41c323ea-bff2-4c2b-9298-498bcf2cbdb5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4893-331/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02785-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. F. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-1184(01266) panaikino (duomenys neskelbtini) pilietei I. F. leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2018 m. gegužės 5 d. (b. l. 6–8).2. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4) ir praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ Nr. (15/5-1)11U-1184(01266).3. PaaiÅ¡kino, kad 2016 m. kovo 8 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog yra UAB „Ontara“ (toliau – ir Bendrovė), kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytÄ veiklÄ Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo, dalyvė.

4. Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2016 m. kovo 23 d. priėmė sprendimÄ pakeisti jai leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. Tačiau 2017 m. liepos 21 d. Migracijos departamente buvo gauta informacija apie Migracijos valdybos atliktÄ Bendrovės patikrinimÄ . Migracijos departamentas, įvertinęs surinktÄ informacijÄ , konstatavo, kad asmenys Bendrovėje yra įdarbinti tik formaliai, darbuotojai vieni kitų nepažįsta, smulkiai papasakoti darbo funkcijų negali, įmonės direktorius faktiÅ¡kai bendrovėje nedirba, akcininkai Bendrovėje nesilanko, o pareiÅ¡kėja Lietuvoje negyvena, kur yra jos faktinė gyvenamoji vieta nėra aiÅ¡ku, teikdama praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi ji pateikė klaidingus duomenis apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje.5.

PareiÅ¡kėja su ginčijamu sprendimu nesutinka, teigdama, kad Bendrovė yra įregistruota juridinių asmenų registre 2014 m. spalio 6 d. Ji vykdo tarptautinę krovinių gabenimo veiklÄ Europos SÄ jungos Å¡alyse bei už jos ribų, taip pat teikia logistikos paslaugas. 2015 m. vasario 25 d. buvo gauta licencija tarptautiniam krovinių pervežimui keliais už atlygį. Bendrovė yra įsigijusi kelis krovininius automobilius, vilkikus, lengvÄ sias transporto priemones bei ketina įsigyti dar. 2017 m. rugpjūčio 3 d.

Bendrovėje pagal darbo sutartį dirbo 8 darbuotojai. Pagrindiniai bendrovės darbuotojai yra vairuotojai, kurių darbo vieta yra transporto priemonėje. Biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastoviai dirba 2 Bendrovės darbuotojai: direktoriaus pavaduotoja ir pardavimų vadybininkė. Migracijos departamentas iÅ¡vadÄ , jog Bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik formaliai, padarė apklausęs tik Bendrovės vairuotojÄ , kurio darbo vieta, kaip minėta, yra transporto priemonė. Migracijos departamentas, nežinodamas Bendrovės darbo specifikos, politikos, darbo jėgos ir vidinių reikalavimų, priėmė savarankiÅ¡kÄ , nepagristÄ , savavaliÅ¡kÄ sprendimÄ , net neįspėdamas apie ketinimÄ panaikinti leidimÄ .

Visiems įmonės akcininkams buvo iÅ¡duotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje nes jie atitiko visus nustatytus reikalavimus. Å iai dienai, nei vienas iÅ¡ reikalavimų, pagal kuriuos buvo pratęstas leidimas gyventi, nėra pažeistas. PareiÅ¡kėjos teigimu, jokio kvietimo atvykti į Migracijos departamentÄ ji negavo, telefonu ir (arba) elektroniniu paÅ¡tu apie atvykimÄ nepranešė, o prielaidÄ , kad pareiÅ¡kėja negyvena jos nurodytu adresu padarė iÅ¡ kaimynų žodžių.6. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 20–23) paaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus ne vien tik bendrovės vairuotojo paaiÅ¡kinimus, bet surinktų duomenų visumÄ . Buvo apklausta ir pardavimų vadybininkė, kuri, kaip ir vairuotojas, nežinojo kitų bendrovės darbuotojų, jų funkcijų, nematė direktoriaus ir akcininkų ir taip pat nežinojo jų funkcijų. Dar daugiau, pardavimų vadybininkė nežinojo tokių, manytina, su jos tiesioginėmis funkcijomis susijusių aplinkybių, kaip klientų paieÅ¡ka ar Bendrovės reklama, o vairuotojas be aukščiau nurodytų aplinkybių, taip pat negalėjo pasakyti jokios konkrečios informacijos apie jo atliekamÄ darbÄ (tik nurodė, kad atliko tris užsakymus).

Migracijos departamento vertinimu, Å¡ios ir kitos ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Bendrovėje darbuotojų įdarbinimas buvo tik formalus, užsieniečiams siekiant atitikti reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti, o skundo deklaratyvÅ«s teiginiai Å¡ių ginčijamo sprendimo iÅ¡vadų nepaneigia. GinčijamÄ sprendimÄ priėmė, vadovaudamasis oficialiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės ir Migracijos valdybos atlikto patikrinimo duomenimis ir neturėjo pagrindo jais abejoti, taip pat neturėjo pareigos kviesti pareiÅ¡kėjÄ ar praÅ¡yti paaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias sujos įmonės veikla7.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) nuostatos neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylÄ , besÄ lyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiÅ¡kinimų.

Nors pareiÅ¡kėja skunde ir nurodo, kad ji nebuvo gavusi Å¡aukimo atvykti į Migracijos valdybÄ , tačiau Å¡ių teiginių niekaip nepagrindžia, tuo tarpu byloje esantys dokumentai patvirtina, kad toks Å¡aukimas pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡siųstas. Atsakydamas į pareiÅ¡kėjos teiginius, kad ji daug keliauja verslo reikalais, atsakovas pažymi, kad leidimas laikinai gyventi yra iÅ¡duodamas užsieniečiui, ketinančiam gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne užsieniečiui, kuris tik periodiÅ¡kai atvyksta į Lietuvos RespublikÄ .

Užsieniečiui iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsienietis iÅ¡vyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius. PareiÅ¡kėja neginčija, kad ji Lietuvos Respublikoje praleidžia mažai laiko, todėl atsakovo manymu, ginčijamas sprendimas neužkerta jai kelio vykdyti Bendrovės akcininkės pareigų.8. Teismo posėdyje proceso Å¡alys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Skundas atmestinas.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. gegužės 5 d., teisėtumo ir pagrįstumo.10. Nustatyta, kad 2016 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kėja, ketindami ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 24–34).

Kartu su praÅ¡ymu pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pateikė galiojančius kelionės dokumentus, UAB „Ontara“ įstatus, įmonės registravimo pažymėjimÄ , akcininkų sÄ raÅ¡Ä , balansÄ , trijų įmonės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančios užsieniečių darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas ir gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje, ir kitus dokumentus (b. l. 34–67, 69–74).11. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas su visa medžiaga persiųstas į DepartamentÄ , kurio Imigracijos reikalų skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir dokumentus ir, vadovaudamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. kovo 23 d. priėmė sprendimÄ pakeisti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi, ir iÅ¡duoti jai naujÄ leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus, o Migracijos valdyba 2016 m. gegužės 5 d. iÅ¡davė leidimÄ laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2018 m. gegužės 5 d. (b. l. 68).

12. Kilus įtarimams, Departamentas, patikrinęs bendrovę „Ontara“ pareiÅ¡kėjos nurodytu adresu nustatė, kad jokių bendrovės iÅ¡kabų ar kitokios reklamos nėra, pastato ketvirtame aukÅ¡te yra įrengtos dvi bendrovės darbo vietos, kuriose dirba Z. S. ir J. C., patikrinimo metu J. C. atostogavo. Z. S. atsakovo atstovams paaiÅ¡kino, kad dirba pardavimų vadybininke, tvarko sÄ skaitas-faktÅ«ras, pildo darbo apskaitos žiniaraÅ¡tį, tačiau jo nepateikė, įmonė teikia logistikos paslaugas, užsiima krovimų pervežimais iÅ¡ Europos SÄ jungos į Kazachstano RespublikÄ , klientų nurodyti negalėjo, įmonėje dirba pilnÄ darbo dienÄ , o atlyginimas jai yra mokamas grynais pinigais, negalėjo paaiÅ¡kinti kaip įmonėje vieÅ¡inamos paslaugas, kaip yra randami klientai.

Įmonėje dirba 9 asmenys, įmonės biuras yra adresu (duomenys neskelbtini), minėtame biure yra įrengtos 2 darbo vietos, kitų darbuotojų pareigų, kaip jie vykdo savo funkcijas nežino, kiti darbuotojai biure veiklos nevykdo. Įdarbintas A. S. jokios veiklos įmonėje nevykdo, kodėl jis iki šiol nėra atleistas, ji nežino. Jos žiniomis bendrovės akcininkai yra I. F. ir I. B., kokias funkcijas Įmonės valdyme jie vykdo, paaiškinti negalėjo, teigė, kad Bendrovės „Ontara“ direktorius yra J.

M.. Atsakovui patikrinus duomenis Juridinių asmenų registre nustatyta, kad minėtos bendrovės direktorius yra Y. M., o pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos (toliau – ir Sodros informacijos sistema) duomenis, toks asmuo bendrovėje „Ontara“ niekada įdarbintas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostatas, su akcinės bendrovės vadovu turi būti sudaroma darbo sutartis.

Be to, atsakovas patikrinęs Užsieniečių registro duomenis nustatė, kad Y. M. 2017 m. sausio 23 d. sprendimu buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas). Pagal Sodros informacijos sistemos duomenis Z.

S. šiuo metu yra įdarbinta dvejose bendrovėse, viena iš jų taip pat yra registruota adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas, siekdamas objektyviai išnagrinėti kilusius įtarimus, šaukimu (b. l.

82) kvietė į apklausÄ kitÄ bendrovės darbuotojÄ J. V. atvykti į apklausÄ , tačiau minėtas asmuo nurodytu laiku į apklausÄ neatvyko. Todėl atsakovo darbuotojas nuvyko minėto darbuotojo gyvenamosios vietos adresu, apklausė minėtÄ asmenį, kuris paaiÅ¡kino, jog bendrovėje dirba apie 3 mėnesius, jo pareigos – vairuotojas, kiek jam yra žinoma, minėtos bendrovės biuras yra įsikÅ«ręs adresu (duomenys neskelbtini), jame jis lankėsi du kartus, tačiau biure matė tik buhalterę, kitų darbuotojų nebuvo. Per darbo laikÄ jis atliko 3 užsakymus, kokie tai užsakymai paaiÅ¡kinti negalėjo, tik teigė, kad buvo Europoje ir vežiojo krovinius, kitų bendrovės darbuotojų nepažįsta, jų nematė, kokias funkcijas atlieka kiti darbuotojai nežino, įmonės direktoriaus niekada nematė, kokias funkcijas vykdo akcininkai nežino. Atsakovas į apklausÄ Å¡aukimu (b. l.

80) kvietė pareiÅ¡kėjÄ , tačiau į apklausÄ neatvyko, todėl Migracijos valdybos pareigÅ«nai nuvyko pareiÅ¡kėjos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė, kaimynai paaiÅ¡kino, kad minėtame bute niekas negyvena. Be to, bendrovės darbuotojai O. J. B. nuo 2017 m. gegužės 1 d. nėra mokamas darbo užmokestis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovui bendrovės „Ontara“ adresas (duomenys neskelbtini), yra žinomas, kaip adresas, kuriame yra registruojamos įmonės, kurių pagrindų užsieniečiai vėliau kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi iÅ¡davimo (b. l. 75–98).13.

Atsižvelgęs į Å¡iuos duomenis, Departamentas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovėje „Ontara“ įdarbinti asmenys yra tik formaliai, darbuotojai vieni kitų nepažįsta, nurodyti darbo funkcijų negali, įmonės direktorius faktiÅ¡kai bendrovėje nedirba, akcininkai bendrovėje nesilanko, jų buvimas Lietuvos Respublikoje nėra bÅ«tinas, pareiÅ¡kėja Lietuvoje negyvena, kur yra jos faktinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nėra aiÅ¡ku, o teikdama praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi ji pateikė klaidingus duomenis apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje.

Todėl Departamentas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslas buvo kitas, negu oficialiai deklaruotas, t. y. pareiÅ¡kėja kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Ontara“ veiklÄ , jos darbuotojų darbÄ ir pagrindinį jų buvimo Lietuvos Respublikoje tikslÄ , pareiÅ¡kėja tik siekė atitikti Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus gauti leidimÄ laikina gyventi, o ne užsiimti realia teisėta veikla UAB „Ontara“.14.

Migracijos departamentas nustatęs, kad pareiÅ¡kėja neturi ekonominių, socialinių ar kitų ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, bei įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir surinktÄ medžiagÄ , kuri patvirtina, kad pareiÅ¡kėja neatitinka Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų (duomenys, kuriuos pateikė užsienietis neatitinka tikrovės). Bylos įrodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos buvimas Lietuvos Respublikoje nėra bÅ«tinas, pareiÅ¡kėja Lietuvoje negyvena, kur yra jos faktinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nėra aiÅ¡ku, o teikdama praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, ji pateikė klaidingus duomenis apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, Departamentas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslas buvo kitas, negu oficialiai deklaruotas, todėl vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priėmė skundžiamÄ sprendimÄ (b. l. 99–105), kuriuo panaikino jai iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.15.

Ginčo klausimÄ reglamentuoja Ä®statymas (redakcija, galiojanti iki 2017 m. sausio 1 d.), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindus. Å io straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas;

2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamÄ ja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimÄ suteikti jam tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jis deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimÄ , leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä ;

6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Ä®skaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Ä®statymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais praneÅ¡ama apie duomenų pasikeitimÄ vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimÄ gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo praneÅ¡ti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad paaiÅ¡kėja, jog yra Å¡io Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi; 14 punktas – jis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Å¡iame Ä®statyme nustatytu pagrindu.

Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad yra Å¡io Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas nuosekliÄ teismų praktikÄ bylose dėl užsieniečių teisinės padėties, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad formalus Ä®statymo 45 straipsnyje numatytų sÄ lygų egzistavimas nereiÅ¡kia, kad užsieniečiui turi bÅ«ti iÅ¡duotas atitinkamas leidimas arba kad Å¡is leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui (žr., pvz., 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, ir kt.).

AiÅ¡kindamas Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos turinį, LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad Å¡ioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir iÅ¡laikyti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra bÅ«tina, kad įmonė atitiktų Å¡ių reikalavimų (sÄ lygų) visumÄ (žr., pvz., 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017 ir kt.).

Atitinkamai, LVAT yra pažymėjęs, kad ginčijamas sprendimas neužkerta pareiÅ¡kėjai kelio vykdyti bendrovės akcininko pareigų pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu bÅ«du, t. y. užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).17. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog ABTÄ® 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016).18.

Kaip nustatyta, pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas paaiÅ¡kėjus, kad ji neatitinka Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nes pareiÅ¡kėjos atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslas buvo kitas negu oficialiai deklaruotas, pareiÅ¡kėjos buvimas Lietuvos Respublikoje nėra bÅ«tinas, pareiÅ¡kėja Lietuvoje negyvena, kur yra jos faktinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nėra aiÅ¡ku, o teikdama praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi ji pateikė klaidingus duomenis apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje.

Teismas sutinka su Departamento nustatytomis aplinkybėmis, kad bendrovėje „Ontara“ įdarbinti asmenys yra tik formaliai, darbuotojai vieni kitų nepažįsta, nurodyti darbo funkcijų negali, įmonės direktorius faktiÅ¡kai bendrovėje nedirba, akcininkai bendrovėje nesilanko, jų buvimas Lietuvos Respublikoje nėra bÅ«tinas.19. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovo iÅ¡vada, jog bendrovėje „Ontara“ darbuotojai buvo įdarbinti tik formaliai, neatitinka tikrovės, nes Å¡i iÅ¡vada buvo padaryta apklausius tik įmonės vairuotojÄ , kuris neprivalo žinoti visų darbuotojų.

20. Teismas negali sutikti su Å¡iais pareiÅ¡kėjos teiginiais, nes ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus ne vien tik įmonėje įdarbinto vairuotojo paaiÅ¡kinimus, bet surinktų duomenų visumÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad buvo apklaustas ne tik įmonėje įdarbintas vairuotojas, bet ir įmonės pardavimų vadybininkė, kuri, kaip ir vairuotojas, nežinojo kitų įmonės darbuotojų, jų funkcijų, nematė įmonės direktoriaus, akcininkų, nežinojo jų funkcijų, o įmonės vairuotojas be aukščiau nurodytų aplinkybių, negalėjo paaiÅ¡kinti jokios konkrečios informacijos apie jo įmonėje atliekamÄ darbÄ , tik teigė, kad atliko tris užsakymus.

Bylos įrodymai patvirtina, kad bendrovės direktorius bendrovėje nedirba, akcininkai bendrovėje nesilanko, Lietuvos Respublikoje negyvena. Todėl teismo vertinimu, Å¡ios nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad bendrovė registruota adresu, kuriuo yra nuolat registruojamos užsieniečiams priklausančios įmonės, darbuotojai nepažįsta ne tik vienas kito, bet ir įmonės direktoriaus, akcininkų, darbuotojai yra įdarbinti kitose tuo pačiu adresu registruotose įmonėse, negauna nustatyto darbo užmokesčio, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bendrovės „Ontara“ darbuotojų įdarbinimas buvo formalus, pareiÅ¡kėjai siekiant atitikti Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti, o skundo abstraktÅ«s teiginiai ginčijamo sprendimo iÅ¡vados nepaneigia.

