41c5deeb-11a8-4ca9-8b52-a4e574dba6a2 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Pirmosios instancijos teismo teisėjas                         Civilinė byla Nr. 2A-317-227/2012Virginijus Skaraitis                                                      Teism. proc. Nr. 2-26-3-00755-2011-4                                                          Procesinio sprendimo kategorija:75.6.5;121.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 11 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,kolegijos teisėjų:

Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės,              vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. R. apeliacinį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-783/2012 pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovei N. R., dalyvaujant savivaldybės institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvystės nuginčijimo ir neturtinės žalos priteisimo.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas 2011-10-14 pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo ir neturtinės žalos priteisimo. IeÅ¡kiniu praÅ¡o :

1) nustatyti, kad jis nėra G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), vaiko tėvas; 2) panaikinti G. R. gimimo įraÅ¡e duomenis apie tėvÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės N. R. 2500 Lt neturtinės žalos. IeÅ¡kinyje nurodė, kad su N. R. susituokė 1994 m. lapkričio 19 d., santuokoje gimė trys dukros: I. R., L. R. ir G. R.. Santuoka 2008 m. kovo 27 d. buvo nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ sutarė, jog Ingos ir Lijanos gyvenamoji vieta nustatoma su juo, ieÅ¡kovu, G. – su atsakove. 2011 m. vasarÄ kilus abejonių dėl dukros G. tėvystės, buvo kreiptasi į A. G. teismo medicininių tyrimų biurÄ , kuriame atlikus DNR tyrimÄ nustatyta, jog jis nėra G. biologinis tėvas.

Mano, jog nėra praleidęs CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinto kreipimosi į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino, nes apie tai, kad G. yra ne jo vaikas, sužinojo tik 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Sužinojęs, kad G. nėra jo vaikas, patyrė ir neturtinę žalÄ : žinia, kad ji nėra jo dukra, sukėlė ir iki Å¡iol sukelia dvasinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ . Neturtinę žalÄ vertina 2500 litų, kuriÄ taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės.     KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ V.

R. 12 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad G. R. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai nurodomi N. R. ir V. R. (b.l. 6,7,21). V. R. ir N. R. santuoka nutraukta 2008 m. kovo 27 d. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu. Å iuo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje V. R. ir N. R. sutarė, kad G. R. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, N. R., V. R. įsipareigojo mokėti iÅ¡laikymÄ G. po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės (b.l. 8, 9).

Dėl G. R. tėvystės nuginčijimo V. R. į teismÄ kreipėsi 2011 m. spalio 14 d. (b.l. 3-4). Teismas ieÅ¡kovo teiginį, jog apie aplinkybes, duodančias pagrindÄ teigti, kad gimimo įraÅ¡e esantys duomenys apie tai, kad jis yra G. R. tėvas, sužinojo tik 2011 m. rudenį, atlikus biologinį tyrimÄ dėl tėvystės laikė nepagrįstu. IeÅ¡kovas teismo posėdyje pripažino, jog abejonės dėl vaiko tėvystės jam buvo žinomos ir anksčiau, tik jis į jas nekreipdavo dėmesio. Atsakovė N. R. teigė, kad V.

R. nuo pat vaiko gimimo abejojo vaiko tėvyste, o nuo 2000 m., kai dar gyveno kartu, tvirtino, kad G. yra ne jo vaikas. Atsakovė manė, kad dėl to, kad ieškovas abejojo tėvyste neatvyko į ligoninę pasiimti vaiko. Teismas laikė, kad aplinkybę, jog V. R. galėjo žinoti, kad vaikas gali būti ne jo, netiesiogiai patvirtina ir teismo posėdyje apklausta ieškovo motina F. R.. Jos parodymais dar atsakovei N. R. būnant nėščiai, ji( F. R.), gulėjo Kupiškio ligoninėje ir iš ten dirbusios slaugės sužinojo, jog N. R. yra atvykusi į ligoninę dėl nėštumo nutraukimo, nes vaikas yra ne sutuoktinio V.

R.. ir tik dėl to, kad N. R. jau buvo praleidusi nėštumo nutraukimo terminÄ , neÅ¡tumas nebuvo nutrauktas.. Teismas įvertinęs glaudžius ieÅ¡kovo ir jo motinos santykius pripažino, jog tokia pat informacija apie tai, kad G. yra (gali bÅ«ti) ne jo vaikas, V. R. žinojo nuo pat vaiko gimimo. Liudytojos socialinės darbuotojos J. M. parodymai patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovas daugiau nei prieÅ¡ vienerius metus iki ieÅ¡kinio padavimo teismui žinojo, jog G. yra (gali bÅ«ti) ne jo vaikas, kadangi jai 2009 m. paskambinus V.

R. telefonu ir pasiÅ«lius pasirÅ«pinti G. dėl nepalankios atmosferos N. R. Å¡eimoje, V. R. pasakė, kad G. nėra jo vaikas. Teismas, iÅ¡klausęs vaiko, Å¡alių, liudytojų, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (2012-01-04 buities tyrimo aktÄ (b.l. 46-48), įsakymÄ dėl vaiko laikinosios globos nustatymo skiriant globėja F. R. (b.l. 56)), darė iÅ¡vadÄ , jog tarp ieÅ¡kovo ir mergaitės yra susiklostę Å¡ilti santykiai. Ä®vertino aplinkybę, kad kreipimÄ si į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo ieÅ¡kovas inicijavo tik po to, kai F.

R. gyvenamosios vietos adresu atėjo Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos 2011-05-24 praneÅ¡imas apie susidariusį įsiskolinimÄ dėl G. R. nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. fondo mokamo iÅ¡laikymo (b.l. 64). Laikė, kad kreipimasis į A. G. teismo medicininių tyrimų biurÄ (b.l. 10-12), į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo praėjus daugiau nei trylika metų nuo vaiko gimimo, patvirtina, jog ieÅ¡kovas dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi ne dėl to, jog iki tyrimo atlikimo neabejojo vaiko tėvyste, bet dėl to, kad nesutinka mokėti vaikui iÅ¡laikymo.

Ä®vertinęs per visÄ tÄ laikÄ nuo vaiko gimimo iki ieÅ¡kinio padavimo teismui susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, ieÅ¡kovo elgesį su vaiku, teismas konstatavo, jog tėvystės nuginčijimas Å¡ioje civilinėje byloje neatitiktų vaiko interesų. Tuo labiau, jog nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė apskritai likti be tėvo ir netekti iÅ¡ ieÅ¡kovo gaunamo iÅ¡laikymo, nes biologinio tėvo nustatymas, įvertinus atsakovės N. R. paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje ir pozicijÄ , yra neaiÅ¡kus.

Teismas nelaikė ieÅ¡kinio senaties termino pradžia A. G. teismo medicininių tyrimų biuro pateiktos iÅ¡vados gavimo ar susižinojimo dienos, pripažino, kad nuo ieÅ¡kovo susižinojimo yra praėjęs ilgesnis nei vienerių metų laikas, atsižvelgdamas į vaiko interesus taikė ieÅ¡kinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo ir ieÅ¡kinį atmetė (CK 3.146 str. 2 d., 3.152 str. 1 d.). Atmetus ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo, laikė, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ negali bÅ«ti tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 92 str., 93 str., 96 str., iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 12 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas (b.l. 2). Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti 2012-02-15 KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teismas pažeidė CK 1.126 str. 2d. ir nesant atsakovės praÅ¡ymo taikė ieÅ¡kinio senatį. CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-246/2003 pabrėžiama, kad subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įrašų, bet apie teisės pažeidimÄ ir apie įraÅ¡Ä ne visada sužinoma tuo pačiu metu.

Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismÄ , paaiÅ¡kėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (pavyzdžiui gautas dokumentas, kad jo tėvystė nėra pagrįsta kraujo giminyste ir kt. Mano, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų senaties terminÄ , kadangi 2011 m. rugpjūčio 22 d. atlikus tėvystės DNR tyrimÄ buvo nustatyta, kad V. R. nėra G. R. biologinis tėvas ir tada paaiÅ¡kėjo aplinkybė, duodanti pagrindo teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Iki to laiko įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas nėra vaiko tėvas, jis neturėjo.

Be to, teismas atsakovės atsisakymÄ atlikti DNR ekspertizę pagal įstatymo analogijÄ turėjo vertinti kaip įrodymÄ tėvystei nuginčyti (CK 3.148 str.2d.). Mano, kad tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, kadangi atsakovė nuo 2005 metų gyvena su biologiniu dukros G. tėvu, tarp jų susiklostę faktiniai Å¡eimyniniai santykiai. Teismo padaryta iÅ¡vada, kad patenkinus ieÅ¡kinį vaikas liktų be tėvo ir taip bÅ«tų neapginti vaiko interesai yra neteisinga ir prieÅ¡tarauja CK 3.161 straipsnio 2 daliai, kurioje nurodoma, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita.

Atsakovė N. R. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Apeliacinis skundas atmetamas. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).             Byloje nustatyta, kad G.

R., dėl kurios tėvystės nuginčijimo nagrinėjama byla, yra gimusi (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokoje. Jos tėvu gimimo liudijime įraÅ¡ytas ieÅ¡kovas V. R. (b.l. 6). Ä®raÅ¡as padarytas 1998 m. gegužės 25 dienÄ , įraÅ¡o Nr. 15 (b.l.6,7). R. ir N. R. santuoka nutraukta 2008 m. kovo 27 d. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu. Å iuo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi Å¡alys susitarė dėl trijų vaikų gyvenamosios vietos.

Susitarė, kad dukterų I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), L. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. R., o dukters G. R. - su motina ir Å¡iai dukrai ieÅ¡kovas V. R. teiks iÅ¡laikymÄ po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės (b.l. 8, 9). Dėl G. R. tėvystės nuginčijimo ieÅ¡kovas V. R. į teismÄ kreipėsi 2011 m. spalio 14 d. SužinojimÄ , kad jis nėra mergaitės tėvas, siejo su 2011 m. vasarÄ A. G. teismo medicininių tyrimo biuro atliktu biologinio giminystės ryÅ¡io nustatymo tyrimu.

Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymoAtsižvelgiant į bÅ«tinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumÄ , įstatyme nustatyta trumpa ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Å iuo atveju nėra ginčo dėl to, kad apeliantas apie duomenis vaiko gimimo įraÅ¡e, kuriame jis nurodytas tėvu, sužinojo nuo įraÅ¡o padarymo dienos.

Dėl to sprendžiant klausimÄ Â dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada apeliantui paaiÅ¡kėjo aplinkybės, duodančios pagrindÄ abejoti jo tėvyste.Atsakovė bylos eigoje tvirtino kad nuo dukters G. gimimo ji pati abejojo ar ieÅ¡kovas yra vaiko tėvas ir tai žinojo apeliantas. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas abejojo savo tėvyste, patvirtina faktas, kad jis neparvežė iÅ¡ ligoninės gimusios G.. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas 2009 m. , t.y. po jos kreipimosi į vaikų iÅ¡laikymo fondÄ dėl iÅ¡laikymo teikimo G. ir  2010 m, jai patvirtino, kad jis nėra G. tėvas ir todėl neteiks iÅ¡laikymo, o dėl pinigų stygiaus nesikreips dėl DNR ekspertizės (b.l.72,73).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis tik 2011 m. vasarÄ Â patikimai sužinojo nesÄ s vaiko tėvas. PrieÅ¡ingai apeliantui, apklausta liudytoja socialinė darbuotoja J. M. teismo posėdyje parodė, kad 2009 metais kalbantis telefonu su ieÅ¡kovu dėl blogų sÄ lygų G. augti pas motinÄ ir mergaitės noro augti pas tėvÄ , pastarasis paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ G. motinos žino, jog jis nėra vaiko tėvas (b.l.75). Liudytoja nesusijusi su Å¡alimis ir nenustatyta jokių priežasčių, leidžiančių abejoti jos parodymų teisingumu.

Be to, apeliantas liudytojos parodymų neginčijo, jo teigimu, jis Å¡io pokalbio nepamena(b.l.72). Jis pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad buvo kalbų, jog jis nėra G. tėvas, tačiau į jas nekreipė dėmesio. Laikytina, kad ieÅ¡kovas, visÄ laikÄ turėdamas abejonių dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraÅ¡e įraÅ¡ytas tėvu, atžvilgiu, elgėsi pasyviai, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Byloje nėra nustatyta, jog ieÅ¡kovo kreipimasis dėl specialisto iÅ¡vados bÅ«tų buvęs nulemtas kitų aplinkybių nei ieÅ¡kovo abejonių dėl tėvystės ir Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos 2011-05-24 praneÅ¡imo apie nuo 2009-09-16 teikto iÅ¡laikymo G.

įsiskolinimÄ . Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nesiejo su A. G. teismo medicininių tyrimo biuro 2011-08-22 aktu, o ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ vertino  visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, kurias iÅ¡samiai aptarė skundžiamame sprendime ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senatį. Å eimos bylose teismas ne tik gali, bet ir turi bÅ«ti aktyvus bei ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 179 str.). To reikalauja vaiko interesai, nepriklausomai nuo to, kad jo motina nepakankamai aktyviai juos gina.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį, nustatęs, kad aplinkybę, jog jis nėra vaiko tėvas sužinojo daugiau kaip prieÅ¡ metus laiko iki kreipimosi į teismÄ dienos. Todėl atmetamas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str.1 d).

Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Todėl ir tėvystės nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo.

Todėl tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d). Apelianto teiginys, jog G. biologinis tėvas yra asmuo, su kuriuo gyvena atsakovė nuo 2005 metų, įrodymais nepagrįstas. Su Å¡iuo teiginiu nesutiko atsakovė . Ji teismo posėdyje nurodė, kad pati nežino kas yra G. tėvas. Tai reiÅ¡kia, kad, prieÅ¡ingai apelianto teiginiui, biologinio tėvo nustatymas yra neaiÅ¡kus. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡iuo prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, sprendė, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų ir patenkinus ieÅ¡kinį vaikas liktų be tėvo ir taip bÅ«tų neapginti vaiko interesai. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo iÅ¡vada, teigia, kad tuo pažeidžiama vaiko teisė žinoti savo tėvus .

Tačiau apeliantas vaiko interesus nagrinėjamoje byloje iÅ¡kelia tik siekdamas pagrįsti savo apeliacinį skundÄ ir nuginčyti tėvystę. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad beveik per 14 metų laikotarpį susiformavo glaudÅ«s apelianto ir vaiko santykiai, pats vaikas jau žino apie tai, jog apeliantas nėra jo biologinis tėvas, tačiau vis tiek pripažįsta jį savo tėvu, yra prie jo prisirišęs, laiko artimu ir brangiu žmogumi, norėtų su juo bendrauti, laukia jo. Nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra iÅ¡saugoti ilgametį ryšį su ieÅ¡kovu, judviejų santykių stabilumÄ ir tęstinumÄ , vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ .

Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, įvertinus tai, jog per 14 metų tarp ieÅ¡kovo ir vaiko susiformavo geri vaiko ir tėvo santykiai, vaiko amžių, prisiriÅ¡imÄ , ieÅ¡kovo elgesį, konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, vaikui iÅ¡kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iÅ¡ ieÅ¡kovo gaunamo iÅ¡laikymo, nes biologinio tėvo nustatymas nėra aiÅ¡kus. Tai prieÅ¡tarautų prioritetiniam vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, objektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus , padarė pagrįstas iÅ¡vadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialines teisės normas, nepažeidė Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Ä®rodymų , leidžiančių padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Todėl ieškovui neginčijant byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų teisėjų kolegija laiko netikslinga iš naujo juos tirti.

Nustačius, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas dėl praleistos ieÅ¡kinio senaties, nėra pagrindo svarstyti, ar atsakovės atsisakymas atlikti DNR tyrimÄ gali bÅ«ti vertinamas pagal analogijÄ tėvystės nustatymo atveju.              Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Todėl apeliacinis skundas atmetamas(CPK 326 str. 1d. 1p) .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                       Romualdas JanuÅ¡ka                                                                                                                  Margarita Dzelzienė                                                                                                              Birutė Jonaitienė