41bc4b3d-95fe-4f8f-8fea-676ecf2fa378 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. e2A-1165-479/2016                              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09027-2015-7                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; (S)                          2.1.2.4.1.2.; 2.1.2.4.2.7.; 3.3.1.21.               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erinijos Kazlauskienės ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J.

G. ir atsakovės S. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. G. ieÅ¡kinį atsakovei S. P. dėl piniginių lėšų priteisimo ir atsakovės S. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. G., atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaifena“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei S. P. dėl piniginių lėšų priteisimo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis pagal 1996-12-10 su atsakove sudarytÄ panaudos sutartį, o UAB „Klaifena“ pagal 2004-03-01 su atsakove sudarytÄ nuomos sutartį valdė atsakovei priklausantį žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei sodo namÄ , esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad nuo 2010-02-05 Å¡is žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus sklypus, todėl po padalinimo atsakovei priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo namu.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovė sutiko, jog ieÅ¡kovas ir jo vadovaujama įmonė naudotųsi jai priklausančiu turtu, atliktų turto pagerinimo darbus. IeÅ¡kovas teigė, kad gyvendamas atsakovei priklausančiame sodo name pastatė kietojo kuro katilÄ , įrengė vandentiekį, įvedė signalizacijÄ ir atliko kitus turto pagerinimo darbus iÅ¡ viso už 10 368,40 Eur (35 800 Lt) sumÄ . IeÅ¡kovas nurodė ir tai, kad UAB „Klaifena“ taip pat atliko atsakovei priklausančio turto pagerinimo darbus – įrengė rampÄ , betonuotÄ parkavimo aikÅ¡telę, apÅ¡iltino sodo namÄ , pakeitė stogÄ ir atliko kitus turto pagerinimo darbus. 2014-05-08 ieÅ¡kovas, atsakovė ir UAB „Klaifena“ sudarė triÅ¡alę investuotų lėšų pasidalinimo sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė atsakovei priklausantį turtÄ pardavinėti bendrai, jų susitarimu nustatytomis kainomis, o gautas lėšas už parduotÄ turtÄ pasidalinti pagal sutartyje nustatytas proporcijas.

Sutartyje Å¡alys susitarė, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais vertė yra apie 11 584,80 Eur (40 000 Lt), o pardavus šį turtÄ atsakovei priklausytų 51 proc. pardavimo kainos (20 400 Lt), UAB „Klaifena“ – 39 proc. (15 600 Lt), o ieÅ¡kovui – 10 proc. (4 000 Lt). IeÅ¡kovas teigė, kad 2015-06-25 atsakovė be jo ir UAB „Klaifena“ sutikimo už 6 000 Eur sumÄ pardavė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nors Å¡alys buvo sutarusios šį turtÄ parduoti už 11 584,80 Eur (40 000 Lt).

IeÅ¡kovas nurodė, kad pardavusi žemės sklypÄ atsakovė privalo vykdyti 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartį ir sumokėti ieÅ¡kovui 1 158,48 Eur (4 000 Lt), o UAB „Klaifena“ sumokėti 4 518,07 Eur (15 600 Lt). IeÅ¡kinyje nurodoma, kad UAB „Klaifena“ iÅ¡ sutarties kylančias reikalavimo teises perleido ieÅ¡kovui, todėl visÄ pagal 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartį mokėtinÄ sumÄ atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovui. Dėl to ieÅ¡kovas teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5 576,55 Eur skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė S. P. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. G., atsakovei UAB „Klaifena“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė nurodė, kad 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartis buvo sudaryta apgaulės bÅ«du bei prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovė teigė, kad ginčijamu sandoriu ieÅ¡kovas be teisinio pagrindo siekia įgyti teisę į jos nuosavybę, tuo pažeisdamas nuosavybės neliečiamumo principÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje teigiama, kad gyvendamas atsakovei priklausančiame name ieÅ¡kovas siekė pagerinti savo Å¡eimos gyvenimo ir buities sÄ lygas, tačiau Å¡ių veiksmų jis nesuderino su atsakove.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas apgaulės bÅ«du siekia įrodyti savo reikalavimo teisę pagal ginčijamÄ sutartį, nors atsakovė nebuvo supažindinta su Å¡ios sutarties turiniu, negavo sutarties egzemplioriaus, o sutarties sudarymo metu jai buvo paaiÅ¡kinta, kad pasiraÅ¡omi dokumentai yra susiję su UAB „Klaifena“ investicijomis į namÄ . Be to, atsakovė yra senyvo amžiaus, neiÅ¡silavinusi, turi problemų su rega ir klausa, todėl ieÅ¡kovas tuo pasinaudojo sudarydamas ginčijamÄ sutartį.

