41ca49e0-00c2-4ffc-a620-89863afa95cb · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Daiva Kazlauskienė                                                                                Nuorašas                                                                 Pranešėjas Stasys Punys                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-733-166/2014Teisėjas R.

R.              Teisėja Aldona Tumelionytė                                                     Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03506-2012                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1.;1.1.8.1.; (S)                                                                                                                                                                                                        2.4.6.3.;2.4.6.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Virginijos Å vedienės, Rositos Patackienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,gynėjui advokatui Vytautui Antanėliui,nuteistajai V. S.,nukentėjusiajam V. S.,jo atstovui advokatui Aivarui Å kėmai,vertėjai Irinai Siniavskai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo:                                       V. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 146 str. 2 d. ir skirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams atidedant bausmės vykdymÄ Â 1(vieneriems) metams ir įpareigota jai neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ Â vykdančios institucijos leidimo.                                       V.

S. priteista iÅ¡ V. S. 500 ( penki Å¡imtai ) Lt neturtinei žalai atlyginti.                                       V. S. priteista iÅ¡Â V. S. 1500 (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai) Lt nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.                                       Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė :

V. S. nuteista už tai, kad veikdama kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2012-09-06, apie 13.40 val., prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam V. S. laisvę, tai yra su tyrimo metu nenustatyta moterimi įstÅ«mė jį į liftÄ , po ko įsodino jį į automobilį VW Transporter rudos spalvos, kurį vairavo tyrimo metu nenustatytas vyras, ir nuvežė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei laikė jį ten daugiau nei 48 valandas iki 2012-09-13, tuo padarydama nukentėjusiajam V.

S. moralinę žalÄ . Å iais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.Apeliaciniu skundu nuteistoji V. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog teismas priimdamas apeliantės atžvilgiu nuosprendį neatkreipė dėmesio į tai, kad 2012-09-06 ji su sutuoktiniu- nukentėjusiuoju V. S. tuo metu gyveno santuokoje, santuoka buvo nutraukta tik 2013-06-19.

Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis V. S. serga psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį ir jam yra iÅ¡sivystęs priklausomybės sindromas su asmens degradacijos požymiais, kÄ patvirtino Teismo psichikos, teismo psichologų 2012-05-17 aktas bei teismas savo nuosprendžiu. Apeliantės manymu nukentėjusysis jos atžvilgiu galėjo duoti neteisingus parodymus ir iÅ¡sigalvoti nebÅ«tus dalykus. Apeliantė pažymi, kad teismas vertindamas byloje surinktÄ medžiagÄ neatsižvelgė į V. S. sveikatos stovį, o jo parodymams suteikė prioritetÄ .

Pasak apeliantės V. S. tomis dienomis buvo pavojingas, tai patvirtino, liudytojas (gydytojas) I. D.. Liudytojo teigimu jį reikėjo vežti į ligoninę, kas ir buvo padaryta. Apeliantė nurodo ir tai, kad O. K. parodymai yra labai prieštaringi. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė nukentėjusiojo nesulaikė, prieš jį fizinio ar psichinio smurto nevartojo ir jis niekur nebuvo uždarytas ar izoliuotas, jo laisvė nebuvo varžoma. Pasak apeliantės V. S. savo noru ar dėl savo psichinės būsenos nevisiškai buvo orientuotas.

Tačiau neteisingos nuomonės buvo laikomasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. PraÅ¡oma atkreipti dėmesį ir tai, kad į policijÄ kreipėsi ne pats nukentėjusysis. Skunde nurodoma, kad teismas taip pat neatkreipė dėmesio ir į tai, kad tokio pobÅ«džio nusikaltimas galimas padaryti tik esant tiesioginei tyčiai, tačiau pirmos instancijos teismas Å¡ių motyvų netyrė ir savo nuosprendyje nenurodė. Pasak apeliantės jos tikslas buvo nukentėjusiajam padėti iÅ¡bristi iÅ¡ alkoholio liÅ«no ir tai reikia suprasti kaip bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ , nes jam buvo bÅ«tinas gydymas.

Taip pat praÅ¡oma teismÄ atkreipti dėmesį į tai, kad tuo metu jie buvo vyras ir žmona, juos siejo artimi Å¡eimyniniai santykiai. Apeliantės manymu ikiteisminis tyrimas ir teismas, jos ir vyro atžvilgiu turėjo taikyti įstatymus kurie reglamentuoja santykius Å¡eimoje.Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovas advokatas, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios V. S. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Apeliacinis skundas atmetamas dalyje dėl nuteisimo pagal LR BK 146 str. 2 d., bausmės trukmė mažintina.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 326 str. 2 d. 2 p.; 328 str. 2 p.). Dėl V. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, visapusiÅ¡kai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad V.

S. padarė LR BK 146 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ . Apeliantė neigia dalyvavusi jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 146 str. 2 d. padaryme ir praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti, tačiau tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegijos vertintina, kaip pasirinktas gynybos bÅ«das bei mėginimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimÄ , kadangi tai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir nuteistosios V. S. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nors nuteistoji V.

S. neigia kaltę, jog V. S. neteisėtai atėmė laisvę, tačiau jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo V. S., liudytojos Z. D., iÅ¡ dalies liudytojų N. G., S. K., I. D., I. P., parodymais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistosios V. S. kaltę bei leidžia atmesti apeliantės pasirinktÄ nepagrįstÄ gynybos versijÄ . BK 146 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ laisvės atėmimÄ .

Å io įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali bÅ«ti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant iÅ¡eiti grasinimo bÅ«du ir pan.); fiziÅ¡kai suvaržant žmogaus judesius (suriÅ¡ant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iÅ¡ vienos vietos į kitÄ ir laikant nelaisvėje Å¡ioje vietoje.

Neteisėtas laisvės atėmimas gali bÅ«ti padaromas tiek naudojant fizinę jėgÄ , grasinimus, tiek apgaulės bÅ«du. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliÄ ja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės bÅ«klės sudarymu arba su Å¡ios bÅ«klės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. šį nusikaltimÄ darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia.

Motyvai ir tikslai gali bÅ«ti įvairÅ«s: savanaudiÅ¡kumas, kerÅ¡tas, pavyduliavimas, chuliganiÅ¡kos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors bÅ«ti arba turint tikslÄ palengvinti kito nusikaltimo padarymÄ ar pan.Nuteistoji V. S. neigdama savo kaltę, iÅ¡ esmės apeliuoja į nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę ir jo parodymus, nurodo, jog nukentėjusysis jos atžvilgiu galėjo duoti neteisingus parodymus ir iÅ¡sigalvoti nebÅ«tus dalykus. Pirmiausiai pažymėtina, jog nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo parodymai yra iÅ¡galvoti ar nepatikimi.

PrieÅ¡ingai, nukentėjusysis V. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis buvo priverstinai įstumtas į liftÄ , prieÅ¡ savo valiÄ iÅ¡vežtas ir laikomas bute. Tai, kad nukentėjusysis tokių aplinkybių neiÅ¡sigalvojo, patvirtina liudytojos Z. D. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad ji žiÅ«rėjusi pro durų akutę ir mačiusi, kad prie lifto moteris griebusi V. S. už rankos ir stÅ«musi į liftÄ , o kita moteris buvusi lifte, jį į liftÄ Ä¯traukė. Liudytoja parodė, kad V. S. nerėkė, tačiau prieÅ¡inosi, laikėsi atsirėmęs į durų staktÄ , į liftÄ buvo nuvilktas jėga.

Taigi tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos Z. D. parodymai patvirtina, kad V. S. iÅ¡ buto buvo iÅ¡vestas ne savo noru, be to panaudojant fizinę jėga. Liudytoja N. G. parodė, kad V. S. atidarius buto duris, ji girdėjo V. S. su kažkuo Å¡nekantis, girdėjo užsidarančias lifto duris, Å¡aukiant kaimynę, kad pagrobė ViktorÄ , po ko liudytoja N. G. apie įvykį pranešė policijai. 2012-09-06 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2012-09-06, apie 14.35 val., nuvykus pagal gautÄ praneÅ¡imÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2012-09-06, apie 13.47 val., iÅ¡ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 8 aukÅ¡to, bendrojo naudojimo koridoriaus dvi moterys jėga įstÅ«mė V.

S. į liftÄ ir iÅ¡vyko. Sugyventinė N. G. įtaria, kad V. S. pavogė jo žmona V. S.. Å iuo atveju teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie dėl įvykio aplinkybių nuo pat pradžių buvo pakankamai nuoseklÅ«s, be to jo elgesys ir bÅ«sena pilnai atitinka iÅ¡dėstytas įvykio aplinkybes, sutampa su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiojo parodymai yra iÅ¡galvoti ar neatitinka tikrovės atmestinas, kaip nepagrįstas.

Taip pat nuteistoji V. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiojo nelaikė, prieÅ¡ jį fizinio ar psichinio smurto nevartojo, jis niekur nebuvo uždarytas ar izoliuotas, jo laisvė nebuvo varžoma. Tačiau tokie nuteistosios teiginiai paneigiami byloje esančiais duomenimis, kurie prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, patvirtina, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytoja Z. D. parodė, kad V. S. jėga buvo įstumtas į liftÄ , kad jis prieÅ¡inosi, bandė laikytis atsirėmęs į durų staktÄ .

Be to liudytoja Z. D. parodė, kad jai išėjus iÅ¡ buto ir paklausus kas vyksta, V. S. nieko neatsakė, tačiau buvo iÅ¡blyÅ¡kęs, drebėjo, buvo iÅ¡sigandęs. Pats nukentėjusysis V. S. parodė, jog jam buvo Å¡okas, jis buvo gÄ sdinamas, jog V. S. turi įtakingu draugų, kad jį pagrobs ir pakas po berželiu, jam buvo grasinama. Vertinant tokius nukentėjusiojo parodymus matyti, kad jis buvo Å¡oke, įbaugintas ir jau vien dėl to nebandė prieÅ¡intis vedamas į liftÄ ar iÅ¡eiti iÅ¡ buto, kuriame buvo laikomas.

Pažymėtina ir tai, jog vertinant įvykio aplinkybes ar nukentėjusysis su V. S. ėjo savo noru ar prieÅ¡ savo valiÄ , negalima neatsižvelgti ir į tai, kad V. S. buvo tik su apatiniais rÅ«bais, Å¡lepetėmis, kas kelia pagrįstų abejonių, kad V. S. taip apsirengęs išėjo savo noru, juolab, kad aptariamas įvykis buvo rugsėjo mėnesį. Tai, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį V. S. buvo panaudota fizinė jėga stumiant jį liftÄ , nukentėjusiojo paėmimas tik su apatiniais rÅ«bais nesuteikiant galimybės tinkamai pasiruoÅ¡ti, teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokie paėmimo veiksmai buvo panaudoti prieÅ¡ jo valiÄ ir įrodo, V.

S. neteisėtus veiksmus bei neteisėtÄ nukentėjusiojo laisvės atėmimÄ . Kaip jau buvo minėta, nuteistoji V. S. apeliuoja ir į nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktÄ medžiagÄ , neatsižvelgė į V. S. sveikatos stovį. Sutiktina, kad Å¡ioje byloje svarbiÄ reikÅ¡mę turi ir V. S. sveikatos bÅ«klė. Kad nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klė buvo prasta, patvirtina ir liudytojas daktaras I. D., kuris parodė, jog atvykęs į butÄ , kuriame buvo laikomas nukentėjusysis, rado pacientÄ (V.

S.), kuris drebėjo, prakaitavo, buvo iÅ¡sekęs, sakė, jog gydėsi dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kad buvo ilgas vartojimas. Liudytoja I. P. parodė, kad V. S. į ligoninę buvo atvežtas sunkios bÅ«senos. Pasak liudytojos S. K., V. S. bute atrodė negerai, negalėjo atsikelti. Pati nuteistoji taipogi nurodo, kad V. S. jautėsi prastai. Neabejotinai Å¡ios aplinkybės turėjo reikÅ¡mės nukentėjusiajam tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo buvimo per prievartÄ bute. Kai tuo tarpu iÅ¡ ligoninės, kurioje jam suteiktas atitinkamas gydymas, V.

S. paskambino N. G., po ko atvažiavęs advokatas V. S. iÅ¡ ligoninės parsivežė. Tuo tarpu nuteistoji V. S. nurodo, jog tuo metu V. S. buvo jos sutuoktinis ir jos tikslas buvo jam padėti iÅ¡bristi iÅ¡ alkoholio liÅ«no. IÅ¡ tiesų, byloje yra 2012-05-17 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, iÅ¡ kurio matyti, kad V. S. tuo metu buvo psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas su asmenybės degradacijos požymiais. Tačiau nepaisant to, kad nuteistoji suvaržydama nukentėjusiajam pasirinkti savo buvimo vietÄ , turėjo tikslÄ , kaip teigia ji pati, užkirsti keliÄ jam vartoti alkoholį, nepaÅ¡alina jos veiksmų neteisėtumo, kadangi įstatymas privačiam asmeniui nesuteikia teisės fiziÅ¡kai apriboti kito asmens, tarp jų ir Å¡eimos nario, laisvės, todėl neteisėtas laisvės atėmimas prieÅ¡ asmens valiÄ , kad ir dėl gerų paskatų, teisiÅ¡kai nepriimtinas ir uždraustas baudžiamojo įstatymo.

Kaip jau buvo minėta, nusikaltimas, numatytas BK 146 str. 2 d. padaromas tiesiogine tyčia, t.y. šį nusikaltimÄ darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo – neteisėtai ir to siekia. Nagrinėjamu atveju nuteistoji V. S. nurodo, kad buvo vedama gerų paskatų – iÅ¡gydyti tuometinį sutuoktinį nuo alkoholizmo, tačiau nuteistosios nurodytos paskatos neÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės, nes tÄ ji padarė prieÅ¡ V. S. valiÄ , apeliuodama į jo sveikatos bÅ«klę, panaudojant fizinius veiksmus bei psichologinį smurtÄ , tyčia suvaržė jo laisvę ir tokia veika atitinka LR BK 146 str. 2 d. sudėtį.

Apeliaciniame skunde nurodytų tam tikrų įvykio detalių nesutapimai, tame tarpe ir apeliantės nurodyti argumentai dėl liudytojos O. K. parodymų, nepaneigia nuteistosios kaltės.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliantės teiginius, jog ji nėra kalta dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir iÅ¡analizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių.

Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad bÅ«tų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Nagrinėjamu atveju veikos kvalifikacija teisinga, civilinio ieÅ¡kinio klausimas iÅ¡spręstas tinkamai, todėl Å¡ioje dalyje nuteistosios V. S. apeliacinis skundas atmestinas. Dėl bausmės Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. S. pripažino kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 146 str. 2 d. ir skyrė laisvės atėmimÄ 1 metams 3 mėnesiams atidedant bausmės vykdymÄ vieneriems metams ir įpareigojo jos neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

BK 146 straipsnio 2 dalies sankcija numato areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki ketverių metų. Nors Å¡io straipsnio sankcija numato ir alternatyviÄ bausmę – areÅ¡tÄ , tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad parinkta laisvės atėmimo bausmės rÅ«Å¡is, jÄ atidedant yra teisinga. Ä®statymas už šį nusikaltimÄ numato areÅ¡to bausmę, tačiau tokia bausmė nuteistajai iÅ¡ esmės bÅ«tų nepalankesnė, bÅ«tų apsunkinta jos padėtis, kadangi nuteistajai realiai reikėtų atlikti, kad ir trumpalaikį, tačiau laisvės atėmimÄ .

Todėl Å¡iuo atveju V. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė, jÄ atidedant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra tinkamos rÅ«Å¡ies ir teisinga. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dalyje dėl paskirtos bausmės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendis keistinas, dėl netinkamai paskirtos bausmės ( BPK 326 str. 2 d. 2 p.; 328 str. 2 p.).Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo parinktas laisvės atėmimo terminas, kolegijos vertinimu aiÅ¡kiai per griežtas, prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės paskirčiai.

Teisėjų kolegija mažindama bausmės dydį dar kartÄ atsižvelgia į jau aptartas aplinkybes, į tai, kad sunkesnių pasekmių nusikaltimo padarymu nukentėjusiajam nėra, į nuteistÄ jÄ ir nukentėjusįjį siejusius santykius, apeliantę charakterizuojančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos pavojingumo laipsnį, teisingumo, proporcingumo principus ir atitinkamai mažina pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės trukmę. Mažesnė nuteistajai V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė, kolegijos nuomone, bus proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, nuteistosios asmenybei ir užtikrins teisingumo įgyvendinimÄ .

Dėl nukentėjusiojo atstovo advokato praÅ¡ymo priteisti proceso iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme Nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas praÅ¡o priteisti advokato iÅ¡laidas už atstovavimÄ baudžiamojoje byloje nagrinėjant nuteistosios V. S. apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teisme. Nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė teismui 2014-10-07 pinigų priėmimo kvitÄ (serija LAT Nr. 592742), patvirtinantį 423,50 Lt sumokėjimÄ advokatui už atstovavimÄ , patarimÄ apeliacinės instancijos teisme.Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2008). Nagrinėjamojoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistosios V.

S. ir tenkintinas iÅ¡ dalies. Nors apeliacinės instancijos teismas netenkino nuteistosios skundo dėl kaltės ir nepriėmė iÅ¡teisinamojo nuosprendžio, tačiau buvo sumažinta nuteistajai V. S. paskirta bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo priteisti nukentėjusiojo turėtų iÅ¡laidų advokatui iÅ¡ nuteistosios. Vertintina ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo tas pats advokatas dalyvavo baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur jam už atstovavimÄ buvo priteista 1500 Lt, įvykio aplinkybės jam buvo žinomos, į apeliacinį skundÄ atsikirtimų pateikta nebuvo, nebuvo suraÅ¡yta papildomų procesinių dokumentų, o tai, be jokios abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sÄ naudas, teikiant teisines paslaugas nukentėjusiajam.

Dėl Å¡ių priežasčių bei atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , nukentėjusiojo V. S. atstovo advokato praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistosios – netenkintinas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., n u s p r e n d ė:              nuteistosios V. S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti.             V.

S. pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. paskirtÄ 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 mėnesių laisvės atėmimo, paliekant taikytÄ LR BK 75 str. numatytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ vieneriems metams ir įpareigojant jÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.              KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkas             (paraÅ¡as)                                                                              Stasys Punys              Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                                        Rosita Patackienė                                                                                                                                                Virginija Å vedienė             NuoraÅ¡as tikras:             Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Stasys Punys