2020-06-17 Nr. AB-12511-3-61-3-02105-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1550-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02105-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2018 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 1SS-806-(7.5); 2) įpareigoti Tarnybą pateikti išsamų atsakymą į 2018 m. vasario 20 d. skundą; 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 3R-233(AG-179/02-2018).

2. Pareiškėjas skunde išdėstė aplinkybes, susijusias su susirašinėjimu su Tarnyba dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bei su šiuo Žemės sklypu susijusiais teismo procesais. Pažymėjo, kad atsakovas netinkamai vertina aplinkybes, susijusias su Žemės sklypo ribomis, neatsako į pareiškėjo prašymus ir skundus, nevykdo teismo sprendimų, vilkina klaidų dokumentuose (sklypo brėžiniuose, Nekilnojamojo turto kadastre) ištaisymą. Atsakovas negali paaiškinti, kada ir kur dingo Žemės sklypo privatizavimo bylos. Pareiškėjas pažymėjo, kad neigiamai vertina 19 metų trunkantį susirašinėjimą, dėl to ne kartą turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – ir Seimo kontrolierius), administracinių ginčų komisiją bei teismus. Pareiškėjo teigimu, jis 2018 m. vasario 20 d. skundu dėl Žemės sklypo ribų ir dydžio dar kartą kreipėsi į Tarnybą, tačiau pateiktas atsakymas yra nepagrįstas ir jo netenkina.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad atsakymas į pareiškėjo 2018 m. vasario 20 d. skundą yra išsamus ir motyvuotas, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su jo turiniu, nėra pagrindas pripažinti, kad buvo pateiktas nepagrįstas atsakymas. Atsakovas pažymėjo, jog Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. gegužės 11 d. atliko pakartotinę žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-329, kuriame nurodyta, kad Žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį ir būdą, pažeidimai, kurie buvo nustatyti 2017 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akte Nr. 49ŽN-817, pakartotinai atlikus Žemės sklypo kontrolę nebuvo nustatyti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo I. P. V. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas su 2018 m. vasario 20 d. skundu, vėliau su 2018 m. kovo 1 d. raštu, kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atsakingų pareigūnų veiksmų (neveikimo), t. y. galbūt netinkamai atliktos Žemės sklypo naudojimo valstybinės kontrolės.

6.2. Seimo kontrolierius priėmė sprendimą tarpininkauti ir 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. 4D-2018/1-223/3D-583 kreipėsi į Tarnybą, prašė pagalbos skundo tyrimo klausimais. Seimo kontrolierius Tarnybos direktoriaus prašė: 1) įvertinti, ar Tarnybos Vilniaus miesto skyrius tinkamai atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo valstybinę kontrolę ir užpildė patikrinimo aktą; 2) informuoti, ar buvo nustatyta, kokį žemės sklypo plotą naudoja O. M., t. y. ar jis atitinka žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytą plotą; 3) informuoti, kokį plotą naudoja pareiškėjas, t. y. ar pareiškėjo faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas atitinka jam siūlomą privatizuoti žemės sklypo plotą; 4) informuoti, ar yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riboženkliai; 5) informuoti, ar yra nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka; 6) įvertinti, ar žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis nepatenka į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (besiribojančio su pareiškėjo naudojamu žemės sklypu) teritoriją; 7) informuoti, kokius dokumentus turi pateikti pareiškėjas dėl žemės sklypo dalies privatizavimo, ir paaiškinti, dėl kokių priežasčių nepakanka pateiktų dokumentų.

6.3. Tarnyba, vykdydama Seimo kontrolieriaus prašymą, atsakė 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 1SS-806-(7.5), kurį išsiuntė ir pareiškėjui.

6.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 1SS-806-(7.5), su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 3R-233(AG-179/02-2018) atmetė pareiškėjo skundą.

7. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo Seimo kontrolieriui adresuoto 2018 m. vasario 20 d. prašymo turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas siekia, jog būtų išnagrinėtas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atsakingų pareigūnų veiksmų, atliekant Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, teisėtumas. Pareiškėjo nuomone, Žemės sklypo naudojimo valstybinė kontrolė buvo atlikta netinkamai, nes nebuvo nustatyta, ar vienas iš Žemės sklypo savininkų, t. y. O. M., savo žemės sklypo dalį naudoja pagal pirkimo–pardavimo sutartyje įgytą plotą, ar nėra pasisavinusi pareiškėjo sklypo dalies; ar riba su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) yra toje vietoje, kurioje ji turi būti pagal žemės dokumentus; pareiškėjui taip pat nėra aiškus Žemės sklypo tikrinimo akto turinys, konkrečiai nėra aiškus įrašas „nesilaikoma Nuostatų 11.7 papunkčio reikalavimų“; pareiškėjui nėra aišku, kokį sklypo plotą naudoja jis, o kokį – O. M.; kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti dėl Žemės sklypo privatizavimo.

8. Įvertinęs ginčijamo Tarnybos atsakymo turinį, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad juo Tarnyba atsakė į Seimo kontrolieriaus ir pareiškėjo užduotus klausimus nurodydama, kad: Tarnybos Vilniaus miesto skyrius ginčo sklype 2017 m. lapkričio 9 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir užpildė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-817, kuriame nurodė, kad Žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, yra nepaženklintas riboženkliais, aptvertas tvoromis; prieš atlikdamas žemės naudojimo patikrinimą, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius turėjo įvertinti Žemės sklypo planą ir jo ribų paženklinimo–parodymo aktą, o 2005 m. balandžio 13 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte yra nurodyta, kad Žemės sklypo ribos paženklintos 4 riboženkliais, tačiau Žemės sklypo plane sutartiniais ženklais riboženkliai nėra pažymėti, todėl nėra galimybės nustatyti, ar Žemės sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais; 2017 m. lapkričio 16 d. rašte pareiškėjui buvo nurodyta, kokių priemonių imtis sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti; šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – ir Kontrolės nuostatai) nesilaikymas pasireiškė tuo, kad, prieš atliekant Žemės sklypo naudojimo patikrinimą, nebuvo įvertinti su tikrinamu objektu susiję dokumentai ir kita informacija, bei galbūt klaidingai užpildytas 2017 m. lapkričio 9 d. Žemės naudojimo aktas.

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba pavedė skyriui iki 2018 m. gegužės 16 d. organizuoti Žemės sklypo naudojimo patikrinimą pagal visus Kontrolės nuostatų punktus. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas šį įpareigojimą, atliko Žemės sklypo kontrolę ir surašė Žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-329, naujai atlikto patikrinimo metu anksčiau nustatyti pažeidimai nebuvo nustatyti, apie šio akto priėmimą pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 49SFN-1184-(14.49.104).

10. Vertindamas Tarnybos atsakymus į kitus Seimo kontrolieriaus ir pareiškėjo klausimus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Tarnyba nurodė, kad: vykdant Žemės sklypo kontrolę buvo tikrinamas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo naudojimas, buvo vertinama, ar nėra žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, t. y. buvo tikrinamos sklypo ribos, o ne kokį plotą faktiškai naudoja Žemės sklypo dalies savininkas; 2017 m. lapkričio 9 d. atliekant Žemės sklypo valstybinę kontrolę buvo nustatyta, kad jis riboženkliais nepaženklintas, yra aptvertas tvoromis, Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, pareiškėjui išaiškinta Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo procedūra; nėra galimybės vienareikšmiškai nurodyti, ar Žemės sklypas faktiškai naudojamas tokiomis ribomis ir tokio ploto, kaip nurodyta jo plane, nes 2017 m. lapkričio 9 d. atliekant Žemės sklypo valstybinę kontrolę nebuvo tikrintos faktiškai naudojamo Žemės sklypo ribos vietovėje pagal sklypo plane nurodytas koordinates, t. y. nebuvo vertinta, ar nėra Žemės sklypo ribų nesutapimų dėl koordinačių perskaičiavimo iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą; dėl aktualių dokumentų, siekiant sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, jau buvo atsakyta 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. 49SJN-457-(14.49.105.), adresuotu pareiškėjui atstovaujančiai advokatei, pats pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 49SFN-2791-(14.49.104.).

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Tarnybos raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, šiuo raštu Tarnyba tiek Seimo kontrolieriui, tiek pareiškėjui pateikė atsakymus (informaciją) į pareiškėjui rūpimus klausimus, skundžiamu raštu pareiškėjui nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės, rašto turinys yra informacinio pobūdžio, todėl net ir patenkinus pareiškėjo skundą bei panaikinus skundžiamą Tarnybos raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų.

12. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Tarnyba 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 1SS-806-(7.5) į jai pateiktus klausimus atsakė išsamiai, suprantamai, ne formaliai, todėl nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą. Tarnybos 2018 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 1SS-806-(7.5) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintą išsamumo principą. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių skundžiamame Tarnybos rašte nurodytas faktines aplinkybes ar įrodančių Tarnybos veiksmų ydingumą. Pareiškėjo argumentus, kuriais jis įrodinėjo Tarnybos pareigūnų veiksmų neteisėtumą (neveikimą), pirmosios instancijos teismas laikė abstrakčiais.

III. 13. Pareiškėjas I. P. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Tarnybos pareigūnai nevykdo savo pareigų ir teismo sprendimų, 2017 m. spalio 24 d. patikrinimą atliko tik dėl akių, patikrinimo akte nurodė neva taikytus Kontrolės nuostatų 11 punkto papunkčius, tačiau nenurodė faktinės situacijos (t. y. ar Žemės sklypas yra naudojamas, ar ne), nepaaiškino, ką reiškia įrašas 11.7, nepasisakė apie šiaurinę sklypo ribą, taip pat sąmoningai paslėpė rytinę ribą, nuslėpdami sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtą padidinimą.

15. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl to, kad užgrobiant Žemės sklypo žemę buvo nepaisoma Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo bylos Nr. 2-2943-17/2002 įrodymų. Byla esą rodo, kad pareiškėjui buvo atsakyta ne pagal jo prašymų turinį, melagingus veiksmus atliko pavaldus skyriaus darbuotojas, pasitelkęs suklastoto „genplano“ autorių Ž. Š., schemoje riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nurodyta kaip tiesi, nes ji yra „užlaužta“ link vakaruose esančio teismo pareiškėjui duoto 2,5 m tako, kuris neteisėtai susiaurintas iki 2,1 m; be to, kaimynas E. R. neteisėtai sklypo ribą patraukė link sandėliuko 3J1/p ir dėl to nuo 1973 metų buvęs platesnis 1,15 m praėjimas yra susiaurintas iki 0,45 m; be to, tikrintojas nepamatė metalo tvoros prispaudimo prie priestato a41/p šiaurinės sienos, užgrobiant 10,2 kv. m pareiškėjo sklypo. Pasak pareiškėjo, dėl šių aplinkybių situacija tapo nevaldoma, Tarnyba nebegali pasakyti, kiek pareiškėjui paliktos privatizuoti žemės užgrobė bendrasavininkė ir kaimynas.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat pažymi, kad jo Tarnybai kelti klausimai yra neatsiejami nuo teisme dar neišnagrinėtų bylų (grįsdamas šį argumentą apeliaciniame skunde konkrečių bylų nenurodo), galbūt dėl to Tarnyba atsirašinėdama nekreipia dėmesio į jokius bylose esančius dokumentus, tačiau tai yra galiojančių teisės aktų reikalavimų ignoravimas. Seimo kontrolierius rašte Nr. 4D-2017/1-1212/3D-2593 nurodė, kad Tarnyba neatsakė į pareiškėjo prašyme keltus klausimus.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atliekant geodezinius matavimus žemės sklypo išorinės ribos nesikeičia, galimas tik ploto patikslinimas atsižvelgiant į tiksliuosius matavimo prietaisus ir leistiną paklaidos ribą. Todėl sprendžiant ginčą dėl papildomo žemės ploto išpirkimo, atsižvelgiant į teismų sprendimus, turėjo būti pasisakyta, kurie naudojamame Žemės sklype patikslinti išmatavimai lėmė naują jo plotą. Ši faktinė aplinkybė ir turėjo apspręsti, kuri iš civilinės bylos šalių turi teisę į patikslinto žemės ploto išpirkimą ir į kokią žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į nuomotą pareiškėjo valdos dalį.

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Tarnyba palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, jo argumentai deklaratyvūs, paremti trafaretiniais teiginiais, kurie niekaip nesusiję su ginčo faktinėmis aplinkybėmis bei skundžiamu Tarnybos raštu, pareiškėjas nenurodo, kodėl, jo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Dėl apeliacinio skundo nepagrįstumo.

20.1. Nagrinėdama pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos nustato teismams pareigą pateikti pakankamus priimtų sprendimų argumentus (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1987 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje H. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 8950/80) 53 p.). Pagrįstas teismo sprendimas parodo, kad bylos šalys buvo iš tiesų išklausytos. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (žr.

EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (žr.

EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91) 27 p.). Jeigu šalies argumentas yra teismo sprendimą lemiantis, reikalaujama konkretaus ir aiškaus atsakymo (žr. EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 30 p., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91) 28 p). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas iš tiesų gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui (žr.

EŽTT Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p.). Tačiau pareiškėjams keliant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų pakankamumo ypač svarbu, kad apeliacinės instancijos teismas pateiktų savo argumentus (žr. EŽTT 2007 m. vasario 22 d. sprendimo byloje Tatishvili prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 1509/02) 62 p., 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99) 32 p.). Teisė į teisingą teismą reikalauja, kad nacionalinis teismas, kuris pateikė nedidelės apimties motyvus, arba inkorporuodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, arba kitu būdu, parodytų, jog iš tiesų išnagrinėjo esminius klausimus, kurie jam buvo pateikti, o ne nedelsdamas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms (žr.

EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92) 60 p.).

20.2. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

20.3. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, atmestini, o remiantis Nutarties 20.1 punkte nurodytomis EŽTT praktikoje formuojamomis teismų sprendimų motyvavimo ir apeliacinių skundų nagrinėjimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės ir jų vertinimas nekartojami.

20.4. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir jos pagrindu surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto neatitikimo Kontrolės nuostatų reikalavimams. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės veiksmų turinį apibrėžia Kontrolės nuostatų 11 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir argumentavo padarytas išvadas dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės veiksmų atitikties Kontrolės nuostatų reikalavimams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 1SS-806-(7.5) į jai pateiktus klausimus atsakė išsamiai, suprantamai, ne formaliai (Tarnyba įpareigojo skyrių atlikti pakartotinę Žemės sklypo valstybinę patikrą).

20.5. Byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui buvo atsakyta ne pagal jo prašymų turinį. Konstatuoti, kad yra duomenų ar faktų klastojimo požymių, nėra teisinių pagrindų (Nutarties 15 p. nurodyti apeliacinio skundo argumentai).

20.6. Dėl Nutarties 16 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjo Tarnybai kelti klausimai yra neatsiejami nuo teisme dar neišnagrinėtų bylų, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas vyksta kiekvienoje byloje (civilinėje ar administracinėje) atskirai, laikantis ABTĮ ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimų, todėl pareiškėjas kitose bylose turi teisę procesinių įstatymų nustatyta tvarka prašyti teismo padėti rinkti įrodymus (ABTĮ 56 str. 4 d., CPK 8, 179 str.).

20.7. Dėl Nutarties 17 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiama dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus teisėtumo, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti suinteresuotų asmenų civilinio teisinio pobūdžio teisių ir pareigų, taigi dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisako.

21. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys