41c84af2-d3fe-47f2-bba2-2f4c380e0a00 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-478/2022 Proceso Nr. 1-01-1-01380-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.2.3.; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.1.7.4.1.; 2.1.6.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų AuÅ¡ros BielskÄs, JÅ«ratÄs JakubonienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Virginijos LiudvinaviÄienÄs, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai MiliÅ«tei, nuteistojo M.
Legislator headnote
AI generated41c84af2-d3fe-47f2-bba2-2f4c380e0a00 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su neiÅ¡samiu bylos iÅ¡nagrinÄjimu, taÄiau teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatÄ, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimÄ Å¡ioje byloje atliko neiÅ¡samiai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai V. A., J. A., E. R., V. R., pagarsinti nukentÄjusiosios A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisÄjui, iÅ¡tirti ir įvertinti kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-478/2022 Proceso Nr. 1-01-1-01380-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.2.3.; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.1.7.4.1.; 2.1.6.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų AuÅ¡ros BielskÄs, JÅ«ratÄs JakubonienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Virginijos LiudvinaviÄienÄs, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai MiliÅ«tei, nuteistojo M.
K. gynÄjai advokatei Daliai RomaÅ¡keviÄienei, nevieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 149 straipsnio 4 dalį ir nubaustas laisvÄs atÄmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. Kardomosios priemonÄs â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paÄmimas paliktos iki nuosprendžio įsiteisÄjimo.
BausmÄs atlikimo pradžiÄ nurodyta skaiÄiuoti nuo nuteistojo M. K. sulaikymo dienos. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ M. K. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2021 m. lapkriÄio mÄn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir laikÄ , buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas mažametÄs A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), bejÄgiÅ¡ka bÅ«kle dÄl mažametystÄs, atsigulÄs ant lovos gulinÄiai A. A. iÅ¡ nugaros pusÄs, rankomis lietÄ jos lytinius organus, užpakalį, patraukÄs A.
A. Å¡ortus įvedÄ savo lytinį organÄ Ä¯ nukentÄjusiosios A. A. makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete A. A. prieÅ¡ jos valiÄ , tai yra išžagino mažametÄ A. A., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) Be to, M. K., tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2021 m. gruodžio mÄn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir laikÄ , buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas mažametÄs A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), bejÄgiÅ¡ka bÅ«kle dÄl mažametystÄs, atsigulÄs ant lovos gulinÄiai A.
A. iÅ¡ nugaros pusÄs, rankomis lietÄ jos užpakalį, lytinius organus, patraukÄs A. A. Å¡ortus įvedÄ savo lytinį organÄ Ä¯ nukentÄjusiosios A. A. makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete A. A. prieÅ¡ jos valiÄ , tai yra išžagino mažametÄ A. A., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai Nuteistasis M. K. (toliau â ir nuteistasis, apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį ir bylÄ perduoti nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 1.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Nurodo, kad teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dÄl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisÄtas nuosprendis. Mano, kad teismas, nagrinÄdamas bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas â neteisingai įvertino įvykį, nuosprendį suraÅ¡Ä formaliai pagal nukentÄjusiosios A. A. parodymus, neatlikdamas iÅ¡samesnio tyrimo. 1.2. Nuteistasis M. K. teigia, kad nors santykiai su nukentÄjusiÄ ja buvo draugiÅ¡ki, taÄiau jis su A.
A. lytiÅ¡kai nesantykiavo, jos nežagino, nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 4 dalyje, nepadarÄ. Nurodo, kad bÅ«tent nukentÄjusioji, o ne apeliantas, norÄjo lytinių santykių, todÄl supykusi, jog jis atsisakÄ, jį apkalba, teigdama, kad tokie santykiai buvo. 1.3. Skunde nurodoma, kad teismas, siekdamas nustatyti tiesÄ ir atsižvelgdamas į tai, kad nukentÄjusiosios ir apelianto parodymai iÅ¡ esmÄs skirtingi, turÄjo apklausti specialistus, suraÅ¡iusius iÅ¡vadas, ir liudytojus (kaimynus ir kitus pažįstamus, âpakalbanÄiusâ su A.
A.), kadangi nukentÄjusioji pastariesiems yra pasakojusi, jog apkalbÄjo apeliantÄ apie tariamus lytinius santykius. Apelianto įsitikinimu, byla turÄtų bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui, kur bÅ«tų atliktas iÅ¡samus visų bylos aplinkybių tyrimas â pakartotinai apklausta nukentÄjusioji bei visi liudytojai, specialistai, esant bÅ«tinybei, paskirtos papildomos ekspertizÄs. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko visų bÅ«tinų proceso veiksmų. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistojo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.
II. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas DÄl bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui ir teismo Å¡aliÅ¡kumo IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. K. pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu, t. y. iÅ¡ esmÄs teigia, kad teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (nebuvo atliktas iÅ¡samesnis įrodymų tyrimas ir vertinti tik nukentÄjusios A.
A. parodymai), todÄl padarytos iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dÄl ko byla turÄtų bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui tam, kad bÅ«tų galima apklausti nukentÄjusiÄ jÄ , specialistus (ekspertus) bei kitus liudytojus, galinÄius patvirtinti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, esant bÅ«tinybei paskirti papildomÄ ekspertizÄ. Kitaip tariant, nuteistasis nepraÅ¡o apeliacinÄs instancijos teismo atlikti įrodymų tyrimÄ , taÄiau praÅ¡o bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui, teigiant, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas.
BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ teismo posÄdyje, dÄl apskųsto nuosprendžio apeliacinÄs instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti teismui, jei: bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas; jeigu byla iÅ¡nagrinÄta pažeidžiant Å¡io Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; kai apeliacinÄs instancijos teisme paaiÅ¡kÄja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priÄmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turÄjo bÅ«ti taikomos priverÄiamosios medicinos priemonÄs; kai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinÄs instancijos teisme padaroma iÅ¡vada, kad veikos faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padÄties pabloginimÄ , ir dÄl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribos.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nenustatÄ Ä¯statyme numatytų nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui pagrindų: byla iÅ¡nagrinÄta nepažeidžiant BPK 224 ir 226 straipsniuose numatytų teismingumo taisyklių, byloje nÄra jokių duomenų, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priÄmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turÄjo bÅ«ti taikomos priverÄiamosios medicinos priemonÄs, o taip pat iÅ¡nagrinÄjus bylÄ nÄra nustatyta, kad veikos faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo padÄties pabloginimÄ , ir dÄl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribos.
Kadangi apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, teisÄjų kolegija plaÄiau pasisakys dÄl Å¡io nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui pagrindo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas baudžiamajame procese pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta teismo, neturinÄio ir neiÅ¡reiÅ¡kianÄio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo dÄl proceso dalyvių (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-648/2019, Nr. 2K-179-303/2020, Nr. 2K-269-303/2020, Nr. 2K-7-76-719/2022).
NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus: pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nÄ vienas teisÄjas negali asmeniÅ¡kai turÄti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas; antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinanÄias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonÄ (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011, Nr. 2K-179-303/2020, Nr. 2K-269-303/2020). NeÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonÄs. SvarbiausiÄ reikÅ¡mÄ turi tai, ar tokia nuomonÄ gali bÅ«ti laikoma objektyviai pagrįsta, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dÄl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-214-976/2017).
KasacinÄs instancijos teismas yra ne kartÄ pasisakÄs, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plaÄiai, teismo padarytos teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nÄra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinÄjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, Nr. 2K-211-895/2018). Nesant konkreÄių bylÄ nagrinÄjanÄio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturÄtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, Nr. 2K-162-697/2016, Nr. 2K-45-303/2018 ir kt.).
Apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su neiÅ¡samiu bylos iÅ¡nagrinÄjimu, taÄiau teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatÄ, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimÄ Å¡ioje byloje atliko neiÅ¡samiai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai V. A., J. A., E. R., V. R., pagarsinti nukentÄjusiosios A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisÄjui, iÅ¡tirti ir įvertinti kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.
NagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ tiesų nebuvo apklaustos ekspertÄs S. S. ir T. G.-N., atlikusios nukentÄjusiosios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄ, ekspertÄ K. Å ., suraÅ¡iusi specialisto iÅ¡vadÄ dÄl nukentÄjusiosios sveikatos sutrikdymo masto, taip pat ir specialistÄ S. M., atlikusi mažametÄs psichologinį vertinimÄ , taÄiau teisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 284-285 straipsniais, pažymi, kad specialistas ar ekspertas į teismo posÄdį Å¡aukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai bÅ«tini specialisto iÅ¡vadai ar ekspertizÄs aktui paaiÅ¡kinti ar papildyti.
IÅ¡ byloje esanÄių minÄtų dokumentų turinio matyti, kad tiek specialisto iÅ¡vados, tiek teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs aktas yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, todÄl pirmosios instancijos teismas, neapklausdamas minÄtų eksperÄių ir specialistÄs teisiamajame posÄdyje, baudžiamojo proceso įstatymo klaidos nepadarÄ. Apklausti ekspertes bei specialistÄ apeliacinÄs instancijos teisme taip pat nÄra tikslinga, nÄra ir pagrindo skirti naujÄ ekspertizÄ, kadangi minÄtuose dokumentuose esminių prieÅ¡taravimų nenustatyta.
PažymÄtina ir tai, kad priežasÄių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti skiriama nauja ekspertizÄ, nenurodÄ ir nuteistasis. Pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu taip pat nebuvo apklausta ir nukentÄjusioji A. A. BPK 186 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog nepilnametis nukentÄjusysis ar liudytojas į teisiamÄ jį posÄdį Å¡aukiami tik iÅ¡imtiniais atvejais. Å iuo atveju, sprendimÄ kviesti į teismÄ ir apklausti seksualinÄ prievartÄ patyrusį mažametį asmenį priima teismas, atsižvelgdamas į psichologinį nukentÄjusiojo tyrimÄ atlikusių specialistų rekomendacijas.
Vadovaujantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs aktu, A. A. dÄl nerimo sutrikimo dalyvauti teismo posÄdžiuose nerekomenduota (t. 1, b. l. 124â131). Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentÄjusioji davÄ iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus bei parodymus ne tik ikiteisminio tyrimo teisÄjui, bet ir viso ikiteisminio tyrimo metu, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apsiribojo nukentÄjusiosios mažametÄs parodymų perskaitymu teisiamojo posÄdžio metu. Be to, atkreiptinas dÄmesys, kad atliekant mažametÄs nukentÄjusios apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , nuteistajam M.
K. ir jo gynÄjui advokatui G. Lukminui buvo praneÅ¡ta apie apklausos vietÄ ir laikÄ , t. y. suteikta teisÄ dalyvauti apklausoje, taÄiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nei nuteistasis, nei jo gynÄjas nepasinaudojo Å¡ia teise ir nedalyvavo mažametÄs apklausoje. Aplinkybių, dÄl kurių nukentÄjusioji turÄtų bÅ«ti papildomai apklausta apeliacinÄs instancijos teisme, teisÄjų kolegija taip pat nenustatÄ. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad A. A. kaimynams yra sakiusi, kad neva apkalba nuteistÄ jį dÄl lytinių santykių, taÄiau skunde nuteistasis Å¡ių asmenų konkreÄiai nenurodÄ ir jų neįvardijo.
BylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme tokių aplinkybių ir asmenų M. K. neminÄjo. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, buvo atliktas tinkamai, nepažeidžiant BPK nuostatų. Aplinkybių, dÄl kurių reikÄtų atlikti įrodymų tyrimÄ apeliacinÄs instancijos teisme, teisÄjų kolegija taip pat nenustatÄ. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, jog Å iaulių apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesilaikÄ bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, bÅ«tų vadovavÄsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravÄs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, bÅ«tų padarÄs klaidų dÄl įrodymų turinio ir pan.
IÅ¡ bylos duomenų bei nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinÄjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį bei įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ tiek atskirai, tiek atsižvelgÄs į surinktų įrodymų visumÄ . M. K. kaltÄ, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 4 dalyje, įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dÄl nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«džio bei kaltÄs formos.
Atsižvelgiant į tai, sprÄstina, kad skundo teiginys dÄl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįstas. TeisÄjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas Å¡iÄ bylÄ , turÄjo iÅ¡ankstinÄ nuomonÄ ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo subjektyviai Å¡aliÅ¡kas. PažymÄtina, kad bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme nei nuteistasis M. K., nei jo gynÄjas nuÅ¡alinimo teismui nepareiÅ¡kÄ, pastabų dÄl teismo atliekamų procesinių veiksmų neturÄjo.
Taip pat bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡is teismas, tirdamas bylos įrodymus, juos vertindamas, padarÄ eilÄ esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pagrindines faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatÄ remdamasis iÅ¡samiai iÅ¡tirtais ir patikrintais įrodymais, vertindamas jų visetÄ , o vien tai, kad įrodymai įvertinti kitaip ir padarytos kitokios iÅ¡vados, nei to norÄtųsi apeliantui, savaime nereiÅ¡kia, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas teismas.
Vien ta aplinkybÄ, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei juos suvokia nuteistasis, nÄra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, buvo Å¡aliÅ¡kas ir dÄl to reikÄtų baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo iÅ¡nagrinÄta neÅ¡aliÅ¡ko pirmosios instancijos teismo, ir į tai, kad nebuvo nustatyti kiti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti pagrindai, dÄl kurių byla turÄtų bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui, nuteistojo praÅ¡ymas dÄl bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui atmestinas.
DÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje Nuteistasis M. K. neigia lytiÅ¡kai santykiavÄs su mažamete nukentÄjusiÄ ja A. A.. Teigia, kad nukentÄjusioji A. A. pati prie jo lindo (norÄjo lytinių santykių), taÄiau jis jÄ atstÅ«mÄ, todÄl pastaroji jį apkalba. TeisÄjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , tokiÄ nuteistojo pozicijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Tiek nuteistojo parodymus, tiek versijÄ , jog nukentÄjusioji jį apkalba, paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡ytų ir iÅ¡analizuotų įrodymų visuma.
Nors nuteistasis viso ikiteisminio tyrimo metu neigÄ turÄjÄs lytinius santykius su mažamete A. A., taÄiau apklausiamas įtariamuoju nurodÄ, jog pats paskambino A. A. tÄvui ir pasakÄ, jog lindo prie A. A., kiÅ¡o prie jos rankas bei praÅ¡Ä nekviesti policijos, o atvykusiems policijos pareigÅ«nams prisipažino turÄjÄs lytinius santykius su nukentÄjusiÄ ja, nes buvo iÅ¡sigandÄs (t. 2, b. l. 101â103). Papildomai apklausiamas įtariamuoju M. K. pripažino, kad lapkriÄio mÄnesį A. A. namuose žaidÄ su ja gaudynių, kurių metu jis buvo apsikabinÄs pastarÄ jÄ per pilvÄ , o nukentÄjusioji jam pliaukÅ¡telÄjo per užpakalį.
Taip pat patvirtino, kad buvo pas nukentÄjusiÄ jÄ namuose ir 2021 m. gruodžio mÄn., tÄ kartÄ nukentÄjusioji jį nuvertÄ ant lovos, tada jis atsikÄlÄ ir nuvertÄ jÄ , taÄiau A. A. neužgulÄ ir daugiau jos nelietÄ (t. 2, b. l. 110â111). Pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu M. K., neigdamas buvus lytinius santykius su nukentÄjusiÄ ja, ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių apie nukentÄjusiosios apkabinimÄ per pilvÄ ar parvertimÄ ant lovos jau nenurodÄ, taÄiau pripažino, kad nukentÄjusiajai rodydavo dÄmesį, yra jai raÅ¡Äs, jog nori su ja draugauti, o ji atraÅ¡Ä, kad nenori.
TeigÄ, jog nukentÄjusiosios nÄra ÄmÄs už krÅ«tinÄs, taÄiau pripažino, kad yra ne tik jÄ lietÄs, bet ir pabuÄiavÄs. NukentÄjusios tÄvui paskambino, nes norÄjo pajuokauti, taÄiau pastarasis nesuprato ir iÅ¡kvietÄ policijÄ (t. 3, b. l. 5â6). Vertinant aptartus nuteistojo parodymus matyti, kad M. K. parodymai nÄra nuoseklÅ«s, juos visų pirma paneigia mažametÄs nukentÄjusiosios A. A. parodymai, kurie yra tiesioginiai pirminiai įrodymai, turintys svarbiÄ reikÅ¡mÄ byloje, kiti įrodymai yra iÅ¡vestiniai ir netiesioginiai, jie papildo mažametÄs nukentÄjusiosios parodymus.
Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius â ir vieni, ir kiti yra įrodinÄjimo proceso elementai. Visų įrodymų â pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių â visuma turi sudaryti logikos dÄsniams neprieÅ¡taraujanÄiÄ grandinÄ. SeksualinÄs prievartos prieÅ¡ mažameÄius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebÅ«na. Svarbiausi įrodymų Å¡altiniai tokiose bylose â teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pÄdsakai ir kt.), iÅ¡vestiniai įrodymai â asmenų, kurie bendravo su mažameÄiu ir, kuriems mažametis pasakojo apie patirtÄ seksualinÄ prievartÄ , parodymai.
YpatingÄ reikÅ¡mÄ Å¡ioje įrodymų grandinÄje turi paties seksualinÄ prievartÄ patyrusio mažameÄio parodymai. MažameÄio nukentÄjusiojo parodymų patikimumas neturÄtų bÅ«ti vertinamas taip griežtai ir kategoriÅ¡kai, kaip kitų â suaugusių nukentÄjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieÅ¡taravimai, netikslumai, nesutapimai mažameÄio asmens, patyrusio seksualinÄ prievartÄ , parodymuose galÄtų bÅ«ti paaiÅ¡kinami parodymų subjekto specifiÅ¡kumu dÄl amžiaus, socialinÄs brandos, fizinio ir psichinio iÅ¡sivystymo, patirto Å¡oko, nežymÅ«s prieÅ¡taravimai, netikslumai nÄra pagrindas netikÄti mažameÄio nukentÄjusiojo parodymais.
NagrinÄjamoje byloje mažametÄs nukentÄjusiosios A. A. parodymai, kaip įrodymų Å¡altinis, nekelia abejonių dÄl teisÄtumo â mažametÄ nukentÄjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama nepažeidžiant BPK 186 straipsnio nuostatų, jos parodymai užfiksuoti tinkamai. Pagrindinis apeliacinio proceso nagrinÄjimo dalykas â tai mažametÄs nukentÄjusiosios A. A. parodymų, kaip įrodymų Å¡altinio, patikimumas. NukentÄjusiosios A. A. parodymai, prieÅ¡ingai nei nuteistojo M.
K., dÄl esminių nagrinÄjamų įvykių aplinkybių iÅ¡liko nepakitÄ ir buvo nuoseklÅ«s viso baudžiamojo proceso metu. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ nukentÄjusioji A. A. parodÄ, kad M. K. su ja lytiÅ¡kai santykiavo du kartus â 2021 m. lapkriÄio ir gruodžio mÄn., t. y. tada, kada jos mama buvo papraÅ¡iusi nuteistojo, kaip kaimyno, užkurti krosnį jų namuose, kai A. A. tÄvai buvo iÅ¡vykÄ Ä¯ darbÄ . NurodÄ, kad lapkriÄio mÄn., kai M. K. kÅ«rÄ peÄių, ji nuÄjo į kambarį ir atsigulÄ Ä¯ lovÄ .
Tuo metu, kada ji gulÄdama ant pilvo snÅ«duriavo, užkÅ«rÄs peÄių atÄjo M. K. ir atsigulÄ ant jos. JautÄ, kaip nusimovÄs savo kelnes, įkiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ jos du kartus. Ji tÄ kartÄ vilkÄjo marÅ¡kinÄlius ir laisvus Å¡ortus, o jos kojos buvo suglaustos. Taip pat jautÄ, kad buvo Å¡lapia ant kojų. Jai buvo nemalonu, truputį skaudÄjo, todÄl ji iÅ¡ karto jam spyrÄ iÅ¡ kulno į užpakalį ir su ranka nustÅ«mÄ jį iÅ¡ lovos. M. K. atsistojo ir ji jam pasakÄ:
âKÄ tu Äia darai?â. Jis atsakÄ, kad nieko. Ji pasakÄ, kad pasakys mamai ir liepÄ eiti iÅ¡ namų. AntrÄ kartÄ , t. y. gruodžio mÄn., M. K. vÄl buvo atÄjÄs į jos namus užkurti peÄių. Ji buvo su tais paÄiais laisvais Å¡ortais ir gulÄjo ant lovos, miegojo. Ji nejuto, kaip jis tyliai priÄjo, perlipo per jÄ ir atsigulÄ iÅ¡ Å¡ono Å¡alia jos. Ji paÅ¡oko, kai jis įkiÅ¡o jai savo lytinį organÄ , ir paklausÄ: âKÄ tu Äia darai?â bei pasakÄ, kad âaÄiÅ«, užkÅ«rei ir eik iÅ¡ Äiaâ.
M. K. tada paÅ¡oko, spÄjo apsimauti drabužius ir iÅ¡Äjo. Jo lytinio organo ji nematÄ, net nežiÅ«rÄjo. Po pirmo karto niekam nieko nesakÄ, nes nenorÄjo, kad kaime jÄ visi vadintų skundike, bijojo ir dÄl mamos sveikatos, o gruodžio mÄn. sesÄs vyras (E. R.) pradÄjo jos klausinÄti, todÄl teko viskÄ papasakoti. Taip pat nurodÄ, kad nuteistajam ji nieko nejautÄ, o jis jÄ vadindavo A., gražuole, raÅ¡ydavo jai, kad jis jÄ myli, taÄiau ji nekreipdavo į tai dÄmesio. Po to karto lapkriÄio mÄn. ji jautÄsi blogai, jam nieko neraÅ¡Ä (t. 1, b. l. 86â88).
Å iuos parodymus, juos papildydama reikÅ¡mingomis detalÄmis, nukentÄjusioji A. A. patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, nurodydama, jog 2021 m. lapkriÄio mÄn. ji gulÄjo ant lovos savo kambaryje, buvo užsiklojusi antklode ir žiÅ«rÄjo telefone âTikTokâ vaizdo įraÅ¡us. VÄliau nusiklojo, pasisuko Å¡onu. M. K., atÄjÄs į kambarį, atsigulÄ Å¡alia jos, pradÄjo ranka liesti jos užpakalį, lytinius organus, ji kojomis bandÄ nustumti nuteistÄ jį, taÄiau jis vis tiek toliau lindo ir pakÄlÄs jos Å¡ortų apaÄiÄ Ä¯ viršų įkiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ jos lytinius organus.
Ji tada M. K. nustÅ«mÄ nuo savÄs kojomis ir sudavÄ ranka jam į petį. Gruodžio mÄn. gulÄdama lovoje žiÅ«rÄjo televizorių, vilkÄjo tuos paÄius laisvus Å¡ortus, marÅ¡kinÄlius. M. K., atÄjÄs į kambarį, perlipo per jÄ , atsigulÄ Ä¯ lovÄ jai už nugaros. IÅ¡ pradžių rankomis lindo prie užpakalio, lytinių organų, pakÄlÄ Å¡ortų apaÄiÄ ir savo lytinį organÄ Ä¯kiÅ¡o į jos lytinį organÄ du kartus. Ji iÅ¡ karto sudavÄ M. K. į petį, tada jis paÅ¡oko nuo lovos ir iÅ¡Äjo iÅ¡ kambario.
A. A. paaiÅ¡kino, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nurodÄ tikslesnes aplinkybes nei tas, kurias nurodÄ apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ (t. 1, b. l. 93â94). IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas aplinkybes nukentÄjusioji A. A. nurodÄ ir policijos pareigÅ«nams, atvykusiems į įvykio vietÄ â policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamerų apžiÅ«ros protokole fiksuotas policijos pareigÅ«nÄs ir A. A. pokalbis, kurio metu nukentÄjusioji taip pat tvirtino, kad M. K. su ja lytiÅ¡kai santykiavo du kartus â 2021 m. lapkriÄio ir gruodžio mÄn., teigÄ, kad iki to laiko ji lytiÅ¡kai santykiavusi nebuvo, viskas vyko jos namuose, lovoje.
NurodÄ, kad neleisdavo M. K. lįsti prie jos, taÄiau pastarasis vis tiek jos neklausÄ ir įkiÅ¡o ten, kur reikia. Ji nenorÄjo, kad jis prie jos lįstų, ir praÅ¡Ä jo eiti iÅ¡ namų. TÄvams nieko nesakÄ, nes mamos sveikata buvo bloga (t. 1, b. l. 29â30). Taigi, vertinant nukentÄjusiosios A. A. parodymų patikimumÄ matyti, kad dÄl esminių aplinkybių A. A. paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmÄs nekito â mažametÄ nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu teigÄ, kad M. K. su ja lytiÅ¡kai santykiavo du kartus jos namuose tuomet, kai jos tÄvai papraÅ¡ydavo M.
K. dukrai padÄti buityje. NukentÄjusioji taip pat nuosekliai tvirtino, kad M. K. jai rodomas dÄmesys nebuvo malonus, jį atstumdavo arba iÅ¡vis į jai rodomÄ dÄmesį nereaguodavo, tai iÅ¡ dalies patvirtino ir pats M. K. Taip pat iÅ¡ nukentÄjusiosios A. A. parodymų matyti, kad kiekvieno fizinio kontakto su nuteistuoju metu ji prieÅ¡inosi, vos tik pajutusi M. K. lytinį organÄ savo lytiniame organe. NukentÄjusiosios prieÅ¡inimasis buvo iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais â âKÄ tu Äia dabar darai?â â ir liepimu nuteistajam eiti namo, bei fiziniais veiksmais â M.
K. staigiu nustÅ«mimu nuo savÄs kojomis bei sudavimu rankomis, po ko M. K. nuo nukentÄjusiosios pasitraukdavo ir iÅ¡eidavo namo. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad lytiniai santykiai tiek 2021 m. lapkriÄio mÄn., tiek gruodžio mÄn. buvo prieÅ¡ nukentÄjusiosios A. A. valiÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad nukentÄjusiosios A. A. parodymai nuoseklÅ«s, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitas nustatytas bylos aplinkybes. Vien tik ta aplinkybÄ, jog nukentÄjusioji yra mažametÄ, negali bÅ«ti pagrindu netikÄti jos parodymais.
PrieÅ¡ingai, kai kurie netikslumai ir nereikÅ¡mingi prieÅ¡taravimai jos parodymuose paaiÅ¡kinami bÅ«tent nukentÄjusiosios mažametyste, nesuvokimu su ja atliekamų veiksmų esmÄs, pavojingumo. NukentÄjusiosios amžius bei byloje atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akte užfiksuoti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokio nusikaltimo, kaip išžaginimas, padarymu A. A. nuteistojo M. K. melagingai apkaltinti negalÄjo. ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akte Nr. 103MS-92/2022 nurodyta, kad nuo atsiskleidimo apie galimai patirtÄ smurtÄ tiriamoji nuosekliai, skirtingomis aplinkybÄmis iÅ¡sako tas paÄias konkreÄias faktines byloje tiriamas aplinkybes, t. y. ne vÄliau kaip 2022 m. sausio 11 d. sesers vyrui (liudytojui E. R.) paraÅ¡o, kad buvo M.
K. grabaliojama, jis ,,lietÄ jos krÅ«tinÄ ir apaÄiÄ â, klausiama pripažįsta turÄjusi lytinių santykių su juo; 2022 m. sausio 21 d. tas paÄias aplinkybes nurodo į jos namus atvykusiems policijos pareigÅ«nams, nurodo du kartus turÄjusi lytinius santykius su M. K., iÅ¡sako niekam apie tai nesakiusi iÅ¡ baimÄs; 2022 m. vasario 7â9 d. globos namų ,,U.â specialistams iÅ¡sako tas paÄias aplinkybes; 2022 m. vasario 17 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ pakartoja anksÄiau iÅ¡sakytus žodžius, kalba detaliau, apibÅ«dina savo bÅ«senÄ tiriamų įvykių metu: ,,Blogai jauÄiausi, kai jis kiÅ¡o.
Man skaudÄjoâ. 2022 m. balandžio 28 d. ekspertizÄs metu taip pat pakartoja jau anksÄiau iÅ¡sakytas konkreÄias faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Atliekant ekspertizÄ A. A. detalizavo, jog po pirmo fizinio kontakto su nuteistuoju niekam nieko nesakÄ, nes bijojo ir manÄ, jog niekas ja nepatikÄs, ir tik dÄl to, kad sesÄs vyras E. R. pradÄjo jos klausinÄti apie M. K., jam apie tai ir pasipasakojo. NurodÄ, kad sesÄs vyras jai liepÄ pasakyti mamai, bet ji mamai nieko nesakÄ, nes bijojo, todÄl paraÅ¡Ä M.
K., kad jis viskÄ pasakytų. Tada M. K. paskambino jos tÄvui ir viskÄ papasakojo. Taip pat A. A. ekspertÄms teigÄ, kad jeigu ne sesÄs vyras, ji niekam apie tai ir nebÅ«tų pasakojusi, M. K. jos praÅ¡Ä apie tarp jų buvusius lytinius santykius niekam nesakyti, sakydamas, kad abiem bus blogai â jam reikÄs âsÄstiâ į kalÄjimÄ , o jai visur važinÄti. EkspertizÄs akte, be kita ko, nurodyta, kad A. A. supratimas apie seksualinÄ prievartÄ yra menkas, ir nors prasidÄjus ikiteisminiam tyrimui ji įgijo daugiau žinių apie tai (žodyne atsirado tokia sÄ voka kaip iÅ¡prievartavimas; iÅ¡ M.
K. sužinojo, kad galima âsÄstiâ už tai), taÄiau jai vis dar sunku suprasti tokio elgesio netinkamumÄ , poveikį tiek fizinei sveikatai, tiek psichoemociniam vystymuisi. UždelstÄ atskleidimÄ apie M. K. veiksmus nulÄmÄ jai bÅ«dingi individualÅ«s ypatumai (uždara, vieniÅ¡a, nelinkusi dalintis savo iÅ¡gyvenimais, bijanti kritikos ir atstÅ«mimo) ir jos emocinÄ bÅ«sena (bijo, jog ja netikÄs, jaudinosi dÄl mamos sveikatos) bei paties M. K. elgesys. Aktyviau prieÅ¡intis negalÄjo dÄl situacijos aplinkybių â M.
K. veiksmai jai buvo netikÄti, ji negalÄjo jų numatyti (nukentÄjusiosios teigimu ji tuo metu snaudÄ, buvo nusisukusi, taip pat priklausoma nuo M. K., kadangi jis buvo patikÄtas ja rÅ«pintis). NagrinÄjamų įvykių metu A. A. pilnai nesuvokÄ ir vis dar nesuvokia jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmÄs, t. y. ji galÄjo/gali suvokti jų pobÅ«dį, taÄiau negalÄjo ir negali suvokti jų reikÅ¡mÄs, taÄiau ji prieÅ¡inosi M. K. â jam spyrÄ, iÅ¡varÄ iÅ¡ namų, taÄiau aktyviau prieÅ¡intis ji negalÄjo dÄl situacinių aplinkybių.
A. A. nenustatyti tokie kalbos, dÄmesio, atminties ir mÄ stymo ypatumai, dÄl kurių ji negalÄtų suprasti konkreÄių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praÄjus kuriam laikui atgaminti. Nenustatytos priežastys, dÄl kurių nebÅ«tų galima tikÄti ir remtis A. A. parodymais. A. A. nÄra bÅ«dingas padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotÄs produkcijÄ su realiais įvykiais. Padidintas įtaigumas (įskaitant ir seksualinio pobÅ«džio informacijÄ ), A. A. taip pat nenustatytas.
A. A. dÄl jai nustatyto nerimo sutrikimo nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posÄdžiuose (t. 1, b. l. 124â131). Taigi, ekspertizÄs akte pateikta iÅ¡vada, jog tyrimo metu nenustatyta priežasÄių, dÄl kurių nebÅ«tų galima tikÄti A. A. parodymais. Kaip nurodyta aukÅ¡Äiau aptartame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akte, tokias paÄias aplinkybes apie jos atžvilgiu pavartotÄ lytinÄ prievartÄ nukentÄjusioji nurodÄ ir globos namų ,,UžuovÄjaâ Vaikų, nukentÄjusių nuo seksualinÄs prievartos, pagalbos centro psichologei, atlikusiai A.
A. psichologinį vertinimÄ . Vaiko, galimai nukentÄjusio nuo seksualinÄs prievartos, įvertinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuoseklus, detalus, tyrimo eigoje nesikeiÄiantis vaiko pasakojimas ir emocinÄs reakcijos leidžia kelti prielaidÄ apie galima seksualinÄs prievartos patyrimÄ iÅ¡ kaimyno (t. 1, b. l. 150â152). PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, mažametÄs nukentÄjusiosios A. A. parodymus patvirtina kiti byloje esantys iÅ¡vestiniai ir netiesioginiai įrodymai, kurie sudaro nuoseklų įrodomÄ jį pagrindÄ (grandinÄ), patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes.
Visų pirma, liudytojas E. R., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu, nurodÄ, kad A. A. jam jau anksÄiau skųsdavosi, kad kaimynas M. K. prie jos lenda, jÄ fotografuoja, siunÄia žinutes. Žinojo, kad 2021 m. vasarÄ nuteistasis pabuÄiavo mažametÄ, 2022 m. sausio mÄn. iÅ¡girdo kalbas, kad jis vÄl jÄ grabaliojo, todÄl paraÅ¡Ä A. A. ir paklausÄ, kÄ darÄ M. K.. A. A. jam atraÅ¡Ä, kad jÄ lietÄ, tada jis paklausÄ, ar turÄjo lytinių santykių, ir ji patvirtino.
IÅ¡ žinuÄių suprato, kad lytiniai santykiai buvo kelios savaitÄs prieÅ¡ jų susiraÅ¡inÄjimÄ . Liudytojas nurodÄ, kad pavyko sutarti su A. A., jog pati pasakys tÄvams, taÄiau vietoj to ji paskambino M. K. ir Å¡is atÄjo pas jÄ Ä¯ namus. Ji tuo metu buvo viena, todÄl jis paskambino žmonai V. R. ir papraÅ¡Ä, kad ji paskambintų sesei ir palaikytų su ja pokalbį (t. 3, b. l. 3â4). Liudytoja V. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ji paskambino A. A. po to, kai jos vyras pasakÄ, jog pas seserį į namus atÄjo M.
K.. Pokalbio metu paklausÄ A., ar turi kÄ pasipasakoti. NukentÄjusioji atsakÄ, kad turi, taÄiau labai bijo, po to prisipažino, kad M. K. prie jos lindo. IÅ¡ jos pasakojimo suprato, kad M. K. buvo atÄjÄs į namus, sakÄ, kad ji jam labai patinka, po to nusimovÄ kelnes ir įkiÅ¡o savo organÄ , nors sesÄ to nenorÄjo. Liudytoja V. R. taip pat nurodÄ, kad po to paraÅ¡Ä M. K. ir paklausÄ, kaip viskas buvo. M. K. jai atraÅ¡Ä, kad pati A. A. norÄjo su juo buÄiuotis, bei paraÅ¡Ä, kad iÅ¡ viso du kartus turÄjo lytinius santykius su jos seserimi bei maldavo nekviesti policijos, raÅ¡Ä, kad pasiÅ¡nekÄs su tÄvais (V.
A. ir J. A.) (t. 3, b. l. 4â5). Å ias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys ir jų parodymuose minÄti susiraÅ¡inÄjimai su A. A. ir M. K.. IÅ¡ liudytojos V. R. pateikto susiraÅ¡inÄjimo su nuteistuoju M. K. telefono ekrano nuotraukų matyti, kad M. K., paklaustas V. R., ko lindo prie jos sesers, atsakÄ, kad ânežinau, kas man ten susiÅ¡vietÄ. AÅ¡ daugiau prisiekiu niekada, niekada nebelįsiu ir nebeisiu pas jų. Tik praÅ¡au, nekvieskit policijos, nenoriu į kalÄjimÄ . BÅ«kit geri.
AÅ¡ žinau, kad blogai padariau, daugiau taip nedarysiu. PagailÄkit manÄs. PraÅ¡au. Maldauju.â V. R. paklausus, kiek kartų ir kiek laiko truko lytinis aktas, M. K. atsakÄ, kad âdu kartus. Nežinau, greitai, net nebaigdavauâ (t. 1, b. l. 180â191; t. 2, b. l. 14â16). IÅ¡ liudytojo E. R. pateiktų telefono ekrano nuotraukų matyti, kad nukentÄjusioji A. A. jam raÅ¡Ä, jog âjis (M. K.) atÄjo uždegti dujinÄ, nes ji nemoka, ir pasakÄ, kad kai tu su savo mamike miegojai, aÅ¡ tau âbiÅ¡kįâ padariau â įkiÅ¡au ir viskasâ, taip pat paraÅ¡Ä, kad âjis (M.
K.) dabar atÄjo pas jÄ , kad paerzintų, bet ji dÄjo jam blokÄ ir nebesiÅ¡neka su juo, nes nuo jo jai jau skauda galvÄ â, nervina M. K. buvimas jos namuose (t. 1, b. l. 198â200; t. 2, b. l. 12). MažametÄs tÄvas liudytojas V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jam 2022 m. sausio 11 d. bÅ«nant darbe apie 19.00 val. paskambino kaimynas M. K. ir pasakÄ, kad lindo prie jo dukros ir su ja lytiÅ¡kai santykiavo. Taip pat nurodÄ, kad M. K. tÄ patį vakarÄ , po to, kai jie su žmona grįžo iÅ¡ darbo (iki atvykstant policijai), kritÄs ant kelių jų atsipraÅ¡inÄjo ir praÅ¡Ä nekviesti policijos (t. 1, b. l. 34â35, t. 3, b. l. 1â3).
MažametÄs motina liudytoja J. A. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jai pradÄjus dirbti, M. K. papraÅ¡ydavo ateiti į jų namus užkurti krosnį. TeigÄ, kad ir anksÄiau M. K. jos dukrai rodydavo dÄmesį, dukra jai parodydavo jo raÅ¡ytas žinutes, kuriose buvo mažybinių žodžių, jis jÄ vadindavo meile ar panaÅ¡iai. Taip pat liudytoja parodÄ, kad dukrai M. K. buvo paÄmÄs už krÅ«tinÄs, pabuÄiavÄs, dÄl ko ji buvo perspÄjusi M. K., kad daugiau tokių dalykų nebÅ«tų, kitaip bus iÅ¡kviesta policija.
Dukra, prieÅ¡ingai, savo veiksmais parodydavo, kad jis jai nepatinka, nenorÄdavo, kad M. K. pas juos ateitų. Apie tai, kad M. K. išžagino jos dukrÄ , sužinojo iÅ¡ vyro ir kitos dukros V. R.. Patvirtino, kad grįžus namo M. K. praÅ¡Ä nekviesti policijos (t. 2, b. l. 170â172). Tiek nukentÄjusiosios A. A., tiek liudytojo V. A. parodymus patvirtina ir byloje esantis A. A. 2022 m. sausio 11 d., t. y. tos paÄios dienos, kuriÄ mažametÄs tÄvas V. A. praneÅ¡Ä policijai apie įvykį, susiraÅ¡inÄjimas su M.
K., iÅ¡ kurio matyti, kad M. K. intensyviai praÅ¡Ä A. A. apie tai niekam nieko nesakyti po to, kai nukentÄjusioji paraÅ¡Ä: âAÅ¡ tau neleisdavau, bet tu vis tiek.â M. K. į tai atraÅ¡Ä: âNu, atsipraÅ¡au labai, A.. Maldauju, praÅ¡au, nesakyk. Nenoriu sÄsti į kalÄjimÄ .â A. A. toliau raÅ¡Ä: âM., aÅ¡ viskÄ mamai papasakosiu apie tai kaip tu man kiÅ¡ai. Atsimeni? AÅ¡ vis laukiau, kol tu pats pasakyti, bet tai daba laikykis.â M. K. atsakÄ: âNesakyk, jugi bus mums abiem â amen.
Mane pasodins į kalÄjimÄ . Nesakyk.â A. A.: âVis tiek pasakysiu. Nemaldauk. Tu kaltas esi ir bÅ«si.â M. K.: âPapasakojau (pasisakiau) tavo tÄvui ir kai jie grįš, tada ateisiu kalbÄtisâ (t. 2, b. l. 13â16, 39â52). Byloje aptarti susiraÅ¡inÄjimai, kaip jau minÄta, ne tik patvirtina nukentÄjusiosios parodymų patikimumÄ ir neleidžia jais abejoti, bet taip pat paneigia ir M. K. nurodytÄ versijÄ , kad jis su A. A. neturÄjo lytinių santykių ir kad pastaroji jį apkalba, dÄl to, kad buvo jo atstumta.
Pirmiausiai pažymÄtina, kad M. K., susiraÅ¡inÄjimų su nukentÄjusiÄ ja A. A. ir liudytoja V. R. metu, pats patvirtino, kad lytiniai santykiai tarp jo ir nukentÄjusiosios buvo. Liudytojai V. R. paklausus, kiek kartų ir kiek laiko tarp jos sesÄs ir jo buvo lytinis aktas, M. K. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodÄ, kad du kartus, labai trumpai ir kad jis nebaigÄ. Kitaip tariant, patvirtino mažametÄs nukentÄjusiosios nurodytas aplinkybes, kad lytiniai santykiai tarp jų buvo 2021 m. lapkriÄio ir gruodžio mÄn. Taip pat vertinant M.
K. žinutes, raÅ¡ytas nukentÄjusiai, matyti, kad susiraÅ¡inÄjimas buvo bÅ«tent apie tarp jų buvusius lytinius santykius. MažametÄ Å¾inutÄse naudojo tokias frazes kaip: âAtsimeni kaip man kiÅ¡ai? AÅ¡ tau neleisdavau, bet tu vis tiek.â, o M. K. ne tik, kad nebandÄ pokalbio metu to neigti, bet, prieÅ¡ingai, intensyviai nukentÄjusiosios praÅ¡Ä apie tarp jų buvusius lytinius santykius niekam nieko nesakyti ir dÄl to nepykti, be kita ko, pradÄjo jos atsipraÅ¡inÄti, bandÄ paveikti ir sukelti gailestį sakydamas, kad jis už tai sÄs į kalÄjimÄ .
IÅ¡ žinuÄių turinio matyti, kad M. K. praÅ¡Ä jo pasigailÄti ne tik nukentÄjusiosios, bet ir jos sesers liudytojos V. R., praÅ¡ydamas ir jos nekviesti policijos. Atsižvelgiant į tai, nÄra pagrindo netikÄti liudytojo V. A. parodymais, jog nuteistasis jam pats telefoninio pokalbio metu tiesiogiai prisipažino apie turÄtus lytinius santykius su jo dukra. Nors nuteistasis duodamas parodymus teigÄ, kad jį tiesiog ne taip suprato mažametÄs tÄvas, taÄiau tai paneigia jo paties raÅ¡yta žinutÄ nukentÄjusiajai:
âPapasakojau tavo tÄvui ir kai jie grįš, tada ateisiu kalbÄtis.â bei liudytojos J. A. parodymai, kad grįžus jiems iÅ¡ darbo namo, M. K. praÅ¡Ä jų nekviesti policijos. Taigi, teisÄjų kolegijos vertinimu, žinutÄse užfiksuoti M. K. praÅ¡ymai, maldavimai niekam nesakyti ir nekviesti policijos bei nukentÄjusiosios atsipraÅ¡ymas, niekaip kitaip negali bÅ«ti vertinami, kaip jo paties pripažinimas, kad lytiniai santykiai tarp jo ir mažametÄs buvo. Tai, kad lytinis aktas tarp M. K. ir A.
A. buvo vaginaliniu bÅ«du, patvirtina 2022 m. sausio 12 d. specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad A. A. mergystÄs plÄvÄje yra defektas (įtrÅ«kimas), užapvalintas, standokas, balkÅ¡vai rausvos spalvos kraÅ¡tais (t. 1, b. l. 171â172) ir nors iÅ¡vadoje nurodyta, kad nÄra galimybÄs pasakyti, kokiu konkreÄiai kietu buku daiktu buvo padarytas Å¡is defektas (įtrÅ«kimas), taÄiau teisÄjų kolegija, įvertinusi nukentÄjusiosios parodymus bei paaiÅ¡kinimus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs metu, kad iki Å¡io įvykio ji lytinių santykių nÄra turÄjusi, jog ji visais kartais juto skausmÄ tuo metu, kada M.
K. įvesdavo savo varpÄ Ä¯ jos vaginÄ , sprendžia, kad minÄtas defektas mergystÄs plÄvÄje atsirado bÅ«tent lytinių santykių su nuteistuoju metu. PrieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis M. K., pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagrįstai pripažino M. K. atlikus prievartinius seksualinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ mažametÄ nukentÄjusiÄ jÄ A. A. ir tinkamai juos įvertino baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu. BK 149 straipsnio prasme išžaginimu laikomas lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prieÅ¡ vieno iÅ¡ jų valiÄ , jeigu tai daroma naudojant fizinį ar psichinį smurtÄ , ar kitaip atimant galimybÄ prieÅ¡intis arba naudojantis bejÄgiÅ¡ka nukentÄjusio asmens bÅ«kle.
Pagal BK 149 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas išžagino mažametį asmenį. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyÄių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpÄ Ä¯ moters makÅ¡tį. Tam, kad veika bÅ«tų kvalifikuojama kaip išžaginimas, bÅ«tina nustatyti, kad lytinis aktas su nukentÄjusiÄ ja buvo pradÄtas, t. y. vyro varpa buvo įkiÅ¡ta į moters lytinius organus. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo pradÄti nepavyko dÄl nepakankamo susijaudinimo ar dÄl kitokių aplinkybių, nepriklausanÄių nuo kaltininko valios, veika kvalifikuojama kaip pasikÄsinimas padaryti išžaginimÄ .
Objektyviai išžaginimÄ sudaro dvi stadijos: fizinio ar psichinio smurto naudojimas arba kitoks atÄmimas galimybÄs prieÅ¡intis ir lytinio akto atlikimas. SavarankiÅ¡ka išžaginimo forma yra naudojimasis nukentÄjusiojo asmens bejÄgiÅ¡ka bÅ«kle. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio akto pradžios. Teismų praktikoje pripažįstama, jog lytinis santykiavimas ar lytinÄs aistros tenkinimas su mažameÄiu, neturinÄiu keturiolikos metų asmeniu, paprastai yra vertinamas kaip pasinaudojimas bejÄgiÅ¡ka nukentÄjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentÄjusysis, duodamas sutikimÄ tokiems veiksmams, pagal savo iÅ¡sivystymÄ suvokÄ daromų su juo veiksmų esmÄ arba tie veiksmai įvyko mažameÄio asmens (nukentÄjusiojo) iniciatyva.
Jei mažametis nesuvokia padaryto nusikaltimo aplinkybių, laikoma, kad kaltininkas pasinaudoja bejÄgiÅ¡ka nukentÄjusiojo bÅ«kle. Jei nukentÄjusiajam nÄra suÄjÄ keturiolikos metų, teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs požymio buvimo, turi įvertinti to asmens psichinÄ ir socialinÄ brandÄ ir tik tada padaryti iÅ¡vadÄ , ar sutikimas yra sÄ moningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobÅ«dį ir esmÄ. PrieÅ¡ingu atveju, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieÅ¡ nukentÄjusiojo valiÄ (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2011, Nr. 2K-349-696/2015, Nr. 2K-116-942/2016).
Neabejotina ir byloje nekyla ginÄo, kad nukentÄjusioji A. A. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. 2021 m. lapkriÄio ir gruodžio mÄnesiais buvo mažametÄ. Nuteistasis M. K. žinojo nukentÄjusiosios amžių ir suprato, jog lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete (t. 3, b. l. 5â6). Kaip minÄta anksÄiau, A. A., vos tik pajutusi nuteistojo varpÄ savo vaginoje, nedelsdama nustumdavo jį nuo savÄs, klausÄ, kÄ jis Äia daro ir liepdavo eiti namo. Duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti apie ankstyvÄ nukentÄjusiosios lytinį subrendimÄ , padidintÄ susidomÄjimÄ seksualiniais santykiais ar galbÅ«t rodytÄ iniciatyvÄ tokiems santykiams, byloje nÄra.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akte taip pat konstatuota, kad A. A. pilnai nesuvokÄ ir vis dar nesuvokia jos atžvilgiu atliktų nuteistojo veiksmų esmÄs, t. y. ji gali suvokti veiksmų pobÅ«dį, bet negalÄjo ir negali suvokti jų reikÅ¡mÄs, o aktyviau prieÅ¡intis negalÄjo dÄl situacijos aplinkybių (t. 1, b. l. 124-131). Taigi, byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusioji A. A. dÄl mažametystÄs nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmÄs ir dÄl to negalÄjo jiems adekvaÄiai pasiprieÅ¡inti, o nuteistasis M.
K., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atsigulÄs į lovÄ ir atlikÄs su ja lytinį aktÄ , kiekvienÄ kartÄ suprato, kad lytiÅ¡kai santykiauja prieÅ¡ nukentÄjusios valiÄ , pasinaudodamas bejÄgiÅ¡ka dÄl mažametystÄs nukentÄjusiosios bÅ«kle, t. y. kiekvienÄ kartÄ , lytiÅ¡kai santykiaudamas su nukentÄjusiÄ ja, M. K. veikÄ tiesiogine tyÄia. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vieningÄ nuteistojo tyÄiÄ , teisingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus kaip vienÄ tÄstinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 4 dalyje, ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarÄ.
DÄl bausmÄs Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmÄs skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų dalių â iÅ¡ bausmÄs rūšies parinkimo ir bausmÄs dydžio nustatymo.
BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmÄ teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybÄ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .
Teismas paskiria tik tokiÄ bausmÄ, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Ä®statymų leidÄjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galÄtų paskirti teisingÄ bausmÄ, vadovaudamasis įstatymo, nustatanÄio baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmÄmis ir jų dydžiais. Tik BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais teismas, skirdamas bausmÄ, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad M. K. padarÄ vienÄ labai sunkų tyÄinį baigtÄ nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), Å¡is labai sunkus nusikaltimas padarytas prieÅ¡ bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs asmenį â mažametÄ A. A.. M. K. nuteistas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka baustas, jo atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs Å¡ias aplinkybes bei atsižvelgÄs į tai, kad M.
K. prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ nenaudojo fizinio ar psichinio smurto, nusikalstamos veikos padarymu nukentÄjusiajai nebuvo sukeltos sunkios pasekmÄs, kurios ilgai iÅ¡liks ateityje, todÄl paskyrÄ jam laisvÄs atÄmimo bausmÄ, žymiai mažesnÄ nei sankcijoje numatytas bausmÄs vidurkis. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nÄra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudaranÄių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nuteistojo asmenybÄ, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmÄ tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu (mažesnis, nei sankcijoje numatytas vidurkis), nÄra aiÅ¡kiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybÄ.
DÄl civilinio ieÅ¡kinio Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ pripažįstama, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnÄ ar mažesnÄ neturtinÄ Å¾ala. TeisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). NeturtinÄ Å¾ala â tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).
NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo asmens sveikatai ar dÄl gyvybÄs atÄmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobÅ«dį neturtinÄ Å¾ala â tai asmeninÄ Å¾ala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybÄs ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinÄs žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkreÄioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013).
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinÄs žalos minimalios ar maksimalios ribos, todÄl pareiga įvertinti nukentÄjusiojo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinÄ Å¾alÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Å ioje baudžiamojoje byloje nukentÄjusiosios A. A. įgaliota atstovÄ advokatÄ L. M. pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį M. K. dÄl 3 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimo A. A.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentÄjusiosios įgaliotos atstovÄs pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkino pilnai ir priteisÄ iÅ¡ M. K. 3 000 eurų neturtinei žalai A. A. atlyginti. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijai nekyla abejonių, kad neteisÄtais M.
K. veiksmais mažametei A. A. buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala â (duomenys neskelbtini) mergaitÄ patyrÄ seksualinÄ prievartÄ , fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, dvasinius iÅ¡gyvenimus. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡nagrinÄtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinÄs teisÄs normų. Pirmosios instancijos teismo nukentÄjusiajai priteistos neturtinÄs žalos dydis adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentÄjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , protingumo ir teisingumo principų kriterijus, neprieÅ¡tarauja Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo formuojamai praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.
DÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų priteisimo Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. sausio 4 d. buvo gauta ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos pažyma Nr. ATP-2023-00210 dÄl patirtų antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinÄ teisinÄ pagalbÄ nuteistajam M. K. buvo patirtos 217,53 Eur dydžio iÅ¡laidos (t. 3, b. l. 61â64) ir Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinÄjama pagal nuteistojo M.
K. apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo procese, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Å i nuostata apeliantui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta siunÄiant praneÅ¡imÄ ir informuojant jį apie jam paskirtÄ gynÄjÄ apeliacinÄs instancijos teisme.
BylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka gynÄjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidÄjas numatÄ, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusÄs. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi nuteistajam M. K. buvo paskirta ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynÄja advokatÄ D. RomaÅ¡keviÄienÄ (t. 3, b. l. 55).
Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iÅ¡ nuteistojo gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynÄjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, vis dÄlto, kiekvienu tokiu atveju turi bÅ«ti įvertinta nuteistojo turtinÄ padÄtis. Bylos duomenimis, M. K. niekur nedirba, turto neturi, jam priteista atlyginti nukentÄjusiajai A. A. 3 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ , nuosprendžiui įsiteisÄjus, nuteistasis turÄs atlikti jam paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Esant nurodytoms aplinkybÄms, laikytina, kad valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas, todÄl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ atmesti.
ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos patirtų iÅ¡laidų už teiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡ nuteistojo M. K. nepriteisti. TeisÄjos AuÅ¡ra BielskÄ JÅ«ratÄ JakubonienÄ Virginija LiudvinaviÄienÄ