41cc0ab0-2e3e-4e52-8a27-ddb340582a7a · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-929/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40872-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.12.1.1; 1.1.6.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A.

A., gynėjui advokatui Pavel Borkovski, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jÄ J.

A. atsakomybei pagal laidavimÄ , nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji, turėdama tikslÄ papirkti asmenis, turinčius teisę rinkti Lietuvos Respublikos Seimo narius, 2020 m. spalio 11 d., apie 12.00 val., savo automobiliu „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur pasiÅ«lė ten buvusiems asmenims, turintiems teisę balsuoti 2020 m. spalio 11 d.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, tai yra V. K., V. A., V. D. ir P. S., už jos pažadėtÄ atlygį – 0,5 litro talpos butelį degtinės balsuoti už jos nurodytÄ kandidatÄ bei politinę partijÄ ir tuo tikslu savo automobiliu nuvežti juos į balsavimo vietÄ bei po balsavimo parvežti juos atgal. V. K., V. A., V. D. ir P. S. sutikus su jos pasiÅ«lymu balsuoti už nurodytÄ atlygį, ji minėtu automobiliu nuvežė V. K. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), tikslu pasiimti pastarojo Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ .

Po to ji, tęsdama savo nusikalstamÄ sumanymÄ , nurodytu automobiliu veždama Å¡iuos asmenis į balsavimo vietÄ , savo automobilyje parodė V. K., V. A., V. D. ir P. S. dviejų balsavimo biuletenių pavyzdžius, viename iÅ¡ kurių pavadinimu „2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai Daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų“ biuletenyje aÅ¡tuntu numeriu buvo pažymėta politinė partija ,,(duomenys neskelbtini)“, o kitame pavadinimu „2020 m. spalio 11 d. LR Seimo rinkimai Vienmandatėje Medininkų rinkimų apygardoje Nr. (-)“ rinkimų biuletenyje buvo pažymėtas Å¡ios politinės partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius – Č.

O., nurodydama minėtiems asmenims balsavimo metu rinkimų biuleteniuose pažymėti bÅ«tent Å¡iÄ politinę partijÄ ir jos nurodytÄ kandidatÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos Seimo narius, nuvežė Å¡iuos asmenis netoli (duomenys neskelbtini) rinkimų apygardos Nr. (-)(duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės Nr. (-) balsavimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nurodydama pastariesiems nueiti į paminėtÄ balsavimo vietÄ ir balsuoti už jos nurodytÄ kandidatÄ ir politinę partijÄ . Po to pažadėjo juos nuvežti į namus ir perduoti pažadėtÄ atlygį – vienÄ 0,5 litro talpos degtinės butelį, kurį tuo tikslu 2020 m. spalio 11 d. 12.37 val., įsigijo UAB ,, I.“ priklausančioje parduotuvėje ,,A.“, esančioje (duomenys neskelbtini).

V. K., V. A., V. D. ir P. S. prabalsavus už jos nurodytÄ kandidatÄ ir politinę partijÄ bei sugrįžus į jos nurodytÄ vietÄ , esančiÄ apie 500 metrų atstumu nuo nurodytos balsavimo vietos, Å¡alia miÅ¡kelio prie (duomenys neskelbtini) kelio, planavo pastariesiems perduoti pažadėtÄ atlygį, bet to padaryti negalėjo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes jos automobilį sustabdė rinkimų stebėtojai, tačiau pažadėtÄ vienÄ 0,5 litro talpos butelį degtinės „N.“ 6,99 Eur vertės ir vienÄ 1 litro talpos alaus butelį „T.

T.“ 1,05 Eur vertės, 2020 m. spalio 11 d. apie 16.00-17.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jos nurodymu ir jai dalyvaujant pastarosios vyras M. Å . per tarpininkÄ T. P. perdavė V. A., P. S., V. K. ir V. D.. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – A.

A. pripažinti kalta pagal BK 172 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudÄ , kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bÅ«tų sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudÄ . 2.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , formaliai vertino BK 40 straipsnyje numatytų sÄ lygų egzistavimÄ , neatsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes, apibÅ«dinančias A.

A. veikos pavojingumo laipsnį, asmenybę, požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ . 2.2. Prokuroras skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. A. nepagrįstai nustatė vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų – asmens gailėjimÄ si (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). IÅ¡ pradžių A. A. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio, tačiau vėliau savo pozicijÄ pakeitė, pareiÅ¡kė norÄ , jog byla bÅ«tų nagrinėjama teisme ir pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant jos motinÄ .

Be to, šiuo aspektu skunde pažymima, kad A. A. teigia besigailinti savo poelgio, tačiau jos pačios argumentai, nurodyti 2021 m. sausio 8 d. apklausos metu, leidžia pagrįstai abejoti tokios atgailos nuoširdumu. Nurodo, kad jos pareiškimai dėl gailėjimosi yra deklaratyvaus pobūdžio, nulemti tik asmeninių interesų, tai yra siekio išvengti bet kokios atsakomybės ir iš to kylančių neigiamų padarinių – darbo netekimo, problemų dėl įsidarbinimo, finansinių sunkumų. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog A.

A. poelgis nebuvo planuotas ir įvyko spontaniÅ¡kai. Prokuroro įsitikinimu, Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia liudytojo V. D. parodymai, iÅ¡ kurių seka, kad dar keletÄ dienų prieÅ¡ rinkimus buvo aptartos aplinkybės dėl važiavimo balsuoti, nurodoma, už kÄ reikia balsuoti, ieÅ¡koma kitų balsuojančiu asmenų, ir nuo pokalbio su minėtu liudytoju iki rinkimų dienos A. A. turėjo galimybę įvertinti ir apgalvoti savo ketinimus bei jų atsisakyti, tačiau to nepadarė. 2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog J.

A. anksčiau nėra teista ar bausta administracine tvarka, charakterizuojama iÅ¡imtinai teigiamai ir palaiko glaudų ryšį su savo dukra, nesudaro pakankamo (objektyvaus) pagrindo teigti, kad ji BK 40 straipsnio prasme yra tinkama, tai yra teismo pasitikėjimo verta laiduotoja, turinti realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ A. A.. Prokuroro teigimu, Å¡ioje byloje nėra atskleistas nei J. A. vertybinis požiÅ«ris į A. A. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nei nurodytas bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dis – tai sudaro prielaidas manyti, kad J.

A. nevisiÅ¡kai supranta savo dukters padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir nevisiÅ¡kai suvokia savo, kaip laiduotojos, pareigas. Be to, nors A. A. teigia, kad jos tėvai jai yra autoritetas, į mamos nuomonę ji visada atsižvelgia, tačiau, kaip galima matyti, palaikomas artimas ryÅ¡ys su motina nuo nusikalstamos veikos padarymo jos nesulaikė. 2.4. Apibendrindamas skundo argumentus prokuroras akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiÄ sias teisės normas, iÅ¡imtinę prioritetinę reikÅ¡mę suteikė kaltinamosios A.

A. interesams ir dėl to priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, A. A. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o prokuroras – jį tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas 4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje prokuroro ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra teisėtas ir pagrįstas, visos sÄ lygos, bÅ«tinos Å¡io instituto taikymui, skundžiamame nuosprendyje nustatytos ir įvertintos teisingai. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo abejoti laiduotojos J. A. tinkamumu.

5. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. A. veiksmai atitinka tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 172 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Å is nusikaltimas yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Byloje buvo pateiktas J. A. praÅ¡ymas perduoti A. A. jos atsakomybei pagal laidavimÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su užstatu arba be jo, jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, gali atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai.

6. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. A. nepagrįstai nustatė vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų – asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas tada, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

Asmens gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, padeda teisėsaugos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019).

7. Apeliaciniame skunde prokuroras akcentuoja, kad A. A. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio, tačiau vėliau savo pozicijÄ pakeitė, tai yra pareiÅ¡kė norÄ , jog byla bÅ«tų nagrinėjama teisme ir pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro pozicija, kad kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ aplinkybę paneigia A.

A. vėliau procese iÅ¡reikÅ¡tas siekis bÅ«ti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Baudžiamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. visos proceso metu pripažino padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir detaliai nupasakojo jos padarymo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. apklausta parodė, kad 2020 m. spalio 11 d. V. A., V. K., V. D. ir P. S. už atlygį – degtinės butelį – pasiÅ«lė Seimo rinkimuose balsuoti už ,, (duomenys neskelbtini) ” politinę partijÄ ir jos kandidatÄ ÄŒ.

O.. Gailisi, jog parodė Å¡iems asmenims, kaip ir už kÄ reikia prabalsuoti, kad tuo tikslu nuvežė juos prie balsavimo vietos (duomenys neskelbtini) ir, po to, kai visi jie prabalsavo, tai yra 2020 m. spalio 11 d. apie 16-17 val., liepė savo vyrui M. Å . perduoti V. A. vienÄ butelį degtinės ir vienÄ butelį alaus, kaip atlygį, už jo ir kitų trijų vyrų balsavimÄ rinkimuose (t. 3, b. l. 30-31; 35-38; 58-59). AnalogiÅ¡kus parodymus A. A. davė ir apklausta teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 163-169).

Å ių parodymų analizė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltę, tiek ir esmines veikos padarymo aplinkybes A. A. pripažino bei gailėjosi savo elgesio nuo pat proceso pradžios, tai yra dar iki pateikto praÅ¡ymo atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu esanti grafa ,,įtariamojo pozicija“, kurioje pažymėta, kad A. A. savo kaltę pripažino pilnai, kÄ pats prokuroras vertino, kaip aplinkybe lengvinančia jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Todėl vien pasikeitusi A. A. pozicija dėl baudžiamojo proceso užbaigimo, negali bÅ«ti vertinama, kaip paneigianti kaltės pripažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos aplinkybę, tai yra sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo instituto taikymui.

8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su prokuroro skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad A. A. 2021 m. sausio 8 d. apklausos metu iÅ¡sakyti teiginiai dėl gailėjimosi yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio A. A., teismo praÅ¡ydama atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nurodė, kad iki motinystės atostogų ji dirbo (duomenys neskelbtini), o jeigu bus nuteista, ten dirbti negalės, kaip negalėsi dirbti ir valstybės tarnyboje (t. 3, b. l. 165-166), vis dėlto Å¡ie teiginiai, prieÅ¡ingai nei teigia prokuroras, savaime nepatvirtina, kad A.

A. atgaila yra nenuoÅ¡irdi. Pažymėtina, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės A. A. viso proceso metu davė iÅ¡samius ir teisingus parodymus, savo elgesiu nekėlė jokių kliūčių procesui, nemenkino savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, daug kartų pabrėžė, kad apgailestauja dėl tokio savo elgesio, patikino, kad nusikaltimas nebuvo planuotas, įvyko spontaniÅ¡kai, davė pažadÄ , kad ji gyvenime daugiau tokių dalykų niekada nedarys (t. 3, b. l. 163-169). Visos Å¡ios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad A.

A. nuoÅ¡irdžiai iÅ¡gyvena dėl savo neteisėtų veiksmų, kuriais rinkėjams, tai yra V. K., V. A., V. D., P. S., sutrukdė realizuoti jiems savo teisę rinkti, Å¡iuos savo veiksmus ji vertina kritiÅ¡kai, todėl jos prisipažinimas ir iÅ¡reikÅ¡tas gailestis pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisingai įvertinti, kaip atitinkantys BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ sÄ lygÄ .

9. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su prokuroro skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog A. A. poelgis nebuvo planuotas bei įvyko spontaniÅ¡kai, paneigia liudytojo V. D. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. D. nurodė, kad A. A. pasakė, jog jam reikia balsuoti už (duomenys neskelbtini) per Å¡iuos rinkimus, nes, jeigu rinkimus laimės lietuviai, tai visur uždarys lenkų mokyklas. Jis neplanavo balsuoti rinkimuose, bet sutiko, nes nenorėjo, kad uždarytų lenkų mokyklas.

A. A. jam pasakė, kad ji savo automobiliu jį nuveÅ¡ prie balsavimo vietos ir po balsavimo parveÅ¡ atgal į namus, jis dar paklaustų savo pažįstamų, ar jie važiuos balsuoti. 2020 m. spalio 11 d., apie 12.00 val., atvažiavo A.. Ji priėjo prie P. namo, kur buvo dar keturi asmenys, ir per atidarytÄ langÄ lenkiÅ¡kai pasakė – ,,važiuokime balsuoti“. Važiuojant balsuoti A. automobilyje jiems parodė už kÄ reikia balsuoti (t. 1, b. l. 124-125). IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad važiavimo balsuoti aplinkybės buvo suplanuotos, be to, nuo pokalbio su minėtu liudytoju iki rinkimų dienos praėjo kelios dienos, per jas A.

A. savo neteisėtų ketinimų neapmÄ stė ir jų neatsisakė, nors tam turėjo pakankamai laiko, todėl iÅ¡ tiesų negalima teigti, kad veika buvo padaryta spontaniÅ¡kai. Kita vertus, bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡i nusikalstama veika A. A. gyvenime yra atsitiktinė. Ji praeityje neteista ir nebausta už administracinių nusižengimų padarymÄ (t. 3, b. l. 153-154), ankstesnėje darbovietėje (duomenys neskelbtini) A. A. charakterizuojama itin teigiamai, kaip kruopÅ¡ti, pareiginga, besidominti įvairiomis gyvenimo sritimis, pasižyminti drausmingumu ir metodiÅ¡kumu.

Be to, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės rodo, kad rinkėjai buvo papirkti itin nedidelės vertės turtu – 0,5 litro dengtinės buteliu ,,N.“ ir 1 litro buteliu alaus ,,T. T.“, kurių bendra vertė tik 7,71 Eur. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai tikėti, kad A. A. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

10. Apeliaciniame skunde prokuroras kelia ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laiduotojos tinkamumo klausimÄ . Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laidavimo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan.

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

11. Pažymėtina, jog prokuroras pateiktame skunde neginčija laiduotojos teigiamų asmeninių savybių, jos charakteristikos, iÅ¡ kurios matyti, kad J. A. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neteista (t. 3, b. l. 153), nebausta administracine tvarka (t. 3, b. l. 154), daugiau nei 30 metų dirbo (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios vietos seniÅ«nijos J. A. yra charakterizuojama itin teigiamai, kaip turinti didelį autoritetÄ tarp vietinių gyventojų, darbÅ¡ti, atsakinga, sÄ Å¾ininga ir pareiginga gyventoja (t. 3, b. l. 157).

Prokuroro abejonės dėl J. A. tinkamumo bÅ«ti laiduotoja iÅ¡ esmės yra grindžiamos argumentu, kad byloje nėra atskleistas J. A. vertybinis požiÅ«ris į A. A. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nėra nurodytas bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dis, kas duoda pagrindo prielaidai, kad ji nevisiÅ¡kai suvokia dukters padaryto nusikaltimo pavojingumÄ bei savo, kaip laiduotojos, pareigas. Teisėjų kolegija su Å¡iuo skundo argumentu nesutinka. Apklausiama pirmosios instancijos teisme J. A. paaiÅ¡kino, kad apie nusikalstamÄ veikÄ iki dukros pasakojimo ji nieko nežinojo, apie tai jai papasakojo pati dukra.

Dukra gyvena (duomenys neskelbtini), aÅ¡tuonių kilometrų atstumu nuo jos. Ji dažnai pas jÄ atvažiuoja, apiperka jÄ maisto produktais, be to, ji dukrai padeda auginti vaikus. Laiduoti už dukrÄ sutinka, nes nori, kad ji neturėtų teistumo. Kalbėsis su dukra apie tai, kad ji daugiau nebenusikalstų (t 3, b. l. 67). Teisiamajame posėdyje apklausta A. A. nurodė, kad ji yra vienintelis vaikas Å¡eimoje, turi labai gerus santykius su mama, labai ja pasitiki. Jai tėvai yra autoritetas, į mamos nuomonę visada atsižvelgia, kai atsitiko Å¡is įvykis, ji pirmiausiai paskambino mamai (t. 3, b. l. 165-166).

Kreipdamasi į teismÄ paskutiniu žodžiu apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. A. papildomai pridÅ«rė, kad ji neteko tėčio, todėl mama planuoja keltis gyventi pas jÄ , taip jos įtaka jai bus dar didesnė. Dėl visų Å¡ių iÅ¡dėstytų aplinkybių teisėjų kolegija mano, kad J. A. tiek pagal savo asmenines savybes, tiek pagal daromÄ Ä¯takÄ yra tinkama bÅ«ti savo dukters A. A. laiduotoja. Pirmiau aptarti parodymai patvirtina, kad J. A. ir A. A. tarpusavio ryÅ¡ys yra itin artimas, dukrai ji yra autoritetas.

J. A. turi puikiÄ reputacijÄ , be to, apklausta pabrėžė, kad ji kalbėsis su dukra, kad pastaroji daugiau nebenusikalstų, patikino, kad apie dukters ketinimÄ nusikalsti ji nieko nežino, iki kol dukra pati apie tai nepapasakojo. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas neįžvelgia pagrindo abejoti J. A. teigiamos įtakos A. A. veiksmingu, todėl sprendžia, kad ji yra tinkama bÅ«ti laiduotoja.

12. Teismų praktikoje pažymima, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas humanizmo, atsakomybės diferencijavimo, teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, pagrįstai įžvelgė pagrindÄ pripažinti, jog A.

A. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinas. Ä®vertinęs tiek jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek jos asmenybę, teismas teisingai sprendė, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslai bus užtikrinti taikant A. A. BK 40 straipsnio nuostatas, tai yra atleidžiant jÄ nuo atsakomybės pagal laidavimÄ , nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , be užstato. Visos sÄ lygos, bÅ«tinos laidavimo instituto taikymui, teismo buvo įvertintos ir konstatuotos pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio atmesti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis