymÄ .

9. Konstituciniam teisinės valstybės principui prieÅ¡tarauja įstatymų nuostatos tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmenimis ir visam laikui netenka teisės (Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas). Atsižvelgiant į konstitucinės justicijos bylose suformuotÄ aiÅ¡kinimÄ dėl konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimo, akivaizdu, jog Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas taikytinas ir konkrečiam atvejui dėl teisės dirbti mokytoju apribojimo.

10. Ä®statymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Nagrinėjamu atveju teismui nėra suteikta galimybė individualizuoti ieÅ¡kovės teisių ir laisvių apribojimus, net jei tolesnis jų taikymas ir yra akivaizdžiai neproporcingas. IeÅ¡kovės teistumas yra iÅ¡nykęs, ji ne kartÄ skatinta darbe, byloje nėra jokių įrodymų, kad vaikams dėl ieÅ¡kovės nuteisimo buvo padaryta kokia nors žala.

11. IeÅ¡kovės atžvilgiu ir toliau vykdomas baudžiamasis persekiojimas, siekiama atimti teisę užsiimti veikla pagal įgytÄ iÅ¡silavinimÄ , kas yra laikoma absoliučiu ieÅ¡kovės teisių ir laisvių pažeidimu (draudimas iki gyvenimo pabaigos). Toks draudimas ne tik neproporcingas, bet ir visiÅ¡kai nepagrįstas. Pagal BK 68 straipsnį (teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas) atimti teisę dirbti darbÄ gali tik teismas, tačiau teismas ieÅ¡kovei Å¡ios teisės neatėmė.

12. Atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ atmesti. Vaikų teisių ir interesų gynimo principas turi bÅ«ti taikomas prioritetiÅ¡kai, ir, į jį atsižvelgiant, uždraudimas dirbti su vaikais neterminuotÄ laikÄ asmeniui padarius tyčinį sunkų nusikaltimÄ ir jį nuteisus, yra proporcinga priemonė, tai nėra bausmė už nusikaltimÄ antrÄ kartÄ ir vaikų interesų gynyba yra svarbesnė nei ieÅ¡kovės teisė pasirinkti darbÄ , kuri ir nėra ieÅ¡kovei atimta (gali rinktis dirbti su suaugusiais, gali dirbti kitus darbus, ne su vaikais). Nėra abejonių, kad įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo nutraukta darbo sutartis atitinka Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ .

13. Teistumui iÅ¡nykus asmenys laikomi neteistais, bet reikalavimas mokytojui bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos neturi atitikti teistumo termino. Reikalavimas mokytojui, dirbančiam su vaikais, bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos yra kitos apimties ir kitokio pobÅ«džio nei teistumas. Tokiu atveju, kai asmuo buvo nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimÄ jo reputacija dėl darbo su vaikais yra susigadinama neatsižvelgiant į teistumo iÅ¡nykimÄ ar panaikinimÄ . NepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimai mokytojui, dirbančiam su vaikais, yra pagrįsti ir teisėti, ir nepažeidžia pagrindinių asmens laisvių.

14. Reikalavimas nebÅ«ti nuteistam už tyčinį nusikaltimÄ galiojo visÄ laikÄ , tai yra ir iki 2018 m. sausio 1 d., ir po Å¡ios datos. Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. (t. y. ieÅ¡kovės nuteisimo, nuosprendžio įsiteisėjimo 2013 m. kovo 21 d. metu) 48 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustatė, kad mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Tai patvirtina ir VTAPÄ® 30 straipsnio 1 dalies ir 1 dalies 1 punkto turinys.

15. NepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimÄ ieÅ¡kovei numatė ir įstaigos Etikos kodeksas, su kuriuo ieÅ¡kovė supažindinta pasiraÅ¡ytinai ir įsipareigojo jo laikytis, ir jį vykdyti, patvirtintas įstaigos direktorės 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu. Etikos kodekso 11 punkte, reglamentuojančiame „pavyzdingumo principÄ â€œ yra numatyta, kad darbuotojas privalo bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos.

16. Atsakovo nuomone darbo sutartis su ieÅ¡kove galėjo bÅ«ti nutraukta tiek pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , tiek ir pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ .

17. Nors nuosprendyje ir neapribota bei neatimta ieÅ¡kovės teisė dirbti pagal įgytÄ iÅ¡silavinimÄ , įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis yra reikÅ¡mingas darbo santykių nutraukimui kitu aspektu. IeÅ¡kovė buvo nuteista už tyčinį sunkų nusikaltimÄ , ir dėl to nebegali dirbti mokytoja bei dirbti su vaikais. Tokios aplinkybės atitinka DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto sudėtį.

18. Darbuotoja nevykdė DK įtvirtintų sÄ Å¾iningumo ir bendradarbiavimo bei teisingo informavimo ir konfidencialios informacijos apsaugos principų. Darbdaviui nepasisakė ir neinformavo apie savo atžvilgiu priimtÄ Ä¯siteisėjusį nuosprendį už tyčinį sunkų nusikaltimÄ , pati po nuteisimo neįvertino savo reputacijos ir galimybių dirbti su vaikais, tuo pažeidė ir sÄ Å¾iningumo principÄ .

19. Buvo padarytas ne bet koks, o tyčinis sunkus nusikaltimas, kas patvirtina atitinkamÄ tokio asmens elgesio pavojingumo laipsnį. Ä®statymo leidėjas įvertino Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės aktais įtvirtintÄ nuostatÄ , kad nepilnamečių vaikų teisės ir interesai yra ir turi bÅ«ti ginami prioritetiÅ¡kai. Nuteisimu už sunkų tyčinį nusikaltimÄ grubiai pažeidžiamas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimas. Nuteisimas už tyčinį sunkų nusikaltimÄ sukelia neterminuotai trunkančias abejones, ar tas asmuo jau turi, ar atsistatė savybes, leidžiančias dirbti su vaikais. Su vaikais gali dirbti tik neabejotinai turintis aukÅ¡tas reputacines savybes mokytojas.

20. Ieškovė pati, veikdama tyčia, ir nulėmė galimas jai pasekmes įvairiose socialinio gyvenimo srityse.

21. Darbo sutarties nutraukimas negali bÅ«ti vertinamas kaip nubaudimas asmens antrÄ kartÄ , nes tai nėra nubaudimas, nėra sankcija. Darbo sutarties nutraukimas yra įstatyme numatyta darbdavio teisė, o nagrinėjamu atveju ir pareiga. Darbo santykius reglamentuoja ne baudžiamoji teisė, o darbo teisė ir darbo teisės norminiai aktai, ir jie pagrįstai numato situacijas, kai nuteistas asmuo nebegali dirbti tam tikro darbo.

22. Darbdavys (atsakovas), paaiÅ¡kėjus aplinkybei apie ieÅ¡kovės (mokytojos) nuteisimÄ už sunkų tyčinį nusikaltimÄ , vykdė imperatyvius įstatymų normų (Å Ä® 48 straipsnio, 51 straipsnio, VTAPÄ® 30 straipsnio reikalavimus), todėl vadovaudamasis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. gegužės 18 įsakymu Nr. 52-P nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kove. Darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ra atlikta tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus, per 5 darbo dienas (DK 60 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė nei atleidimo procedÅ«ros, nei tinkamo atsiskaitymo su ja nutraukiant darbo sutartį neginčija. Teismas k o n s t a t u o j a: Faktinės aplinkybės 23. IeÅ¡kovė D. S. 1995 m. spalio 2 d. darbo sutarties pagrindu nuo 1995 m. spalio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini) meninio ugdymo pedagogės pareigose. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pareigybė pakeista į meninio ugdymo mokytojo pareigybę.

24. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 48-350/2013 ieÅ¡kovė D. S. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas (sunkus tyčinis nusikaltimas)) ir 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (nesunkus tyčinis nusikaltimas)). Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. kovo 21 d. IeÅ¡kovei skirta subendrinta bausmė - 200 MGL bauda (26 000 Lt) bei priteista solidariai atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 46 579,60 Lt žalÄ . Bauda iÅ¡ D. S. iÅ¡ieÅ¡kota 2013 m. liepos 22 d. Pagal BK 97 straipsnio 6 dalį atsakovė laikoma teista iki 2018 m. liepos 22 d.

25. Atsakovo įstaigoje 2017 m. gruodžio 23 d. direktoriaus įsakymu Nr. 33-V-I patvirtintas Etikos kodeksas, su kuriuo ieÅ¡kovė buvo supažindina pasiraÅ¡ytinai. Etikos kodekse įtvirtinta, kad atsakovo darbuotojai turi vadovautis pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo ir teisingumo, sÄ Å¾iningumo, padorumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, pareigingumo, atsakomybės, vieÅ¡umo ir pavyzdingumo principais.

26. Bylos duomenimis Pedagogų registre, nuo 2021 m. gegužės 11 d. buvo registruoti duomenys apie ieÅ¡kovės D. S. teistumÄ . Duomenys registre tikrinti 2021 m. gegužės 13 d.

27. Informatikos ir ryÅ¡ių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 17 d. Nr.9R-T-76 raÅ¡tu, atsakydamas į 2021 m. gegužės 14 d. raÅ¡ytinį paklausimÄ , informavo atsakovÄ , kad (duomenys neskelbtini) meninio ugdymo mokytoja D. S. neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl teistumo – yra teista už sunkų tyčinį nusikaltimÄ . 28. 2021 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr.52-P buvo nutraukta 1995 m. spalio 2 d. darbo sutartis Nr. 19 sudaryta su ieÅ¡kove D.

S., nustatant, kad 2021 m. gegužės 18 d. (paskutinę darbo dienÄ ) bÅ«tų iÅ¡mokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis ir piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ä®sakyme nurodyta, kad iÅ¡ Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 17 d. Nr.9R-T-76 buvo gauta informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) meninio ugdymo mokytoja D. S. neatitinka Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl teistumo.

Darbo sutartis nutraukta vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl iš darbo santykių kilusio ginčo, ikiteismine tvarka išspręsto Darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 14 d. sprendimu, išnagrinėjimo iš esmės teisme 29. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėjimas ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje ir išnagrinėtas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu (DK 220 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 412 straipsnio 1 dalis).

30. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės teisme ir panaikinti atsakovo 2021 m. gegužės 18 d. įsakymÄ Nr. 52-P „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo remiantis buvo nutraukta jos ir atsakovo sudaryta darbo sutartis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo. Ginčo dėl atleidimo procedÅ«ros, netinkamo galutinio atsiskaitymo su ieÅ¡kove, vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo (2021 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) pažyma) byloje nėra.

31. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, todėl teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja ir iÅ¡ esmės (DK 231 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo 32. IeÅ¡kovės ir atsakovo darbo teisinius santykius reguliuoja ne tik DK, bet taip pat ir Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei kiti teisės aktai.

33. Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 48 straipsnyje, kuris reglamentuoja asmens teisę dirbti mokytoju, nuo 2003 m. birželio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įtvirtinta nuostata, kad mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ .

34. Å iuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 48 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal Å¡io įstatymo 51 straipsnį negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Ä®statymų leidėjas Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 51 straipsnyje įtvirtino nepriekaiÅ¡tingos reputacijos taikomos mokytojams kriterijus. Nurodytame straipsnyje nėra nustatyta iÅ¡samaus atvejų, kai asmuo negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, sÄ raÅ¡o.

Vienas iÅ¡ kriterijų kada asmuo negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos – teistumas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimÄ , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs, ar panaikintas, arba teistumas už kitÄ tyčinį nusikaltimÄ , – jeigu teistumas neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas (Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo Nr. 1-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo 15 straipsnio 1, 7 dalis, Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punktas taikomas tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas įsigaliojus Å¡iam įstatymui, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d.

35. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 20 d.) 30 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinti darbo apribojimai su vaikais asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko iÅ¡naudojimÄ pornografijai, pelnymÄ si iÅ¡ vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ ar disponavimÄ pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimÄ arba pardavimÄ , taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieÅ¡ vaikus ar už analogiÅ¡kas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas.

36. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies redakcija galiojanti nuo 2019 m. balandžio 20 d., imperatyviai nustato apribojimus dirbti su vaikais asmenims teistiems ne tik už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, bet ir už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas.

37. Dėl aplinkybių, kad ieÅ¡kovė buvo nuteista už tyčinį sunkų nusikaltimÄ nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ginčo nėra, tačiau ieÅ¡kovė nesutinka, kad Å¡iuo atveju gali bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto nuostata „yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimÄ , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs, ar panaikintas“ ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata „taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus <...> neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas“, kadangi įstatymas atgal negalioja, o ji pagal BK nuostatas laikoma neteista nuo 2018 m. liepos 22 d.

38. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas lex retro non agit. Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Remiantis Å¡iuo principu, negalima iÅ¡ asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veikÄ ir todėl negalėjus žinoti bÅ«simų reikalavimų. Taigi, įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po Å¡ių įstatymų įsigaliojimo.

Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės vieÅ¡patavimo, teisinės valstybės elementas, svarbus ir bÅ«tinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumÄ ir tvirtumÄ , teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimÄ valstybėje priimtais teisės aktais. negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; iÅ¡ konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datÄ , nei tas teisės aktas paskelbiamas (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas).

39. Esant neaiÅ¡kumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, bÅ«tina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laikÄ , taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laikÄ ir klausimÄ spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006).

40. Byloje nustatyta, kad tiek iki 2018 m. sausio 1 d. (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo ieÅ¡kovės atžvilgiu metu), tiek ir nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatyme buvo įtvirtinti imperatyvÅ«s reikalavimai draudžiantys dirbti mokytoju asmenims teistiems už tyčinius nusikaltimus. Tačiau nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos padarytos nusikalstomos veikos diferencijuotos ir asmenys, padarę tyčinius nusikaltimus, iÅ¡skyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, jeigu teistumas iÅ¡nykęs ar panaikintas, gali dirbti mokytojo darbÄ . Tai reiÅ¡kia, kad įsigaliojo Å¡velnesnė įstatymo nuostata, kadangi iÅ¡ Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo redakcijų galiojusių iki 2018 m. sausio 1 d. matyti, kad mokytoju negalėjo dirbti asmuo, nuteistas už bet kokiÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ .

41. Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamÄ sias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiÅ«riu nebelaikomas teistu) negali bÅ«ti suprantamas taip, esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Tai reiÅ¡kia, kad sÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

42. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė teista už tyčinį sunkų nusikaltimÄ galiojant Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punktui, kuris imperatyviai nustatė, kad mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ , neatsižvelgiant į nusikaltimo sunkumÄ ir teistumo iÅ¡nykimÄ .

43. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu (sprendimo 40 - 42 punktai), teismo vertinimu, ieškovės atžvilgiu nepertraukiamai galiojo imperatyvioji įstatymo norma, draudžianti dirbti mokytoju. Todėl ir nuo 2018 m. sausio 1 d. ji negalėjo būti laikoma asmeniu, kurio reputacija nepriekaištinga Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo prasme, neatsižvelgiant į tai, kad jos atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas 2013 m. kovo 21 d., tai yra iki Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio įsigaliojimo.

44. Pažymėtina ir tai, kad Å Ä® 48 straipsnio 8 dalies 7 punkte yra įtvirtinta blanketinė norma, numatanti, kad mokytoju negali dirbti asmuo ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais. IeÅ¡kovės teisė dirbti (duomenys neskelbtini) meninio ugdymo mokytoja, neatsižvelgiant į teistumo iÅ¡nykimÄ , taip pat yra apribota VTAPÄ® 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2019 m. balandžio 20 d.). IeÅ¡kovė neatitinka imperatyviojo įstatymo reikalavimo keliamo mokytojui, todėl negali dirbti Å¡io darbo.

45. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas iki 2021 m. gegužės mėn. kreipėsi į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, kad jos pateiktų apie ieÅ¡kovę jų turimÄ informacijÄ , taip pat nėra duomenų patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė atsakovui (darbdaviui) bÅ«tų pateikusi oficialius duomenis apie jos atžvilgiu priimtÄ ir įsiteisėjusį apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nors iÅ¡ Å¡alių, atstovų paaiÅ¡kinimų duotų teismo posėdžio metu, darytina iÅ¡vada, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės susijusios su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ieÅ¡kovės atžvilgiu, tačiau po nuosprendžio priėmimo ir įteisėjimo ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo sutartis nebuvo nutraukta, o darbo santykiai tęsėsi.

46. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina teisės galiojimo laike klausimÄ , atsižvelgdamas į individualias aplinkybes ir minėtus teisės galiojimo laike principus. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad ieÅ¡kovė D. S. dirbdama meninio ugdymo pedagoge padarė sunkų tyčinį nusikaltimÄ už kurį buvo nuteista. Darytina iÅ¡vada, kad tokiu bÅ«du ji suprato savo veiksmų pasekmes, kadangi tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio įsiteisėjimo metu, nepertraukiamai galiojo imperatyvioji įstatymo nuostata, pagal kuriÄ mokytoju negali dirbti asmuo, teistas už tyčinį sunkų nusikaltimÄ .

47. Aplinkybės, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nebuvo nutraukta bei byloje pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės skatinimus, padėkas, vadovavimÄ meninio ugdymo pedagogų metodinei grupei, tai kad byloje nėra duomenų apie vaikams dėl ieÅ¡kovės nuteisimo padarytÄ Å¾alÄ , nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nagrinėjamo ginčo sprendimui, kadangi byloje yra sprendžiamas ginčas dėl įstatymų leidėjo įtvirtintų imperatyvių reikalavimų ir draudimų, susijusių su asmens teistumu, taikymu. Tai, kad Å¡alių darbo santykiai tęsėsi ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, atsakovo neveikimas, darbo sutarties Å¡alių nebendradarbiavimas, negali bÅ«ti laikoma pateisinama priežastimi nesilaikyti imperatyviųjų teisės normų.

48. Pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas teisės principas lex retro non agit ar, kad byloje ginčijamu teisiniu reglamentavimu yra įsiterpiama į anksčiau prasidėjusius ar pasibaigusius teisinius santykius, nėra.

49. DK 60 straipsnyje yra numatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, kurie priklauso ne nuo šalių – darbdavio ir darbuotojo, valios, bet nuo kitų objektyvių aplinkybių ar trečiųjų asmenų sprendimų.

50. Pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo, kai priimamas galutinis teismo sprendimas ar nuosprendis, pagal kurį darbuotojui skiriama bausmė, dėl kurios jis negali dirbti darbo.

51. DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieÅ¡tarauja įstatymams ir Å¡ių prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti, o darbuotojas nesutinka arba negali bÅ«ti perkeltas į kitÄ toje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ .

52. Darbdavys, gavęs DK 60 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ priežastį patvirtinantį dokumentÄ ar kitaip apie jÄ sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį (DK 60 straipsnio 2 dalis). Å io straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju nepriėmus sprendimo nurodytu laiku, priežastis nutraukti darbo sutartį laikoma pasibaigusia (DK 60 straipsnio 2 dalis).

53. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas gavęs duomenys iÅ¡ Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apie ieÅ¡kovės teistumÄ , turėjo pagrindÄ inicijuoti darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimÄ vadovaujantis DK 60 straipsniu. IeÅ¡kovės reikalavimai dėl 2021 m. gegužės 18 d. darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįsti, todėl atmestini. Dėl atleidimo pagrindo ir atsiskaitymo su ieÅ¡kove 54. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo sutartis nutraukta pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ pagrįstai, kadangi ieÅ¡kovės atžvilgiu nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio, pagal kurį jai bÅ«tų skirta bausmė, dėl kurios ji negali dirbti mokytojo darbo.

Nagrinėjamu atveju darbo sutartis turėjo būti nutraukta, ne remiantis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu, todėl ieškovės darbo sutarties nutraukimo pagrindas keistinas.

55. Pakeitus ieÅ¡kovės atleidimo pagrindÄ Ä¯ nustatytÄ Â DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte, taikytini ir atleidimo pagal šį straipsnį padariniai – ieÅ¡kovei priteisinta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 1602,05 Eur, iÅ¡eitinė iÅ¡moka (DK 60 straipsnio 3 dalis). 56. Nutraukus darbo sutartį su darbuotoju, darbdavys privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias gauti iÅ¡ darbdavio pinigų sumas (DK 146 straipsnis).

57. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

58. IeÅ¡kovei 2021 m. gegužės 18 d. buvo iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas ir visas jai priklausęs darbo užmokestis. Byloje konstatuota, kad ieÅ¡kovei atsakovas privalėjo iÅ¡mokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , ir tai turėjo bÅ«ti atlikta ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ â€“ 2021 m. gegužės 18 d., todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes.

59. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaitė atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009).

60. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi ieÅ¡kovei priteistinos trijų vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybos – 4806,15 Eur (3 mėn. x 1602,05 Eur). Teismo nuomone tokios netesybos yra pakankamos nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, taip pat proporcingumo, kaip bendrÄ jį teisės principÄ . Dėl dvigubo nubaudimo 61. IeÅ¡kovė teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pažeistas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis, Konstitucijos 31 straipsnyje ir BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas non bis in idem principas, t. y. niekas negali bÅ«ti baudžiamas du kartus už tÄ patį nusikaltimÄ .

62. Non bis in idem principas, drausdamas antrÄ kartÄ bausti tÄ patį asmenį už tÄ patį pažeidimÄ , nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas, taip pat nedraudžia už tÄ pačiÄ veikÄ bausti skirtingus asmenis ar bausti tÄ patį asmenį už skirtingas veikas. Už nusikalstamÄ veikÄ yra baudžiama bausme, tačiau jos paskyrimas nedraudžia nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui taikyti kitas atsakomybės rÅ«Å¡is ar nustatyti kitokio pobÅ«džio įstatymų nustatytus suvaržymus. Tokie apribojimai teismų praktikoje nėra vertinami kaip bausmė.

63. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei taikyta baudžiamoji atsakomybė ir darbo sutarties nutraukimas, dėl jos prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kurių negalima paÅ¡alinti, negali bÅ«ti vertinamas kaip baudimas du kartus už tÄ patį nusikaltimÄ , kadangi skiriasi Å¡ių teisinių reiÅ¡kinių pagrindai, esmė bei tikslai. Darbo sutarties nutraukimas nėra bausmė įstatymų nustatyta prasme. IeÅ¡kovės argumentai, susiję su dvigubo baudimo uždraudimo principo pažeidimu, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ 64. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.

65. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį TeismÄ , turi bÅ«ti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieÅ¡taravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-421/2018).

67. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbÄ nevertintina kaip absoliuti. Nurodyta nuostata neužkerta galimybės tam tikrais pagrindais apriboti priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

68. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbÄ gali bÅ«ti ribojama, jeigu laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį asmens teisių ir laisvių įstatymu negalima riboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. vasario 17 d., 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai).

69. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas ir nurodydamas neterminuotÄ draudimÄ dirbti mokytoju asmenims, teistiems ne už bet kokius, bet už sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, nepagrįstai ir neproporcingai siekiamam tikslui apribojo asmens, pripažinto kaltu dėl sunkaus ir labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo teisę laisvai pasirinkti darbÄ ir tai nagrinėjamu atveju neleidžia individualizuoti konkrečias asmeniui (ieÅ¡kovei) taikytinas ribojančias jo teises priemones. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad Å¡iuo atveju yra pažeista Konstitucijos 31 straipsnio nuostata, jog niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ (Å¡io sprendimo 61 – 63 punktai).

70. Teismui įvertinus nustatytas šios bylos faktines aplinkybes, byloje kilusio ginčo pobūdį, taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgus į aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį ir kitus sprendime išdėstytus motyvus, nekyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės nurodyto teisinio reguliavimo konstitucingumo ir jo galimo neatitikimo Konstitucijai.

71. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ atmestinas (CPK 3 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 72. Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinys atmestinas, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos jo patirtos ir raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

73. Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už advokato teisinę pagalbÄ bylÄ nagrinėjant teisme) ir 300 Eur už Å¡alių ginčo nagrinėjimÄ darbo ginčų komisijoje.

74. Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad besikreipusi į darbo ginčų komisijÄ ir Å¡iai nagrinėjant darbo ginÄÄ dėl teisės Å¡alis gali naudotis advokato paslaugomis, tačiau, vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, negali tikėtis turėtų iÅ¡laidų Å¡ioms paslaugoms atlyginimo priteisimo iÅ¡ antrosios Å¡alies ir turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje savo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018).

75. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika atsakovui iš ieškovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo teisme metu (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

76. IÅ¡ ieÅ¡kovės paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Nustatyti, kad 1995 m. spalio 2 d. darbo sutartis sudaryta tarp ieÅ¡kovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukta 2021 m. gegužės 18 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1602,05 Eur (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dviejų eurų ir 5 ct) (neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir 4806,15 Eur (keturių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡ių eurų ir 15 ct) netesybas (neatskaičius mokesčių). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė