41becd2c-3442-4ec6-b1f3-e414a53633cd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUTARTISVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 11 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovams A. G., P. B. trečiojo asmens atstovui advokatui Aivarui Å kėmai vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AAS ,,BTA Baltic Insurence Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurence Company“ filialÄ Lietuvoje ieÅ¡kinį atsakovams A.

G. ir P. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio Å«kis“ n u s t a t ė :              IeÅ¡kovas prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 344,13 EUR žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad su N. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT125398 ir apdraudė butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). 2016-02-29 apdraustasis butas buvo užlietas iÅ¡ atsakovams priklausančio buto.

IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 344,13 EUR draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti. Atsakovai teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su praÅ¡oma priteisti žala nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad 2016-02-29 jų bute nebuvo nuotėkio ar iÅ¡siliejimo. Namas yra senas, o laiptinė neÅ¡ildoma, todėl mano, kad galėjo sprogti vandentiekio vamzdžiai. Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio Å«kis“ teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su praÅ¡oma priteisti žala iÅ¡ atsakovų sutinka.

Nurodo, kad atsakovai savo nesutikimui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pažymi, kad trečiasis asmuo, rÅ«pindamasis bendro naudojimo patalpų priežiÅ«ra, neturi jokių duomenų, kad bÅ«tų užfiksuoti gedimai ar defektai nurodytÄ buto užliejimo dienÄ . Todėl mano, kad už žalÄ atsakingi atsakovai. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais.Teismo posėdžio metu atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais motyvais.Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas su ieÅ¡kiniu sutiko visiÅ¡kai, Prašė atlyginti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas su N. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT125398 ir apdraudė butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). 2016-02-29 apdraustasis butas buvo užlietas. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 344,13 EUR draudimo iÅ¡mokÄ . CK 6.1015 straipsnyje numatyta, kad Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogacijÄ draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.Susipažinus su Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais matyti, kad ginčas yra kilęs dėl žalos, kuri atsirado užliejus butÄ , t.y. kuri Å¡alis turi atlyginti žalÄ ar atsakovas, ar trečiasis asmuo.

Pagal statinių savininko ir (ar) valdytojo atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. To paties straipsnio (CK 6.266) 2 dalyje įtvirtinta, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

IÅ¡ aukščiau nurodytų teisės normų analizės matyti, kad deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos yra Å¡ios: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys. Kaip teismų praktikoje nurodyta, kaltė yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad statinio, pastato ar kitos konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ .

Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas vieÅ¡ajame registre (prezumpcija gali bÅ«ti paneigta). Dėl to esant vieÅ¡ajame registre nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas: juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ajame registre. Ä®rodinėjimo pareiga tenka vieÅ¡ajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013 ir kt.).Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktÄ bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, iÅ¡orinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektÅ«ros detalės ir iÅ¡orinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, iÅ¡orės durys, iÅ¡oriniai laiptai), tarpaukÅ¡tinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalį bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ ; metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimÄ ; sutarties su audito įmone sudarymÄ , kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo; informacijos ir dokumentų pateikimÄ visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) Å¡io įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) praÅ¡ymu; bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendrijÄ , Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų pateikimÄ savivaldybės vykdomajai institucijai; informacijos pateikimÄ butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų praÅ¡ymu; bendrijos narių sÄ raÅ¡o (nustatyta tvarka iÅ¡rinktų bendrijos narių įgaliotinių sÄ raÅ¡o) sudarymÄ ir tvarkymÄ .

Å iame sÄ raÅ¡e (Å¡iuose sÄ raÅ¡uose) turi bÅ«ti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio paÅ¡to adresas, telefono numeris). Bendrijos narių ar jų atstovų sÄ raÅ¡o (įgaliotinių sÄ raÅ¡o) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartÄ per metus, bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡o sudarymÄ ir tvarkymÄ ; pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiÅ«ros organizavimÄ , Å¡ios priežiÅ«ros dokumentų parengimÄ , pildymÄ ir tvarkymÄ , taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimÄ ir tvarkymÄ pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimÄ ir jų pateikimÄ visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sÄ skaitos tvarkymÄ ir Å¡ių lėšų naudojimÄ pagal paskirtį; bendrijos metinių pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos sudarymÄ ir jos pateikimÄ visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); duomenų pateikimÄ bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiÅ«rėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymÄ priskirtas funkcijas.Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 ,,Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ IV skyrių Privalomųjų reikalavimų visumÄ sudaro: reikalavimai iÅ¡laikyti daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – gyvenamasis namas), jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebÅ«tų pažeisti esminiai architektÅ«ros, aplinkos, kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebÅ«tų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos.

Gyvenamojo namo bÅ«klė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumÄ per visÄ ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ gyvenamojo namo naudojimo trukmę.CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Ä®rodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimÄ dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).Å iuo atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens pridėtų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovo apdraustas butas buvo užpiltas iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).             Atsakovai, nesutikdami su ieškinio reikalavimu nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių, kad užpylimas buvo iš bendrojo naudojimo vamzdynų.

Atsakovo pateiktas eksperto D. K. vertinimas tėra pagrįstas tikimybėmis, tačiau jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog užpylimas buvo iš bendrojo naudojimo objekto nepateikta.             Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi.

Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013). Šiuo atveju jokie kiti įrodymai nepagrindė atsakovų atsikirtimų dėl ieškinio (atsakovų manymu) nepagrįstumo.Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, išklausius liudytojų parodymus teismo posėdžio metu darytina labiau tikėtina išvada, jog būtent atsakovai yra nurodyto buto ((duomenys neskelbtini)) savininkai Civilinio kodekso 6.266 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta bei į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovų veiksmai (neveikimas), lėmė ieÅ¡kovo apdraustam butui žalos kilimÄ , taip pat atsakovams nepateikus bei byloje nesant jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent atsakovai, yra atsakingi už žalÄ , dėl buto užliejimo.Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnis numato pareigÄ kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.IeÅ¡kovas padarytos žalos dydį grindžia, teismui pateiktu draudžiamojo įvykio tyrimo aktu, pažyma apie užliejimÄ , defektiniu aktu bei sÄ mata.

Teismo nuomone Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai visiÅ¡kai įrodo ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti žalos dydį ir nekelia abejonių. Kiekviena Å¡alis turi naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.Nurodytais motyvais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodė atsakovų atsakomybės bÅ«tinÄ sias sÄ lygas bei pagrindė praÅ¡omos priteistos žalos dydį todėl žala iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui yra priteistina.

Dėl palÅ«kanų priteisimo                           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorius visada turi teisę į palÅ«kanas kaip kompensacijÄ , jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimÄ . Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Vienos iÅ¡ įstatymu nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolÄ , t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ . CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Tokiu atveju, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nesant tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palÅ«kanų dydžio, ieÅ¡kovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 1 d. 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (ieÅ¡kovui pateikus teismui pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo ir šį pareiÅ¡kimÄ teismui priėmus) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.                                       Kiti Å¡alių pasisakymai ir įrodymai neturi reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Ieškovas sumokėjo 15 EUR žyminio mokesčio, kuris ieškovo ieškinį visiškai patenkinus priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 str.). Vadovaujantis LR CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų apie atstovavimo išlaidų dydį, taip pat nepateiktas prašymas tokias išlaidas priteisti, todėl pastarosios iš atsakovų ieškovui nėra priteisiamos (CPK 98 str.).                          Trečiasis asmuo prašo teismo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 411,40 EUR teisinės pagalbos išlaidas.

Vadovaujantis LR CPK 98 str. nuostatomis, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali bÅ«ti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimÄ bei atstovavimÄ teisme.

Trečiojo asmens praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , į vykusių teismo posėdžių skaičių, į reikalavimo sumÄ , yra ne per didelės ir negali bÅ«ti pripažintos neprotingomis. Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje 411,40 EUR atstovavimo iÅ¡laidų dydis yra protingas, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai (kurio pusę palaikė ir trečiasis asmuo) jos priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų trečiojo asmens naudai (CPK 93, 98 str.).

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovų nėra priteistinos, kadangi priteisus jas iÅ¡ kiekvieno atsakovo (lygiomis dalimis) pastarosios nevirÅ¡ija 3 EUR dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str., n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo „AAS ,,BTA Baltic Insurence Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurence Company“ filialÄ , filialo kodas 300665654, ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam iÅ¡ atsakovų A.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 344,13 EUR (trys Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt keturi eurai 13 ct) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 344,13 EUR sumÄ nuo 2016-07-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB „Senamiesčio Å«kis“, juridinio asmens kodas 121452134, 411,40 EUR (keturi Å¡imtai vienuolika eurų 40 ct) teisinės pagalbos iÅ¡laidų.                          Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                               Gintaras Seikalis