Departamentas ginčo sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, teikdama praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl visos abejonės dėl pareiÅ¡kėjos nurodyto atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo yra pagrįstos.21. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovas nebuvo jai pranešęs apie ketinimus panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, nebuvo kviečiama teikti paaiÅ¡kinimus ar įrodymus, skundžiamÄ sprendimÄ priėmė neatlikęs iÅ¡samaus tyrimo, todėl jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.22.

Teismas su tokia pareiÅ¡kėjos pozicija negali sutikti, palaiko Departamento argumentus, nes skundžiamas sprendimas priimtas nustačius, kad pareiÅ¡kėja neatitinka Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nes pareiÅ¡kėjos atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslas buvo kitas, negu oficialiai deklaruotas, pareiÅ¡kėja tik siekė atitikti Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus gauti leidimÄ laikina gyventi, o ne užsiimti realia teisėta veikla UAB „Ontara“. Todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, susiję su UAB „Ontara“ veiklos vykdymu yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

O byloje nustačius, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis oficialiais Sodros informacinės sistemos duomenimis ir nenustačius pagrindų, leidžiančių abejoti tokių duomenų patikimumu, teismas vertina, kad Departamento valstybės tarnautojui, nagrinėjančiam užsieniečio bylÄ , nekilo besÄ lyginė pareiga kreiptis į pareiÅ¡kėjÄ dėl papildomų paaiÅ¡kinimų pateikimo (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016 ir kt.). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ neįtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylÄ , besÄ lyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiÅ¡kinimų (LVAT administracinė byloje Nr. A-3992-858/2016).

Atsakovas ginčijamÄ sprendimÄ priėmė, vadovaudamasis oficialiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos oficialiais duomenimis, surinkęs kitus įrodymus (darbuotojų paaiÅ¡kinimus, tarnybinius praneÅ¡imus apie atliktÄ patikrinimÄ bendrovės nurodytu adresu, pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis), todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Atsakovas neturėjo pareigos kviesti pareiÅ¡kėjÄ ir praÅ¡yti paaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias su bendrovės veikla, be to, atsakovo darbuotojams apsilankius pareiÅ¡kėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepavyko rasti nei pareiÅ¡kėjos, nei kitų bendrovės akcininkų, pareiÅ¡kėja apie adreso pasikeitimÄ atsakovui nepranešė, nors privalėjo tai padaryti.

Taigi Migracijos departamentas tinkamai įvertino su pareiÅ¡kėja susijusias individualias aplinkybes, nustatęs, kad pareiÅ¡kėja atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje bei siekius vykdyti teisėtÄ veiklÄ UAB „Ontara“, ir pagrįstai panaikino jai iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, remdamasis oficialiais sprendimo priėmimo metu surinktais duomenimis.23. Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjos teiginius, kad pareiÅ¡kėja daug keliauja verslo reikalais, dėl to jos dažnai nebÅ«na namuose.

Pažymėtina, kad leidimas laikinai gyventi yra iÅ¡duodamas užsieniečiui, ketinančiam gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne užsieniečiui, kuris tik periodiÅ¡kai atvyksta į Lietuvos RespublikÄ . Todėl pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu ji iÅ¡vyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius (Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punktas). PareiÅ¡kėja neginčija, kad Lietuvos Respublikoje praleidžia mažai laiko, todėl ginčo sprendimas neužkerta pareiÅ¡kėjai kelio vykdyti bendrovės „Ontara“ akcininko pareigų pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu bÅ«du.

24. Teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes Departamentas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepažeidė vieÅ¡ojo administravimo principų. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ VAÄ® 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. PareiÅ¡kėja ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinęs ginčijamo sprendimo turinį bei atsižvelgęs į tai, kad skundžiami sprendimai priimti nustačius reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir vadovaujantis surinktų duomenų visuma, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.25.

Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, tokio pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. (15/5-7)11U-1184(01266) paliekamas nepakeistas, o pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).26.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos I. F. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. TeisėjaiJolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas