41c36834-239b-4cbf-816d-9976dbd95f3e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-391-870/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66689-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.3.1.2.6.; 1.2.3.1.2.7.; 1.2.5.4.1.; 1.2.14.10.2.2.; 2.1.7.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko, Sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, nuteistajam J.

S. (J. S.), gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, BK 145straipsnio 1 dalį ir nuteistas: - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 145 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du bei paskirta deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė, nustatant jÄ atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gegužės 30 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. grasino savo buvusiai sugyventinei I. K. fiziniu susidorojimu raÅ¡ydamas grasinančio pobÅ«džio SMS praneÅ¡imus – (duomenys neskelbtini), taip pavojingai psichiÅ¡kai veikdamas ir keldamas baimę, kad savo grasinimus gali įgyvendinti, sukėlė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajai buvusiai sugyventinei I.

K. manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, grasino jÄ nužudyti.

2. Taip pat J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktus, 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 13 d., apie 12.14 val., kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, I. K. įsėdus į taksi automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. D., pribėgęs prie automobilio, pro jo atidarytas dureles iÅ¡ su savimi turėto kibirėlio tyčia apipylė I. K. ir taksi automobilio salonÄ benzinu, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl ant deÅ¡inės kojos atsiradusio odos paraudimo, po ko laikydamas rankoje žiebtuvėlį ir bandydamas jį įžiebti kėsinosi padegti I.

K., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jį iÅ¡ automobilio iÅ¡traukė Å¡alia buvęs taksi vairuotojas J. D., kuris iÅ¡mušė J. S. iÅ¡ rankų žiebtuvėlį, tokiu bÅ«du J. S. itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du pasikėsino nužudyti I. K. bei pasikėsino visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikinti svetimÄ turtÄ , t. y. taksi automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Eur. II.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 3. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. S. praÅ¡o jį pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6,7 punktus iÅ¡teisinti nesant nusikaltimo sudėties, dar kartÄ apklausti visus liudytojus, iÅ¡tirti medžiagÄ dėl neteisėtų tyrėjos veiksmų, iÅ¡reikalauti daiktinius įrodymus ir ekspertizės protokolÄ , o suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ pripažinti neteisėtu ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalÄ . 3.1. Apeliantas skunde kritikuoja teisėsaugos institucijų darbÄ ir nurodo, kad tyrėjas nenorėjo užfiksuoti jo parodymų, o tyrėja K.

M. klastodama bylÄ privertė nepilnametį A. S. (A. S.) duoti parodymus dėl įvykio vietos, nukentėjusysis J. D. dalyvavo eksperimente 2018 m. sausio 22 d. visai kitoje vietoje, kitoje namo pusėje. Tyrėja ir J. D. vis labiau painiojosi parodymuose ir apelianto vertinimu privedė bylÄ iki absurdo. I. K. buvo priversta teigti, kad viskas vyko po virtuvės langais kur prie lango sėdėjo A. S., o tai yra apie 80 metrų nesutapimas, o bendras atstumas iki namo kampo, kur vyko sulaikymas - 100 metrų. 3.2. Cituodamas nepilnamečio A.

S. teisme duotus parodymus, J. S. siÅ«lo vertinti, kas davė melagingus parodymus: J. D., I. K., jos motina (J. M.) ar dukra, skunde nurodo, kad byloje surinkti įrodymai apie nusikaltimo padarymo vietÄ , prieÅ¡taringi. Apelianto teigimu, niekas nematė žiebtuvėlio, su kuriuo jis kėsinosi padaryti jam inkriminuotus nusikaltimus – nukentėjusysis J. D. nurodė įsiminęs žiebtuvėlį pagal garsÄ , I. K. parodė žiebtuvėlio nemačiusi. Apeliantas J. S. cituoja nukentėjusiojo J. D. parodymus, nurodo, kad J.

D. parodė apie antrÄ Å¾iebtuvėlį. Apeliantas nurodo sulaikymo vietoje turėjęs antrÄ Å¾iebtuvėlį, juo prisidegęs cigaretę kai buvo iÅ¡kviesta policija ir tuomet jį užpuolė nukentėjusysis J. D. Nuteistasis J. S. nurodo, kad nukentėjusysis J. D. keturis kartus keitė parodymus, galiausiai patvirtino incidento metu buvęs automobilyje, vairuotojo vietoje. Apelianto teigimu, esant tokiems nukentėjusiojo parodymams, abejotina, kad jis negalėjo matyti kaip į automobilio salonÄ pilamas benzinas, nejusti benzino kvapo ir nematyti kibirėlio iÅ¡ kurio buvo pilamas skystis.

Kita vertus, apeliantas pažymi, jog neįtikinami nukentėjusiojo parodymai, jog traukiant iÅ¡ salono nematė kibirėlio rankose, tačiau atėmė žiebtuvėlį iÅ¡ apelianto kumščio. Apelianto nuomone, A. S. į procesÄ Ä¯trauktas nepagrįstai, kadangi jis nieko nematė. 3.3. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pažeidžiant BPK nuostatas, kaltinimai jam pareikÅ¡ti siekiant neleisti įvykti kasaciniam procesui. Apeliantas pažymi, kad byloje nenustatyta nusikaltimo vieta, objektas – automobilis, nebuvo iÅ¡tirtas ir nebuvo atlikta ekspertizė, nenustatytas nusikaltimo padarymo dalykas (daiktas, su kuriuo buvo pasikėsinta) bei motyvas. 3.4.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad jis pats yra nukentėjęs nuo teisėsaugos pareigÅ«nų savivalės, melagingų parodymų, todėl jam buvo pateikti minėti kaltinimai. Apeliantas skunde nurodo, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Nuteistasis J. S. nurodo, kad tyrimu buvo įsikiÅ¡ta į jo ir jo sugyventinės I. K. Å¡eiminius santykius, nuteistojo teigimu, žinutės, už kurių paraÅ¡ymÄ jis buvo nuteistas, buvo suprastos neteisingai, tvirtina, jog I.

K. visuomet žinojo, kad apeliantas ruoÅ¡ia dokumentus procesui prieÅ¡ nusikaltimus padariusius pareigÅ«nus ir nuo to, kiek prie to prisidėjo I. K., priklauso jos artimiausia ateitis. Apeliantas nurodo turintis dokumentus, kurie patvirtina jį visuomet rinkusis teisinį keliÄ , Å¡iuos dokumentus pridėjo prie apeliacinio skundo.

4. Teismo posėdžio metu, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti.

5. Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmetamas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Dėl teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ pažeidimo 6. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas siekiant užkirsti keliÄ pradėti procesÄ dėl anksčiau nagrinėtos bylos kasacinės instancijos teisme. Nuteistojo teigimu, jam trukdoma pradėti procesÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis J. S. taip pat tvirtino, kad proceso metu buvo pažeistos jo teisės.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Remiantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo nurodyti argumentai dėl teisėsaugos pareigÅ«nų trukdymo pradėti procesÄ kasacinės instancijos teisme dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių nesudaro Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyko, o taip pat, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija neteisėtų teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmų, kurie bÅ«tų sutrukdę teismui Å¡ioje baudžiamojoje byloje priimti teisingÄ sprendimÄ , nenustatė.

8. IÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. sausio 23 d. nutarimo neleisti suimtajam J. S. pasimatyti ir skambinti telefonu (t. 2, b. l. 94-95) matyti, jog siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo sėkmę nuteistajam buvo apribota teisė pasimatyti ir skambinti, telefonu suėmimo laikotarpiu leista susisiekti tik su prokuroru, tyrėjais ir nuteistojo gynėja L. K. Nuteistasis tvirtina, kad apribojus teisę skambinti buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nes jis neturėjo galimybės paskambinti savo pasirinktam gynėjui – advokatui R.

V., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo teisė į gynybÄ nebuvo pažeista, kadangi nuteistasis su Å¡iuo advokatu galėjo susisiekti padedant jam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktai advokatei. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis tvirtino, kad gynėja su juo nebendrauja ir negina jo teisių (t. 2, b. l. 113), tačiau teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė L. K. bÅ«tų veikusi prieÅ¡ingai nuteistojo interesams - ji dalyvavo nuteistojo apklausose, palaikė nuteistojo pozicijÄ , susipažinusi su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ pateikė praÅ¡ymÄ ikiteisminį tyrimÄ nutraukti (t. 1, b. l. 142, 162, 170-172,t. 2, b. l. 3-4, 26-27, 36-38, 117-118).

Taip pat, įvertinus bylos medžiagÄ matyti, jog gynėjo dalyvavimas buvo užtikrintas ikiteisminio tyrimo metu atliktose jo paties bei jo sÅ«naus nepilnamečio liudytojo A. S. apklausose, sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės nuteistajam J. S. paskyrimo bei Å¡io sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo (t. 1, b. l. 130-132, 142, 158, 162, 170-172, t. 2, b. l. 3-4, 26-27, 36-38), nuteistajam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas advokatas dalyvavo taip pat ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant jo skundus (t. 3, b. l. 13-21, 33-46, 55-62, 98-99, 116-124, 141-142, 151-152, t. 4, b. l. 67-70, 142-144, 196-197, t. 5, b. l. 70-82).

Teismas nenustatė, kad nuteistojo gynėjai bÅ«tų veikę prieÅ¡ingai nuteistojo interesams, neatlikę pareigų. Pastebėtina, jog 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu paskelbus nuteistojo skundÄ , kuriame praÅ¡oma nuÅ¡alinti byloje dalyvaujantį prokurorÄ ir gynėjÄ , nuteistojo gynėja advokatė J. D. paprašė teismo atleisti jÄ nuo tolesnio dalyvavimo procese, kadangi atvykus į tardymo izoliatorių su nuteistuoju nepavyko aptarti gynybos pozicijos, tuo tarpu nuteistojo pasiteiravus ar jis ketina sudaryti teisinių paslaugų sutartį su pasirinktu gynėju, Å¡is į klausimÄ neatsakė (t. 4, b. l. 67). 2018 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu (t. 4, b. l. 142) gynėja taipogi nurodė, kad bandė su nuteistuoju J.

S. aptarti gynybos pozicijÄ , tačiau jis su gynėja nekalbėjo, teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju sudaręs nebuvo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi nutraukė advokatės nuteistajam J. S. teikiamÄ antrinę pagalbÄ (t. 5, b. l. 27-28) ir skyrė naujÄ gynėjÄ (t. 5, b. l. 48), tačiau apeliacinės isntancijos teismui nuteistasis pateikė praÅ¡ymÄ jį pakeisti, nes, anot nuteistojo, advokatas neatliko savo pareigų (t. 6, b. l. 13). Apeliacinės instancijos teisme nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktÄ advokatÄ A.

PalamarčukÄ , nuteistasis teikė praÅ¡ymÄ jį nuÅ¡alinti, kadangi, nuteistojo teigimu, advokatas susipažino su byla, kuri nuo pat pradžių yra suklastota ir nesusipažino su nuteistojo turimais dokumentais (t. 6, b. l. 26-28). Teisėjų kolegija suteikė nuteistajam laiko sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį su pasirinktu advokatu, tačiau jis per šį terminÄ teisinių paslaugų teikimo sutarties su pasirinktu advokatu nesudarė.

9. Pažymėtina, jog gynėjas privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir bÅ«dus, kad bÅ«tų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamÄ jį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamÄ teisinę pagalbÄ (BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad gynėjas privalo tenkinti absoliučiai visus nuteistojo reikalavimus – gynėjas veikia BPK ir kitų įstatymų nustatytose ribose, privalo laikytis advokato etikos ir BPK nustatytų taisyklių. IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių visumos matyti, jog teisė į gynybÄ nuteistajam buvo užtikrinta, o jo nepasitenkinimas teiktomis teisinėmis paslaugomis susijęs su noru turėti kitÄ , savo pasirinktÄ gynėjÄ (nors su juo teisinių paslaugų teikimo sutarties nuteistasis taip ir nesudarė) bei įsitikinimu, kad baudžiamasis procesas nuo pat jo pradžios yra neteisėtas.

10. Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme taip pat tvirtino, kad 2018 m. sausio 14 d. įvykusi apklausa buvo atlikta nesilaikant BPK reikalavimų, tačiau iš apklausos protokolo matyti, kad nuteistasis pastabų dėl protokole išdėstytų jo parodymų turinio neturėjo, nurodė, kad parodymai išversti ir iš jo žodžių surašyti teisingai, kiti apklausoje dalyvavę asmenys pastabų taip pat neturėjo (t. 1, b. l. 158). Remdamasi bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti ir su tais nuteistojo skundo argumentais, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus buvo priverstas duoti liudytojas A.

S., melagingus parodymus davė nukentėjusieji I. K. ir J. D., kiti liudytojai, kad buvo klastojami proceso veiksmų atlikimo protokolai ar, kad ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas ir kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK 218 straipsnio nuostatas. Byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų, kitų įrodymų patikimumas bus aptartas toliau Å¡ioje nutartyje. Dėl nuteistojo argumentų, susijusių su pažeidimais baigiant ikiteisminį tyrimÄ , pažymėtina, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dėl įtarimo padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktuose, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas J.

S. buvo apklaustas 2018 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 170-172), be to, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas iš viso keturis kartus ir tai, kad kaltinamajame akte išdėstytas visų jo apklausų turinys (taip pat ir apklausų iki įtarimų padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktuose, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas pareiškimo) nesudaro BPK nuostatų pažeidimo. Iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jo daromos išvados dėl proceso neteisėtumo susijusios su jo asmeniniu bylos aplinkybių vertinimu, nesutikimu su pareikštais įtarimais ir kaltinimu, tačiau jo įvardijamų abejonių nepatvirtina byloje surinkti duomenys, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu būtų buvę atlikti pažeidžiant BPK nuostatas.

Dėl J. S. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, BK 145straipsnio 1 dalį 11. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, teismo išvados atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje būtų padaryta esminių BPK pažeidimų.

12. Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiajai I. K. siųstos SMS žinutės buvo suprastos neteisingai, kad jis ne grasino nukentėjusiajai, bet tik informavo jÄ apie tai, kad prasidės teismo procesas dėl jos galimai melagingų parodymų, kad ji gali bÅ«ti nuteista.

13. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018).

Sprendžiant klausimÄ dėl grasinimo realumo, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstÄ , pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo iÅ¡sakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-639/2010, 2K-203-489/2018 ir kt.). Siekiant iÅ¡vengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebÅ«tų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamÄ jÄ atsakomybę gali užtraukti tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-489/2018).

Å io nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinė nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-106-719/2019).

14. Nuteistasis J. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė manantis, jog byloje, kurioje buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, buvo remiamasi suklastotais dokumentais, todėl teigė, kad kai rugsėjo mėnesį išėjo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, kreipėsi į policijos komisariatÄ , taip pat tikėjosi atgauti telefonÄ su svarbiais kontaktais. Su nukentėjusiÄ ja I. K. barėsi dėl telefono, kuris pas jÄ liko. Nuteistasis pripažino lapkričio 21 d. ir vėliau rašęs žinutes I.

K., tačiau tvirtino kalbėjęs apie tai, kad kreipsis į teismÄ , kad I. K. turi bÅ«ti nuteista dėl melagingų parodymų. PaaiÅ¡kindamas žinutes nurodė, kad informavo I. K. apie pinigines skolas, apie tai, kad ji dėl melagingų parodymų kitoje byloje turi bÅ«ti nuteista (t. 3, b. l. 16-21). Apeliacinės instancijos teisme sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ nuteistasis taip pat pabrėžė, kad ne grasino nukentėjusiajai, o jÄ gelbėjo, norėjo, kad Å¡i stotų į jo, o ne į prokuroro pusę.

15. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, dėl J. S. grasinimų nukentėjusioji I. K. į policijÄ kreipėsi 2017 m. gruodžio 22 d., protokole - pareiÅ¡kime nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. J. S. jÄ bando įbauginti grasinančio pobÅ«džio žinutėmis, kuriose raÅ¡o, kad gali padaryti jai kÄ nors blogo (t. 1, b. l. 11). Apklausos pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji I. K. parodė, kad nuo 2015 m. daug kartų kreipėsi į policijÄ , pateikdavo J. S. raÅ¡ytas žinutes, bet niekas nereagavo.

Nukentėjusioji tvirtino, kad J. S. gadindavo automobilius, o kai suprato, kad ji į tai nereaguoja, pradėjo raÅ¡yti grasinimus žinutėmis. Pataisos namuose jis atsidÅ«rė dėl grasinimų, o išėjęs iÅ¡ jų dar labiau pradėjo grasinti. Nukentėjusiosios teigimu, J. S. rašė grasinimus, kad jai gyvenimo neduos, kad ji visÄ laikÄ kalta, kad jeigu su juo negyvens, tai jai yra labai mažai laiko, nurodė, kad pačios baisiausios žinutės buvo iki gruodžio mėnesio. Nukentėjusioji parodė nežinojusi ko tikėtis per žiemos Å¡ventes kreipėsi į policijÄ , prašė iÅ¡duoti saugos mygtukÄ , skambino į specializuotos pagalbos, moterų pagalbos centrus, tačiau niekas negalėjo padėti.

Nukentėjusioji parodė J. S. rašiusi mažai SMS žinučių, nenorėjusi jo provokuoti, nurodė išsigandusi, nes J. S. buvo agresyvus, pastoviai grasino, o ji nesuprato ko jis iš jos nori. Teisminiais procesais J. S. negrasino, nesakė, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas. Ji galvojusi, kad jai iš tikrųjų gali kas nors atsitikti, ypač po paskutinių žinučių. Savo dukrai V. ji daug kartų sakė, kad jei su ja, I. K., kas nors atsitiks, kad dukra imtų A. S. ir vyktų iš šalies, parodė bijojusi, kad jos tikrai nebebus.

Anot nukentėjusiosios, dar gyvenant kartu J. S. sakydavo, kad jei ji jį paliks, jis nusitemps save ir jÄ , jis ieÅ¡kojo rÅ«gÅ¡ties ir įvyko tai, kas įvyko (t. 3, b. l. 37-45). Apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taipogi nurodė, kad dar 2016 m. kreipėsi į policijÄ dėl J. S. grasinimų, jis už tai buvo nuteistas, o atlikęs bausmę vėl rašė grasinančio pobÅ«džio žinutes. Nukentėjusioji parodė iÅ¡sigandusi dėl savo sveikatos, todėl ir kreipėsi į policijÄ (t. 1, b. l. 58).

16. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nuteistojo grasinimus ji vertino rimtai, ieÅ¡kojo pagalbos, be to, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, J. S. iÅ¡ tiesų įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. terorizavo savo buvusiÄ sugyventinę I. K. grasindamas padaryti pavojingas veikas jos ir jos dukters V. K. gyvybei, sveikatai ar turtui, sistemingai baugino I. K. (t. 2, b. l. 51-54), o tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad grasinimų iÅ¡ J. S. ji sulaukdavo ir anksčiau.

17. IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji I. K. savo noru pateikė susiraÅ¡inėjimÄ SMS žinutėmis su J. S., tačiau iÅ¡analizavusi susiraÅ¡inėjimo turinį teisėjų kolegija nesutinka, kad nuteistasis J. S. siekė informuoti nukentėjusiÄ jÄ apie pinigines skolas ir bÅ«simÄ teismo procesÄ . Kaip minėta, nukentėjusioji parodė nesupratusi, kad nuteistasis dėl ko nors inicijuos teismo procesÄ . IÅ¡ pateiktų SMS žinučių matyti, kad J.

S. vartojo tokias frazes kaip „<...> už tai ir atsakyti reikia.“, „už viskÄ reikia mokėti. Ir sumokėsi“, „apie ateitį nesvajok, viskas“, „kiek dienų tau duoti, kad susitvarkytum visus reikalus?“ ir kt. (t. 1, b. l. 60-81), kuriose nėra jokių užuominų apie nuteistojo pasirinktÄ , kaip tvirtinama jo apeliaciniame skunde, teisinį konflikto sprendimo keliÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistasis nukentėjusiajai siųstose žinutėse neiÅ¡reiÅ¡kė jokio reikalavimo, kurį ji galėtų įvykdyti, o tai patvirtina nuteistojo tyčiÄ paveikti nukentėjusiosios psichikÄ , sukelti jai baimę.

IÅ¡analizavus nuteistojo ir nukentėjusiosios susiraÅ¡inėjimÄ taip pat matyti, kad nukentėjusioji vengė atsakyti į nuteistojo žinutes, vėliau kreipėsi į policijÄ . Nukentėjusioji nuteistajam J. S. siuntė tokias žinutes kaip „Grasinsi? Vėl pradedi“, „Ir kaip tau galima A. duoti, tu gi neadekvatus“, „važiuosiu į policijÄ , tegu sprendžia, kas toliau <...> A. tau pavojinga palikti“, kurios patvirtina, kad nukentėjusioji suprato nuteistojo siunčiamas žinutes kaip realius grasinimus, ji vertino nuteistojo elgesį kaip neadekvatų ir pavojingÄ .

Pirmosios instancijos teismo pavedimu buvo apžiūrėti du nuteistajam priklausantys telefonai, kuriuose esantys susirašinėjimai nuteistojo nuomone turėjo paneigti jam pareikštus kaltinimus, tačiau įvertinusi 2018 m. liepos 30 d. apžiūros protokole užfiksuotus susirašinėjimus teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios keistų teismo išvadas dėl nuteistojo siųstų žinučių grasinančio pobūdžio ar nukentėjusiosios požiūrio į šias žinutes (t. 4, b. l. 6-41).

18. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja J. M. patvirtino, kad I. K. skundėsi, jog J. S. jai grasina, duodavo paskaityti ir jo siunčiamas žinutes, liudytoja V. K. taip pat nurodė, kad anksčiau J. S. grasino mamai (I. K.), kad nužudys, subjauros, rašė, kad jam gaila, kad jos vaikui liko 100 dienų matyti savo mamÄ . J. S. I. K. raÅ¡inėjo žinutes, vaikščiojo prie namų, buvo atvažiavęs prie jos darbo. Liudytoja V. K. taip pat patvirtino, kad J. S. gadindavo I. K. automobilius (t. 3, b. l. 35-37, 56-59). Liudytojas N. S. pirmosios instancijos teisme parodymus duoti atsisakė, tačiau nurodė ikiteisminio tyrimo metu parodymus davęs laisva valia. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jam iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, parodymus duoti sutinka ir parodė iÅ¡ I. K. žodžių žinojęs, kad ji iÅ¡ J. S. gaudavo grasinančio pobÅ«džio žinutes (t. 1, b. l. 118-119).

19. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios parodymai, aptarti nukentėjusiosios artimųjų parodymai, nukentėjusiosios realÅ«s veiksmai sulaukus grasinančio pobÅ«džio SMS žinučių iÅ¡ nuteistojo J. S., tai yra, kreipimasis į artimuosius paramos, kreipimasis į policijÄ , patvirtina, kad nukentėjusioji nuteistojo J. S. grasinimus suprato kaip visiÅ¡kai realius. Ä®vertinus nuteistojo paraÅ¡ytų SMS žinučių turinį nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji turėjo pagrindÄ taip galvoti – kaip minėta anksčiau, nuteistojo siųstų SMS žinučių turinys suteikia pagrindÄ manyti, kad nuteistasis grasina su nukentėjusiÄ ja susidoroti.

Kaip matyti iÅ¡ vėlesnių įvykių, nuteistasis iÅ¡ tiesų pasikėsino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ I. K. – apipylė jÄ benzinu ir kėsinosi padegti, todėl vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia – suvokdamas, kad grasina nukentėjusiajai tokiu bÅ«du, kad I. K. jo siunčiamas žinutes supras kaip realius ketinimus, bei siekdamas tokios jos bÅ«senos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu J. S. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas pagrįstai.

20. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktus, 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du pasikėsino nužudyti I. K. bei pasikėsino visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikinti svetimÄ turtÄ , t. y. taksi automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Eur. Nuteistojo teigimu, byloje nebuvo nustatyta tiksli nusikaltimų padarymo vieta, kėsinimosi priemonė (žiebtuvėlis), nukentėjusiojo J. D. parodymai prieÅ¡taringi, o nukentėjusioji I. K. buvo priversta priderinti savo parodymus prie nukentėjusiojo J. D. parodymų.

21. Išanalizavusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija su aukščiau nurodytais nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka.

22. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad paties nuteistojo J. S. parodymai skirtingose proceso stadijose dėl jam inkriminuoto pasikėsinimo nužudyti nukentėjusiÄ jÄ I. K. buvo nevienodi. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis J. S. tvirtino turėjęs kibirėlį benzino, norėjęs pagÄ sdinti nukentėjusiÄ jÄ I. K., tačiau tikslo nužudyti neturėjo (t. 1, b. l. 158). Pirmosios instancijos teisme parodė, kad prie namo yra vieta, kur sudedami nereikalingi daiktai. Teigė ten pamatęs kibirėlį su kažkokiu turiniu ir jį tiesiog pasiėmęs, laukęs sÅ«naus.

Tuomet pamatė I. K., su ja persimetė keliais žodžiais, ji pasakė, kad policijoje viskÄ apmokėjo ir ji neturi apie kÄ su juo kalbėti. Tokioje Å¡oko bÅ«senoje ir apliejo jÄ kibirėlio turiniu. Nuteistasis parodė nežinojęs kas buvo kibirėlyje, jei bÅ«tų buvęs kompotas, bÅ«tų apliejęs kompotu, padegti nenorėjo. Duodamas parodymus taip pat pripažino jautęs kibirėlyje benzino kvapÄ , nurodė galvojęs pasiÅ¡ildyti, jeigu tektų ilgai laukti sÅ«naus (t. 3, b. l. 16-21). Taigi, nors nuteistasis neigė norėjęs nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino supratęs kokį skystį neÅ¡asi kibirėlyje ir parodė tikėjęsis pagÄ sdinti nukentėjusiÄ jÄ .

23. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę rėmėsi nukentėjusiųjų I. K., J. D., taip pat liudytojų parodymais. Nors nuteistasis tvirtina, jog nukentėjusiojo J. D. parodymai yra prieÅ¡taringi, įvertinus nukentėjusiojo skirtingose proceso stadijose parodytas aplinkybes matyti, kad jie nuoseklÅ«s ir sutampa su nukentėjusiosios I. K. liudytojų parodymais. 24. 2018 m. sausio 22 d. apklaustas kaip liudytojas J. D. parodė matęs, kad J. S. pusiau įlindęs į jo vairuotÄ automobilį bandė uždegti žiebtuvėlį, kurį laikė deÅ¡inėje rankoje, tačiau tai jam nepavyko, kadangi nukentėjusysis apibėgo automobilį, iÅ¡traukė J.

S. iÅ¡ jo, taip pat iÅ¡traukė iÅ¡ jo delno žiebtuvėlį ir numetė jį ant žemės. Vėliau, kai J. S. pradėjo bėgti nukentėjusysis parodė jį sulaikęs ir jo rankoje pamatęs kitÄ Å¾iebtuvėlį. Å ios apklausos metu nukentėjusysis J. D. taip pat parodė, kad prieÅ¡ J. S. ateinant prie automobilio, jis matęs, kad J. S. rankose laiko baltos spalvos kibirėlį (t. 1, b. l. 99-100). Parodymų patikrinimo vietoje metu J. D. parodė kaip iÅ¡traukė J. S. iÅ¡ automobilio, kuomet Å¡is bandė uždegti žiebtuvėlį, ir kaip jis nukrito ant žemės, parodė kaip vėliau pasivijęs J.

S. jį parklupdė ant žemės ir užlenkė rankÄ , tuomet parodė pamatęs kitÄ Å¾iebtuvėlį J. S. rankoje (t. 1, b. l. 104-113).

25. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis J. D. parodė, kad iÅ¡girdęs I. K. pagalbos Å¡auksmÄ griebė J. S. už kuprinės ir iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, tuomet pasiteiravo nukentėjusiosios I. K. ar jai viskas gerai ir pajuto automobilyje stiprų benzino kvapÄ . PasiÅ«lė nukentėjusiajai iÅ¡kviesti policijÄ , o pats pradėjo vytis J. S., nes Å¡is pradėjo bėgti. Nukentėjusysis parodė, kad pasivijo J. S. ir pargriovęs jį laikė, J. S. buvo apsipylęs benzinu, rankoje laikė žiebtuvėlį, kurį bandė uždegti.

Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad pirmÄ kartÄ Å¾iebtuvėlį J. S. rankoje pamatė kai pastarÄ jį traukė iÅ¡ automobilio, teigė, kad J. S. bandė uždegti žiebtuvėlį, nukentėjusysis girdėjo žiebtuvėlio ratuko garsÄ , tačiau žiebtuvėlio neįsiminė. Parodė, kad jis lyg ir iÅ¡metė žiebtuvėlį, bet J. S. jį vėl pasiėmė. Nukentėjusysis patvirtino, kad J. S. turėjo „V. m.“ kibirėlį, kurį iÅ¡metė kai nukentėjusysis pradėjo jį vytis.

Tuo metu jis jau nebeturėjo kuo apipilti, nes pats buvo permirkęs benzinu ir apipylė nukentėjusiÄ jÄ (t. 3, b. l. 121-123).

26. Taigi, nukentėjusysis J. D. nuosekliai parodė, kad žiebtuvėlį nuteistasis bandė uždegti dar tuomet kai buvo pusiau įlindęs į automobilio salonÄ . Pirmosios instancijos teisme jis taip pat patvirtino, kad J. S. galimai turėjo tik vienÄ Å¾iebtuvėlį ir jį vėl pasiėmė po to, kai J. D. buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ automobilio ir parvirto. IÅ¡kart po įvykio apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad bėgdamas nuo automobilio J. S. rankose laikė plastikinį kibirÄ ir raudonos spalvos žiebtuvėlį, vėlesnės apklausos metu parodė žiebtuvėlį J.

S. rankose mačiusi jam dar bÅ«nant prie automobilio, ji teigė, kad J. S. bandė jį uždegti (t. 1, b. l. 83, 88-90). Å ie nukentėjusiosios parodymai atitinka nukentėjusiojo J. D. parodymus apie tai, kad nuteistasis J. S. po to, kai apipylė benzinu I. K., rankose laikė žiebtuvėlį ir bandė jį uždegti. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji I. K. parodė, kad žiebtuvėlį pas J. S. matė tik J. D. jį sulaikius, tvirtino neatsimenanti, kad J. S. bandė uždegti žiebtuvėlį bÅ«damas prie automobilio (t. 3, b. l. 37-45), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu Å¡is nukentėjusiosios parodymų netikslumas nei nukentėjusiosios parodymų patikimumo, nei nuteistojo kaltės pasikėsinant jÄ nužudyti nepaneigia.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo pasikėsinimas truko gana trumpÄ laikÄ â€“ nukentėjusiajai pradėjus Å¡auktis pagalbos nukentėjusysis J. D. apibėgo automobilį ir iÅ¡kart iÅ¡traukė nuteistÄ jį iÅ¡ jo, paklausęs I. K. ar nieko nenutiko, pradėjo vytis bėgantį nuteistÄ jį. Tuo metu, kai nuteistasis ant nukentėjusiosios pylė benzinÄ , nukentėjusysis J. D. buvo besėdÄ s ar tik įsėdęs į automobilį, o nukentėjusioji nulenkė galvÄ manydama, kad ant jos pilama rÅ«gÅ¡tis.

Å ios aplinkybės, nukentėjusiųjų patirtas Å¡okas dėl J. S. veiksmų lėmė tai, kad nukentėjusieji negalėjo tiksliai įsiminti visų nuteistojo veiksmų, tačiau aptarti prieÅ¡taravimai nukentėjusiųjų parodymuose neturi įtakos iÅ¡vadai, kad nuteistasis kėsinosi nužudyti nukentėjusiÄ jÄ I. K. IÅ¡ nukentėjusiųjų I. K. ir J. D. parodymų seka, kad nuteistasis J. S. prie automobilio rankose laikė žiebtuvėlį ir automobilyje bandė jį uždegti, vėliau bėgo rankose laikydamas žiebtuvėlį ir buvo su juo sulaikytas J.

D. iki kol atvyko policijos pareigÅ«nai. Aptariamas žiebtuvėlis buvo paimtas nuteistojo sulaikymo įvykio vietoje metu (t. 1, b. l. 36-37). Kaip minėta, apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. D. parodė, kad nuteistasis galėjo bÅ«ti sulaikytas su tuo pačiu žiebtuvėliu, kurį nukentėjusysis atėmė traukdamas nuteistÄ jį iÅ¡ automobilio.

27. Nors nuteistasis J. S. tvirtina, kad žiebtuvėlį iÅ¡sitraukė tik ketindamas užsirÅ«kyti, o nukentėjusysis J. D. tuo metu jį užpuolė, Å¡ie nuteistojo parodymai paneigiami nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, kad po to, kai J. D. buvo atitrauktas nuo automobilio, J. S. pradėjo bėgti, o J. D. jį sulaikė. Nepilnametis liudytojas A. S. taipogi parodė matęs, kad J. S. apipylė nukentėjusiÄ jÄ , o vėliau buvo sulaikytas taksisto (t. 1, b. l. 130-131). Byloje, nėra nuteistojo versijÄ , jog jis ramiai atsitraukė nuo automobilio ir laukdamas policijos ketino prisidegti cigaretę, patvirtinančių įrodymų.

Pažymėtina, jog nukentėjusioji I. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusiajam J. D. sulaikius J. S., nukentėjusioji priėjo ir paklausė J. S., kam jis taip daro į kÄ pastarasis atsakė, kad padarys tai dar kartÄ ir pradėjo spragsėti žiebtuvėliu. Nukentėjusysis J. D. teisme taip pat patvirtino, kad sulaikius J. S., jis ir toliau mėgino uždegti žiebtuvėlį. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. S., kuris kartu su porininku patruliavo įvykio dienÄ ir buvo iÅ¡kviestas į aptariamo įvykio vietÄ taip pat parodė, kad J.

S. buvo sulaikytas su žiebtuvėliu rankoje, jis pareigÅ«nams nurodė norėjęs padegti nukentėjusiÄ jÄ I. K. už sugadintÄ gyvenimÄ (t. 4, b. l. 68-69), o įvykio dienÄ suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime liudytojas taip pat pažymėjo, kad J. S. pasakė, jog norėjo padegti žmonÄ (t. 1, b. l. 36-37). Taigi, Å¡ių aplinkybių visuma teisėjų kolegijos vertinimu visiÅ¡kai patvirtina nuteistojo tyčiÄ nužudyti nukentėjusiÄ jÄ I. K.

28. Nuteistojo J. S. skunde taip pat nurodoma, kad byloje nebuvo nustatyta nusikaltimo padarymo vieta. Nukentėjusysis J. D. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad jo automobilis stovėjo prie gretimos laiptinės, iÅ¡ kurios išėjo I. K., iÅ¡traukęs J. S. iÅ¡ automobilio nukentėjusysis parodė vijęsis jį per maždaug vienos laiptinės atstumÄ (t. 3, b. l. 121-124). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis J. D. taip pat parodė, kad nukentėjusioji I. K. atėjo prie automobilio iÅ¡ gretimos laiptinės, vijosi J.

S. maždaug 15 metrų, panaÅ¡iai iki namo kampo (t. 1, b. l. 104-113). Nukentėjusioji I. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad taksi automobilis įvykio dienÄ stovėjo tiesiai prie įėjimo į laiptinę (t. 3, b. l. 37-45), taip pat parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, pažymėjo, kad jos laiptinė yra ketvirta nuo kelio (t. 1, b. l. 88-90). IÅ¡ 2018 m. sausio 13 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rimas kiemas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. ApžiÅ«rint kiemÄ buvo matomi iÅ¡ kairės pusės priparkuoti automobiliai, per vidurį asfaltuotas kelias, iÅ¡ deÅ¡inės pusės namas Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodyta, kad minėtame name yra kelios laiptinės, prie laiptinės Nr. (duomenys neskelbtini) įvykiui reikÅ¡mingų pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 38-41). Liudytoja V. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai bÅ«nant namie močiutė pasikvietė jÄ Ä¯ balkonÄ , kuriame ji pamatė, kad prie namo kampo stovi mama su kažkokiu vyru, apačioje gulėjo kitas vyras. IÅ¡bėgusi į laukÄ iÅ¡ mamos sužinojo, kad J. S. jÄ apipylė benzinu ir bandė padegti. Taksi automobilis stovėjo viduryje kiemo, liudytoja parodė jį patraukusi, kad galėtų iÅ¡važiuoti kiti automobiliai.

Liudytoja taip pat parodė, kad kol dar buvo namie, išėjus I. K., jos brolis, A. S. stovėjo prie lango, nes jis taip iÅ¡lydi mamÄ . Liudytoja parodė, kad per langÄ matėsi ta vieta kur stovėjo taksi automobilis, nes jis stovėjo prie jų laiptinės, patvirtino, kad A. S. pro langÄ matė, kad mama iÅ¡eina iÅ¡ namų, sėda į taksi ir matė, kaip prie jos buvo priėjęs kažkoks vyras (t. 3, b. l. 56-59). Nepilnametis liudytojas A. S. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad matė tamsiai apsirengusį žmogų, tada privažiavo taksi, priėjo tas žmogus ir apipylė mamÄ su skysčiu.

Liudytojas parodė iÅ¡ mamos sužinojęs, kad tas skystis buvo benzinas. J. S. atidarė duris ir po to apipylė maÅ¡inÄ , po to taksistas jį sulaikė. Liudytojas parodė matęs tai pats, pro langÄ (t. 1, b. l. 130-132). Liudytoja J. M. taip pat parodė, kad liudytojas A. S. įvykio metu stovėjo prie lango, per kurį matėsi prie laiptinės stovėjęs taksi automobilis, parodė, kad per buto balkonÄ galima matyti namo kampÄ . Liudytoja patvirtino mačiusi J. S. prie namo kampo, paguldytÄ ant žemės ir prispaustÄ (t. 3, b. l. 35-37).

Ä®vertinus aukščiau aptartų įrodymų visumÄ matyti, kad įvykio vieta byloje buvo nustatyta tiksliai – nuteistasis pasikėsino nužudyti I. K. taksi automobilyje, stovėjusiame prie nukentėjusiosios buto laiptinės, o buvo sulaikytas prie namo kampo. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai dėl įvykio vietos byloje sutampa, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos abejonės atmetamos kaip nepagrįstos. Pažymėtina, jog iÅ¡ nukentėjusiųjų ir liudytojų nereikalaujama atsiminti absoliučiai tikslių detalių apie įvykį, Å¡iuo atveju – atsiminti tikslios taksi automobilio stovėjimo vietos ar atstumo, kurį nukentėjusysis J.

D. vijosi nuteistÄ jį, kadangi įvykio metu patiriant stresÄ , stengiantis sureaguoti į susiklosčiusias aplinkybes tai padaryti yra sunku ar kartais neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įvykio vieta buvo nustatyta tiksliai ir liudytojų parodymuose esantys netikslumai nesudaro pagrindo teigti, kad ji nebuvo nustatyta, ar, kad nukentėjusieji ir (ar) liudytojai davė neteisingus parodymus, kurie negali bÅ«ti pripažinti patikimais.

29. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto J. S. argumentu, kad byloje nepagrįstai apklaustas nepilnametis liudytojas A. S. Liudytojas L. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad į įvykio vietÄ buvo atėję nukentėjusiosios I. K. vaikai, tačiau jie pasakė, kad nieko nematė, negirdėjo ir paaiÅ¡kinti nieko negalėjo, todėl su jais nebuvo tikslo bendrauti (t. 4, b. l. 68-69). Vis dėlto, liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir parodė, kad matė įvykį, matė kaip J.

S. apipylė jo mamÄ , o taksistas jį sulaikė (t. 1, b. l. 130-132), liudytojos V. K. ir J. M. taip pat patvirtino, kad A. S. įvykio metu stovėjo prie lango ir matė kaip J. S. benzinu apipylė I. K. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti liudytojo A. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ patikimumu, kadangi liudytojo apklausoje dalyvavo vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, teismo psichologė, nukentėjusioji I. K., taip pat nuteistasis J. S., jo gynėjas, kiti protokole nurodyti apklausoje dalyvavę asmenys.

Nuteistasis J. S. apklausos protokole padarė įraÅ¡Ä â€žnetiksliai paraÅ¡yta“, tačiau kiti apklausoje dalyvavę asmenys pastabų neturėjo, nukentėjusioji ir nepilnamečio liudytojo atstovė pagal įstatymÄ I. K. protokole patvirtino, kad parodymai pagal vaiko žodžius suraÅ¡yti teisingai. Pažymėtina, jog tai, kad liudytojas L. S. parodė, jog nukentėjusiosios vaikai nieko nematė ir jie nebuvo apklausti, savaime nepatvirtina, kad vėliau jų papasakotos aplinkybės yra melagingos.

30. Be to, nepilnamečio liudytojo A. S. parodymai buvo ne vieninteliai įrodymai byloje, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ dėl nuteistojo kaltės pasikėsinus nužudyti nukentėjusiÄ jÄ I. K. Kaip minėta, nuteistojo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės. Nuteistojo tyčiÄ nužudyti nukentėjusiÄ jÄ I. K. patvirtina 2018 m. sausio 25 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-158(18) nurodytos aplinkybės, kad ant nukentėjusiosios kelnių bei tirti pateiktame plastikiniame kibirėlyje nuo majonezo buvo aptikta ypač degaus skysčio – benzino pėdsakų (t. 1, b. l. 46-47).

Nors nuteistasis J. S. tvirtino nežinojęs, koks skystis yra kibirėlyje, nurodė radęs kibirėlį lauke, pirmosios instancijos teismas tokiÄ nuteistojo versijÄ pagrįstai atmetė, kadangi iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog nuteistasis grasino nukentėjusiajai su ja susidoroti, prie taksi automobilio, kuriame buvo nukentėjusioji, priėjo jau laikydamas kibirėlį su benzinu ir nedelsdamas juo apipylė nukentėjusiÄ jÄ , vėliau bandė jÄ Å¾iebtuvėliu padegti, taip pat bandė įžiebti žiebtuvėlį kai buvo sulaikytas.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nuteistasis J. S. veikė tiesiogine tyčia, ketino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ I. K., tačiau nebaigė veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – dėl to, kad nukentėjusysis J. D. pasivijo nuteistÄ jį ir jį sulaikė.

31. Nukentėjusioji I. K. parodė, kad J. S. jÄ apipylus benzinu, deÅ¡inėje kojoje pajuto deginantį skausmÄ (t. 3, b. l. 37-45), 2018 m. sausio 25 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 295/2018 (01) buvo nustatyta, kad dėl benzino ir nukentėjusiosios įvykio dienÄ dėvėtų kelnių audinio cheminės reakcijos, sukėlusios odos alerginę reakcijÄ ar odos sudirgimÄ , nukentėjusiajai atsirado odos paraudimas, kuris atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b. l. 97). Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis, apipildamas nukentėjusiÄ jÄ degiu skysčiu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

32. Kai gyvybė atimama ar sutrikdoma sveikata itin skausmingu bÅ«du ir kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo ypatumÄ , toks nužudymas ar sveikatos sutrikdymas yra laikomas itin žiauriu. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad padegimas neabejotinai sukelia didelį skausmÄ ir yra pavojingas kitų žmonių gyvybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2014; 2K-89-139/2016). Nuteistasis J. S. ketino nukentėjusiÄ jÄ I. K. nužudyti jÄ padegdamas, benzinÄ ant nukentėjusios pylė tuo metu kai Å¡i buvo automobilyje, benzinu buvo aplietas ir automobilio salonas, Å¡alia taip pat buvo ir taksi automobilio vairuotojas J.

D., taigi nuteistojo veiksmai buvo itin žiaurÅ«s ir neabejotinai pavojingi ir kitų žmonių gyvybei. Taigi, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo J. S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė teisingai, nenukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos. Nuteistasis J. S. idealia sutaptimi su pasikėsinimu nužudyti nukentėjusiÄ jÄ I. K. taip pat padarė ir kitÄ nusikaltimÄ â€“ pasikėsino visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikinti svetimÄ turtÄ â€“ taksi automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 000 Eur. Nuteistajam įvykdžius savo nusikalstamÄ sumanymÄ ir padegus benzinu apipiltÄ automobilio salonÄ galėjo kilti gaisras ir bÅ«tų iÅ¡kilusi grėsmė Å¡alia automobilio buvusiems žmonėms, kitiems automobiliams, namo, prie kurio stovėjo automobilis laiptinėms ar butams ir kitam netoliese buvusiam turtui. Taigi teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo J. S. padaryta nusikalstama veika buvo pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.

33. Nuteistasis J. S. argumentų, susijusių su jam paskirta bausme apeliaciniame skunde nenurodė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nuteistajam buvo paskirta teisinga bausmė. J. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus buvo nuteistas deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam konkrečiÄ bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: nuteistasis J.

S. neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pasikėsino padaryti vienÄ labai sunkų, vienÄ apysunkį nusikaltimÄ ir padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - nusikalstamas veikas padarė recidyvistas, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad darydamas byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, kad nuteistasis neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja alkoholiu, baustas administracine tvarka, anksčiau buvo teistas už nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai ir gyvybei, naujus nusikaltimus padarė praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę buvo nustatyta, kad nuteistasis J. S. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis nebuvo laikinojo psichikos sutrikimo ar fiziologinio afekto bÅ«senoje. Jam nustatyti miÅ¡rÅ«s ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 5, b. l. 12-25). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nuteistajam paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota, teisingai subendrinta ir užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimÄ , todėl pagrindo Å¡ioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra.

34. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 65 ir 66 straipsniais į nuteistajam J. S. paskirtÄ bausmę įskaitė jo laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. ir nuteistajam taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pratęsė iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo neteisėto laikymo suėmime. Å is nuteistojo praÅ¡ymas atmestinas.

Nuteistasis pasinaudojo savo teise apskųsti žemesnės instancijos teismų nutartis dėl jam paskirto suėmimo (suėmimo termino pratęsimo), tačiau nuteistojo skundai buvo atmesti nustačius, kad egzistuoja nuteistojo J. S. suėmimo pagrindai ir sÄ lygos, Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti kardomųjų priemonių tikslų nėra galimybės, nuteistajam taikomas suėmimas proporcingumo principo nepažeidžia. BÅ«tinybė užtikrinti nuteistojo dalyvavimÄ procese bei siekį užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų padarymui neiÅ¡nyko nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme, suėmimas taikytas laikantis BPK nuostatų, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis buvo suimtas neteisėtai ir dėl to patyrė žalos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo J. S. (J. S.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Aloyzas Kruopys Virginija Liudvinavičienė Linas Žukauskas