41bda4e077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-204/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05515-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 41.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gamafondas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo L. L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. UAB „Gamafondas“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas iškelti bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ direktorei-įgaliotam asmeniui L. L. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 506 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir nubausti ją administracine nuobauda, nes ji, būdama UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliota atstove, pažeidė kreditoriaus UAB „Gamafondas“ teises, pažeisdama kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą L. L. K. atžvilgiu nutraukė, nesant pažeidimo sudėties.

Apeliaciniu skundu UAB „Gamafondas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą ir pripažinti, kad L. L. K. padarė ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą bei skirti jai nuobaudą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog bendrovė, būdama kreditorių susirinkimo pirmininke, galėjo pati sušaukti kreditorių susirinkimą. Apeliantas nurodo, kad įsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais bankroto administratoriaus veiksmai, nesušaukiant kreditoriaus prašymu susirinkimo, pripažinti neteisėtais ir nurodyta, kad įgaliotas atstovas privalėjo sušaukti antrąjį kreditorių susirinkimą.

Minėti teismų sprendimai turi prejudicinę galią. Nurodo, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas turi teisę, o bankroto administratorius – pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą, jeigu į jį su tokiu prašymu kreipiasi kreditorius. Taip pat, apelianto nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad L. L. K. negalėjo sušaukti kreditorių susirinkimo, kadangi nėra parengusi išsamios ataskaitos kreditoriams, todėl būtų pažeisti kreditorių interesai. Atkreipia dėmesį, kad teismui neiškilo klausimas, kaip šiuo metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo turi galimybę rengti ataskaitą, nors, pasak administratoriaus atstovės, bankrutuojančios įmonės dokumentų policija vis dar negrąžino.

Apelianto vertinimu, bankroto administratorius kreditorių susirinkimui turi parengti tokią ataskaitą, kokią objektyviai gali parengti. Pagrindinis antrojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tikslas buvo spręsti netinkamai savo pareigas atliekančio bankroto administratoriaus pakeitimo klausimą. Faktą, kad bankroto administratorius netinkamai administruoja bankrotą, patvirtina dvi Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos L. L. K. paskirtos nuobaudos už pažeidimus administruojant UAB „Minijos baldų prekyba“ bankrotą.

Apeliantas, pateikdamas prašymą administratorei, aiškiai nurodė, kokie klausimai turėtų būti sprendžiami susirinkime, Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi įpareigojo bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą ir išspręsti būtent tuos klausimus. Todėl visi argumentai dėl dokumentų nepakankamumo, negalėjimo parengti išsamią ataskaitą, atmestini. Be to, apylinkės teismas nedetalizavo, kurio iš pažeidimo sudėtinių elementų jis nenustatė. Apelianto vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo neįvykdė pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą, kreditoriaus teisės dėl to buvo pažeistos, todėl egzistuoja visos prielaidos L.

L. K. nubausti administracine tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo bylą L. L. K. iškelta dėl ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. kaltinimas jai pareikštas dėl to, kad ji, būdama UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliota atstove, pažeidė kreditoriaus UAB „Gamafondas“ teises, pažeisdama kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, jog pats kreditorius turėjo teisę ir galėjo sušaukti kreditorių susirinkimą. Taip pat teismas nurodė, jog įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu, administratorius turi patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, todėl administratoriui rengiant šią ataskaitą ir jos nepabaigus susirinkimas nebuvo šaukiamas, kadangi taip būtų pažeisti kitų kreditorių ekonominiai interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka – teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nurodyti argumentai nėra reikšmingi svarstant L. L. K. patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį klausimą.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, jog bankrutuojančios UAB „Minijos baldų prekyba“ kreditoriaus UAB „Gamafondas“ reikalavimai sudaro 58,71 procento nuo teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, t. y. ženkliai viršija įstatymo reikalaujamą 10 procentų ribą, todėl darytina išvada, kad šis kreditorius turėjo teisę reikalauti, kad būtų sušauktas antrasis kreditorių susirinkimas. Pažymėtina, kad minėta Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostata numato kreditoriaus teisę pasirinkti – šaukti pačiam ar reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą. Nagrinėjamuoju atveju kreditorius pasirinko antrąjį variantą, todėl tai suponuoja įgaliotam asmeniui pareigą tokį susirinkimą suorganizuoti. Be to, pažymėtina, jog tokią administratoriaus pareigą nagrinėjamoje byloje konstatavo ir kreditoriaus prašymą išnagrinėję Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-275-460/2010) ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1122/2010). Tai, kad 2010 m. balandžio 30 d. prašymu UAB „Gamafondas“ paprašė pateikti BUAB „Minijos baldų prekyba“ kreditorių kontaktus (b. l. 32), nešalina administratoriaus atsakomybės už kreditorių susirinkimo nesušaukimą. Todėl apylinkės teismo argumentai dėl galimybės pačiam kreditoriui sušaukti susirinkimą laikytini nepagrįstais.

Negalėjimas paruošti administratoriaus ataskaitos laiku nagrinėjamuoju atveju taip pat nelaikytinas aplinkybe, šalinančia L. L. K. atsakomybę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog įmonės dokumentai paimti ikiteisminio tyrimo institucijų, nepaneigia administratoriaus pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą – tokiu atveju ataskaita turėtų būti parengta atsižvelgiant į turimus dokumentus. Apylinkės teismas, nutraukdamas bylą, motyvavo ir tuo, jog suorganizavus susirinkimą ir nesant paruoštos ataskaitos, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, jog kiti kreditoriai būtų prieštaravę kreditorių susirinkimo sušaukimui ar kad jų interesai būtų kaip nors tokiu sprendimu pažeisti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pati L. L. K., teikdama paaiškinimus dėl dokumentų paėmimo įtakos ataskaitos ruošimui, nėra nuosekli – teismo posėdžio apylinkės teisme metu ji iš pradžių nurodė apskritai negalinti parengti jokios ataskaitos, kadangi visi dokumentai yra paimti, tačiau vėliau jau nurodė, kad po naujų metų baigs ruošti ataskaitą ir sušauks susirinkimą (b. l. 45-46).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, konstatuoti, kad L. L. K. elgėsi rūpestingai ir atsakingai bei kad ji neturėjo realios galimybės suorganizuoti kreditorių susirinkimą, tačiau jokių kitų priežasčių, objektyviai trukdžiusių L. L. K. po 2010 m. rugsėjo 2 d. (Apeliaciniam teismui priėmus nutartį) suorganizuoti kreditorių susirinkimą, nei bylą nagrinėjęs apylinkės teismas, nei pati administratorė nenurodė.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, pačiam paskirti nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės „Gamafondas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimą L. L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas