41c49b4f-b061-457b-b574-e4ae5a03722f · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-1506/2011             Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00377-2009-2             Procesinio sprendimo kategorijos:             11.9.10.8.; 11.10; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovui V.

V., jo atstovui advokatui Deividui PoÅ¡kai,atsakovo atstovams I. Å . ir advokatui Gyčiui Jaliniauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. V. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų autobusų parkas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-258/2011 pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų autobusų parkas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, įsakymo dėl drausminės nuobaudos paskyrimo panaikinimo ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas:

1) pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo formuluotę, pripažįstant, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2008 m. spalio 30 d. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje ir DK 124 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu;

2) pripažinti niekiniu ir panaikinti atsakovo 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymÄ Nr. P-76B „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. V. ir atleidimo iÅ¡ darbo“;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo 13 461,40 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 4 285,14 Lt kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 170 352,84 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki 2011 m. sausio 25 d. ir vidutinį darbo užmokestį (306,39 Lt už darbo dienÄ ) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.             IeÅ¡kovas nurodė, kad 2000 m. gruodžio 22 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ pradėjo dirbti pas atsakovÄ direktoriumi. Atsakovo valdybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo.

Ieškovo teigimu, jis neginčija darbo sutarties nutraukimo, nesiekia atnaujinti nutrauktų darbo santykių, sutinka su atleidimu iš darbo, tačiau prašo nustatyti, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2008 m. spalio 30 d. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje ir DK 124 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, bet ne atsakovo vienašališkai dokumentuose nurodytu kitu teisiniu pagrindu ir data. Konstatavus, kad darbo sutartis buvo nutraukta ieškovo nurodytu pagrindu, ieškovu teigimu, darytina išvada, jog atsakovas neteisėtai priėmė 2008 m. gruodžio 16 d.

įsakymÄ Nr. P-76B „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. V. ir atleidimo iÅ¡ darbo“, t. y. dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2008 m. spalio 31 d. pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ (toliau – Ä®sakymas). Ä®sakymas priimtas po to, kai darbo sutartis jau buvo nutraukta, todėl Ä®sakymas nesukėlė teisinės pasekmės – darbo sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, Ä®sakymas yra neteisėtas ir niekinis. Nutraukus darbo sutartį, atsakovas turėjo pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kovu, t. y. iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui priklausantį atlyginimÄ , kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , tačiau to nepadarė.             Šioje byloje buvo pareikÅ¡tas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovui dėl žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. daliniu sprendimu buvo atmestas.

Po priešieškinio atmetimo bylos nagrinėjimas pagal ieškovo ieškinį atsakovui buvo tęsiamas toliau. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. daliniu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo formuluotę ir pripažino, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2008 m. spalio 30 d. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje ir DK 124 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu; pripažino niekiniu ir panaikino atsakovo 2008 m. gruodžio 16 d.

įsakymÄ Nr. P-76B „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. V. ir atleidimo iÅ¡ darbo“; priteisė iÅ¡ atsakovo 13 461,40 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 4 285,14 Lt kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 33 702,90 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki 2009 m. balandžio 24 d.             Teismas nustatė, kad darbo sutartyje nurodyta, jog ji buvo nutraukta nuo 2008 m. spalio 31 d. pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ (Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas).

Atsakovo laikinojo administratoriaus 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. P-76B „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. V. ir atleidimo iÅ¡ darbo“ ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2008 m. spalio 31 d. pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ . Tačiau, iÅ¡ atsakovo valdybos nario L. Å . 2008 m. lapkričio 4 d. praneÅ¡imo matyti, kad 2008 m. spalio 30 d. atsakovo valdybos posėdyje buvo priimtas nutarimas nuo 2008 m. spalio 30 d. atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų.

Pagal VSDFV Druskininkų skyriaus 2009 m. balandžio 16 d. pažymÄ ieÅ¡kovo socialinio draudimo pabaiga, jam dirbant pas atsakovÄ , yra 2008 m. spalio 30 d. Vertindamas nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ir atsakovo darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2008 m. spalio 30 d., todėl atsakovo laikinojo administratoriaus 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui skyrimo panaikino kaip niekinį ir nesukeliantį teisinių pasekmių ieÅ¡kovui, su kuriuo darbo sutartis jau buvo nutraukta.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovui atlyginimas ir jo priedai buvo nustatyti savavaliÅ¡kai. Teismas nustatė, kad atsakovo valdybos 2008 m. birželio 16 d. sprendimu ieÅ¡kovui nuo 2008 m. liepos 1 d. buvo nustatytas 5 300 Lt atlyginimas, o 2008 m. birželio 26 d., 2008 m. rugpjūčio 7 d., 2008 m. rugpjūčio 25 d. ir 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimais nustatyti atlyginimo priedai. Pagal atsakovo įstatus vadovo atlyginimÄ turi teisę nustatyti valdyba. IeÅ¡kovui ir vyr. finansininkei darbo užmokestis buvo mokamas oficialiai minėtų atsakovo valdybos sprendimų pagrindu, užpildant finansinės apskaitos dokumentus, valstybei buvo mokami privalomi mokesčiai.

Liudytojai M. L. ir J. C. patvirtino minėtų atsakovo valdybos sprendimų priėmimo faktÄ . Liudytoja M. L. patvirtino, kad visi valdybos posėdžių protokolai buvo atsakovo buhalterijoje, nes pagal juos buvo skaičiuojamas atlyginimas ir priedai vadovui bei vyr. finansininkei. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nepakanka įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų konstatuoti, jog iki 2008 m. spalio 30 d. buvo teisinis pagrindas ieÅ¡kovÄ pripažinti atliktus atsakovo teises pažeidžiančius veiksmus, iÅ¡ atsakovo neteisėtai įgijus turtinės naudos ar padarius įmonei didelę turtinę žalÄ , todėl teismas, nepripažinęs ieÅ¡kovo Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo fakto, patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo.             Teismas nustatė, kad su ieÅ¡kovu nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2008 m. spalio 30 d., nebuvo atsiskaityta (DK 141 straipsnis), todėl patenkino ieÅ¡kovo reikalavimus dėl 4 285,14 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 13 461,40 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , atsižvelgė į tai, kad Å¡i įstatymu nustatyta sankcija darbdaviui gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas dėl pažeistos teisės gynimo kreipėsi į teismÄ tik po Å¡eÅ¡ių mėnesių, kai tapo žinoma, jog jis įsidarbina kitoje darbovietėje. Nors naujoje darbovietėje ieÅ¡kovo gautas darbo užmokestis neįskaitomas į jam priteistinÄ vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , tačiau teismas, vertindamas Å¡ios bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ suma mažintina, todėl priteisė vidutinį darbo užmokestį už 116 darbo dienų, t. y. 35 541 Lt.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki 2011 m. sausio 25 d. dalis apimtyje nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. sausio 25 d., ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo 133 649,94 Lt vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. sausio 25 d.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį (306,39 Lt už darbo dienÄ ) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, iÅ¡ Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį (306,39 Lt už darbo dienÄ ) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki 2011 m. sausio 25 d. Teismo iÅ¡vada priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį tik už 116 darbo dienų yra nepagrįsta, nes jis, kai nėra darbuotojo kaltės, turėjo bÅ«ti priteistas už visÄ pradelsto atsiskaitymo laikotarpį. Teismo iÅ¡vada, kad priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma yra mažinama dėl to, jog ieÅ¡kovo tik po Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo atleidimo iÅ¡ darbo kreipėsi į teismÄ , yra nepagrįsta, kadangi tokie ieÅ¡kovo veiksmai nenulėmė atsakovo valios tinkamai atsiskaityti su atleistu iÅ¡ darbo darbuotoju.

IeÅ¡kovas dėjo pastangas taikiai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ ir į teismÄ kreipėsi tik kraÅ¡tutiniu atveju. Atsakovas nuo pat ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos turėjo galimybę tinkamai atsiskaityti su ieÅ¡kovu, tačiau vengė tai padaryti. Be to, teismas neįvertino itin svarbios aplinkybės, kad atsakovas ir Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu neatsiskaito su ieÅ¡kovu, nors byla nagrinėjama jau ilgÄ laikÄ .             2. Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Skundžiamame sprendime teismas apskritai nepasisako dėl Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo, t. y. nenurodo argumentų, kodėl šį reikalavimÄ atmeta. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovui pasikreipus į teismÄ ieÅ¡kovo teisių pažeidimas nėra nutraukiamas ir faktiÅ¡kai tęsiasi visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo. Mokėjimo pareiga pagal DK 141 straipsnio 3 dalį yra siejama ne su ieÅ¡kovo veiksmais kreipiantis į teismÄ , tačiau su atsakovo veiksmais tinkamai ir galutinai atsiskaitant su ieÅ¡kovu.

Tiek DK, tiek teismų praktikoje nurodoma, kad tokiais atvejais vidutinis darbo užmokestis mokamas už visÄ pradelsimo atsiskaityti laikotarpį. Toks ieÅ¡kovo reikalavimas dažnai reiÅ¡kiamas darbo bylose ir teismų patenkinamas tuo atveju, kai darbdavys nėra galutinai ir tinkamai atsiskaitęs su darbuotoju ir tai įvyko ne dėl darbuotojo kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-599/2010).

             Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis nebuvo iÅ¡mokėtas jo atleidimo dienÄ bÅ«tent dėl paties ieÅ¡kovo kaltės. Atsakovo valdybai priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ užimamų pareigų ir iÅ¡rinkti naujÄ jį vadovÄ , ieÅ¡kovas naujai iÅ¡rinktam atsakovo vadovui neperdavė įmonės dokumentų, turto ir spaudo. IeÅ¡kovas vengė priimti atsakovo valdybos nario L.

Å . 2008 m. lapkričio 4 d. praneÅ¡imÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovo nebuvo galima rasti darbe, į skambučius neatsakinėjo. Pats ieÅ¡kovas, disponuodamas atsakovo dokumentais ir spaudu, faktiÅ¡kai kontroliavo atsiskaitymo su juo pačiu galimybę. Viena iÅ¡ DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo sÄ lygų yra ta, kad dėl uždelsimo atsiskaityti nėra darbuotojo kaltės. Pažymėtina, kad Å¡alis siejo specifiniai teisinio statuso darbo santykiai – uždarosios akcinės bendrovės ir jos vienasmenio valdymo organo (direktoriaus) santykiai.

Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Be to, teismas turėjo teisę ir pagrindus mažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti sumas. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusiosios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams, o kompensacija bÅ«tų proporcinga suvaržymo priemonė (sankcija) darbdaviui. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius sunkiÄ jo finansinę padėtį, esamus įsipareigojimus.

Pripažįstant ieškovo reikalavimus pagrįstais, jų patenkinimas visa apimtimi sukeltų atsakovui neproporcingai didelius sunkumus ir atsakovas galėtų tapti nemokus, dėl ko nukentėtų atsakovo darbuotojai ir kreditoriai.             Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria pakeista ieškovo atleidimo iš darbo formuluotė ir pripažinta, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2008 m. spalio 30 d.

Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje ir DK 124 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, priteista iÅ¡ atsakovo 13 461,40 Lt iÅ¡eitinė iÅ¡moka, 4 285,14 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, 33 702,90 Lt vidutinis darbo užmokestis nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki 2009 m. balandžio 24 d., ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Dėl ieÅ¡kovo darbo užmokesčio dydžio.

Teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovo darbo užmokesčio dydžiu, ir pripažino į bylÄ pateiktÄ atsakovo valdybos 2008 m. birželio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 08-06-16 kopijÄ ir joje nustatytÄ ieÅ¡kovo 5 300 Lt atlyginimÄ . Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ buvo nurodęs, kad įmonėje nėra minėto protokolo. Å io protokolo kopija atsirado iÅ¡ nežinia kur, o vėliau tarp įmonės buhalterinių dokumentų buvo rasta liudytojos M. L.. Protokolo originalas į bylÄ nebuvo pateiktas.

Liudytojų M. L. ir J. C. parodymai yra nepatikimi ir vertintini kritiÅ¡kai. Liudytoja M. L. yra suinteresuota tokio atsakovo valdybos posėdžio buvimo faktÄ patvirtinti, nes iÅ¡ protokolo kopijos matyti, kad posėdyje buvo nustatytas ne tik ieÅ¡kovo darbo užmokestis, tačiau ir 70 proc. dydžio nuo ieÅ¡kovo algos atsakovo vyr. finansininkės, kuria dirbo bÅ«tent Å¡i liudytoja, darbo užmokestis. Atsakovas yra inicijavęs ikiteisminius tyrimus liudytojo J. C. atžvilgiu, todėl Å¡is liudytojas gali bÅ«ti nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai atsakovo atžvilgiu.

IeÅ¡kovas turėjo iÅ¡saugoti valdybos posėdžių protokolus ir perduoti juos naujai paskirtam atsakovo vadovui, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė, todėl visos byloje iÅ¡kilusios abejonės turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsakovo naudai. Tikrasis ieÅ¡kovo darbo užmokestis atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų dienÄ turėjo bÅ«ti 2 115 Lt. Nuo Å¡ios sumos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos ir iÅ¡mokos ieÅ¡kovui. Tokį atsakovo direktoriaus atlyginimÄ patvirtina tarnautojų etatų sÄ raÅ¡ai, kurie buvo pateikti kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį.             2.

Dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ užimamų pareigų pagrindo. IeÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastis ir pagrindas buvo DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos sÄ lygos, t. y. darbuotojo atleidimas iÅ¡ užimamų pareigų Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas. Atsakovas tokiÄ savo pozicijÄ grindė darbo sutarties nutraukimo įraÅ¡u darbo sutartyje ir liudytojo L. Å . parodymais, kuris patvirtinto atsakovo valdybos valiÄ atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ užimamų pareigų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, o ne ieÅ¡kovo nurodytu pagrindu.             3.

Dėl uždelsimo atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Viena iÅ¡ DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo sÄ lygų yra ta, kad dėl uždelsimo atsiskaityti nėra darbuotojo kaltės. Pažymėtina, kad Å¡alis siejo specifiniais teisinio statuso darbo santykiai – uždarosios akcinės bendrovės ir jos vienasmenio valdymo organo (direktoriaus) santykiai. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis nebuvo iÅ¡mokėtas jo atleidimo dienÄ bÅ«tent dėl paties ieÅ¡kovo kaltės. Atsakovo valdybai priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ užimamų pareigų ir iÅ¡rinkti naujÄ jį vadovÄ , ieÅ¡kovas naujai iÅ¡rinktam atsakovo vadovui neperdavė įmonės dokumentų, turto ir spaudo.

Tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. IeÅ¡kovas vengė priimti atsakovo valdybos nario L. Å . 2008 m. lapkričio 4 d. praneÅ¡imÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovo nebuvo galima rasti darbe, į skambučius neatsakinėjo. IeÅ¡kovo savo tyčiniais ir piktybiÅ¡kais veiksmais neleido realiai vykdyti pareigų naujai paskirtam atsakovo vadovui, kuris negalėjo vykdyti finansinių operacijų ir atsiskaityti su darbuotojais ir pačiu ieÅ¡kovu. Pats ieÅ¡kovas, disponuodamas atsakovo dokumentais ir spaudu, faktiÅ¡kai kontroliavo atsiskaitymo su juo pačiu galimybę.

Teismas netinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.             Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Dėl galimybės nagrinėti apeliacinį skundÄ . Atsakovas (darbdavys) nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl privalėjo sumokėti žyminį mokestį.

Atsakovui nesumokėjus žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , turėtų bÅ«ti nustatytas terminas paÅ¡alinti apeliacinio skundo trÅ«kumus. Atsakovui nepaÅ¡alinus trÅ«kumų, apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas atsakovas ir laikomas nepaduotu.             2. Dėl ieÅ¡kovo darbo užmokesčio. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovo 5 300 Lt darbo užmokestis buvo nustatytas atsakovo valdybos 2008 m. birželio 16 d. posėdyje. Atsakovas neigia į bylÄ pateiktos 2008 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 08-06-16 tikrumÄ , nurodydamas, kad įmonėje tokio dokumento nėra.

Å ie atsakovo argumentai yra paneigti paties atsakovo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, liudytojų parodymais ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. daliniu sprendimu nustatytais prejudiciniais faktais. Pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad toks dokumentas „vėliau tarp bendrovės buhalterijos dokumentų buvo rastas“. Minėto protokolo priėmimo faktÄ ir dokumente nurodyto turinio tikrumÄ patvirtino byloje apklausti liudytojai, kurie dalyvavo minėtame valdybos posėdyje.

Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad liudytojų J. C. ir M. L. parodymai yra nepatikimi. Å ie liudytojai tiesiogiai dalyvavo minėtame valdybos posėdyje, todėl patikimesni ir tinkamesni įrodymai vargu ar gali egzistuoti. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai neigiamos faktinės aplinkybės, patvirtintos įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. daliniame sprendime, kuriuo buvo iÅ¡spręstas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio ieÅ¡kovui pagrįstumo klausimas ir kuriame teismas atmetė atsakovo teiginius, kad atlyginimÄ ieÅ¡kovas nusistatė pats ir savavaliÅ¡kai.

Tokia teismo iÅ¡vada sukÅ«rė prejudicinius faktus, kurių pagal CPK 182 straipsnį apskritai nereikia įrodinėti.             3. Dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ užimamų pareigų pagrindo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo nurodomas teisinis ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas neegzistavo, todėl kilo bÅ«tinybė pakeisti ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo valdybos 2008 m. spalio 30 d. posėdžio protokole, kuriuo įformintas atsakovo vadovo atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų, nenurodomos jokios papildomos vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastys, o nenurodomos todėl, kad jos neegzistavo.

Be to, ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai dalyvavo akcininkų 2008 m. spalio 30 d. susirinkime ir jame apskritai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, toks klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Tik kilus nesutarimams tarp akcininkų dėl valdybos sudėties, atsirado valdybos 2008 m. spalio 30 d. protokolas su atitinkamu klausimu dėl vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų. Tai patvirtina atsakovo siekį bet kokiomis priemonėmis iÅ¡vengti pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Visi atsakovo pasvarstymai apie tariamai netinkama ieÅ¡kovo, kaip vadovo, pareigų atlikimÄ , padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei ir/ar kitus padarytus pažeidimus yra pagrįstos tik atsakovo prielaidomis, kuriomis negali bÅ«ti grindžiamas teismo sprendimas.             4.

Dėl uždelsimo atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Atsakovas bando įrodyti, kad dėl vėlavimo atsiskaityti su ieÅ¡kovu yra kaltas pats ieÅ¡kovas. Atsakovo dėstomi argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka realių faktinių aplinkybių. IeÅ¡kovas iÅ¡ pareigų buvo atleistas 2008 m. spalio 30 d., vykstant atsakovo akcininkų susirinkimui, kuomet iÅ¡rinkus naujus valdybos narius, ieÅ¡kovas dėl kilusio ginčo skaičiuojant balsus atsisakė įregistruoti nutarimÄ dėl valdybos iÅ¡rinkimo. BÅ«tent dėl tokių ieÅ¡kovo veiksmų naujai iÅ¡rinktos valdybos nariai nusprendė ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ pareigų.

Tačiau sužinojęs, kad dėl minėto akcininkų susirinkimo metu priimtų sprendimÄ akcininkų grupė kreipėsi į teismÄ dėl Å¡ių sprendimų panaikinimo, ieÅ¡kovas buvo privestas faktiÅ¡kai toliau eiti atsakovo vadovo pareigas, nes esant akcininkų ginčams įmonės negali likti be valdymo organų. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 4 d. uždraudė įregistruoti atsakovo 2008 m. spalio 30 d. akcininkų susirinkimo nutarimu iÅ¡rinktos valdybos narių pakeitimus Juridinių asmenų registre ir uždraudė naujai iÅ¡rinktai valdybai atlikti funkcijas.

Akivaizdu, kad Å¡ia nutartimi iÅ¡ esmės buvo sustabdyti bet kokie naujai iÅ¡rinktos valdybos įgalinimai ir priimtų sprendimų galiojimas. Atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovas vengė priimti naujai iÅ¡rinktos valdybos nario praneÅ¡imÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo yra nepagrįsti, nes pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį naujai iÅ¡rinktos valdybos nario įgaliojimai tuo metu buvo sustabdyti, o naujai iÅ¡rinktas atsakovo vadovas neturėjo teisės veikti, kadangi valdybos sprendimo dėl jo iÅ¡rinkimo į vadovo pareigas galiojimas taip pat buvo sustabdytas.

Akivaizdu, kad ieškovas tuo metu elgėsi atsakingai ir protingai. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. laikinuoju atsakovo administratoriumi buvo paskirtas A. S., o viešame registre šis faktas buvo įregistruotas 2008 m. gruodžio 18 d., todėl tik nuo šios dienos A. S. oficialiai įgijo teisę eiti jam paskirtas pareigas. A. S. 2008 m. gruodžio 16 d. priėmė atsakovo dokumentus. Ieškovas dokumentų perdavime nedalyvavo, nes buvo išvykęs. Abejonės dėl laikinojo administratoriaus įgalinimų ir naujai išrinktos valdybos įgalinimų sustabdymo panaikinimo buvo pašalintos tik 2009 m. sausio 21 d.

Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria buvo panaikintos Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vieÅ¡ame registre buvo įregistruota 2009 m. sausio 21 d. TÄ dienÄ galutinai paaiÅ¡kėjo atsakovo vadovybė ir neliko jokių abejonių dėl Å¡ių asmenų įgalinimų valdant įmonę. IÅ¡ įsiteisėjusio Vilniaus apygardos 2011 m. gegužės 26 d. dalinio sprendimo matyti, kad ieÅ¡kovas visus dokumentus naujai paskirtam atsakovo vadovui perdavė 2009 m. sausio 20 d., t. y. ieÅ¡kovas, galutinai įsitikinęs naujai iÅ¡rinktos atsakovo vadovybės įgalinimais, nedelsiant perdavė visus jo turimus dokumentus ir įmonės spaudÄ .

Be to, minėtame teismo daliniame sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovo finansinės apskaitos dokumentai, reikalingi atsiskaityti su atleistu iÅ¡ darbo darbuotoju, buvo ne ieÅ¡kovo, o atsakovo buhalterijos žinioje, todėl net tariamas ieÅ¡kovo vengimas perduoti dokumentus neužkirto kelio atsakovui atsiskaityti su ieÅ¡kovu. NeaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių atsakovas neatsiskaitė su ieÅ¡kovu po 2009 m. sausio 21 d. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie galimÄ ieÅ¡kovo kaltę dėl atsakovo neatsiskaitymo su juo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus pareigų Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2000 m. gruodžio mėn. dirbo atsakovo UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus pareigose. UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ valdyba 2008 m. spalio 30 d. priėmė nutarimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų ir įpareigojo valdybos narį L.

Å . nutraukti darbo sutartį su buvusius direktoriumi (t. 1, b. l. 89-90). Laikinasis bendrovės administratorius 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu buvusiam direktoriui – ieÅ¡kovui už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (pažeidė tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatas ir nusižengė darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai, t. y. veikla, turinti vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡vaistymo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukimas baudžiamojon ar administracinėn nuosavybėn) skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2008 m. spalio 31 d. pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ (t. 1, b. l. 39).Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia, nustato jo atlyginimÄ , kitas darbo sÄ lygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas valdyba.

IeÅ¡kovas valdybos 2008 m. spalio 30 d. nutarimu iÅ¡ direktoriaus pareigų buvo atleistas. Valdybos nutarimu atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų atsakovui atsirado pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimÄ Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalies, 37 straipsnio 3 dalies pagrindu ir su ieÅ¡kovu atsiskaityti. Taigi valdybai atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų, ieÅ¡kovo ir atsakovo nebesiejo darbo teisiniai santykiai ir atsakovas nebeturėjo teisės buvusiam darbuotojui skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Drausminės atsakomybės taikymas ieÅ¡kovui po to, kai valdyba ji nuo 2008 m. spalio 30 d. atleido iÅ¡ darbo, yra neteisėtas, nesukeliantis teisinių pasekmių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymÄ , kuriuo ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, pripažino niekiniu. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo manymu, valdybos valiÄ ieÅ¡kovo atÅ¡aukti iÅ¡ užimamų pareigų DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu patvirtina liudytojo L. Å . parodymai ir įraÅ¡as darbo sutartyje.

Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Aplinkybė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta ne DK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, patvirtina 2008 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolas. IÅ¡ valdybos posėdžio protokolo turinio matyti, kad valdyba nesvarstė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir nepriėmė nutarimo Å¡iuo pagrindu atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Valdybos posėdžio protokole konstatuota, kad ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ direktoriaus pareigų ir kitas asmuo yra skiriamas bendrovės direktoriumi.

Todėl pagal valdybos priimtÄ nutarimÄ darbo sutarties nutraukimas su ieÅ¡kovu turėjo bÅ«ti įformintas įraÅ¡ant įraÅ¡Ä darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2008 m. spalio 30 d. Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies, 37 straipsnio 3 dalies ir DK 124 straipsnio 1 dalies pagrindu.DK 140 straipsnio 2 dalis numato, kad nutraukus darbo sutartį kitose įstatymuose numatytais pagrindais, kai nėra darbuotojo kaltės, darbuotojui iÅ¡mokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

Pripažinus, kad su ieÅ¡kovu darbo sutartis nutraukta Akcinių bendrovių įstatymo pagrindu (kai nėra ieÅ¡kovo kaltės), atsakovas pagal DK 140 straipsnio 2 dalį privalėjo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ . Dėl ieÅ¡kovo darbo užmokesčio dydžio Minėta, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrovės valdybos kompetencija nustatyti bendrovės vadovui atlyginimÄ . Atsakovo UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ įstatuose taip pat numatyta, kad bendrovės vadovui atlyginimÄ nustato valdyba.Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 26 d.

įsiteisėjusiu daliniu sprendimu, kuriuo buvo atmestas atsakovo priešieškinis dėl žalos, ieškovo padarytos bendrovei neteisėtai nusistatant ir išsimokant 5 300 Lt mėnesinį darbo užmokestį, buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2008 m. birželio 16 d. valdybos nutarimu (t. 2, b. l. 126), nustatė, kad ieškovui nuo 2008 m. liepos mėn. darbo užmokestis buvo padidintas iki 5 300 Lt. Atsakovas teigia, kad ieškovui buvo nustatytas 2 115 Lt mėnesinis atlyginimas ir kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2008 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio protokolo kopija, nepagrįstai nustatė, jog ieškovui buvo patvirtintas 5 300 Lt mėnesinis darbo užmokestis.

Atsakovas nurodo, kad nesant 2008 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio protokolo originalo, liudytojų J. C. ir M. L. parodymai kelia abejones, todėl vertintini kritiÅ¡kai.Aplinkybė, kad valdybos 2008 m. birželio 16 d. nutarimu ieÅ¡kovo darbo užmokestis 5 300 Lt už kiekvienÄ mėnesį buvo padidintas nuo 2008 m. liepos 1 d., nustatyta Å¡ioje byloje įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. daliniu sprendimu (t. 2 b. l. 112-117). Aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims, nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ laikÄ atsiskaityti apskaičiavimo, nebereikia įrodinėti, kokio dydžio darbo užmokestis ieÅ¡kovui buvo mokamas nuo 2008 m. liepos 1 d. iki ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo. Byloje nėra pateiktas 2008 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio protokolo originalas, nes jis pas atsakovÄ nebuvo rastas. Tačiau 2008 m. birželio 16 d. valdybos posėdyje dalyvavę valdybos nariai J. C., M. L. ir pats ieÅ¡kovas teismui patvirtino, kad sprendimÄ bendrovės direktoriui nuo 2008 m. liepos 1 d. nustatyti 5 300 Lt pareigybinį atlyginimÄ valdyba priėmė.

Nors atsakovas teigė, kad bendrovėje nėra minėto valdybos posėdžio protokolo nei originalo, nei kopijų, tačiau teismui pareikalavus pateikti dokumentus, atsakovas pateikė minėtÄ valdybos posėdžio protokolo kopijÄ (t. 2, b. l. 120-126). Teisėjų kolegija sprendžia, kad surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nors ir nėra 2008 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio protokolo originalo, valdybos nutarimu ieÅ¡kovui buvo nustatytas 5 300 Lt pareigybinis atlyginimas (CPK 185, 202 straipsnis).

Dėl uždelsto laiko atsiskaityti ir apmokėjimo už nepanaudotas atostogas Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad laiku atsiskaityti su ieÅ¡kovu negalėjo dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, nes jis naujai iÅ¡rinktam direktoriui neperdavė spaudo, vengė priimti įsakymÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl darbo drausmės pažeidimo, nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių, turėdamas savo žinioje spaudÄ ir dokumentus kontroliavo su juo atsiskaitymo galimybę.Teisėjų kolegija, spręsdama klausimÄ , ar laiku neatsiskaityta buvo dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, atsižvelgia į tas aplinkybes, kad atsakovas su ieÅ¡kovu nebuvo galutinai atsiskaitęs nei ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ (2009 m. balandžio 27 d.), nei bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

Atsakovas su ieÅ¡kovu nebuvo atsiskaitęs 2011 m. sausio 25 d. – galutinio patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienai. Taigi ieÅ¡kovo kaltę paneigia atsakovo veiksmai, kad jis netgi bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu su ieÅ¡kovu galutinai neatsiskaitė. Nutraukiant darbo sutartį už nepanaudotas atostogas iÅ¡mokama piniginė kompensacija (DK 177 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas turėjo 34,1 dienų nepanaudotų atostogų. Pagal apskaičiuotÄ vidutinį darbo užmokestį kompensacija už nepanaudotas atostogas yra 10 424,12 Lt.

Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažino, kad ieÅ¡kovui už nepanaudotas atostogas yra priskaičiuota 10 654,55 Lt kompensacija, tačiau nurodė, kad atskaičius iÅ¡ Å¡ios sumos 50 proc. žalai atlyginti ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta tik 4 285,14 Lt (t. 1, b. l. 29-31). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė pozicijÄ ir nurodė, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas turi bÅ«ti skaičiuojama ne nuo 5 300 Lt pareigybinio atlyginimo, o nuo 2 115 Lt pareiginio atlyginimo (t. 2, b. l. 98).Teismui nustačius, kad 2008 m. birželio 16 d. valdybos nutarimu ieÅ¡kovui buvo nustatytas 5 300 Lt pareiginis atlyginimas ir realiai tokio dydžio atlyginimas buvo mokamas, kompensacija už nepanaudotas atostogas turi bÅ«ti apskaičiuojama iÅ¡ faktiÅ¡kai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio.

Taip apskaičiuojant kompensacijos dydį už nepanaudotas atostogas atsakovas ieÅ¡kovui yra nesumokėjęs 4 285,14 Lt kompensacijos. Atsakovas nurodo, kad 2009 m. balandžio 15 d. įsakymo pagrindu Å¡iÄ sumÄ yra iÅ¡skaičiavęs žalai atlyginti (t. 1, b. l. 47).Pagal DK 224 straipsnio nuostatas iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimams įmonei, įstaigai, organizacijai, kurioje dirba, gali bÅ«ti daromas administracijos nurodymu. Å ioje byloje atsakovo 2009 m. balandžio 15 d.

įsakymas dėl iÅ¡skaitymo iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio iÅ¡leistas kai ieÅ¡kovas pas atsakovÄ jau nebedirbo, t. y. kai jų jau nebesiejo darbiniai santykiai. Todėl ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡ku nurodymu neturėjo teisės daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio iÅ¡mokėti darbo užmokesčio. Nutraukus darbo sutartį žalos iÅ¡ buvusio darbuotojo iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas sprendžiamas teismine tvarka (DK 295 straipsnis). Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ dydžio IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas sumažino vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ laikÄ atsiskaityti dydį nuo ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 170 352,84 Lt sumos iki 33 702,90 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstÄ laikÄ atsiskaityti, atsižvelgė, kad įstatymu nustatyta sankcija darbdaviui gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslo tik tuo atveju, jeigu ji yra proporcinga teisės pažeidimui už kurį yra skiriama, ir į tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas dėl pažeistos teises gynybos į teismÄ kreipėsi po 6 mėnesių, kai tapo žinoma apie įsidarbinimÄ kitoje įmonėje.DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbuotojo kaltės darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .

IeÅ¡kovas uždelstÄ atsiskaityti laikÄ skaičiuoja nuo 2008 m. spalio 30 d. (atleidimo iÅ¡ darbo) iki 2011 m. sausio 25 d. (ieÅ¡kinio pakeitimo) ir už tÄ laikotarpį prašė priteisti 170 352,80 Lt ir vidutinį darbo užmokestį po 306,39 Lt (už darbo dienÄ ) iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymo dienos (t. 2, b. l. 1-3).Tuo atveju, jeigu priteisiama darbuotojui suma už uždelsimÄ yra neproporcingai didelė, teismas, įvertinęs aplinkybes, gali jÄ sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).

Toks aiÅ¡kinimas grindžiamas tuo, kad darbdaviui skiriama sankcija gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamÄ sumÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ taikė teisingumo ir protingumo principus. Darbo teisės subjekto principai – lygybė, protingumas, sÄ Å¾iningumas įtvirtinti DK 2, 35 ir 36 straipsniuose. Å ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelės disproporcijos, nes tai pažeistų teisės principus.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas teisės principus, pagrįstai sumažino vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ laikÄ atsiskaityti iki 33 702,90 Lt.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos IeÅ¡kovo vienas iÅ¡ reikalavimų yra priteisti vidutinį darbo užmokestį 306,39 Lt (už darbo dienÄ ) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismo sprendime dėl Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo nepasisakyta, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį (306,39 Lt už darbo dienÄ ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra netenkinamas.Å is ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas, nes tik taip yra apginama jo pažeista teisė atleidžiant iÅ¡ darbo gauti tinkamÄ atsiskaitymÄ .

Pagal DK 141 str. 3 d. nuostatÄ darbdavys turi pareigÄ tinkamai ir galutinai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju. Tik realiai sumokėjus priteistÄ kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį, t. y. pilnai įvykužius teismo sprendimÄ , bus apginta ieÅ¡kovo teisė gauti iÅ¡ darbdavio tinkamÄ atsiskaitymÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 388 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir visiÅ¡kai atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiamas 3 000 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. dalinio sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo V. V. reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ vidutinį darbo užmokestį (306,39 Lt už darbo dienÄ ) iki teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti. Priteisti ieÅ¡kovui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ (j. a. k. 152035473) vidutinį darbo užmokestį (306,39 Lt už darbo dienÄ ) iki Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. dalinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti ieškovui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ (j. a. k. 152035473) 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė Milašienė Kazys Kailiūnas