Atsakovė nurodė ir tai, kad pagal savo turinį investuotų lėšų pasidalinimo sutartis turi preliminariosios sutarties požymių, todėl Å¡alims per vienerius metus nesudarius pagrindinės sutarties, preliminarioji sutartis neteko galios. Dėl to atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti negaliojančia 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartį ir jos priedÄ apie investuotas lėšas, paskirti ieÅ¡kovui 3 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-06 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1996-12-10 ieškovo ir atsakovės sudarytos panaudos sutarties bei 2004-03-01 atsakovės su UAB „Klaifena“ sudarytos nuomos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė panaudos ir nuomos teisiniai santykiai dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namo, esančių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, valdymo ir naudojimo.

Teismas taip pat nustatė, kad Å¡iomis sutartimis bei 2004-08-09 raÅ¡tu atsakovė sutiko, jog ieÅ¡kovas ir UAB „Klaifena“ atliktų jai priklausančio turto pagerinimo darbus bei įsipareigojo už Å¡iuos pagerinimus sumokėti. Byloje nustatyta, kad ginčijamoje 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartyje Å¡alys patvirtino, jog atsakovės turtas buvo pagerintas ir Å¡alys susitarė dėl kompensavimo už turto pagerinimÄ . Teismas pažymėjo, kad Å¡alių susitarimas dėl iÅ¡laidų daiktui pagerinti atlyginimo negali bÅ«ti laikomas prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Spręsdamas dėl sandorio galiojimo teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad sandoriai tarp ginčo Å¡alių buvo sudaromi raÅ¡ytine forma, per visÄ naudojimosi turtu laikotarpį atsakovė kelis kartus raÅ¡tu patvirtino, jog sutinka dėl jai priklausančio daikto pagerinimo, raÅ¡tu savo ranka patvirtino ieÅ¡kovo atliktas investicijas. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė turėjo sandorių sudarymo patirties, ginčijama investuotų lėšų pasidalinimo sutartis buvo derinama keletÄ dienų, todėl teismas sprendė, jog byloje nebuvo įrodyta, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl ieÅ¡kovo ar UAB „Klaifena“ panaudotos apgaulės. Kvalifikuodamas Å¡alių sudarytÄ 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartį teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡i sutartis buvo ginčo Å¡alių susitarimas dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimo ir turi bÅ«ti vertinamas kaip Å¡alių sudarytų nuomos ir panaudos sutarčių papildymas.

Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų teismas pažymėjo, kad sudarydamos 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartį Å¡alys siekė susitarti dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, tačiau nesusitarė sutartyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti kartu. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo pagal nuomos ir panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismas nustatė, kad investicijos į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo susijusios tik su betonuotos parkavimo aikÅ¡telės įrengimu, o visi kiti pagerinimai buvo susiję su sodo namu bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), dėl kurių pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo Å¡ioje byloje nebuvo pareikÅ¡ta reikalavimų.

Sprendime nurodoma, kad nuomos teisiniai santykiai tarp atsakovės ir UAB „Klaifena“ susiklostė tik dėl sodo namo, todėl be atsakovės sutikimo įrengdama parkavimo aikÅ¡telę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įmonė veikė savo rizika. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, kad parkavimo aikÅ¡telės įrengimas padidino žemės sklypo vertę ir pagerino jo naudojimo galimybes, todėl Å¡ios aikÅ¡telės įrengimo iÅ¡laidų nepriteisė. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad pateikdamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl atsakovės praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atmetė.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė S. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-06 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apeliantė teigė, kad ieÅ¡kovas apgaulės bÅ«du siekė įrodyti savo reikalavimo teisę pagal ginčijamÄ sutartį į turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , nors atsakovė nebuvo supažindinta su Å¡ios sutarties turiniu, negavo sutarties egzemplioriaus.

Skunde teigiama, kad ginčijamas 2014-05-08 sandoris buvo sudarytas apgaule, pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principÄ ir prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei, todėl teismas turėjo pripažinti šį sandorį negaliojančiu.Teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių sudarytÄ 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartį ir nepagrįstai sprendė, jog tai yra susitarimas dėl nekilnojamojo daikto pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimo. Apeliantė pažymėjo, kad Å¡alių sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes sutarties nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas ketino ateityje parduoti atsakovei priklausantį turtÄ ir sutartyje numatytomis proporcijomis paskirstyti iÅ¡ pardavimo gautas lėšas.

Skunde teigiama, kad Å¡ios sutarties galiojimas pasibaigė 2015-05-09, nes per vienerius metus nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamÄ sutartį pasiraÅ¡iusi ir UAB „Klaifena“ atstovavusi jos darbuotoja M. G. neturėjo teisės veikti įmonės vardu sudarant ginčijamÄ sandorį. Kitu apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. G. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-06 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, atmetęs atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutarties pripažinimo negaliojančia, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ privalėjo atsižvelgti į galiojančios sutarties nuostatas ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Å¡ioje sutartyje nurodyto dydžio pinigines lėšas. Teismas nepagrįstai sprendė, jog žemės sklype įrengta parkavimo aikÅ¡telė nepadidino Å¡io sklypo vertės. Apeliantas pažymėjo, kad parkavimo aikÅ¡telės įrengimas pagerino žemės sklypo naudojimo ir patekimo į šį sklypÄ galimybes, todėl ieÅ¡kovas turi teisę į Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus atsakovės parduoto žemės sklypo vertė buvo 11 400 Eur, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė didesnės nei 6 000 Eur žemės sklypo vertės. Teismas pažeidė proceso teisės normas ir nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu ir tuo apribojo galimybes tinkamai nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J. G. praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ atmesti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad anksčiau atsakovė nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl 2014-05-08 sutarties galiojimo, o Å¡iÄ sutartį pradėjo ginčyti tik po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl piniginių lėšų priteisimo. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad visos į nekilnojamÄ jį turtÄ investuotos lėšos yra pagrįstos įrodymais, o ginčydama sutartį atsakovė neįrodė, kad Å¡is sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad sudarydama ginčijamÄ sandorį atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ ir nebuvo suklaidinta, todėl skunde nurodomi argumentai dėl apgaulės sudarant sutartį yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovo teigimu, teismas pagrįstai Å¡alių sudarytos sutarties nekvalifikavo kaip preliminariosios sutarties, todėl su tuo susiję atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. IeÅ¡kovas nurodė ir tai, kad M. G. turėjo teisę sudaryti ginčijamÄ sandorį UAB „Klaifena“ vardu. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus LR CPK 322 str. nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ prie bylos pridėti naujus raÅ¡ytinius įrodymus – 2009 m. žemės sklypo planÄ , 2010-06-10 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos raÅ¡tÄ , 2013-12-30 Nacionalinės žemės tarnybos sutikimÄ , o atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašė prie bylos pridėti 2015-10-13 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus raÅ¡tÄ . LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantų pateikti įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius. Å i nuostata neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir turi bÅ«ti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė bÅ«tų sÄ moningai nepateikę bylai reikÅ¡mingų įrodymų.

Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, Å¡alys turėjo galimybę susipažinti su Å¡iais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovo ir atsakovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl atsakovės apeliacinio skundo. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Skunde teigiama, kad ginčijamas 2014-05-08 sandoris buvo sudarytas apgaule, pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principÄ ir prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei, todėl teismas turėjo pripažinti šį sandorį negaliojančiu. Su Å¡ia skundo nuostata kolegija nesutinka. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 1996-12-10 ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė panaudos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė perdavė ieÅ¡kovui valdyti ir naudoti žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, esančius sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. 2004-03-01 buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kuriÄ atsakovė iÅ¡nuomojo UAB „Klaifena“ sodo namÄ , esantį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje nustatyta, kad 2010-02-05 atsakovei priklausantis sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du atskirus sklypus, todėl po padalinimo atsakovei priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo namu. 2014-05-08 ieÅ¡kovas, atsakovė ir UAB „Klaifena“ sudarė triÅ¡alę investuotų lėšų pasidalinimo sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė iÅ¡ atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), pardavimo gautas lėšas pasidalinti sutartyje nurodytomis proporcijomis ir tuo kompensuoti ieÅ¡kovo bei jo įmonės investuotas lėšas turtui pagerinti.

Byloje pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė pripažinti 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartį negaliojančia dviem įstatyme numatytais sandorių negaliojimo pagrindais - dėl Å¡io sandorio prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (LR CK 1.81 str.) ir apgaulės panaudojimo sudarant ginčijamÄ sandorį (LR CK 1.91 str.). LR CK 1.81 str. 1 d. nustato, kad vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teismų praktikoje „vieÅ¡osios tvarkos“ sÄ voka aiÅ¡kinama kaip apimanti pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl sandorio negaliojimo pagal LR CK 1.81 str. nuostatas turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ . Tokius Å¡alių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Å ioje byloje atsakovė įrodinėjo, kad sudarius ginčijamÄ 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartį buvo pažeista jos konstitucinė teisė į nuosavybę, nes Å¡io sandorio pagrindu atsakovė gali prarasti nuosavybės teisę į sodo namÄ ir žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei dalį piniginių lėšų, gautų pardavus žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog ginčijamu sandoriu nėra susitarta dėl atsakovės daiktinių teisių į jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ perleidimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl grėsmės prarasti atsakovei priklausantį sodo namÄ ir žemės sklypÄ yra nepagrįsti. Kartu kolegija atsižvelgia į tai, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir LR CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (LR CK 6.156 str. 1 d.).

Akivaizdu, jog sudarydami sutartis civilinių teisinių santykių subjektai įgyja ne tik teises, bet ir prisiima pareigas, todėl vien piniginės prievolės atsakovei nustatymas sudarius ginčijamÄ sutartį nepatvirtina apeliantės nuosavybės teisės pažeidimo. Ä®vertinusi ginčijamos sutarties sÄ lygas teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pagrindinis Å¡io sandorio Å¡alių tikslas buvo susitarti dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimo.

Pažymėtina, kad tokie sutarties Å¡alių ketinimai atitinka įprastinę civilinių teisinių santykių praktikÄ ir nėra nukreipti į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ . Jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių ginčijamo sandorio prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, atsakovė neįrodė (LR CPK 178 str.). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartis negali bÅ«ti vertinama kaip prieÅ¡taraujanti vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti šį sandorį negaliojančiu LR CK 1.81 str. pagrindu.

LR CK 1.91 str. 1 d. nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia.

Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas), todėl sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ieÅ¡kovas panaudojo apgaulę sudarydamas ginčijamÄ 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartį ir tuo siekė įgyti teisę į atsakovei priklausantį turtÄ bei dalį lėšų už parduotÄ Å¾emės sklypÄ .

Byloje nustatyta, kad ginčijamu 2014-05-08 sandoriu Å¡alys susitarė dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimo, jeigu atsakovė nuspręstų šį turtÄ parduoti. Kolegija pažymi, jog vertinant tikruosius Å¡alių ketinimus bei atsakovės valios sudaryti ginčijamÄ sandorį formavimosi procesÄ bÅ«tina atsižvelgti į ankstesnę Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ ir Å¡alių įsipareigojimus. IÅ¡ byloje esančios 1996-12-10 panaudos sutarties matyti, jog sudarydamos Å¡iÄ sutartį Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovas atsakovei priklausančiame sklype galės atlikti įvairius sklypo plėtros darbus – įrengti sklypo komunikacijas, atlikti statybos darbus ir kitaip didinti sklypo vertę. 2004-03-01 nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo atlyginti UAB „Klaifena“ investuotas lėšas atsakovės turtui pagerinti. 2004-08-09 atsakovė raÅ¡tu patvirtino, kad ieÅ¡kovas gyvena jai priklausančiame name, pritarė jo iniciatyvai renovuoti bÅ«stÄ , patvirtino ieÅ¡kovo atliktas investicijas į atsakovės turtÄ bei įsipareigojo atsiskaityti už ieÅ¡kovo atliktus daikto pagerinimus. 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartyje Å¡alys dar kartÄ patvirtino, kad ieÅ¡kovas ir UAB „Klaifena“ investavo lėšas į atsakovei priklausantį turtÄ ir susitarė, kokio dydžio proporcijomis Å¡ios lėšos bus kompensuojamos, jeigu atsakovės turtas bus parduotas.

Taigi atsakovės valiÄ kompensuoti ieÅ¡kovo ir UAB „Klaifena“ investuotas lėšas už jų atliktus atsakovei priklausančio turto pagerinimus patvirtina ne tik ginčijama investuotų lėšų pasidalinimo sutartis, bet ir ankstesni atsakovės pasiraÅ¡yti dokumentai. Dėl to galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovės valia sudaryti ginčijamÄ 2014-05-08 sutartį ir prisiimti joje numatytus įsipareigojimus susiformavo ne kaip ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas, o buvo nuosekli Å¡alis siejusių panaudos ir nuomos teisinių santykių bei iÅ¡ jų kilusio atsakovės įsipareigojimo kompensuoti už turto pagerinimus pasekmė.

Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė neįrodė apgaulės panaudojimo fakto sudarant ginčijamÄ sandorį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti šį sandorį negaliojančiu LR CK 1.91 str. pagrindu. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių sudarytÄ 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartį ir nepagrįstai sprendė, jog tai yra susitarimas dėl nekilnojamojo daikto pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimo.

Apeliantė pažymėjo, kad Å¡alių sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, todėl Å¡ios sutarties galiojimas pagal LR CK 6.165 str. 3 d. nuostatas pasibaigė 2015-05-09. Su Å¡ia skundo nuostata negalima sutikti. LR CK 6.165 str. 1 d. nustatyta, kad preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai yra:

1) aiÅ¡kus Å¡alių susitarimas ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį;

2) Å¡alių sutarimas dėl bÅ«simos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sÄ lygų aptarimas;

3) terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis;

4) Å¡io susitarimo įforminimas raÅ¡ytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015 ir kt.). IÅ¡ 2014-05-08 sutarties sÄ lygų matyti, jog Å¡ios sutarties dalykas iÅ¡ esmės yra į atsakovės nekilnojamÄ jį turtÄ investuotų lėšų kompensavimo tvarkos nustatymas, o ne pagrindinės sutarties ateityje sudarymas. IÅ¡ sutarties turinio taip pat matyti, kad ginčo sutartyje Å¡alys aptarė savo teises ir pareigas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo atveju, tačiau nesusitarė dėl kitos sutarties tarp tų pačių Å¡alių sudarymo ateityje, taip pat neaptarė jokių bÅ«simos pagrindinės sutarties esminių sÄ lygų.

Dėl to Å¡alių sudaryta 2014-05-28 investuotų lėšų pasidalinimo sutartis negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip preliminarioji sutartis ir pirmosios instancijos teismas tai nustatė teisingai. Skunde nurodoma ir tai, kad 2014-05-08 sutartį pasiraÅ¡iusi ir UAB „Klaifena“ atstovavusi                     M. G. neturėjo teisės veikti įmonės vardu sudarant ginčijamÄ sandorį. Å i skundo nuostata nepagrįsta. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad 2014-05-08 sutartį pasirašė ieÅ¡kovas, atsakovė ir UAB „Klaifena“.

Nors sutartyje nėra nurodyta, kas pasirašė sutartį UAB „Klaifena“ vardu, tačiau byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, jog įmonės vardu Å¡iÄ sutartį pasirašė M. G. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, M. G. teisę veikti UAB „Klaifena“ vardu ir sudaryti sandorius patvirtina į bylÄ pateiktas 2014-04-24 įgaliojimas. Å iame įgaliojime nurodyta, kad M. G. pavedama ne tik atstovauti bendrovei valstybinėse ir privačiose institucijose bei organizacijose, bet ir suteikiama teisė pasiraÅ¡yti bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamai atstovauti įmonei.

Dėl to kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog ginčijamÄ sandorį UAB „Klaifena“ vardu pasirašė neįgaliotas asmuo. Ä®vertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti atsakovės skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atmetęs atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutarties pripažinimo negaliojančia, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas privalėjo atsižvelgti į galiojančios sutarties nuostatas ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Å¡ioje sutartyje nurodyto dydžio pinigines lėšas. Su Å¡ia skundo nuostata negalima sutikti. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 5 576,55 Eur skolos ir savo reikalavimus grindė              2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutarties nuostatomis, kuriose Å¡alys aptarė, kokiomis dalimis tarp Å¡alių bus dalijamos iÅ¡ turto pardavimo gautos lėšos.

Atsakovė savo atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimus grindė tuo, jog sudarydama Å¡iÄ sutartį ji neketino iÅ¡ turto pardavimo gautų lėšų dalintis sutartyje nurodyto dydžio proporcijomis, kurios, atsakovės teigimu, neatitinka realios turto vertės ir pardavimo kainos. Taigi akivaizdu, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl 2014-05-08 sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo ir jomis nustatytų teisių ir pareigų. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , sutarties Å¡alims nesutariant dėl sudarytos sutarties sÄ lygų turinio, tokios sÄ lygos aiÅ¡kinamos pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas LR CK 6.193 str., vadovaujantis sÄ Å¾iningumo bei sisteminio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo principais.

AiÅ¡kinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (LR CK 6.193 str. 1 d.). Sutarties aiÅ¡kinimui reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties Å¡alių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiÅ¡kinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausiÄ pagal sutarties prigimtį sÄ vokų reikÅ¡mę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015 ir kt.).

IÅ¡analizavusi byloje esančiÄ medžiagÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu 2014-05-08 sutarties aiÅ¡kinimu, jog sudarydamos ginčo sutartį Å¡alys iÅ¡ esmės siekė susitarti dėl ieÅ¡kovo ir UAB „Klaifena“ į atsakovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ investuotų lėšų kompensavimo tvarkos tuo atveju, jeigu atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas bus parduotas. Kolegijos nuomone, toks sutarties Å¡alių ketinimų aiÅ¡kinimas yra logiÅ¡kas ir atitinka ieÅ¡kovo bei jo įmonės siekį užsitikrinti turto pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimÄ , jeigu turtas bÅ«tų perleistas kitiems asmenims.

Sutartyje Å¡alys numatė, kad pardavus atsakovei priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei turėtų tekti 20 400 Lt, UAB „Klaifena“ – 15 600 Lt, o ieÅ¡kovui – 4 000 Lt iÅ¡ turto pardavimo gautų lėšų. IÅ¡ sutarties turinio akivaizdu, jog Å¡ios sumos buvo nurodytos darant prielaidÄ , kad iÅ¡ ginčo žemės sklypo pardavimo bus gauta ne mažesnė kaip 40 000 Lt suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad pagal sutartį Å¡alys numatė iÅ¡ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo gauti ne mažiau kaip 40 000 Lt savaime nepatvirtina tokios žemės sklypo rinkos vertės ir jo pardavimo kainos.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypÄ atsakovė pardavė už 6 000 Eur. Taigi faktiÅ¡kai žemės sklypas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainÄ , nei ta, kuri buvo nurodyta 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartyje ir nuo kurios sutartyje buvo skaičiuojamos kiekvienai Å¡aliai mokėtinos sumos. Dėl to Å¡ioje sutartyje nurodytų sumų priteisimas nagrinėjamu atveju neatitiktų Å¡alių susitarimo esmės, tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų, taip pat teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principų.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡i aplinkybė savaime nepaneigia ieÅ¡kovo teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, nes tokiÄ ieÅ¡kovo teisę numato LR CK 6.501 str. nuostatas. Kartu pažymėtina tai, kad tokių iÅ¡laidų dydis privalo bÅ«ti įrodytas pagal bendrÄ sias įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimų pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR CK 6.501 str., o ne 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutarties nuostatas.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog žemės sklype įrengta parkavimo aikÅ¡telė nepadidino Å¡io sklypo vertės. Apeliantas pažymėjo, kad parkavimo aikÅ¡telės įrengimas pagerino žemės sklypo naudojimo ir patekimo į šį sklypÄ galimybes, todėl ieÅ¡kovas turi teisę į Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Su Å¡ia skundo nuostata kolegija sutinka. LR CK 6.501 str. 1 d. nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita.

Tos pačios taisyklės taikomos ir panaudos teisiniuose santykiuose (LR CK 6.629 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, be kita ko, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino iÅ¡sinuomotÄ (naudotÄ neatlygintinai) daiktÄ ; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pripažino, jog pagal investuotų lėšų pasidalinimo sutartį ir prie jo pridėtÄ sÄ matÄ investicijas į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sudarė tik betonuotos parkavimo aikÅ¡telės įrengimas, o visi kiti pagerinimai buvo susiję su sodo namu bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Taigi Å¡ioje byloje aktualus tik klausimas dėl ieÅ¡kovo teisės gauti iÅ¡laidų, kurios buvo patirtos įrengiant parkavimo aikÅ¡telę adresu (duomenys neskelbtini), atlyginimÄ .

Teismų praktikoje daikto pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB „Klaifena“ faktiÅ¡kai valdė ir naudojosi atsakovei priklausiusiu žemės sklypu įgyvendindama nuomininkės teises į Å¡iame sklype esantį sodo namÄ . Kolegija sutinka su ieÅ¡kovo skundo nuostata, kad betonuotos parkavimo aikÅ¡telės įrengimas pagerino patekimo į atsakovės žemės sklypÄ kokybę, pagerino technines žemės sklypo charakteristikas, todėl Å¡ios parkavimo aikÅ¡telės įrengimas gali bÅ«ti vertinamas kaip žemės sklypo pagerinimas LR CK 6.501 str. prasme.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad sudarydama 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartį atsakovė patvirtino ieÅ¡kovo ir UAB „Klaifena“ atliktas investicijas nekilnojamajam turtui pagerinti. Atsakovė taip pat pasirašė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiuose objektuose atliktų darbų sÄ matÄ , į kuriÄ buvo įtrauktas ir betonuotos parkavimo aikÅ¡telės įrengimas. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė faktiÅ¡kai sutiko, kad įrengiant betonuotÄ parkavimo aikÅ¡telę jos sklypas buvo pagerintas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (LR CK 1.71 str.), o leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog parkavimo aikÅ¡telės įrengimas kainavo 3 000 Lt (868,86 Eur). Atsakovė su nurodyta įrengimo kaina sutiko pasiraÅ¡ydama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiuose objektuose atliktų darbų sÄ matÄ , bylos nagrinėjimo metu Å¡ios sumos taip pat neginčijo. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad atsakovė privalo atlyginti ieÅ¡kovui, kaip UAB „Klaifena“ reikalavimo teisių perėmėjui, 3 000 Lt (868,86 Eur) dydžio betoninės parkavimo aikÅ¡telės įrengimo iÅ¡laidas, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama.

Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus atsakovės parduoto žemės sklypo vertė buvo 11 400 Eur, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė didesnės nei    6 000 Eur žemės sklypo vertės. Su Å¡ia skundo nuostata negalima sutikti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo užsakymu įvertino UAB „Resto Group“. Turto vertintoja nurodė, kad ginčo sklypo vertė 11 400 Eur.

BÅ«tina įvertinti tai, jog turto vertintoja pripažino, jog sklype esantys Å«kinio pastato pamatai, kiemo statiniai yra menkaverčiai žemės sklypo priklausiniai. Dėl tos priežasties sklypo priklausiniai turto vertintojo nebuvo įvertinti. Akivaizdu ir tai, kad turto vertintojas lygino vertinamo sklypo vieno aro kainÄ su kitų sklypų toje vietovėje kainomis. Nagrinėjamoje byloje bÅ«tina atsižvelgti, jog ginčo sklypo dydis sudaro tik 0,0262 ha. Taigi didesnės vertės statinių statyba ginčo sklype yra negalima.

Be to, sklypui nustatytos specialios naudojimo sÄ lygos, tai yra sklypui nustatytos elektros linijų apsaugos zonos, Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos. Dėl to konstatuojama, kad UAB „Resto Group“ nurodyta turto vertė nepatvirtinta realios turto kainos ir teismas pagrįstai nesivadovavo ieÅ¡kovo nuostatomis dėl ginčo sklypo vertės (LR CPK 178 str.). Kolegija atsižvelgia į tai, kad 2014-05-08 investuotų lėšų pasidalinimo sutartyje nėra nuostatų, draudžiančių atsakovei parduoti žemės sklypÄ už mažesnę kainÄ nei ta, kuri preliminariai buvo nurodyta 2014-05-08 sutartyje.

Pažymėtina, kad atsakovė, bÅ«dama žemės sklypo savininkė, turėjo teisę nuspręsti, kokiomis sÄ lygomis ir už kokiÄ kainÄ bus parduodamas jai nuosavybės teise priklausantis turtas. Dėl to kolegija konstatuoja, kad byloje nenuginčytas turto pardavimas už realiÄ turto kainÄ . Apeliantas nurodė ir tai, kad teismas pažeidė proceso teisės normas ir nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu ir tuo apribojo galimybes tinkamai nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Å i skundo nuostata nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CPK 51 str. 1 d. nuostatas asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė teismo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau bylÄ vedė per savo atstovÄ advokatÄ M. M.. LR CPK 160 str. 1 d. 1 p. nustato, kad teismo posėdžio pirmininkas gali pripažinti, kad byloje dalyvaujantys asmenys bÅ«tinai turi atvykti į teismo posėdį. Kolegija pažymi, kad pripažinti asmens dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl kiekvienu atveju dėl to sprendžia bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjantis teismas.

Ä®vertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ kolegija negali daryti iÅ¡vados, jog nepripažinus atsakovės dalyvavimo teismo posėdyje bÅ«tinu buvo neatskleista bylos esmė ar neteisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas. Nagrinėjamu atveju kolegija konstatuoja, kad atsakovės atstovo teikti paaiÅ¡kinimai buvo pakankami bylai reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti ir bylos esmei atskleisti, todėl asmeninis atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo bÅ«tinas. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad netenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl atsakovės dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo bÅ«tinu pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi kiti Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl turto pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo, todėl yra pagrindas Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). LR CPK 93 str. 5 d. nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas patyrė 1 469,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , patenkinta 15 proc. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų, o teismo sprendimo dalis atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį paliekama nepakeista. Dėl to ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 220 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (LR CPK 93 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas patyrė 498 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų 128 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , 250 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ ir 120 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Ä®rodymų apie apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikta. Byloje patenkinta 15 proc. ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimų, o atsakovės apeliacinis skundas atmestas. Dėl to ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 19,20 Eur žyminio mokesčio, 37,50 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ ir 120 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimÄ , iÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 176,70 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (LR CPK 93 str. 2 d.).

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovui J. G. iÅ¡ atsakovės S. P. 868,86 Eur skolos, 5 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos 868,86 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra 2015-07-21, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 220 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. KitÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui J.

G. iÅ¡ atsakovės S. P. 176,70 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Kolegijos pirmininkas                                                                                    ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Kolegijos teisėjos                                                                                          Erinija Kazlauskienė                                                      Erika MisiÅ«nienė                              Â