2020-08-05 Nr. AB-14532-3-62-3-01264-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-517-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01264-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama nagrinėti jos skundą iš esmės, šalinti iš pareigų L. P., kuri pareiškėjai padarė turtinę ir neturtinę žalą, įtakodama pareiškėjai paskirtus advokatus neginti pareiškėjos teisių teisme, taip pat prašė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) paskirtų kitą advokatą, sumokėtų žyminį mokestį tam, kad būtų apgintos pareiškėjos teisės teisme ir grąžintas jai priklausantis turtas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Tarnyba išnagrinėjusi jos 2020 m. gegužės 8 d. prašymą neteisėtai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-1494-254/2020. Pareiškėja neturi turto, kad būtų priskirta I turto ir pajamų lygiui, antrinę teisinę pagalbą atsisakyta teikti be jokio teisinio pagrindo, nes prieš tai Tarnybos paskirti advokatai ne tik negynė, bet pažeidė pareiškėjos teises. Taip Tarnyba (Kauno skyriaus vedėja) sudarė sąlygas, kad pareiškėjos turtas atitektų kitam asmeniui (G. B.), o pastarasis asmuo įtakoja Tarnybą ir jos skiriamus advokatus neteikti teisinės pagalbos pareiškėjai ir kliudyti pateikti teisėtą ieškinį G. B..

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nustatę, kad pareiškėjos paduotas skundas neatitiko visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė terminą (iki 2020 m. birželio 12 d.) skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad teismui nepriskirta kompetencija spręsti Tarnybos darbuotojų atleidimo klausimų. Kadangi, teismo vertinimu, pareiškėja nesutiko su Tarnybos 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, teismas nurodė, kad pareiškėja skunde turi aiškiai nurodyti reikalavimą (prašant panaikinti skundžiamą sprendimą) ir išdėstyti skundo pagrindą, t. y. aplinkybes ir įstatymus (konkrečias įstatymo nuostatas), kuriuos atsakovas galbūt pažeidė priimdamas ginčijamą sprendimą, taip pat pareiškėja turėjo skunde nurodyti savo gyvenamąją vietą ir asmens kodą. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėja už paduotą skundą turi sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjai buvo pasiūlyta išreikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir išaiškinta, kad nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas skundą padavusiam asmeniui.

Pareiškėja šalindama nustatytus skundo trūkumus 2020 m. birželio 2 d. padavė patikslintą skundą, kuriame nurodė savo asmens kodą ir paaiškino, jog nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Pareiškėja prašė, kad atsakovė L. P. jai atlygintų 10 000 Eur neturtinę žalą, nes ji atsisakydama paskirti kvalifikuotą advokatą, sugebantį teisingai surašyti ieškinį, sudaro sąlygas nusavinti pareiškėjai priklausantį turtą ir prisideda prie pareiškėjos teisių nuolatinio pažeidinėjimo. Pareiškėja prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė pareiškėjos V. F. skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. birželio 12 d., pasiūlant jai nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, suformuluoti skundo pagrindą (aplinkybes) ir dalyką (reikalavimą), nutartyje buvo pasiūlyta pareiškėjai prašyti panaikinti jos netenkinantį Tarnybos sprendimą. Teismas pažymėjo, kad minėtoje nutartyje buvo išaiškinta, jog pareiškėja turi sumokėti žyminį mokestį ir pasiūlyta teismui pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio.

Įvertinęs 2020 m. birželio 3 d. teisme gautą pareiškėjos skundo patikslinimą, teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje nustatytų trūkumų – nenurodė savo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, viešojo administravimo subjekto, kurio veiksmai skundžiami. Teismo vertinimu, pareiškėja, teikdama patikslintą skundą, nepateikė aiškaus ir suprantamo patikslinto skundo su konkrečiai ir aiškiai nurodytomis aplinkybėmis ir suformuluotu tokiu reikalavimu, kuris atitiktų skunde nurodytas aplinkybes.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuris yra neaiškus, be aiškios loginės struktūros ir neatitinka skundui įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl jo forma ir turinys negali būti laikomas tinkamu teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimu. Kadangi pareiškėja minėtų trūkumų nepašalino, teismas nurodė, jog nesvarstys pareiškėjos atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimo, ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad nutartis neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 23 d. priėmė pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad teismas atmetė jos skundą dėl nepašalintų kitų trūkumų, jų neįvardindamas. Pareiškėja įsitikinusi, kad ji pagal įstatymus turi teisę gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, nenumano, kas yra kiti trūkumai, todėl skundžia neadekvatų sprendimą ir prašo apeliacinės instancijos teismo nagrinėti jos patikslintą skundą iš esmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjos V. F. skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2020 m. birželio 15 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama 2020 m. gegužės 28 d. teismo nutartį, kurioje buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, esminių skundo trūkumų nepašalino – nepateikė aiškaus ir suprantamo patikslinto skundo su konkrečiai ir aiškiai nurodytomis aplinkybėmis ir suformuluotu tokiu reikalavimu, kuris atitiktų skunde nurodytas aplinkybes.

Iš pareiškėjos atskirojo skundo matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi, iš esmės nurodydama, jog teismas neįvardijo trūkumų, kuriuos pareiškėja turėjo pašalinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja pirminiame skunde, remdamasi Tarnybos 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu, prašė teismo iš užimamų pareigų pašalinti L. P. ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjai paskirti advokatą, kuris sumokėtų žyminį mokestį tam, kad būtų apgintos pareiškėjos teisės teisme ir grąžintas jai priklausantis turtas. Įvertinęs skundo ir prie jo pridedamų dokumentų turinį, teismas nustatė, kad pareiškėja skunde nesutinka su Tarnybos 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu, kuriuo atsisakyta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą ir 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje, nustatęs, kad pareiškėja jokio reikalavimo dėl minėto sprendimo neformuluoja, pareiškėjai, be kita ko, nurodė pašalinti šį skundo trūkumą – suformuluoti skundo reikalavimą ir išdėstyti skundo pagrindą.

Susipažinusi su pareiškėjos skundu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė paduoto skundo trūkumus, ypač dėl būtinybės patikslinti reikalavimą ir jį pagrįsti aiškiomis aplinkybėmis, nes pareiškėjos skunde iš esmės nebuvo suformuluota jokio reikalavimo, susieto su pareiškėjos dėstoma faktine situacija ir atitinkančio administracinio teismo kompetenciją (ABTĮ 17 str. 1 d., 88 str.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šio straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Įvertinusi pareiškėjos patikslinto skundo (pateikto šalinant nustatytus trūkumus) turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad jame pareiškėja taip pat nesuformulavo aiškaus reikalavimo dėl jos netenkinančio Tarnybos sprendimo. Pareiškėjos nenuosekliai nurodytos aplinkybės dėl daromos žalos, dėl galbūt neteisėtų kitų asmenų (advokatų, antstolių, Tarnybos Kauno skyriaus vedėjos ir kt.) veiksmų, dėl kurių, pareiškėjos teigimu, ji prarado savo turtą, nepatvirtina, jog pareiškėja pašalino pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje vieną iš nustatytų trūkumų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. birželio 15 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėja, tikėtina, nesutikdama su Tarnybos sprendimu, nepateikė aiškaus ir suprantamo reikalavimo ir neišdėstė skundo pagrindo.

Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje teismo nustatyti skundo trūkumai yra aiškiai įvardinti ir nurodyta, kaip pareiškėja juos turėtų pašalinti, taigi teismas pareiškėjai sudarė tinkamas sąlygas įgyvendinti procesinę teisę į teisminę gynybą ABTĮ nustatyta tvarka, bet pareiškėja šia galimybe nagrinėjamu atveju nepasinaudojo. Atskirajame skunde pareiškėja nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties neteisėtumo, taip pat nepatikslina, kurie teismo nustatyti skundo trūkumai jai buvo neaiškūs.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kuria pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, ir išaiškino, kad priimta nutartis neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė