41cbc4b4-e916-45ea-b02c-3e582b8b2a88 · Alytaus apylinkės teismas

?Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2YT-5634-1023/2018 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00623-2018-4 Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 8 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovui advokatui Gintautui Malaveckui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. L., suinteresuotam asmeniui D.

M., suinteresuotam asmeniui K. L., suinteresuotam asmeniui L. L., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. L., D. M., K. L., L. L., Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VÄ® „Turto bankas“ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) pareiÅ¡kimu (b. l. 1-3) praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo dėdės V. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ pagal įstatymÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. PareiÅ¡kimas grindžiamas tuo, jog pareiÅ¡kėjo dėdė V. L. mirė (duomenys neskelbtini) V. L. mirties dienÄ jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Pagal įraÅ¡Ä BirÅ¡tono seniÅ«nijos namų Å«kio knygoje Nr. 4, (duomenys neskelbtini), V.

L., priklausė gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)), statytas 1914 metais, ir kiemo rÅ«sys ((duomenys neskelbtini)), statytas 1930 m., esantys (duomenys neskelbtini). Å iuos statinius V. L. paveldėjo kaip kolÅ«kinio kiemo narys. V. L. mirė nevedęs. Duomenų apie vaikus nėra. V. L. dar iki mirties rÅ«pinosi pareiÅ¡kėjas, nuveždavo pas gydytojus, atveždavo maisto, padėjo prižiÅ«rėti namų valdÄ , statinius, prie namo esančioje namų valdoje pasodindavo daržovių, bulvių. RÅ«pinosi dėdės V.

L. laidotuvėmis, ir Å¡iuo metu prižiÅ«ri kapavietę. Po V. L. mirties jis ir toliau rÅ«pinosi statiniais (gyvenamu namu ir kitais statiniais), esančioje valdoje pasisodindavo daržovių, bulvių, naudojosi sodu. Po V. L. mirties nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti mirusiojo giminaičiai dėl teisinio neiÅ¡prusimo į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Bendru visų giminaičių ir V. L. sutarimu, po dėdės mirties kilnojamas ir nekilnojamas turtas turėjo bÅ«ti paliktas pareiÅ¡kėjui.

Ä® mirusio V. L. palikimÄ neužvesta paveldėjimo byla. Nors nustatytu laiku ir nesikreipė į notarinę kontorÄ dėl palikimo, manė, kad jam bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kadangi per Å¡eÅ¡is mėnesius po dėdės mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo palikimÄ . Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į dėdės palikimÄ pagal įstatymÄ nėra, todėl kreipiasi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas A.

L. prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, papildomai nurodė (2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 3 min. 10 sek. iki 09 min. 11 sek.), kad jo dėdė buvo vieniÅ¡as, vaikų neturėjo, todėl jis, kaip arčiausiai iÅ¡ visų savo brolių ir seserų gyvenantis, rÅ«pinosi dėde. Kai dėdė jau buvo nelabai stiprus, padėdavo jam tvarkytis namus, atveždavo maisto, sutvarkė kaminus, krosnį, rÅ«sį, žiemÄ nustumdydavo sniegÄ . Kai visai suprastėjo dėdei sveikata, tai jį perkėlė į senelių namus, iÅ¡ kurių vis atveždavo pabÅ«ti į sodybÄ .

Kai dėdė mirė rÅ«pinosi jo laidotuvėmis, toliau prižiÅ«rėjo jo sodybÄ , tvarkė sodÄ , prižiÅ«ri dėdės kapavietę. PareiÅ¡kėjo A. L. atstovas advokatas Gintautas Malaveckas teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ palaikė, jį pagrindė teisiniais argumentais. Suinteresuotas asmuo V. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 55). Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ (b. l. 60), kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu sutinka.

Prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys K. L., L. L., D. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 56, 57, 59). Per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimų į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , nepateikė praÅ¡ymų bylos nagrinėjimÄ atidėti, todėl civilinė byla iÅ¡nagrinėta minėtiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 52).

Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ (b. l. 45-46), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 53).

Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ (b. l. 35-36), kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo juridinio fakto nustatymui neprieÅ¡taraus, jeigu pareiÅ¡kėjas teismui pateiks jį patvirtinančius įrodymus. Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas dviem bÅ«dais: kai palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti, arba padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymÄ ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė V. L. (b. l. 5). PareiÅ¡kėjas yra V. L. sÅ«nėnas (b. l. 4, 6-8). Paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas (b. l. 16). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pareiÅ¡kėjo dėdei V. L. įregistruoto nekilnojamojo turto nepriklausė (b. l. 19), tačiau pagal įraÅ¡Ä BirÅ¡tono seniÅ«nijos namų Å«kio knygoje Nr. 4, (duomenys neskelbtini), V.

L., priklausė gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)), statytas 1914 metais, ir kiemo rÅ«sys ((duomenys neskelbtini)), statytas 1930 m., esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 20-21). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po savo dėdės V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ pagal įstatymÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Kaip minėta, įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Tačiau jei įpėdinis nurodytu bÅ«du palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vienÄ , lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimÄ priėmė ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumÄ â€“ Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį ir įpėdinio elgesį su Å¡iuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A.

O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. V. W. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimÄ aptariamu bÅ«du, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis tokį reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj po savo dėdės V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ pagal įstatymÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, įrodo, tai, kad pareiÅ¡kėjas nepertraukiamai, iÅ¡karto po dėdės mirties ir toliau rÅ«pinosi dėdei priklausiusiais pastatais, sodu, daržu, jame sodino daržoves, gyvulius ganė, obuolius tvarkydavo, medžius genėdavo, rÅ«pinosi dėdės laidotuvėmis, prižiÅ«ri jo kapavietę.

Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos – M. S. J. ir M. D. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), kurios parodė (2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 10 min. 35 sek. iki 21 min. 13 sek.), kad pareiÅ¡kėjas iki mirties rÅ«pinosi dėde V. L., kuris visÄ savo turtÄ norėjo jam ir palikti, o po dėdės mirties V. L. toliau prižiÅ«rėjo dėdei priklausiusiÄ sodybÄ , kaminÄ tvarkė, sodÄ , rÅ«pinosi dėdės laidotuvėmis. Ginčo su kitais asmenimis dėl V.

L. palikimo priėmimo nėra. Pateikti įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas A. L. po savo dėdės V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjo V. L. turtÄ nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip visiÅ¡kai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimÄ , sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 16,11 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra didesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ po V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 16,11 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 11 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus. Teisėja Vaida Baumilė