2017-08-03 Nr. AB-14887-3-61-3-03619-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Č. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-08-03 Nr. AB-14887-3-61-3-03619-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas S. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 21–22), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir VĮ „Regitra“) 2015 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-2722 „Dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo“ ir įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2013 m. birželio 21 d.
Full text
Administracinė byla Nr. A-839-1062/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03619-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Č. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas S. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 21–22), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir VĮ „Regitra“) 2015 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-2722 „Dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo“ ir įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2013 m. birželio 21 d.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. spalio 30 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 169 punktu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-3101672-13 jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda. 2015 m. birželio 16 d. nuvykęs į VĮ „Regitra“ pasikeisti 2013 m. birželio 21 d. išduoto vairuotojo pažymėjimo, gavo pranešimą, kad atsisakoma išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, nes nebaigtas papildomas vairuotojų mokymas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas netinkamai taikė teisės aktus, kadangi pažeidimas padarytas dar neįsigaliojus naujoms įstatymo nuostatoms.
Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepimu į skundą (b. l. 27–29) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2015 m. birželio 16 d. pareiškėjui atvykus į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą pasikeisti 2013 m. birželio 21 d. išduotą pažymėjimą į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 7 d. padarė KET 169 punkto pažeidimą, už kurį 2013 m. spalio 30 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-3101672-13 paskirta bauda, taip pat jis nebaigė papildomų pradedančiųjų vairuotojų mokymų. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Įstatymas) 2 straipsnio 40 dalimi, 22 straipsnio 5 dalimi ir 24 straipsnio 9 dalimi, pareiškėjui negalėjo būti išduotas (pakeistas) naujas vairuotojo pažymėjimas. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo nuostatos įsigaliojo 2013 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 6-1, 27-1 straipsniais įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 26 straipsnio 2 dalį, o ne 2014 m. liepos 1 d., kaip teigė pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kad per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo nebaigė pradedantiesiems vairuotojams skirtų papildomų mokymų, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, 24 straipsnio 9 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 ir 452 punktais, pareiškėjas prarado teisę vairuoti transporto priemones, o jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas negalėjo būti keičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 1 d. sprendimu (b. l. 70–72) atmetė pareiškėjo S. Č. skundą.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ 2015 m. birželio 29 d. rašto Nr. (1.19)-24-2722, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui išduotą 2 metus galiojusį laikinąjį vairuotojo pažymėjimą į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 7 d. padarė KET 169 punkto pažeidimą, už kurį 2013 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-3101672-13 jam paskirta bauda, ir nepabaigė papildomo vairuotojų mokymo. VĮ „Regitra“ 2015 m. birželio 16 d. pranešimu atsisakė išduoti (pakeisti) vairuotojo pažymėjimą, kadangi pareiškėjas nustatyta tvarka neužbaigė papildomo vairuotojų mokymo.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo (nuo 2013 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 2 straipsnio 34 dalimi, 22 straipsnio 5 dalimi, 24 straipsnio 9 dalimi. Teismas padarė išvadą, kad priešingai nei nurodė pareiškėjas, jau administracinio teisės pažeidimo padarymo metu (2013 m. rugpjūčio 7 d.) galiojo Įstatymo 2 straipsnio 34 dalies, 22 straipsnio 5 dalies, 24 straipsnio 9 dalies nuostatos, kurios įpareigojo pareiškėją, pažeidusį KET reikalavimą, už kurį Įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, baigti papildomą vairuotojų mokymą. Be to, net ir pareiškėjo pateikto į bylą Pakeitimo įstatymo teksto 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Įstatymo 2 straipsnio 40 dalis, taip pat Pakeitimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis (teismo pastaba – Įstatymo 22 straipsnio 5 dalis) ir 17 straipsnio 6 dalis (teismo pastaba – Įstatymo 24 straipsnio 9 dalis) įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
Teismas, įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusias faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, priėjo išvados, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas padarė KET pažeidimą, už kurį pagal Įstatymo 2 straipsnio 34 dalies nuostatas, turi pabaigti papildomą vairuotojų mokymą. Per Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą pareiškėjas papildomo vairuotojų mokymo nebaigė. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Įstatymo 24 straipsnio 9 dalies nuostatomis, teismas pripažino, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjui išduotą 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
III. Pareiškėjas S. Č. apeliaciniu skundu (b. l. 77–78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Pareiškėjas paaiškina, kad KET pažeidimo dieną, t. y. 2013 m. rugpjūčio 7 d., jam nebuvo žinoma apie papildomus vairuotojų mokymus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 patvirtintas Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašas įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d. Teismas neatskleidė bylos esmės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3-363 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarkos aprašo II skyriuje yra tik aptarta pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo trukmė. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija) nustatyta tvarka jis turėjo baigti papildomus vairuotojų mokymus, kurie atitinka reikalavimus, keliamus pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems KET, iki 2014 m. rugpjūčio 7 d. Apie tai jis sužinojo 2015 m. birželio 16 d. Atsakovas pasielgė nesąžiningai ir neteisėtai, nes apie galimybę lankyti papildomus mokymus nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 7 d. nepranešė, tačiau 2015 m. birželio 16 d. konstatavo papildomų mokymų nebaigimą ir teisės vairuoti praradimą.
Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepimu (b. l. 88–89) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad 2015 m. birželio 16 d. pareiškėjui atvykus pasikeisti 2013 m. birželio 21 d. išduotą 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą į 10 metų galiojantį pažymėjimą buvo nustatyta, jog jis neįvykdė Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytos pareigos pabaigti papildomą vairuotojų mokymą per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos, todėl jam negali būti išduotas 10 metų galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Pažymi, kad eismo saugumo Lietuvos Respublikoje užtikrinimas yra susietas su eismo dalyvių pareigų, kurias nustato teisės aktai, nepriekaištingu vykdymu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas galėjo ir privalėjo žinoti apie teisinį reguliavimą bei reikalavimą per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos baigti papildomą vairuotojų mokymą. VĮ „Regitra“ nėra įpareigota pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems KET, siųsti pranešimus apie tai, kad jie privalo baigti papildomus vairuotojų mokymus. Pareiškėjas galimybę baigti papildomus mokymus turėjo nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d., t. y. nuo pažeidimo padarymo dienos, tiek Motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarkos aprašo (galiojusio nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.), tiek Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo (įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d.) nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Tikrinamu atveju vyksta ginčas dėl VĮ „Regitra“ atsisakymo pareiškėjo 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
Skundžiamą sprendimą VĮ „Regitra“ priėmė atsižvelgdama į tai, pareiškėjas kaip pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą, už kurį Įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos nebaigė papildomo vairuotojų mokymo (Įstatymo 22 str. 5 d., 24 str. 9 d. bei Taisyklių 45 ir 452 p.) (b. l. 3–4, 18).
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 46 dalį (iki 2014 m. liepos 1 d. galiojusios šio straipsnio redakcijos – 39 d.), pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi iki 2014 m. liepos 1 d.) numatė, jog pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Pradedantysis vairuotojas gali pakeisti šį pažymėjimą į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą tik užbaigęs papildomus vairuotojų mokymus pagal nustatytą tvarką. Nuo 2013 m. liepos 1 d. aktuali Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalis numato, jog pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtų nuostatų prasmę, 2016 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-529-662/2016, 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2801-575/2016 konstatavo, kad pradedantieji vairuotojai, atitinkantys šias sąlygas, – per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata – 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo. Neatitinkant minėtų sąlygų, t. y. per 2 metus pažeidus KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlus eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata, pradedantieji vairuotojai 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą tik per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos baigę papildomą vairuotojų mokymą. Pažymėtina, jog papildomo vairuotojų mokymo sąvoką įtvirtina Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 dalis (iki 2014 m. liepos 1 d. galiojusios šio straipsnio redakcijos – 34 d.).
Nustatyta, kad pareiškėjui 2013 m. birželio 21 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 2 metus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas 2013 m. spalio 30 d. nutarimu pripažino S. Č. kaltu nesilaikius važiavimo per sankryžas tvarkos (KET 169 p.) ir už tai pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį skyrė jam administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą (b. l. 6, 17). Todėl po šio įvykio pareiškėjui pageidaujant 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos (pažeidimas padarytas 2013 m. rugpjūčio 7 d., taigi iki 2014 m. rugpjūčio 7 d.) buvo privalu baigti papildomą vairuotojų mokymą. Pagal nuo 2013 m. liepos 1 d. galiojančią Įstatymo 24 straipsnio 9 dalį (kaip matyti, ši nuostata įsigaliojo mėnesiu anksčiau nei pareiškėjas padarė KET pažeidimą), pradedantysis vairuotojas, per šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tokiu atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.
Per laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimus, papildomo mokymo organizavimo ir vykdymo tvarką nustatė Motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3-363, o nuo 2014 m. liepos 1 d. jį pakeitė Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86.
Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu terminu (ir iki skundo teismui padavimo) nesikreipė dėl paminėtos teisės realizavimo, t. y. nesiekė baigti papildomo vairuotojų mokymo, ir atitinkamai negalėjo susidurti su konkrečiomis teisinėmis ar praktinėmis kliūtimis, todėl šio mokymo proceso turinio aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą atsižvelgiant į jame išdėstytus argumentus, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ramutė Ruškytė
Dalia Višinskienė