Legislator Case Law & Legislation
41c84af2-d3fe-47f2-bba2-2f4c380e0a00 AI generated

41c84af2-d3fe-47f2-bba2-2f4c380e0a00 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 41c84af2-d3fe-47f2-bba2-2f4c380e0a00
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-478/2022 Proceso Nr. 1-01-1-01380-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.2.3.; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.1.7.4.1.; 2.1.6.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistojo M.

Legislator headnote

AI generated

41c84af2-d3fe-47f2-bba2-2f4c380e0a00 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su neiÅ¡samiu bylos iÅ¡nagrinėjimu, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimÄ Å¡ioje byloje atliko neiÅ¡samiai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai V. A., J. A., E. R., V. R., pagarsinti nukentėjusiosios A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, iÅ¡tirti ir įvertinti kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-478/2022 Proceso Nr. 1-01-1-01380-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.2.3.; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.1.7.4.1.; 2.1.6.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistojo M.

K. gynėjai advokatei Daliai RomaÅ¡kevičienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 4 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės atlikimo pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo M. K. sulaikymo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė M. K. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2021 m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir laikÄ , buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas mažametės A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, atsigulęs ant lovos gulinčiai A. A. iÅ¡ nugaros pusės, rankomis lietė jos lytinius organus, užpakalį, patraukęs A.

A. Å¡ortus įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ nukentėjusiosios A. A. makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete A. A. prieÅ¡ jos valiÄ , tai yra išžagino mažametę A. A., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) Be to, M. K., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2021 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir laikÄ , buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas mažametės A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, atsigulęs ant lovos gulinčiai A.

A. iÅ¡ nugaros pusės, rankomis lietė jos užpakalį, lytinius organus, patraukęs A. A. Å¡ortus įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ nukentėjusiosios A. A. makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete A. A. prieÅ¡ jos valiÄ , tai yra išžagino mažametę A. A., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai Nuteistasis M. K. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 1.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Nurodo, kad teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas nuosprendis. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas – neteisingai įvertino įvykį, nuosprendį surašė formaliai pagal nukentėjusiosios A. A. parodymus, neatlikdamas iÅ¡samesnio tyrimo. 1.2. Nuteistasis M. K. teigia, kad nors santykiai su nukentėjusiÄ ja buvo draugiÅ¡ki, tačiau jis su A.

A. lytiÅ¡kai nesantykiavo, jos nežagino, nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 4 dalyje, nepadarė. Nurodo, kad bÅ«tent nukentėjusioji, o ne apeliantas, norėjo lytinių santykių, todėl supykusi, jog jis atsisakė, jį apkalba, teigdama, kad tokie santykiai buvo. 1.3. Skunde nurodoma, kad teismas, siekdamas nustatyti tiesÄ ir atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios ir apelianto parodymai iÅ¡ esmės skirtingi, turėjo apklausti specialistus, suraÅ¡iusius iÅ¡vadas, ir liudytojus (kaimynus ir kitus pažįstamus, „pakalbančius“ su A.

A.), kadangi nukentėjusioji pastariesiems yra pasakojusi, jog apkalbėjo apeliantÄ apie tariamus lytinius santykius. Apelianto įsitikinimu, byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui, kur bÅ«tų atliktas iÅ¡samus visų bylos aplinkybių tyrimas – pakartotinai apklausta nukentėjusioji bei visi liudytojai, specialistai, esant bÅ«tinybei, paskirtos papildomos ekspertizės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko visų bÅ«tinų proceso veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas Dėl bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui ir teismo Å¡aliÅ¡kumo IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. K. pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu, t. y. iÅ¡ esmės teigia, kad teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (nebuvo atliktas iÅ¡samesnis įrodymų tyrimas ir vertinti tik nukentėjusios A.

A. parodymai), todėl padarytos iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dėl ko byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui tam, kad bÅ«tų galima apklausti nukentėjusiÄ jÄ , specialistus (ekspertus) bei kitus liudytojus, galinčius patvirtinti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, esant bÅ«tinybei paskirti papildomÄ ekspertizę. Kitaip tariant, nuteistasis nepraÅ¡o apeliacinės instancijos teismo atlikti įrodymų tyrimÄ , tačiau praÅ¡o bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui, teigiant, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas.

BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad iÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, jei: bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas; jeigu byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant Å¡io Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; kai apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; kai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma iÅ¡vada, kad veikos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimÄ , ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nenustatė įstatyme numatytų nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui pagrindų: byla iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant BPK 224 ir 226 straipsniuose numatytų teismingumo taisyklių, byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, o taip pat iÅ¡nagrinėjus bylÄ nėra nustatyta, kad veikos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo padėties pabloginimÄ , ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

Kadangi apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teisėjų kolegija plačiau pasisakys dėl šio nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo principas baudžiamajame procese pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-648/2019, Nr. 2K-179-303/2020, Nr. 2K-269-303/2020, Nr. 2K-7-76-719/2022).

NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus: pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas; antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011, Nr. 2K-179-303/2020, Nr. 2K-269-303/2020). NeÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar tokia nuomonė gali bÅ«ti laikoma objektyviai pagrįsta, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-214-976/2017).

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai, teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, Nr. 2K-211-895/2018). Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, Nr. 2K-162-697/2016, Nr. 2K-45-303/2018 ir kt.).

Apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su neiÅ¡samiu bylos iÅ¡nagrinėjimu, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimÄ Å¡ioje byloje atliko neiÅ¡samiai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai V. A., J. A., E. R., V. R., pagarsinti nukentėjusiosios A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, iÅ¡tirti ir įvertinti kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ tiesų nebuvo apklaustos ekspertės S. S. ir T. G.-N., atlikusios nukentėjusiosios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, ekspertė K. Å ., suraÅ¡iusi specialisto iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto, taip pat ir specialistė S. M., atlikusi mažametės psichologinį vertinimÄ , tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 284-285 straipsniais, pažymi, kad specialistas ar ekspertas į teismo posėdį Å¡aukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai bÅ«tini specialisto iÅ¡vadai ar ekspertizės aktui paaiÅ¡kinti ar papildyti.

IÅ¡ byloje esančių minėtų dokumentų turinio matyti, kad tiek specialisto iÅ¡vados, tiek teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausdamas minėtų eksperčių ir specialistės teisiamajame posėdyje, baudžiamojo proceso įstatymo klaidos nepadarė. Apklausti ekspertes bei specialistę apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra tikslinga, nėra ir pagrindo skirti naujÄ ekspertizę, kadangi minėtuose dokumentuose esminių prieÅ¡taravimų nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad priežasčių, dėl kurių turėtų bÅ«ti skiriama nauja ekspertizė, nenurodė ir nuteistasis. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu taip pat nebuvo apklausta ir nukentėjusioji A. A. BPK 186 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog nepilnametis nukentėjusysis ar liudytojas į teisiamÄ jį posėdį Å¡aukiami tik iÅ¡imtiniais atvejais. Å iuo atveju, sprendimÄ kviesti į teismÄ ir apklausti seksualinę prievartÄ patyrusį mažametį asmenį priima teismas, atsižvelgdamas į psichologinį nukentėjusiojo tyrimÄ atlikusių specialistų rekomendacijas.

Vadovaujantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, A. A. dėl nerimo sutrikimo dalyvauti teismo posėdžiuose nerekomenduota (t. 1, b. l. 124–131). Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus bei parodymus ne tik ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ir viso ikiteisminio tyrimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apsiribojo nukentėjusiosios mažametės parodymų perskaitymu teisiamojo posėdžio metu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atliekant mažametės nukentėjusios apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nuteistajam M.

K. ir jo gynėjui advokatui G. Lukminui buvo praneÅ¡ta apie apklausos vietÄ ir laikÄ , t. y. suteikta teisė dalyvauti apklausoje, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepasinaudojo Å¡ia teise ir nedalyvavo mažametės apklausoje. Aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji turėtų bÅ«ti papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad A. A. kaimynams yra sakiusi, kad neva apkalba nuteistÄ jį dėl lytinių santykių, tačiau skunde nuteistasis Å¡ių asmenų konkrečiai nenurodė ir jų neįvardijo.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokių aplinkybių ir asmenų M. K. neminėjo. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, buvo atliktas tinkamai, nepažeidžiant BPK nuostatų. Aplinkybių, dėl kurių reikėtų atlikti įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, jog Å iaulių apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, bÅ«tų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, bÅ«tų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan.

IÅ¡ bylos duomenų bei nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį bei įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumÄ . M. K. kaltę, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 4 dalyje, įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«džio bei kaltės formos.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad skundo teiginys dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo subjektyviai Å¡aliÅ¡kas. Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei nuteistasis M. K., nei jo gynėjas nuÅ¡alinimo teismui nepareiÅ¡kė, pastabų dėl teismo atliekamų procesinių veiksmų neturėjo.

Taip pat bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡is teismas, tirdamas bylos įrodymus, juos vertindamas, padarė eilę esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pagrindines faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis iÅ¡samiai iÅ¡tirtais ir patikrintais įrodymais, vertindamas jų visetÄ , o vien tai, kad įrodymai įvertinti kitaip ir padarytos kitokios iÅ¡vados, nei to norėtųsi apeliantui, savaime nereiÅ¡kia, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei juos suvokia nuteistasis, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, buvo Å¡aliÅ¡kas ir dėl to reikėtų baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta neÅ¡aliÅ¡ko pirmosios instancijos teismo, ir į tai, kad nebuvo nustatyti kiti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti pagrindai, dėl kurių byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui, nuteistojo praÅ¡ymas dėl bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui atmestinas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje Nuteistasis M. K. neigia lytiÅ¡kai santykiavęs su mažamete nukentėjusiÄ ja A. A.. Teigia, kad nukentėjusioji A. A. pati prie jo lindo (norėjo lytinių santykių), tačiau jis jÄ atstÅ«mė, todėl pastaroji jį apkalba. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , tokiÄ nuteistojo pozicijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Tiek nuteistojo parodymus, tiek versijÄ , jog nukentėjusioji jį apkalba, paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡ytų ir iÅ¡analizuotų įrodymų visuma.

Nors nuteistasis viso ikiteisminio tyrimo metu neigė turėjęs lytinius santykius su mažamete A. A., tačiau apklausiamas įtariamuoju nurodė, jog pats paskambino A. A. tėvui ir pasakė, jog lindo prie A. A., kiÅ¡o prie jos rankas bei prašė nekviesti policijos, o atvykusiems policijos pareigÅ«nams prisipažino turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiÄ ja, nes buvo iÅ¡sigandęs (t. 2, b. l. 101–103). Papildomai apklausiamas įtariamuoju M. K. pripažino, kad lapkričio mėnesį A. A. namuose žaidė su ja gaudynių, kurių metu jis buvo apsikabinęs pastarÄ jÄ per pilvÄ , o nukentėjusioji jam pliaukÅ¡telėjo per užpakalį.

Taip pat patvirtino, kad buvo pas nukentėjusiÄ jÄ namuose ir 2021 m. gruodžio mėn., tÄ kartÄ nukentėjusioji jį nuvertė ant lovos, tada jis atsikėlė ir nuvertė jÄ , tačiau A. A. neužgulė ir daugiau jos nelietė (t. 2, b. l. 110–111). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu M. K., neigdamas buvus lytinius santykius su nukentėjusiÄ ja, ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių apie nukentėjusiosios apkabinimÄ per pilvÄ ar parvertimÄ ant lovos jau nenurodė, tačiau pripažino, kad nukentėjusiajai rodydavo dėmesį, yra jai rašęs, jog nori su ja draugauti, o ji atrašė, kad nenori.

Teigė, jog nukentėjusiosios nėra ėmęs už krÅ«tinės, tačiau pripažino, kad yra ne tik jÄ lietęs, bet ir pabučiavęs. Nukentėjusios tėvui paskambino, nes norėjo pajuokauti, tačiau pastarasis nesuprato ir iÅ¡kvietė policijÄ (t. 3, b. l. 5–6). Vertinant aptartus nuteistojo parodymus matyti, kad M. K. parodymai nėra nuoseklÅ«s, juos visų pirma paneigia mažametės nukentėjusiosios A. A. parodymai, kurie yra tiesioginiai pirminiai įrodymai, turintys svarbiÄ reikÅ¡mę byloje, kiti įrodymai yra iÅ¡vestiniai ir netiesioginiai, jie papildo mažametės nukentėjusiosios parodymus.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę. Seksualinės prievartos prieÅ¡ mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebÅ«na. Svarbiausi įrodymų Å¡altiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir, kuriems mažametis pasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai.

YpatingÄ reikÅ¡mę Å¡ioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartÄ patyrusio mažamečio parodymai. Mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų bÅ«ti vertinamas taip griežtai ir kategoriÅ¡kai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieÅ¡taravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartÄ , parodymuose galėtų bÅ«ti paaiÅ¡kinami parodymų subjekto specifiÅ¡kumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio iÅ¡sivystymo, patirto Å¡oko, nežymÅ«s prieÅ¡taravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais.

Nagrinėjamoje byloje mažametės nukentėjusiosios A. A. parodymai, kaip įrodymų šaltinis, nekelia abejonių dėl teisėtumo – mažametė nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama nepažeidžiant BPK 186 straipsnio nuostatų, jos parodymai užfiksuoti tinkamai. Pagrindinis apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas – tai mažametės nukentėjusiosios A. A. parodymų, kaip įrodymų šaltinio, patikimumas. Nukentėjusiosios A. A. parodymai, priešingai nei nuteistojo M.

K., dėl esminių nagrinėjamų įvykių aplinkybių iÅ¡liko nepakitę ir buvo nuoseklÅ«s viso baudžiamojo proceso metu. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusioji A. A. parodė, kad M. K. su ja lytiÅ¡kai santykiavo du kartus – 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn., t. y. tada, kada jos mama buvo papraÅ¡iusi nuteistojo, kaip kaimyno, užkurti krosnį jų namuose, kai A. A. tėvai buvo iÅ¡vykę į darbÄ . Nurodė, kad lapkričio mėn., kai M. K. kÅ«rė pečių, ji nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovÄ .

Tuo metu, kada ji gulėdama ant pilvo snÅ«duriavo, užkÅ«ręs pečių atėjo M. K. ir atsigulė ant jos. Jautė, kaip nusimovęs savo kelnes, įkiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ jos du kartus. Ji tÄ kartÄ vilkėjo marÅ¡kinėlius ir laisvus Å¡ortus, o jos kojos buvo suglaustos. Taip pat jautė, kad buvo Å¡lapia ant kojų. Jai buvo nemalonu, truputį skaudėjo, todėl ji iÅ¡ karto jam spyrė iÅ¡ kulno į užpakalį ir su ranka nustÅ«mė jį iÅ¡ lovos. M. K. atsistojo ir ji jam pasakė:

„KÄ tu čia darai?“. Jis atsakė, kad nieko. Ji pasakė, kad pasakys mamai ir liepė eiti iÅ¡ namų. AntrÄ kartÄ , t. y. gruodžio mėn., M. K. vėl buvo atėjęs į jos namus užkurti pečių. Ji buvo su tais pačiais laisvais Å¡ortais ir gulėjo ant lovos, miegojo. Ji nejuto, kaip jis tyliai priėjo, perlipo per jÄ ir atsigulė iÅ¡ Å¡ono Å¡alia jos. Ji paÅ¡oko, kai jis įkiÅ¡o jai savo lytinį organÄ , ir paklausė: „KÄ tu čia darai?“ bei pasakė, kad „ačiÅ«, užkÅ«rei ir eik iÅ¡ čia“.

M. K. tada paÅ¡oko, spėjo apsimauti drabužius ir išėjo. Jo lytinio organo ji nematė, net nežiÅ«rėjo. Po pirmo karto niekam nieko nesakė, nes nenorėjo, kad kaime jÄ visi vadintų skundike, bijojo ir dėl mamos sveikatos, o gruodžio mėn. sesės vyras (E. R.) pradėjo jos klausinėti, todėl teko viskÄ papasakoti. Taip pat nurodė, kad nuteistajam ji nieko nejautė, o jis jÄ vadindavo A., gražuole, raÅ¡ydavo jai, kad jis jÄ myli, tačiau ji nekreipdavo į tai dėmesio. Po to karto lapkričio mėn. ji jautėsi blogai, jam nieko nerašė (t. 1, b. l. 86–88).

Å iuos parodymus, juos papildydama reikÅ¡mingomis detalėmis, nukentėjusioji A. A. patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, nurodydama, jog 2021 m. lapkričio mėn. ji gulėjo ant lovos savo kambaryje, buvo užsiklojusi antklode ir žiÅ«rėjo telefone „TikTok“ vaizdo įraÅ¡us. Vėliau nusiklojo, pasisuko Å¡onu. M. K., atėjęs į kambarį, atsigulė Å¡alia jos, pradėjo ranka liesti jos užpakalį, lytinius organus, ji kojomis bandė nustumti nuteistÄ jį, tačiau jis vis tiek toliau lindo ir pakėlęs jos Å¡ortų apačiÄ Ä¯ viršų įkiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ jos lytinius organus.

Ji tada M. K. nustÅ«mė nuo savęs kojomis ir sudavė ranka jam į petį. Gruodžio mėn. gulėdama lovoje žiÅ«rėjo televizorių, vilkėjo tuos pačius laisvus Å¡ortus, marÅ¡kinėlius. M. K., atėjęs į kambarį, perlipo per jÄ , atsigulė į lovÄ jai už nugaros. IÅ¡ pradžių rankomis lindo prie užpakalio, lytinių organų, pakėlė Å¡ortų apačiÄ ir savo lytinį organÄ Ä¯kiÅ¡o į jos lytinį organÄ du kartus. Ji iÅ¡ karto sudavė M. K. į petį, tada jis paÅ¡oko nuo lovos ir išėjo iÅ¡ kambario.

A. A. paaiÅ¡kino, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė tikslesnes aplinkybes nei tas, kurias nurodė apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 1, b. l. 93–94). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusioji A. A. nurodė ir policijos pareigÅ«nams, atvykusiems į įvykio vietÄ â€“ policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamerų apžiÅ«ros protokole fiksuotas policijos pareigÅ«nės ir A. A. pokalbis, kurio metu nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad M. K. su ja lytiÅ¡kai santykiavo du kartus – 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn., teigė, kad iki to laiko ji lytiÅ¡kai santykiavusi nebuvo, viskas vyko jos namuose, lovoje.

Nurodė, kad neleisdavo M. K. lįsti prie jos, tačiau pastarasis vis tiek jos neklausė ir įkiÅ¡o ten, kur reikia. Ji nenorėjo, kad jis prie jos lįstų, ir prašė jo eiti iÅ¡ namų. Tėvams nieko nesakė, nes mamos sveikata buvo bloga (t. 1, b. l. 29–30). Taigi, vertinant nukentėjusiosios A. A. parodymų patikimumÄ matyti, kad dėl esminių aplinkybių A. A. paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės nekito – mažametė nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad M. K. su ja lytiÅ¡kai santykiavo du kartus jos namuose tuomet, kai jos tėvai papraÅ¡ydavo M.

K. dukrai padėti buityje. Nukentėjusioji taip pat nuosekliai tvirtino, kad M. K. jai rodomas dėmesys nebuvo malonus, jį atstumdavo arba iÅ¡vis į jai rodomÄ dėmesį nereaguodavo, tai iÅ¡ dalies patvirtino ir pats M. K. Taip pat iÅ¡ nukentėjusiosios A. A. parodymų matyti, kad kiekvieno fizinio kontakto su nuteistuoju metu ji prieÅ¡inosi, vos tik pajutusi M. K. lytinį organÄ savo lytiniame organe. Nukentėjusiosios prieÅ¡inimasis buvo iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – „KÄ tu čia dabar darai?“ – ir liepimu nuteistajam eiti namo, bei fiziniais veiksmais – M.

K. staigiu nustÅ«mimu nuo savęs kojomis bei sudavimu rankomis, po ko M. K. nuo nukentėjusiosios pasitraukdavo ir iÅ¡eidavo namo. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad lytiniai santykiai tiek 2021 m. lapkričio mėn., tiek gruodžio mėn. buvo prieÅ¡ nukentėjusiosios A. A. valiÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiosios A. A. parodymai nuoseklÅ«s, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitas nustatytas bylos aplinkybes. Vien tik ta aplinkybė, jog nukentėjusioji yra mažametė, negali bÅ«ti pagrindu netikėti jos parodymais.

PrieÅ¡ingai, kai kurie netikslumai ir nereikÅ¡mingi prieÅ¡taravimai jos parodymuose paaiÅ¡kinami bÅ«tent nukentėjusiosios mažametyste, nesuvokimu su ja atliekamų veiksmų esmės, pavojingumo. Nukentėjusiosios amžius bei byloje atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte užfiksuoti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokio nusikaltimo, kaip išžaginimas, padarymu A. A. nuteistojo M. K. melagingai apkaltinti negalėjo. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-92/2022 nurodyta, kad nuo atsiskleidimo apie galimai patirtÄ smurtÄ tiriamoji nuosekliai, skirtingomis aplinkybėmis iÅ¡sako tas pačias konkrečias faktines byloje tiriamas aplinkybes, t. y. ne vėliau kaip 2022 m. sausio 11 d. sesers vyrui (liudytojui E. R.) paraÅ¡o, kad buvo M.

K. grabaliojama, jis ,,lietė jos krÅ«tinę ir apačiÄ â€œ, klausiama pripažįsta turėjusi lytinių santykių su juo; 2022 m. sausio 21 d. tas pačias aplinkybes nurodo į jos namus atvykusiems policijos pareigÅ«nams, nurodo du kartus turėjusi lytinius santykius su M. K., iÅ¡sako niekam apie tai nesakiusi iÅ¡ baimės; 2022 m. vasario 7–9 d. globos namų ,,U.“ specialistams iÅ¡sako tas pačias aplinkybes; 2022 m. vasario 17 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ pakartoja anksčiau iÅ¡sakytus žodžius, kalba detaliau, apibÅ«dina savo bÅ«senÄ tiriamų įvykių metu: ,,Blogai jaučiausi, kai jis kiÅ¡o.

Man skaudėjo“. 2022 m. balandžio 28 d. ekspertizės metu taip pat pakartoja jau anksčiau išsakytas konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes. Atliekant ekspertizę A. A. detalizavo, jog po pirmo fizinio kontakto su nuteistuoju niekam nieko nesakė, nes bijojo ir manė, jog niekas ja nepatikės, ir tik dėl to, kad sesės vyras E. R. pradėjo jos klausinėti apie M. K., jam apie tai ir pasipasakojo. Nurodė, kad sesės vyras jai liepė pasakyti mamai, bet ji mamai nieko nesakė, nes bijojo, todėl parašė M.

K., kad jis viskÄ pasakytų. Tada M. K. paskambino jos tėvui ir viskÄ papasakojo. Taip pat A. A. ekspertėms teigė, kad jeigu ne sesės vyras, ji niekam apie tai ir nebÅ«tų pasakojusi, M. K. jos prašė apie tarp jų buvusius lytinius santykius niekam nesakyti, sakydamas, kad abiem bus blogai – jam reikės „sėsti“ į kalėjimÄ , o jai visur važinėti. Ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, kad A. A. supratimas apie seksualinę prievartÄ yra menkas, ir nors prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ji įgijo daugiau žinių apie tai (žodyne atsirado tokia sÄ voka kaip iÅ¡prievartavimas; iÅ¡ M.

K. sužinojo, kad galima „sėsti“ už tai), tačiau jai vis dar sunku suprasti tokio elgesio netinkamumÄ , poveikį tiek fizinei sveikatai, tiek psichoemociniam vystymuisi. UždelstÄ atskleidimÄ apie M. K. veiksmus nulėmė jai bÅ«dingi individualÅ«s ypatumai (uždara, vieniÅ¡a, nelinkusi dalintis savo iÅ¡gyvenimais, bijanti kritikos ir atstÅ«mimo) ir jos emocinė bÅ«sena (bijo, jog ja netikės, jaudinosi dėl mamos sveikatos) bei paties M. K. elgesys. Aktyviau prieÅ¡intis negalėjo dėl situacijos aplinkybių – M.

K. veiksmai jai buvo netikėti, ji negalėjo jų numatyti (nukentėjusiosios teigimu ji tuo metu snaudė, buvo nusisukusi, taip pat priklausoma nuo M. K., kadangi jis buvo patikėtas ja rūpintis). Nagrinėjamų įvykių metu A. A. pilnai nesuvokė ir vis dar nesuvokia jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmės, t. y. ji galėjo/gali suvokti jų pobūdį, tačiau negalėjo ir negali suvokti jų reikšmės, tačiau ji priešinosi M. K. – jam spyrė, išvarė iš namų, tačiau aktyviau priešintis ji negalėjo dėl situacinių aplinkybių.

A. A. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mÄ stymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui atgaminti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti ir remtis A. A. parodymais. A. A. nėra bÅ«dingas padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkcijÄ su realiais įvykiais. Padidintas įtaigumas (įskaitant ir seksualinio pobÅ«džio informacijÄ ), A. A. taip pat nenustatytas.

A. A. dėl jai nustatyto nerimo sutrikimo nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 124–131). Taigi, ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, jog tyrimo metu nenustatyta priežasčių, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti A. A. parodymais. Kaip nurodyta aukščiau aptartame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, tokias pačias aplinkybes apie jos atžvilgiu pavartotÄ lytinę prievartÄ nukentėjusioji nurodė ir globos namų ,,Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologei, atlikusiai A.

A. psichologinį vertinimÄ . Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuoseklus, detalus, tyrimo eigoje nesikeičiantis vaiko pasakojimas ir emocinės reakcijos leidžia kelti prielaidÄ apie galima seksualinės prievartos patyrimÄ iÅ¡ kaimyno (t. 1, b. l. 150–152). PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, mažametės nukentėjusiosios A. A. parodymus patvirtina kiti byloje esantys iÅ¡vestiniai ir netiesioginiai įrodymai, kurie sudaro nuoseklų įrodomÄ jį pagrindÄ (grandinę), patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes.

Visų pirma, liudytojas E. R., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad A. A. jam jau anksčiau skųsdavosi, kad kaimynas M. K. prie jos lenda, jÄ fotografuoja, siunčia žinutes. Žinojo, kad 2021 m. vasarÄ nuteistasis pabučiavo mažametę, 2022 m. sausio mėn. iÅ¡girdo kalbas, kad jis vėl jÄ grabaliojo, todėl parašė A. A. ir paklausė, kÄ darė M. K.. A. A. jam atrašė, kad jÄ lietė, tada jis paklausė, ar turėjo lytinių santykių, ir ji patvirtino.

IÅ¡ žinučių suprato, kad lytiniai santykiai buvo kelios savaitės prieÅ¡ jų susiraÅ¡inėjimÄ . Liudytojas nurodė, kad pavyko sutarti su A. A., jog pati pasakys tėvams, tačiau vietoj to ji paskambino M. K. ir Å¡is atėjo pas jÄ Ä¯ namus. Ji tuo metu buvo viena, todėl jis paskambino žmonai V. R. ir paprašė, kad ji paskambintų sesei ir palaikytų su ja pokalbį (t. 3, b. l. 3–4). Liudytoja V. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ji paskambino A. A. po to, kai jos vyras pasakė, jog pas seserį į namus atėjo M.

K.. Pokalbio metu paklausė A., ar turi kÄ pasipasakoti. Nukentėjusioji atsakė, kad turi, tačiau labai bijo, po to prisipažino, kad M. K. prie jos lindo. IÅ¡ jos pasakojimo suprato, kad M. K. buvo atėjęs į namus, sakė, kad ji jam labai patinka, po to nusimovė kelnes ir įkiÅ¡o savo organÄ , nors sesė to nenorėjo. Liudytoja V. R. taip pat nurodė, kad po to parašė M. K. ir paklausė, kaip viskas buvo. M. K. jai atrašė, kad pati A. A. norėjo su juo bučiuotis, bei parašė, kad iÅ¡ viso du kartus turėjo lytinius santykius su jos seserimi bei maldavo nekviesti policijos, rašė, kad pasiÅ¡nekės su tėvais (V.

A. ir J. A.) (t. 3, b. l. 4–5). Å ias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys ir jų parodymuose minėti susiraÅ¡inėjimai su A. A. ir M. K.. IÅ¡ liudytojos V. R. pateikto susiraÅ¡inėjimo su nuteistuoju M. K. telefono ekrano nuotraukų matyti, kad M. K., paklaustas V. R., ko lindo prie jos sesers, atsakė, kad „nežinau, kas man ten susiÅ¡vietė. AÅ¡ daugiau prisiekiu niekada, niekada nebelįsiu ir nebeisiu pas jų. Tik praÅ¡au, nekvieskit policijos, nenoriu į kalėjimÄ . BÅ«kit geri.

Aš žinau, kad blogai padariau, daugiau taip nedarysiu. Pagailėkit manęs. Prašau. Maldauju.“ V. R. paklausus, kiek kartų ir kiek laiko truko lytinis aktas, M. K. atsakė, kad „du kartus. Nežinau, greitai, net nebaigdavau“ (t. 1, b. l. 180–191; t. 2, b. l. 14–16). Iš liudytojo E. R. pateiktų telefono ekrano nuotraukų matyti, kad nukentėjusioji A. A. jam rašė, jog „jis (M. K.) atėjo uždegti dujinę, nes ji nemoka, ir pasakė, kad kai tu su savo mamike miegojai, aš tau „biškį“ padariau – įkišau ir viskas“, taip pat parašė, kad „jis (M.

K.) dabar atėjo pas jÄ , kad paerzintų, bet ji dėjo jam blokÄ ir nebesiÅ¡neka su juo, nes nuo jo jai jau skauda galvÄ â€œ, nervina M. K. buvimas jos namuose (t. 1, b. l. 198–200; t. 2, b. l. 12). Mažametės tėvas liudytojas V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jam 2022 m. sausio 11 d. bÅ«nant darbe apie 19.00 val. paskambino kaimynas M. K. ir pasakė, kad lindo prie jo dukros ir su ja lytiÅ¡kai santykiavo. Taip pat nurodė, kad M. K. tÄ patį vakarÄ , po to, kai jie su žmona grįžo iÅ¡ darbo (iki atvykstant policijai), kritęs ant kelių jų atsipraÅ¡inėjo ir prašė nekviesti policijos (t. 1, b. l. 34–35, t. 3, b. l. 1–3).

Mažametės motina liudytoja J. A. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jai pradėjus dirbti, M. K. papraÅ¡ydavo ateiti į jų namus užkurti krosnį. Teigė, kad ir anksčiau M. K. jos dukrai rodydavo dėmesį, dukra jai parodydavo jo raÅ¡ytas žinutes, kuriose buvo mažybinių žodžių, jis jÄ vadindavo meile ar panaÅ¡iai. Taip pat liudytoja parodė, kad dukrai M. K. buvo paėmęs už krÅ«tinės, pabučiavęs, dėl ko ji buvo perspėjusi M. K., kad daugiau tokių dalykų nebÅ«tų, kitaip bus iÅ¡kviesta policija.

Dukra, prieÅ¡ingai, savo veiksmais parodydavo, kad jis jai nepatinka, nenorėdavo, kad M. K. pas juos ateitų. Apie tai, kad M. K. išžagino jos dukrÄ , sužinojo iÅ¡ vyro ir kitos dukros V. R.. Patvirtino, kad grįžus namo M. K. prašė nekviesti policijos (t. 2, b. l. 170–172). Tiek nukentėjusiosios A. A., tiek liudytojo V. A. parodymus patvirtina ir byloje esantis A. A. 2022 m. sausio 11 d., t. y. tos pačios dienos, kuriÄ mažametės tėvas V. A. pranešė policijai apie įvykį, susiraÅ¡inėjimas su M.

K., iÅ¡ kurio matyti, kad M. K. intensyviai prašė A. A. apie tai niekam nieko nesakyti po to, kai nukentėjusioji parašė: „AÅ¡ tau neleisdavau, bet tu vis tiek.“ M. K. į tai atrašė: „Nu, atsipraÅ¡au labai, A.. Maldauju, praÅ¡au, nesakyk. Nenoriu sėsti į kalėjimÄ .“ A. A. toliau rašė: „M., aÅ¡ viskÄ mamai papasakosiu apie tai kaip tu man kiÅ¡ai. Atsimeni? AÅ¡ vis laukiau, kol tu pats pasakyti, bet tai daba laikykis.“ M. K. atsakė: „Nesakyk, jugi bus mums abiem – amen.

Mane pasodins į kalėjimÄ . Nesakyk.“ A. A.: „Vis tiek pasakysiu. Nemaldauk. Tu kaltas esi ir bÅ«si.“ M. K.: „Papasakojau (pasisakiau) tavo tėvui ir kai jie grįš, tada ateisiu kalbėtis“ (t. 2, b. l. 13–16, 39–52). Byloje aptarti susiraÅ¡inėjimai, kaip jau minėta, ne tik patvirtina nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ ir neleidžia jais abejoti, bet taip pat paneigia ir M. K. nurodytÄ versijÄ , kad jis su A. A. neturėjo lytinių santykių ir kad pastaroji jį apkalba, dėl to, kad buvo jo atstumta.

Pirmiausiai pažymėtina, kad M. K., susiraÅ¡inėjimų su nukentėjusiÄ ja A. A. ir liudytoja V. R. metu, pats patvirtino, kad lytiniai santykiai tarp jo ir nukentėjusiosios buvo. Liudytojai V. R. paklausus, kiek kartų ir kiek laiko tarp jos sesės ir jo buvo lytinis aktas, M. K. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad du kartus, labai trumpai ir kad jis nebaigė. Kitaip tariant, patvirtino mažametės nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad lytiniai santykiai tarp jų buvo 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Taip pat vertinant M.

K. žinutes, raÅ¡ytas nukentėjusiai, matyti, kad susiraÅ¡inėjimas buvo bÅ«tent apie tarp jų buvusius lytinius santykius. Mažametė žinutėse naudojo tokias frazes kaip: „Atsimeni kaip man kiÅ¡ai? AÅ¡ tau neleisdavau, bet tu vis tiek.“, o M. K. ne tik, kad nebandė pokalbio metu to neigti, bet, prieÅ¡ingai, intensyviai nukentėjusiosios prašė apie tarp jų buvusius lytinius santykius niekam nieko nesakyti ir dėl to nepykti, be kita ko, pradėjo jos atsipraÅ¡inėti, bandė paveikti ir sukelti gailestį sakydamas, kad jis už tai sės į kalėjimÄ .

Iš žinučių turinio matyti, kad M. K. prašė jo pasigailėti ne tik nukentėjusiosios, bet ir jos sesers liudytojos V. R., prašydamas ir jos nekviesti policijos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti liudytojo V. A. parodymais, jog nuteistasis jam pats telefoninio pokalbio metu tiesiogiai prisipažino apie turėtus lytinius santykius su jo dukra. Nors nuteistasis duodamas parodymus teigė, kad jį tiesiog ne taip suprato mažametės tėvas, tačiau tai paneigia jo paties rašyta žinutė nukentėjusiajai:

„Papasakojau tavo tėvui ir kai jie grįš, tada ateisiu kalbėtis.“ bei liudytojos J. A. parodymai, kad grįžus jiems iš darbo namo, M. K. prašė jų nekviesti policijos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, žinutėse užfiksuoti M. K. prašymai, maldavimai niekam nesakyti ir nekviesti policijos bei nukentėjusiosios atsiprašymas, niekaip kitaip negali būti vertinami, kaip jo paties pripažinimas, kad lytiniai santykiai tarp jo ir mažametės buvo. Tai, kad lytinis aktas tarp M. K. ir A.

A. buvo vaginaliniu bÅ«du, patvirtina 2022 m. sausio 12 d. specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad A. A. mergystės plėvėje yra defektas (įtrÅ«kimas), užapvalintas, standokas, balkÅ¡vai rausvos spalvos kraÅ¡tais (t. 1, b. l. 171–172) ir nors iÅ¡vadoje nurodyta, kad nėra galimybės pasakyti, kokiu konkrečiai kietu buku daiktu buvo padarytas Å¡is defektas (įtrÅ«kimas), tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios parodymus bei paaiÅ¡kinimus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu, kad iki Å¡io įvykio ji lytinių santykių nėra turėjusi, jog ji visais kartais juto skausmÄ tuo metu, kada M.

K. įvesdavo savo varpÄ Ä¯ jos vaginÄ , sprendžia, kad minėtas defektas mergystės plėvėje atsirado bÅ«tent lytinių santykių su nuteistuoju metu. PrieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis M. K., pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagrįstai pripažino M. K. atlikus prievartinius seksualinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ mažametę nukentėjusiÄ jÄ A. A. ir tinkamai juos įvertino baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu. BK 149 straipsnio prasme išžaginimu laikomas lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prieÅ¡ vieno iÅ¡ jų valiÄ , jeigu tai daroma naudojant fizinį ar psichinį smurtÄ , ar kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis arba naudojantis bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

Pagal BK 149 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas išžagino mažametį asmenį. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpÄ Ä¯ moters makÅ¡tį. Tam, kad veika bÅ«tų kvalifikuojama kaip išžaginimas, bÅ«tina nustatyti, kad lytinis aktas su nukentėjusiÄ ja buvo pradėtas, t. y. vyro varpa buvo įkiÅ¡ta į moters lytinius organus. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo pradėti nepavyko dėl nepakankamo susijaudinimo ar dėl kitokių aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimÄ .

Objektyviai išžaginimÄ sudaro dvi stadijos: fizinio ar psichinio smurto naudojimas arba kitoks atėmimas galimybės prieÅ¡intis ir lytinio akto atlikimas. SavarankiÅ¡ka išžaginimo forma yra naudojimasis nukentėjusiojo asmens bejėgiÅ¡ka bÅ«kle. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio akto pradžios. Teismų praktikoje pripažįstama, jog lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu, neturinčiu keturiolikos metų asmeniu, paprastai yra vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimÄ tokiems veiksmams, pagal savo iÅ¡sivystymÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Jei mažametis nesuvokia padaryto nusikaltimo aplinkybių, laikoma, kad kaltininkas pasinaudoja bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle. Jei nukentėjusiajam nėra suėję keturiolikos metų, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bejėgiÅ¡kos bÅ«klės požymio buvimo, turi įvertinti to asmens psichinę ir socialinę brandÄ ir tik tada padaryti iÅ¡vadÄ , ar sutikimas yra sÄ moningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobÅ«dį ir esmę. PrieÅ¡ingu atveju, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2011, Nr. 2K-349-696/2015, Nr. 2K-116-942/2016).

Neabejotina ir byloje nekyla ginčo, kad nukentėjusioji A. A. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais buvo mažametė. Nuteistasis M. K. žinojo nukentėjusiosios amžių ir suprato, jog lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete (t. 3, b. l. 5–6). Kaip minėta anksčiau, A. A., vos tik pajutusi nuteistojo varpÄ savo vaginoje, nedelsdama nustumdavo jį nuo savęs, klausė, kÄ jis čia daro ir liepdavo eiti namo. Duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ankstyvÄ nukentėjusiosios lytinį subrendimÄ , padidintÄ susidomėjimÄ seksualiniais santykiais ar galbÅ«t rodytÄ iniciatyvÄ tokiems santykiams, byloje nėra.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad A. A. pilnai nesuvokė ir vis dar nesuvokia jos atžvilgiu atliktų nuteistojo veiksmų esmės, t. y. ji gali suvokti veiksmų pobÅ«dį, bet negalėjo ir negali suvokti jų reikÅ¡mės, o aktyviau prieÅ¡intis negalėjo dėl situacijos aplinkybių (t. 1, b. l. 124-131). Taigi, byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji A. A. dėl mažametystės nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės ir dėl to negalėjo jiems adekvačiai pasiprieÅ¡inti, o nuteistasis M.

K., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atsigulęs į lovÄ ir atlikęs su ja lytinį aktÄ , kiekvienÄ kartÄ suprato, kad lytiÅ¡kai santykiauja prieÅ¡ nukentėjusios valiÄ , pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka dėl mažametystės nukentėjusiosios bÅ«kle, t. y. kiekvienÄ kartÄ , lytiÅ¡kai santykiaudamas su nukentėjusiÄ ja, M. K. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vieningÄ nuteistojo tyčiÄ , teisingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus kaip vienÄ tęstinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 4 dalyje, ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl bausmės Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų dalių – iÅ¡ bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas paskiria tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. K. padarė vienÄ labai sunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), Å¡is labai sunkus nusikaltimas padarytas prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmenį – mažametę A. A.. M. K. nuteistas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka baustas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad M.

K. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nenaudojo fizinio ar psichinio smurto, nusikalstamos veikos padarymu nukentėjusiajai nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, kurios ilgai iÅ¡liks ateityje, todėl paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nuteistojo asmenybę, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu (mažesnis, nei sankcijoje numatytas vidurkis), nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ pripažįstama, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios A. A. įgaliota atstovė advokatė L. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį M. K. dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo A. A.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiosios įgaliotos atstovės pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkino pilnai ir priteisė iÅ¡ M. K. 3 000 eurų neturtinei žalai A. A. atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad neteisėtais M.

K. veiksmais mažametei A. A. buvo padaryta neturtinė žala – (duomenys neskelbtini) mergaitė patyrė seksualinę prievartÄ , fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , protingumo ir teisingumo principų kriterijus, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. sausio 4 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. ATP-2023-00210 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam M. K. buvo patirtos 217,53 Eur dydžio iÅ¡laidos (t. 3, b. l. 61–64) ir Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M.

K. apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo procese, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Å i nuostata apeliantui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta siunčiant praneÅ¡imÄ ir informuojant jį apie jam paskirtÄ gynėjÄ apeliacinės instancijos teisme.

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi nuteistajam M. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė D. RomaÅ¡kevičienė (t. 3, b. l. 55).

Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iÅ¡ nuteistojo gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi bÅ«ti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Bylos duomenimis, M. K. niekur nedirba, turto neturi, jam priteista atlyginti nukentėjusiajai A. A. 3 000 Eur neturtinę žalÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistasis turės atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas, todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų iÅ¡laidų už teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ nuteistojo M. K. nepriteisti. Teisėjos AuÅ¡ra Bielskė JÅ«ratė Jakubonienė Virginija Liudvinavičienė