2021-11-10 Nr. AB-23595-3-61-3-02511-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-965-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02511-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 17 val. Vilniaus PN bendrabučio laiptinėje buvo užpultas kelių asmenų, sužalotas ir paliktas gulėti ant grindų. Kadangi apie valandą laiko pareiškėjas nesulaukė pagalbos, jis pats nuėjo pas prižiūrėtojus ir paprašė, kad iškviestų gydytoją. Pareiškėją apžiūrėjo Vilniaus PN gydytojas ir buvo nuspręsta pareiškėją pervežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir RVUL). Pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėją iš RVUL parvežus į Vilniaus PN, jis buvo perkeltas ne į kitą būrį, o į kamerų tipo patalpas. Nors medikai pareiškėjui rekomendavo ramų poilsį, tačiau Vilniaus PN administracija perkėlus pareiškėją į kamerų tipo patalpas atėmė miegojimui skirtą čiužinį, tokiais veiksmais akivaizdžiai tyčiojosi ir žemino pareiškėją. Po 2 paras trukusio izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, Vilniaus PN administracija pareiškėjui nurodė eiti į 3 būrį dėl pareiškėjo saugumo, tačiau tiek 2, tiek 3 būriai yra toje pačioje patalpoje. Pareiškėjas, bijodamas dėl savo saugumo, parašė paaiškinimą, kuriame nurodė aplinkybes, dėl kurių atsisako eiti į jam paskirtą būrį, ir nurodė, jog prieš kelias paras jį sužalojo kiti nuteistieji, taip pat kad jam dėl patirto užpuolimo yra reikalinga psichologo ar psichiatro pagalba, tačiau psichologinė pagalba pareiškėjui paskirta nebuvo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iasis skyrius dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, tačiau 2019 m. gruodžio 20 d. prokuratūroje buvo priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo nustatyti asmenys, padarę nusikalstamą veiką.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis iš Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) buvo perkeltas į Vilniaus PN, siekiant palengvinti pareiškėjo socialinę reabilitaciją, tačiau Vilniaus PN, tik perkėlus pareiškėją, nesugebėjo užtikrinti saugumo, todėl pareiškėjo sveikata buvo sužalota kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN nebuvo sukurta tinkama ir pakankama nuteistųjų priežiūros sistema. Vilniaus PN direktorius ne tik po įvykio neužtikrino pareiškėjo saugumo ir liepė pareiškėjui grįžti į tas pačias patalpas, kuriose buvo užpultas, tačiau 2019 m. rugsėjo 11 d. priėmė nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo, kuriuo pareiškėjui paskyrė nuobaudą – perkėlimą 20 parų į kamerų tipo patalpas.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad perkėlus pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN tęsti bausmės atlikimo, jis buvo paskirtas į 2-ame bendrabučio aukšte esantį 2-ą nuteistųjų būrį, 201-ą bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą. Vilniaus PN nuteistieji gyvena penkių aukštų bendrabutyje, kurio cokoliniame ir penktame aukštuose įrengtos bendro naudojimo patalpos visiems bendrabutyje gyvenantiems nuteistiesiems, 1-ame aukšte gyvena 1-o būrio nuteistieji ir įrengta nuteistųjų valgykla, 2–4 aukštuose yra nuteistųjų būrių gyvenamosios patalpos (2–7 nuteistųjų būriai, po 2 būrius kiekviename aukšte). Bendrabučio gyvenamosiose patalpose gyvenantys nuteistieji nerakinami gyvenamosiose patalpose ir nuolat turi galimybę judėti tiek savo aukšto bendro naudojimo patalpose (koridorius, virtuvė, poilsio kambarys, sanitariniai mazgai), tiek eina pasivaikščioti į gryną orą, eina pas gydytojus, į darbą, į resocializacijos užsiėmimus, pas pareigūnus, į pasimatymus, skambinti vaizdo skambučiais ir pan. Visi I-ame gyvenamajame korpuse, t. y. bendrabutyje gyvenantys nuteistieji naudojasi bendra laiptine. Pareigūnų kontrolės ir praleidimo punktas įrengtas išėjus iš laiptinės. Kiekviename bendrabučio aukšte nuolat budi Saugumo valdymo skyriaus prižiūrėtojai, taip pat dinaminės priežiūros specialistai, kiekvienam būriui priskirta po už būrį atsakingą Resocializacijos skyriaus specialistą (būrio viršininką).

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nurodo, jog jis buvo sužalotas Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio) laiptinėje; šią aplinkybę užfiksavo ir Vilniaus PN 1-ojo SVS specialistas dinaminei priežiūrai, į kurį kreipėsi pareiškėjas, Vilniaus PN direktoriui 2019 m. rugsėjo 7 d. pateiktame tarnybiniame pranešime, tačiau tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į specialistą kreipęsis pareiškėjas paaiškino, jog susižalojo krisdamas nuo laiptų. Tuomet dinaminės priežiūros specialistas nedelsdamas pareiškėją nuvedė į Sveikatos priežiūros tarnybos priimamąjį bei informavo vyriausiąjį specialistą (budinčiai pamainai).

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl pareigūnų neveikimo, neužtikrinant pareiškėjo saugumo. Pareiškėjui pasikreipus į dinaminės priežiūros specialistą, pareigūnas reagavo operatyviai, t. y. nedelsiant nuvedė pareiškėją į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta pagalba, informavo vyriausiąjį specialistą budinčiajai pamainai. Pareiškėjas buvo konvojuotas į RVUL. Pareiškėjui grįžus į Vilniaus PN, jis buvo laikinai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjas dėl 2019 m. rugsėjo 7 d. įvykių pats buvo nuolat nenuoseklus, pateikė skirtingas įvykio versijas, nenurodė asmenų, kurie galimai jį užpuolė, iki 2019 m. rugsėjo 7 d. nesikreipė į pareigūnus dėl jam galimai gresiančio pavojaus. Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai nuolat budi įstaigos teritorijos stacionariuose kontrolės praleidimo punktuose, patruliuoja įstaigos teritorijoje, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai vykdo kriminalinę žvalgybą įstaigoje, teritorija stebima vaizdo stebėjimo sistema.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš atsakovo 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas buvo užpultas kitų bausmę atliekančių asmenų, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Po užpuolimo pareiškėjas buvo pristatytas į Sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai, vėliau pervežtas į RVUL. Pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini).

12. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki 2019 m. rugsėjo 7 d. būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, todėl Vilniaus PN neturėjo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui, apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu.

13. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalies, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, (toliau – ir Instrukcija), 7 punkto sisteminė analizė leidžia teigti, kad pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, užkardyti laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimus, užtikrinti izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą.

14. Teismo vertinimu, jei Vilniaus PN pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, būtų budėję savo postuose, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjui nebūtų kilusios neigiamos pasekmės. Tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Vilniaus PN pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis), todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

15. Be to, teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad jį parvežus iš ligoninės į Vilniaus PN, jis nebuvo perkeltas į kitą būrį, tačiau jam buvo paskirta nuobauda ir jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, iš jo buvo atimtas čiužinys, nepaisant to, kad medikai jam rekomendavo ramų poilsį, atsižvelgė į tai, kad teismas administracinėje byloje Nr. eI1-1494-815/2020 panaikino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 2S-4531 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir Vilniaus PN 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 28-595 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kurių pagrindu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus PN, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, netinkamai vertino aplinkybes ir neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas buvo sužalotas užpuolimo metu ir jam buvo sutrikdyta sveikata, be to, neatsižvelgė į gydytojų rekomendacijas dėl pareiškėjo sveikimo.

16. Nustatydamas pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai, dėl to jis patyrė ir fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba bei jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai nustatė pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, neteisingai įvertino pareiškėjo sužalojimo mastą. Pareiškėjui buvo nustatytas ne nežymus sveikatos sutrikdymas, o nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Būtent šiuo pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas, teikdamas skundą, pateikė ir asmens sveikatos istorijos kopiją (Skundo priedas Nr. 2-1), kurios 3 lape matyti, jog pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog pareiškėjas patyrė kur kas rimtesnius sužalojimus nei nežymus sveikatos sutrikdymas.

19. Apeliantas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio bylose (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo) priteisiamas neturtinės žalos dydis siekia nuo 10 000 Lt (2896,2 Eur) iki 30 000 Lt (8688,60 Eur) (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-2007, Nr. 2K-235/2007, Nr. 2 K-534-2009 ir kt.). Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad padaryti sužalojimai yra ne vien estetinio pobūdžio, tačiau susiję ir su tinkamomis organizmo funkcijomis – kvėpavimu, kadangi reikalinga (duomenys neskelbtini) operacija, o jos neatlikus pareiškėjas nuolat patiria ir patirs pasunkėjusį kvėpavimą. Turi būti įvertinti ir kiti nusikalstama veika pareiškėjui sukelti padariniai – fizinis skausmas, pažeminimas, dvasinis sukrėtimas, sumažėjusios bendravimo galimybės, judėjimo laisvė. Teismas neatsižvelgė į pablogėjusią pareiškėjo gyvenimo kokybę. Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ją atlikdamas pataisos namuose jis nesijaučia saugus. Po patirtų sužalojimų Vilniaus PN pareiškėjas buvo grąžintas į Pravieniškių PN-AK, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jis atsisako laikytis kriminalinės nuteistųjų subkultūros, valstybė nesugeba užtikrinti tinkamos pareiškėjo apsaugos nuo kitų nuteistųjų. 2020 m. balandžio 9 d. pareiškėjas buvo sužalotas Pravieniškių PN-AK (apeliacinio skundo priedas Nr. 1), tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Todėl akivaizdu, jog valstybė neužtikrina pareiškėjo saugumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neužtikrinus pareiškėjo saugumo, dėl ko jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatęs Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, neužtikrinant pareiškėjo saugumo, dėl ko jį sumušė kiti nuteistieji, taip pat konstatavęs, kad Vilniaus PN, skirdami pareiškėjui nuobaudą už po pareiškėjo sužalojimo įvykusį jo atsisakymą būti perkeltam į kitą būrį, netinkamai vertino aplinkybes ir neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas buvo sužalotas užpuolimo metu ir jam buvo sutrikdyta sveikata, be to, neatsižvelgė į gydytojų rekomendacijas dėl pareiškėjo sveikimo. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka vieninteliu aspektu – nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

25. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, pobūdis, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgiama į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1365-520/2020; kt.).

26. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. pareiškėją sumušė kiti nuteistieji, po užpuolimo pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Be to, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjo užpuolimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas nenustačius asmenų, padariusių nusikalstamą veiką.

27. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, jog nustatant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą turi būti įvertinta ir tai, kad prie pareiškėjo saugumo neužtikrinimo prisidėjo ir jis pats, nes iki 2019 m. rugsėjo 7 d. nesikreipė į Vilniaus PN administraciją su skundais ar prašymais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo sužalojimų mastą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jais sukeltų padarinių pobūdį (Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjo saugumo, dėl ko jį sumušė kiti nuteistieji, taip pat skirdami pareiškėjui nuobaudą už po pareiškėjo sužalojimo įvykusį jo atsisakymą būti perkeltam į kitą būrį, netinkamai vertino aplinkybes ir neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas buvo sužalotas užpuolimo metu ir jam buvo sutrikdyta sveikata, be to, neatsižvelgė į gydytojų rekomendacijas dėl pareiškėjo sveikimo), į šios nutarties 27 punkte aptartą aplinkybę, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 800 Eur.

29. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota bylose, kuriose, be kita ko, buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų klausimas, t. y. baudžiamosios bylose, kurios negali būti laikomos analogiškomis nagrinėjamai bylai. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės turėtų būti atsižvelgiama į baudžiamosiose bylose priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

30. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomą įrodymą – Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjo epikrizės kopiją, kuria, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, siekiama pagrįsti apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad 2020 m. balandžio 9 d. pareiškėjas buvo sužalotas Pravieniškių PN-AK. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, neužtikrinant pareiškėjo saugumo šioje pataisos įstaigoje, todėl su apeliaciniu skundu teikiamas papildomas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Atsižvelgiant į tai, šis dokumentas apeliacinės instancijos teisme nevertinamas. Kaip nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku atmestini ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo saugumo neužtikrinimu Pravieniškių PN-AK.

31. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui R. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys