41bc4ac2-66de-4635-b0b4-0be87109fb1b · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Ingrida Krušienė Baudž. byla Nr. 1A-268-361/2014 Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00456-2012-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.25.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u t a r t i sLietuvos respublikos vardu 2014 m. balandžio 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,nuteistajam A.

L.,gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo P. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 10 MGL (1 300 Lt) bauda.Nuosprendžiu priteista nukentėjusiajam P. B.: iÅ¡ A.

L. – 600 Lt advokato padėjėjos iÅ¡laidų atlyginimui; iÅ¡ ERGO Insurance SE Lietuvos filialo – 5 000 Lt neturtinės ir 44,73 Lt turtinės žalos atlyginimui.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. L. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent:

A. L. 2012 m. lapkričio 30 d., apie 07.40 val., Klaipėdos mieste, Rumpiškės – Tilžės gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį „Renault Safrane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, dirbtiniam apšvietimui, kai matomumas į priekį 200 metrų, važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam dviratininkui P. B. ir su juo susidūrė.

Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų P. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punkto (nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), reikalavimus.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas P. B. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti: priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo papildomai 5 000 Lt neturtinės žalos, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ priteisti iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens – nuteistojo A.

L.; priteisti iÅ¡ nuteistojo A. L. papildomai 1 000 Lt jo, P. B., naudai advokato padėjėjos iÅ¡laidų atlyginimo už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme.Apelianto teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Dėl civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo iÅ¡ daliesApeliantas P. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog praÅ¡oma priteisti 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl neturtinės žalos dydį sumažino dvigubai, t. y. iki 5 000 Lt.

Vienas iÅ¡ kriterijų, kuriuo teismas vadovavosi sumažindamas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , įvardijamas kaip geras kaltinamojo elgesys po eismo įvykio, t. y. kad jis nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, lankė nukentėjusįjį ligoninėje, domėjosi jo sveikata, davė pinigų vaistams, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl įvykio, pripažino kaltę, tarėsi su juo, P. B., dėl žalos atlyginimo. Kitas kriterijus, kuriuo vadovaudamasis teismas sumažino praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , tai neva tai, kad jis, P. B., nebuvo pakankamai nuoÅ¡irdus susitaikant su kaltinamuoju, dviračiu važiavo be priekinio apÅ¡vietimo.Tačiau dėl nuteistojo elgesio apeliantas pažymi, kad įvykus eismo įvykiui, greitÄ jÄ pagalbÄ jam iÅ¡kvietė ne nuteistasis A.

L., o praeivis I. V., kuris teisme buvo apklaustas kaip liudytojas. P. B. nurodo, kad jo būkle A. L. pasidomėjo tik po eismo įvykio, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, tačiau ligoninėje jo nė karto neaplankė, apie tai neminėjo ir teismo posėdžio metu. Po eismo įvykio A. L. buvo pristatytas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę patikrinimui dėl neblaivumo. Iš 2012-11-30 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, kuriuo buvo apžiūrėtas A.

L. matyti, jog Å¡io akto 13 p. ties elgsena, nuotaika yra užfiksuota jog jis yra „linksmos nuotaikos, kalbus“ bei pats A. L. pasirašė, jog su Å¡ia iÅ¡vada sutinka. Apelianto nuomone, atsakingas žmogus, kuris kÄ tik sukėlė eismo įvykį ir partrenkė kitÄ Å¾mogų, jeigu jis tikrai nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykdyto eismo įvykio, tikrai nebus tokios bÅ«senos, kokia buvo A. L. nurodyta medicinos dokumente. Be to, apelianto teigimu, A. L. iÅ¡ tikrųjų jo neatsiprašė nei po eismo įvykio, nei vėliau. 2012-12-04 susitaikymo raÅ¡tÄ jis parašė diktuojant tyrėjai L.

S.. P. B. nurodo, jog jam yra 63 metai, jokių teisės mokslų jis nėra baigęs, dirba kelių tarnyboje darbininku, todėl akivaizdu, jog nežino ir nežinojo, kas yra baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau tyrėjai nurodžius, jog reikia susitaikymo raÅ¡te praÅ¡yti jų netaikyti A. L., nes neva jis nuoÅ¡irdžiai gailisi ir visiÅ¡kai atlygino žalÄ , ir kad tik jam paraÅ¡ius tai, kas sakoma, jis bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nebus atimtos teisės vairuoti transporto priemones ir pan.

Pasitikėdamas tyrėja, praÅ¡omas A. L. bei jo sutuoktinės atleisti pastarajam, kad jo neva nepasodintų į kalėjimÄ , jis, P. B., surašė minėtÄ susitaikymo raÅ¡tÄ . A. L. jam žadėjo, jog vežios jį pas gydytojus, žadėjo mokėti už gydymÄ , pirkti vaistus, apmokėti taksi iÅ¡laidas, jei prireiktų savarankiÅ¡kai važiuoti į ligoninę, kad tik jis jam atleistų. Taigi visu tuo tikėdamas ir pasitikėdamas žmonėmis jis nurodė, kad A. L. žalÄ atlygino ir kad jis neturi pretenzijų.

Tuo tarpu po Å¡io susitaikymo raÅ¡to pasiraÅ¡ymo A. L. pasikeitė (apie tai jau buvo paminėta jo 2013-01-25 skunde Klaipėdos apygardos teismui, kuriuo apskundė prokuroro nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ), pasakė, kad jis, P. B., yra draustas ir kad visas gydymo paslaugas gaus nemokamai. Tačiau apeliantas P. B. nurodo, kad jis gyvena su sutuoktine, ji turi II neįgalumo grupę, jokių santaupų jie neturi, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jam buvo daromi įvairÅ«s tyrimai, reikėjo pirkti vaistus, važiuoti į procedÅ«ras, o automobilio jis neturi, be to, net ir negalėtų vairuoti, nes buvo sugipsuota ranka nuo pat peties, kadangi lūžo raktikaulis, o vėliau paaiÅ¡kėjo, jog yra lūžę ir keturi Å¡onkauliai, tačiau Å¡ių lūžių gydytojai iÅ¡ karto po eismo įvykio nepastebėjo ir jis kentė didelius skausmus, duso, nes, kaip dabar žino, skausmÄ ir dusulį sukėlė lūžę Å¡onkauliai, to gydytojai iÅ¡ karto nepastebėjo.

Tuo tarpu nuteistasis jam savo valia davė tik 100 Lt vaistams, o po jo praÅ¡ymų ir nurodymų, kad neturi lėšų nusipirkti vaistų bei vykti pas gydytojus, nes paÅ¡alpÄ už nedarbingumÄ gavo tik po poros mėnesių, A. L. jam davė dar 200 Lt. Jis A. L. sakė, kad juo pasitikėjo, todėl ir atleido, kad bÅ«tų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl, apelianto nuomone, jeigu A. L. yra garbingas žmogus, jis turi vykdyti tai, kÄ pažadėjo. P. B. pažymi, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis buvo nedarbingas 109 dienas, t. y. beveik keturis mėnesius, liko liekamieji reiÅ¡kiniai – peties kontraktÅ«ra, todėl jis iki Å¡iol jis jaučia skausmÄ atliekant staigius judesius, staiga keliant rankÄ , o keičiantis orams maudžia lūžimo vietÄ .Be to, P. B. nurodo, jog eismo įvykio metu jį partrenkus, jam iÅ¡krito dantų plokÅ¡telės, viena sulūžo ir jis nebegalėjo ja naudotis, kita įskilo, tačiau jÄ pats susiklijavo.

Gydytojams šių aplinkybių neminėjo, nes nežinojo, kad reikia apie tai pranešti, manė, jog būtina nurodyti tik fizinius sužalojimus, todėl šių aplinkybių niekur nėra užfiksuota. Tačiau apie tai, kad per eismo įvykį buvo sugadintos dantų plokštelės, jis pasakė A. L., taip pat 2013-06-03 teismo posėdžio metu. Tačiau greičiausiai nei teismas, nei prokuroras to nesuprato, nes be dantų plokštelių jo kalba buvo labai nerišli. Dėl naujų plokštelių pagaminimo į odontologus jis nesikreipė, kadangi neturėjo pinigų, apie tai paminėjo ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Susitaupęs pinigų 2013-11-22 jis kreipėsi į odontologinę klinikÄ , kad jam pagamintų virÅ¡utinę dantų plokÅ¡telę, už kuriÄ jis sumokėjo 1 230 Lt. Anksčiau į odontologinę klinikÄ nesikreipė, nes neturėjo pinigų. 2013-12-09 teismo posėdžio metu jo atstovė advokato padėjėja prašė teismo pridėti prie bylos sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ , patvirtinančiÄ minėtas iÅ¡laidas, tačiau teismas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, jog duomenų apie eismo įvykio metu sugadintas dantų plokÅ¡teles nėra.

Apeliantas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismui sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ atsižvelgti ir į Å¡ias aplinkybes, nes neturėdamas dantų plokÅ¡telių jis negalėjo įprastai maitintis, turėjo vartoti tik pertrintÄ maistÄ .Pirmosios instancijos teismas pripažino A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau apeliantas pažymi, jog A. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neminėjo, kad gailisi, o juo labiau – nuoÅ¡irdžiai. 2013-01-07 įtariamojo A.

L. apklausos protokole, iki nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 30-1-00456-12 jis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, tačiau atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ , kaip matyti iÅ¡ 2013-04-08 įtariamojo papildomos apklausos protokolo, A. L. dėl padaryto eismo įvykio kaltu prisipažino tik iÅ¡ dalies, o teismo posėdžio metu nurodė, kad, jo nuomone, pats P. B. yra kaltas dėl to, kad jo nepastebėjo, nes neva jis buvo be liemenės, o dviratis – be Å¡viesÄ atspindinčių žibintų. Be to, apelianto nuomone, A.

L. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog įvykio metu buvo blogas matomumas, kad keliÄ užstojo pastatas, akivaizdžiai parodo, jog tokiu bÅ«du jis bandė iÅ¡vengti atsakomybės, todėl apie nuoÅ¡irdų gailestį nėra kÄ ir kalbėti.Be to, nukentėjusiojo P. B. nuomone, teismas be pagrindo sumažino praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , atsižvelgdamas į tai, kad neva jis važiavo dviračiu be priekinio apÅ¡vietimo ir, teismo nuomone, Å¡i aplinkybė yra pagrindas sumažinti praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos sumÄ .

Apeliantas pažymi, jog dviratis buvo nufotografuotas iš įvairių pusių ir 2012-11-30 dviračio apžiūros protokole užfiksuota, kad transporto priemonė – dviratis techniškai tvarkingas, nurodyta, kad „dviratis su atšvaitais“, tai matyti ir iš foto lentelių Nr. 1 ir Nr.

2. Be to, P. B. pažymi, kad važiuodamas dviračiu jis vilkėjo striukę su Å¡viesÄ atspindinčiomis juostomis ant rankogalių bei striukės apačioje.Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nesunkiai ir sukėlė tam tikras pasekmes – lūžo raktikaulis ir dėl to iÅ¡sivystė peties kontraktÅ«ra, be to, jam dar buvo lūžę ir keturi Å¡onkauliai, apie kurių lūžimÄ buvo sužinota ne iÅ¡ karto, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis iki Å¡iol jaučia skausmus krÅ«tinėje, nuolatos skauda deÅ¡inę rankÄ .

Tačiau apeliantas pažymi, jog be to, kÄ nurodė teismas, jam dar buvo sukelti dideli nepatogumai, kurie pasireiÅ¡kė nuolatiniais vizitais pas gydytojus daryti tyrimus, konsultuotis, daryti mankÅ¡tÄ , fizioterapijos procedÅ«ras ir t. t., tai patvirtina teismui pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų.P. B. nurodo, kad po eismo įvykio dėl skausmo ir sugipsuotos rankos jis negalėjo ilsėtis, miegoti, nes buvo ne tik nepatogu, tačiau ir labai skaudėjo, be to, tik po kurio laiko buvo nustatyta, kad jam yra lūžę keturi Å¡onkauliai, dėl to jis nebuvo iÅ¡ karto gydomas ir kentė didelius skausmus.

Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sÄ moningai sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama. Tačiau apeliantas su tokiais teismo motyvais nesutinka, nes, jo nuomone, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, fizinės kančios ir skausmas sulaužius Å¡onkaulius ar rankÄ eismo įvykio metu ar užpuolus nusikaltėliams yra analogiÅ¡ki ir skauda tiek pat, ir visi nepatogumai po to yra vienodi, tiek vizitai pas gydytojus, tiek kasdienis gyvenimas esant sužalotam.P. B. pažymi, kad prokuroras, palaikydamas kaltinimÄ , taip pat sutiko su jo praÅ¡oma neturtinės žalos suma bei nurodė, jog praÅ¡oma priteisti 10 000 Lt suma neturtinės žalos atginimui Å¡iuo atveju yra pagrįsta, atitinka teismų praktikÄ analogiÅ¡kose baudžiamosiose bylose.Dėl advokato padėjėjos darbo apmokėjimo (BPK 106 straipsnis)Apeliantas nurodo, jog jis ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kurį surašė advokato padėjėja ir už jo suraÅ¡ymÄ jis sumokėjo 600 Lt, tai patvirtinantį kvitÄ pridėjo prie civilinio ieÅ¡kinio.

Civiliniame ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatÄ . Å ias iÅ¡laidas pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ nuteistojo A. L., tačiau teismas priteisė ir pasisakė tik dėl dalies (600 Lt) advokato padėjėjos iÅ¡laidų atlyginimo, o dėl kitos dalies (1000 Lt) jokių motyvų, kodėl nepriteisė Å¡ios sumos, nenurodė.Prokurorui atidavus baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu teismui jis nusprendė, kad jam vis dėlto reikalinga teisinė pagalba asmens (įgalioto atstovo BPK 55 straipsnis), kuris gintų jo teises bei teisėtus interesus teisme.

Todėl su ta pačia advokato padėjėja buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo teisme, teisinių konsultacijų, patarimų teikimo, dokumentų rinkimo iki teismo posėdžio, t. y. užklausimų gydymosi įstaigoms apie jam suteiktas gydymosi paslaugas po eismo įvykio rengimas. Gavus iÅ¡ gydymo įstaigų atsakymus, dokumentai buvo pateikti teismui. Už visas minėtas paslaugas advokato padėjėjai jis sumokėjo 1 000 Lt. Todėl visa suma, kuriÄ jis sumokėjo advokato padėjėjai yra 1 600 Lt, iÅ¡ jų 600 Lt už civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , 1 000 Lt už atstovavimÄ teismo posėdžiuose bei dokumentų rengimÄ .

Advokato padėjėja 2013-06-03 teismo posėdžio metu pateikė pažymÄ apie bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nurodyta, kad jis iÅ¡ viso sumokėjo 1 600 Lt bei pateikė 1 000 Lt kvitÄ (pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 676519). Å iuos dokumentus pirmosios instancijos teismas pridėjo prie baudžiamosios bylos, tačiau, kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje teismas pasisakė tik apie dalį jo sumokėtų advokato padėjėjai iÅ¡laidų, t. y. tik dėl 600 litų, tuo tarpu kodėl iÅ¡ nuteistojo A.

L. nepriteisė 1 000 Lt teismas visiÅ¡kai nepasisakė. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato (advokato padėjėjo), kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å iuo atveju teismas tiek apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje, tiek ir rezoliucinėje nuosprendžio dalyje pasisakė tik dėl dalies – 600 Lt advokato padėjėjos iÅ¡laidų priteisimo, t. y. proceso iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ nuteistojo A.

L., todėl nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas P. B. praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir iÅ¡ nuteistojo A. L. papildomai priteisti 1 000 Lt, kuriuos jis sumokėjo advokato padėjėjai už atstovavimÄ teisme, teisines konsultacijas, patarimus, užklausimų teikimus gydymo įstaigai, nes Å¡ios proceso iÅ¡laidos yra pagrįstos ir turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ A. L..Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ nuteistasis A. L. teigia, kad nukentėjusiojo P. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai yra siekis suklaidinti teismÄ , o praÅ¡ymas priteisti didesnę neturtinės žalos sumÄ , yra siekis nepagrįstai pasipelnyti jo sÄ skaita.Nuteistasis ir jo gynėja praÅ¡o nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo P. B. apeliacinį skundÄ atmesti.Prokuroras praÅ¡o apelianto P. B. reikalavimo dėl neturtinės žalos padidinimo netenkinti, o dėl praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ A.

L. P. B. naudai 1 000 Lt jo turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant 500 Lt.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo P. B. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas P. B. savo apeliaciniame skunde neginčija A.

L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio, teisėjų kolegija dėl A. L. kaltės bei jam paskirtos bausmės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Taigi ginčo dėl to, jog A. L. pagrįstai nuteistas už vieno neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, byloje nėra.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam P. B. iÅ¡ civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteistos neturtinės žalos dydžio bei iÅ¡laidų avokado padėjėjos paslaugoms apmokėti atlyginimo.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas P. B. apeliaciniame skunde teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas sumažinti praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį nuo 10 000 lt iki 5 000 Lt bei priteisti tik dalį jo turėtų iÅ¡laidų advokato padėjėjos paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti yra nepagrįstas.

Tokie apelianto skundo argumentai pagrįsti iÅ¡ dalies.Dėl neturtinės žalos dydžioPagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).Nukentėjusysis P. B.

Å¡ioje baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ (t. 1, b. l. 57–60). PareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis autoįvykio metu buvo partrenktas automobilio, kurį vairavo A. L., ir dėl įvykio metu patirtų sužalojimų – deÅ¡iniojo raktikaulio ir, kaip vėliau buvo nustatyta, deÅ¡inės pusės IV, V, VI, VII Å¡onkaulių lūžių, taip pat deÅ¡iniojo Å¡ono didelės kraujosruvos jis patyrė didelį fizinį skausmÄ bei psichologinį sukrėtimÄ , iÅ¡gÄ stį, dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl savo gyvybės ir sveikatos.

Dėl patirtos traumos jis du mėnesius negalėjo normaliai miegoti dėl skausmo ir nepatogumo esant sugipsuotai rankai, buvo sudėtinga praustis, apsirengti, ilgÄ laikÄ (84 dienas (nedarbingumas buvo iÅ¡duotas iki 2013-02-21, tačiau gydytoja nurodė, kad pagal jam padarytus sužalojimus nedarbingumas greičiausiai bus tęsiamas) jis gydėsi ir buvo nedarbingas. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų iÅ¡sivystė peties kontraktÅ«ra, iki Å¡iol jaučiamas deÅ¡inės rankos ir krÅ«tinės skausmas, kraujo spaudimas yra aukÅ¡tas, nors iki įvykio buvo normalus, dėl to nuolatos turi vartoti vaistus.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrindas tenkinti iÅ¡ dalies ir praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ â€“10 000 Lt – sumažino iki 5 000 Lt.

Priimdamas sprendimÄ sumažinti priteistinos iÅ¡ draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam P. B. neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojančiÄ teismÄ nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis CK nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas priteisti P. B. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra teisingas.Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ .

CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.Pažymėtina, kad vertinamieji teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ .

Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalÄ , asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iÅ¡ to ar gauti finansinę naudÄ , todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi bÅ«ti adekvatus iÅ¡kilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ bei kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus nustatymas. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. L., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta P. B. sveikata.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis neapskundė. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. 2012-12-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2506/12(03) (t. 1, b. l.

50) ir 2013-02-28 papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 410/13(03) (t. 1, b. l. 53–54) konstatuota, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajam P. B. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: deÅ¡inio raktikaulio diafizės skeveldrinis lūžimas, bei deÅ¡inės pusės IV-V-VI-VII Å¡onkaulių lūžimai. Å ie sužalojimai P. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis P. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nuo 2012-11-30 iki 2013-03-18, t. y. beveik keturis mėnesius gydėsi pas savo Å¡eimos gydytojÄ , po traumos (deÅ¡inio raktikaulio diafizės skeveldrinio lūžimo) jam iÅ¡sivystė peties kontraktÅ«ra.

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis iki Å¡iol jaučia deÅ¡inės rankos ir krÅ«tinės skausmÄ , padidėjo kraujo spaudimas, du mėnesius po įvykio jis negalėjo ramiai miegoti dėl skausmo ir nepatogumo esant sugipsuotai rankai, dėl to buvo sudėtinga nusiprausti, apsirengti, apskritai buvo nedarbingas, po avarijos beveik mėnesį laiko teko vartoti nuskausminamuosius vaistus, vykti į gydymosi įstaigas, vėliau fizioterapiniam gydymui, mankÅ¡tai. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis P. B. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų P. B. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiojo P. B. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Be to, kaip minėta, P. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų išsivystė peties kontraktūra. Kita vertus, duomenų, kad P. B. gydymas dar tęsiamas ar kad ateityje bus reikalingas gydymas, byloje nepateikta.Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio, kuriame pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė P. B. patirtos neturtinės žalos pasekmes, argumentais, kad dėl A.

L. padarytos neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusysis P. B. iÅ¡kentė didelius fizinius skausmus, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, nes ilgÄ laikÄ buvo nedarbingas, buvo apribotos jo bendravimo, judėjimo galimybės, dėl patirtos traumos iki Å¡iol jaučia deÅ¡inės rankos ir krÅ«tinės skausmÄ . Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, kad eismo įvykiui tam tikra dalimi įtakos turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu – jis važiavo dviračiu nedegant priekyje baltos Å¡viesos žibintui.

Pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ , laikytina, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos dydis yra per didelis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas P. B. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas, atitinka teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.Nors nukentėjusysis P. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, be pagrindo atsižvelgė į kaltininko A.

L. elgesį po eismo įvykio ir jo pastangas atlyginti žalÄ , t. y. tartis dėl žalos atlyginimo po įvykio, pažymėdamas, kad iÅ¡ karto po įvykio greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė ne A. L., o praeivis, A. L. nė karto neaplankė jo ligoninėje, o nurodydamas, kad gailisi dėl sukelto eismo įvykio, nebuvo nuoÅ¡irdus, tačiau, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. L. iÅ¡ karto po įvykio domėjosi P. B. sveikatos bÅ«kle, vėliau davė jam pinigų vaistams, iÅ¡ viso 300 Lt, to neneigia ir pats nukentėjusysis.

Å ie duomenys rodo, kad eismo įvykio kaltininkas siekė suÅ¡velninti savo veiksmais eismo įvykio metu nukentėjusiajam sukeltas pasekmes. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo A. L. paaiÅ¡kinimų ir jo atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų, jis buvo iÅ¡sigandęs ir sutrikęs dėl sukelto eismo įvykio, dėl to net nesugebėjo atrakinti mobiliojo ryÅ¡io telefono ir iÅ¡kviesti medikų, tai padarė praeivis, tačiau iÅ¡ karto po įvykio bei tÄ pačiÄ dienÄ ligoninėje jis domėjosi nukentėjusiojo sveikata, paliko savo telefono numerį, o vėliau, kaip minėta, davė P. B. pinigų – iÅ¡ viso 300 Lt vaistams (t. 1, b. l. 98, 99), to neneigia ir pats apeliantas.

Be to, nors nukentėjusysis teigia, kad A. L. nė karto neaplankė jo ligoninėje, tačiau duomenų, kad P. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad eismo įvykio metu P. B. buvo sugadintos dantų plokÅ¡telės. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti teismui pateiktus duomenis – 2013-11-22 kasos pajamų orderį Nr. 2602 (t. 2, b. l. 6), iÅ¡ kurio matyti, kad P. B. UAB „Vitės odontologas“ sumokėjo 1 230 Lt už protezavimÄ .

Kita vertus, Å¡ie duomenys bÅ«tų reikÅ¡mingi sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , tačiau dėl to nukentėjusysis nesiskundžia ir Å¡ios sumos nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo A. L..Taip pat nepagrįsti apelianto P. B. teiginiai, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, be pagrindo atsižvelgė į jo veiksmus įvykio metu, t. y. į tai, kad jis dviračiu važiavo be priekinio apÅ¡vietimo. Nors, kaip pažymi apeliantas, iÅ¡ 2012-11-30 dviračio apžiÅ«ros protokolo matyti, kad dviratis techniÅ¡kai tvarkingas, „su atÅ¡vaitais“, tačiau, kaip matyti iÅ¡ paties nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų, jis bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad įvykio metu dviratis degančios Å¡viesos priekyje neturėjo, todėl, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, jo paties veiksmai taip pat turėjo įtakos eismo įvykiui.Atsižvelgiant į visumÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, nustatyta 5 000 Lt piniginė kompensacija Å¡iuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumÄ ir pobÅ«dį.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustatė P. B. priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajam apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliantas taip pat praÅ¡o papildomai priteisti jam iÅ¡ nuteistojo A.

L. 1 000 Lt, kuriuos jis sumokėjo advokato padėjėjai už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme, teisines konsultacijas, patarimus, užklausimų teikimus gydymo įstaigai. P. B. nurodo, kad Å¡ios proceso iÅ¡laidos yra pagrįstos ir turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ A. L..Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis. Kaip matyti iš byloje esančios 2013-06-03 pažymos apie bylinėjimosi išlaidas baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 149) ir 2013-02-20 pinigų priėmimo kvito Nr. 676512 (t. 1, b. l.

62) bei 2013-06-03 pinigų priėmimo kvito Nr. 676519 (t. 1, b. l. 150), nukentėjusysis P. B. advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei iÅ¡ viso sumokėjo 1 600 Lt už teisines paslaugas, iÅ¡ jų 600 Lt už civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , 1 000 Lt už atstovavimÄ teismo posėdžiuose bei dokumentų rengimÄ pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ nuteistojo A. L. nukentėjusiajam P. B. tik dalį jo turėtų iÅ¡laidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti – 600 Lt (Å¡i suma buvo nurodyta P. B. civiliniame ieÅ¡kinyje bei kartu su Å¡iuo ieÅ¡kiniu buvo pateiktas 2013-02-20 pinigų – 600 Lt – priėmimo kvitas Nr. 676512), tuo tarpu kodėl iÅ¡ nuteistojo A.

L. nepriteisė 1 000 Lt, teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2013-06-03 pinigų priėmimo kvito Nr. 676519 (t. 1, b. l. 150), P. B. advokato padėjėjai D. Terespolskienei už atstovavimÄ teismo posėdžiuose bei dokumentų rengimÄ pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 000 Lt, Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl papildomai priteistinos iÅ¡ A. L. nukentėjusiajam P. B.. Be to, nukentėjusysis kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui 2013-12-20 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 676529 (t. 2, b. l. 5), iÅ¡ kurio matyti, kad P. B. advokato padėjėjai D.

Terespolskienei už dokumento suraÅ¡ymÄ , patarimÄ sumokėjo 500 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ nuteistojo A. L. priteistina apelianto patirtų iÅ¡laidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dalis – 300 Lt.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį:nukentėjusiajam P. B. iÅ¡ nuteistojo A.

L. priteisti 1 300 Lt iÅ¡laidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Violeta Miliuvienė Teisėjai                                                                                                                                  Aurelija Sadauskaitė                                                                                                                                                Savinijus Katauskas