2020-04-01 Nr. AB-6423-3-64-3-01440-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-689-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01440-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki skundo padavimo (2018 m. birželio 29 d.) buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur buvo 4–6 asmenys, todėl ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai nustato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Dėl esančių kameroje baldų buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą. Nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis per mažas, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per stipri. Kamerose neužtikrinama temperatūra, kamerose buvo šalta, žiemą temperatūra nukrisdavo iki 10–14 C°, o vasarą pakildavo iki 35 C°, kamerose pelėsis, grybelis, buvo drėgna, byrėjo dažai ir tinkas, dėl ko pasireikšdavo galvos, gerklės skausmai, kildavo temperatūra. Nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokamai neplaudavo, o jei, neturint pinigų, galėdavo skalbtis nemokamai, kildavo biurokratinės kliūtys. Būdavo išduodama per mažai higienos priemonių ir tualetinio popieriaus, į mėnesį buvo skiriamas vienas rulonėlis. Nebuvo užtikrinamas privatumas gyvenamosiose kamerose naudojantis tualetu, kameroje iš tualeto sklisdavo nemalonūs kvapai, atskiros oro šalinimo sistemos iš tualeto nebuvo. Dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, ne kartą šia galimybe negalėjo pasinaudoti. Kameroje buvo parazitų, deratizacija, dezinsekcija nevykdomi arba vykdomi tik po daugkartinių prašymų. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir nebuvo kaloringas, dienos norma buvo apie 1300–1500 kcal ir neatitiko numatytų fiziologinių normų, sąlygos pavalgyti užtikrinamos nebuvo. Ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikiami. Dėl to pasidarė konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. buvo laikomas kamerose, kur būdavo 1–5 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,97 kv. m iki 20,9 kv. m gyvenamojo ploto. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, nustatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji.

Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Nusiskundimų dėl kamerų būklės nebuvo. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, asbesto konstrukcijose nėra, užimtumo programos, kurios yra savanoriškos, yra vykdomos.

Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas. 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 103 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė nevertinti, esant atviram langui, vėdinti kamerą per langą galima, pelėsio nėra. 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 32 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, vėdinti kamerą per langą galima, pelėsio nėra. 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 99, 102 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra. 2017 m. lapkričio 10 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 1 pelėsis pašalintas. 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 5 temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, vėdinti kamerą per langą galima, pelėsio nėra. 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 83 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, galimybė vėdinti per langą yra, pelėsio nėra. 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 20 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra.

Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Apatiniai rūbai skalbiami nemokamai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Dėl teisės skalbti rūbus nemokamai pareiškėjas nesikreipė. Tualetinis popierius ir kitos higienos priemonės buvo išduodami pagal nustatytas normas. Dušu buvo naudojamasi pagal nustatytą tvarką. Maitinimas atitinka fiziologines normas. Laikino sulaikymo ir karantino patalpoms netaikomi gyvenamosioms kameroms taikomi reikalavimai, sanitariniai mazgai šiose kamerose atitverti.

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus nagrinėjamai bylai aktualiais aspektais, vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, pagal kurį suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, atkreipdamas dėmesį, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų, įrenginių, sanitarinio mazgo užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, atsakovo atstovo pateiktos 2018 m. liepos 5 d. pažymos Nr. 60/09-24240 duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. 148 dienas buvo laikomas kamerose Nr. 1, 5, 23, 103, 102, 99, 13, 32 su 1–5 asmenimis ir pareiškėjui teko nuo 3,97 kv. m iki 20,91 kv. m kameros ploto, t. y. pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui.

7. Teismas nustatė, kad tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis mažiausias 1,80 m (kameroje Nr. 1), kitose kamerose sienelės aukštis 1,92 m (kameroje Nr. 5 ) – 2,30 m (kamerose Nr. 102, 103). Teismas iš pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ baldų pertekliaus kamerose nenustatė. Teismas įvertino Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. liepos 3 d. pažymą Nr. 60/09-23987 ir nustatė, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI negalimas dėl įstaigos statuso, o 2018 m. liepos 17 d. pažymoje Nr. 60/09-25608 nurodoma, jog pareiškėjui jo buvimo Šiaulių TI metu nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, ir pažymima, jog prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus iš pareiškėjo gauta nebuvo.

Iš aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne „Asmeninės sąskaitos Nr. 1897“ teismas nustatė, jog pareiškėjas buvo aprūpinamas tualetiniu popieriumi, higienos priemonėmis, patalyne pagal galiojančias normas. Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamos išduodamos patalynės kokybės ar prašymai dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio, nėra. Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. liepos 5 d. pažyma Nr. 61/04-1424 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų.

Šiaulių TI izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ patvirtina, jog remonto darbai buvo vykdomi. 2017 m. vasario mėn. kameroje Nr. 32 nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, jos nudažytos, 2017 m. spalio mėn. kameroje Nr. 13 suremontuotos lubos ir sienos. Į šias kameras pareiškėjas buvo patalpintas po remonto atlikimo. Teismui pateikti Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra. Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d.

įsakymu Nr. 1/01-358 (pakeista 2018-04-16 įsakymu Nr. 1-01-130) nustatytą tvarką suimtiesiems užtikrinamas 2 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą, duomenų, jog jis nebuvo vykdomas, nepateikta. Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą tvarką asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokamai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas. Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytą tvarkos papildymą viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami suimtajam neturint pinigų ir nemokamai. Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 1/01-88 Šiaulių TI vykdoma „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“. Įrodymų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti šia programa, nepateikta. Iš laisvalaikio užimtumo grafikų teismas nustatė, jog pareiškėjo kameros dalyvavo užimtumo programose.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – ir NVSC) atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 103 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė nevertinti, esant atviram langui, vėdinti kamerą per langą galima, pelėsio nėra, nuolatinį nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, sąlygos skalbti viršutinius ir apatinius rūbus sudarytos, minkštas inventorius išduodamas dezinfekuotas. 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 32 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, vėdinti kamerą per langą galima, pelėsio nėra, nuolatinį nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, sąlygos skalbti viršutinius ir apatinius rūbus sudarytos, minkštas inventorius išduodamas dezinfekuotas. 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 99, 102 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, minkštas inventorius išduodamas dezinfekuotas. 2017 m. lapkričio 10 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 1 pelėsis pašalintas. 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 5 temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, vėdinti kamerą per langą galima, pelėsio nėra. 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 83 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, galimybė vėdinti per langą yra, pelėsio nėra. 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 20 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra.

9. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorija, nustatė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas pas gydytojus kreipėsi dėl nemigos, kad nemiga susijusi su sąlygomis tardymo izoliatoriuje, nenurodė, nurodė, kad tai dėl ankstesnio narkotikų vartojimo. Galvos, gerklės skausmais, padidėjusia temperatūra nesiskundė.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas iš dalies, nustačius, jog dalyje kamerų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dalyje kamerų buvo po to, kai ten buvo atliktas remontas, ar nustatyta, kad buvęs pelėsis pašalintas, taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nurodo, jog vasarą oro temperatūra kamerose siekė iki 35 C°, tačiau pareiškėjas vasaros metu Šiaulių TI nebuvo.

11. Teismas iš Šiaulių TI San. mazgų zonų kamerose lentelės nustatė, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 1 m 92 cm aukščio (kameroje Nr. 5), todėl privatumo pažeidimas dėl sienelės aukščio nekonstatuotinas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, yra pagrįsta.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko. Nurodė, kad šis laikas yra nustatytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymu, todėl teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi. Teismui nepateikti įrodymai dėl nešvarių pasivaikščiojimo kiemelių, tačiau ir nepateikti įrodymai, jog kiemeliai švarūs. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ar inventoriaus juose buvimo. Kuo remdamasis pareiškėjas nurodo, jog asbesto šiferyje, o tuo labiau kanalizacijoje ir sienose, yra, nepateikta. Nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių TI rūbų skalbimo tvarka, ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Nėra įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo. Teismas taip pat atmetė skundo argumentą dėl netinkamo maitinimo, pažymėdamas, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas. Skundų dėl maisto trūkumo nei atsakovui, nei gydymo įstaigoms neteikė, jo kūno svoris pagal asmens sveikatos istoriją, būnant Šiaulių TI, nesikeitė. Nors pareiškėjas nurodo, jog kai kada juos nenuvesdavo į dušą, tačiau to niekaip nekonkretizavo, prašymų ar skundų dėl tokio negalėjimo pasinaudoti dušu neteikė.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, nustatė, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus suimtiesiems yra užtikrinama, tačiau nei pats pareiškėjas, nei kiti asmenys neteikė prašymų dėl tokių pasimatymų gavimo. Nesant tokių prašymų, atsakovui nekyla pareiga organizuoti ilgalaikius pasimatymus.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, iš aprūpinimo sąskaitų nustatė, jog patalynė ir higienos priemonės buvo išduodamos sutinkamai su numatytais kiekiais, o nuo 2017 m. galiojo nurodyto įsakymo nauja redakcija, kurioje nustatyta, jog nemokamas higienos reikmenų paketas išduodamas pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, o vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas nenurodė, jog jis teikė rašytinius prašymus, kurie nebuvo tinkamai išspręsti.

15. Teismas akcentavo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas nustato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau Taisyklių 2 punktas nustato, jog taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą.

16. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

17. Teismas nenustatė, kad Šiaulių TI administracija būtų išskyrusi pareiškėją iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas. Taip pat teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta. Teismas atsižvelgė į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, įvertino, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kitos sąlygos Šiaulių TI šioje gyvenamojoje kameroje tik dalinai buvo užtikrintos (blogas kvapas kameroje). Teismas akcentavo, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jo skundą išnagrinėti ir priimti teisingą sprendimą – nustatyti jo teisių pažeidimus ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjo teigimu, teismas, pripažindamas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, nepagrįstai netenkino reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovo atstovo direktoriaus nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjui užtikrinto ploto jį laikant su 4–5 asmenimis neatitinka tikrovės.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teismo konstatuotas vienintelis nežymus ir neintensyvus pažeidimas – ventiliacijos nebuvimas sanitariniame mazge, kas galėjo pareiškėjui sukelti papildomus nepatogumus – nemalonų kvapą kameroje. Atsakovas pažymi, kad ventiliacijos įrengimas susijęs su pastato rekonstrukcija, o Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso negalimi. Nepakankama ventiliacija užtikrinama per langą. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl visų skunde minimų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikia jokių teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Teismas atliko bylos įrodymų vertinimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 1, 5, 23,103, 102, 99, 13, 32 148 dienas, po 1–5 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,97 kv. m iki 20,91 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 148 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, bet konkrečiai nenurodo, kokius įrodymus teismas netinkamai vertino. Pateikė abstraktaus pobūdžio samprotavimus.

25. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

26. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, ir kt.). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Šiaulių TI pareiškėjui buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, teko atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

27. Nors pareiškėjas tvirtino, jog buvo pažeidžiamas vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimas, šiuos teiginius paneigia Šiaulių TI pateikti įrodymai. Pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų nenuginčijo – neprašė teismo surengti žodinį bylos nagrinėjimą bei iškviesti liudytojus, tikslu išsiaiškinti visas bylai reikšmingas ir, jo nuomone, abejotinas Šiaulių TI nurodytas aplinkybes. Pastebėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išreikštas nesutikimas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis yra abstraktaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundo argumentus dėl ploto normos neužtikrinimo, pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktais atitinkantis minimalus gyvenamasis plotas.

28. Iš apeliacinio skundo taip pat matyti, kad apeliantas nesutinka su tuo, kad teismas, pripažinęs, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

29. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

30. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, suteikiamą judėjimo laisvę pataisos įstaigose, tam tikrais atvejais apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose. Bet kitos sąlygos Šiaulių TI šioje gyvenamojoje kameroje tik dalinai buvo užtikrintos (blogas kvapas kameroje), tačiau pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo dėl nustatytų pažeidimų patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį jo sveikatai. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją arba Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius