41b934f2-a1e5-4ffe-bcda-c096a3ac7326 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-943-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11686-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4.; 73.2.5.5.;73.2.6.1.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo If P&C Insurance AS ieÅ¡kinį atsakovui UADB ,,Industrijos garantas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys P. S. , AAS ,,Gjensidige Baltic“.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas If P&C Insurance AS kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 8 623 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2009-04-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė P. S. vairuojamas automobilis VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. Z. vairuojamas automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal eismo įvykio dalyvių suraÅ¡ytÄ deklaracijÄ , P. S. yra Å¡io eismo įvykio kaltininkas. Automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas draudimu ,,Casco“ AB ,,If draudimas“, todėl AB ,,If draudimas“ atlygino Å¡io eismo įvykio metu padarytÄ 8 623 Lt žalÄ draudėjui E. Z.

AB ,,If draudimas“ prijungus prie AS IF Eesti Kindlustus (įsigyjanti bendrovė) bei įsigyjančiai bendrovei jungimosi procese pakeitus pavadinimÄ Ä¯ If P&C Insurance AS, visos AB ,,If draudimas“ teisės ir pareigos perėjo bendrovei If P&C Insurance AS. Automobilio VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta UADB ,,Industrijos garantas“, todėl ieÅ¡kovas įgijo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ UADB ,,Industrijos garantas“.

Atsakovas 2009-07-01 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad draudimo iÅ¡moka dėl eismo įvykio negali bÅ«ti sumokėta, kadangi ieÅ¡kovo draudėjas E. Z. pažeidė kelių eismo taisykles ir yra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo ir pasekmių atsiradimo. IeÅ¡kovas su tokiu atsakovo argumentu nesutiko. Eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio dalyviai nenubraižė eismo įvykio schemos. IÅ¡ E. Z. praneÅ¡ime apie eismo įvykį nubraižytos schemos matyti, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ abi transporto priemonės buvo greta viena kitos, tuo tarpu atsakovo kartu su 2009-07-01 raÅ¡tu ieÅ¡kovui atsiųstoje atsakovo draudėjo P. S. pasiraÅ¡ytoje bei 2009-04-14 sudarytoje eismo įvykio schemoje pavaizduota kitokia transporto priemonių padėtis iki eismo įvykio.

Tačiau abiem atvejais akivaizdu, kad ieÅ¡kovo draudėjo vairuojamas automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkimo manevrÄ pradėjo anksčiau nei atsakovo draudėjo automobilis pradėjo sukimo manevrÄ Ä¯ kairę. Atsakovo draudėjas privalėjo pastebėti lenkimÄ jau atliekančiÄ transporto priemonę ir jÄ praleisti. Abiejose (tiek P. S. , tiek E. Z. ) braižytose eismo įvykio schemose matyti, kad dar iki posÅ«kio į kairę manevro pradžios ieÅ¡kovo draudėjo E. Z. vairuojamas automobilis jau važiavo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, t.y. jau lenkė atsakovo draudėjo automobilį.

Dėl to konstatuotina, kad bÅ«tent atsakovo draudėjas P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 ir 162 punktus. Atsakovo draudėjo neatidumas ir neįsitikinimas, kad jo niekas nelenkia, buvo pagrindinė ir vienintelė priežastis, dėl kurios kilo eismo įvykis ir buvo padaryta žala ieÅ¡kovo draudėjui. Tai patvirtina ir P. S. paraÅ¡as eismo įvykio deklaracijoje, kuriuo P. S. prisiėmė visÄ atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ . Tai yra pirminis įrodymas, kuris buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ karto po eismo įvykio ir labiau atspindi tikrÄ jÄ situacijÄ ir eismo įvykio dalyvių vidinį įsitikinimÄ dėl eismo įvykio kaltininko.

E. Z., lenkdamas P. S. vairuojamÄ automobilį, kuris staiga pradėjo sukti į kairę, neturėjo galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Be to, nėra patvirtinta jokiais įrodymais, kad P. S. vairuojamas automobilis rodė kairįjį posÅ«kio signalÄ . Nepriklausomai nuo to, ar P. S. vairuojamas automobilis prieÅ¡ sukant į kairę rodė kairįjį posÅ«kio signalÄ ar ne, jo vairuojamas automobilis neįgijo važiavimo pirmumo teisės jį jau lenkusios transporto priemonės atžvilgiu. Net jeigu bÅ«tų nustatyta ir įrodyta, kad lenkimas įvyko pėsčiųjų perėjoje, reikia vertinti Å¡io pažeidimo galimÄ Ä¯takÄ eismo įvykio kilimui ir nustatyti kiekvieno iÅ¡ eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį, iÅ¡reikÅ¡tÄ procentais (Å¡iuo atveju bÅ«tų galima taikyti miÅ¡riÄ atsakomybę), ir tai turėtų bÅ«ti laikoma pagrindu žalos dydžiui nustatyti.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atsakovo draudėjas yra nekaltas ir atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 20101 m. spalio 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, kuris su E. Z. buvo sudaręs privalomojo transporto priemonės draudimo sutartį, pagal P. S. praÅ¡ymÄ atlygino žalÄ jo vairuojamo automobilio VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui ir iÅ¡mokėjo 744 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

AAS „Gjensidige Baltic“ gavusi P. S. praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ , įvertino eismo įvykio deklaracijÄ , eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimus, apžiÅ«rėjo transporto priemones, eismo įvykio vietÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl eismo įvykio yra kaltas VW PASSAT vairuotojas E. Z., kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. ir 145.4 p. Teismas nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. nustato eismo įvykio deklaracijos sÄ vokÄ â€“ eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasiraÅ¡yta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, apraÅ¡omos aplinkybės ir braižoma schema.

Minėto įstatymo 12 str. nustato eismo įvykio dalyvių ir nukentėjusių trečiųjų asmenų pareigas, tame tarpe pareigÄ tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , – eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. TokiÄ pat pareigÄ numato ir Kelių eismo taisyklių 232 p. Teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡ byloje pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, jog eismo įvykio metu eismo dalyviai nepilnai užpildė deklaracijÄ , t.y. joje nenurodė vieno iÅ¡ bÅ«tinų elementų – eismo įvykio schemos.

Todėl sprendė, kad Å¡iuo atveju vien deklaracija kaip įrodymu eismo įvykio kaltininkui nustatyti vadovautis nėra galima. Teismas atsižvelgė į tai, kad P. S. paaiÅ¡kino, jog dėl eismo įvykio buvo labai sukrėstas, susijaudinęs, lietuviÅ¡kai nemoka skaityti ir pasirašė tokiÄ deklaracijÄ , nes kitas eismo dalyvis patikino, kad nieko nereikia daryti, viskÄ sumokės draudimo kompanija. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas nesivadovavo eismo įvykio deklaracijoje padarytu įraÅ¡u dėl eismo įvykio kaltininko.

Teismas motyvavo, kad eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio bei liudytojų parodymai byloje dėl įvykio yra prieÅ¡taringi. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų bei eismo dalyvių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad abi transporto priemonės važiavo viena kryptimi. P. S. vairuojama transporto priemonė važiavo pirma. P. S. teigimu, jis prieÅ¡ 15-30 metrų pradėjo rodyti kairio posÅ«kio signalÄ ir jau pradėjęs manevrÄ pajuto smÅ«gį į kairę automobilio pusę.

E. Z. nurodymu, P. S. vairuojamas automobilis posÅ«kio signalo nerodė, todėl jis nusprendė jį aplenkti, o automobiliams susilyginus, P. S. vairuojamas automobilis padarė staigų posÅ«kį į kairę, todėl iÅ¡vengti susidÅ«rimo nebuvo galima. Liudytojas J. G. parodė, jog nematė, ar P. S. vairuojamas automobilis rodė posÅ«kį, bet nurodė, kad VW PASSAT stabdymo kelias prasideda pėsčiųjų perėjoje ir tęsiasi už jos. Todėl remiantis byloje esančiais įrodymais vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog P. S. nerodė kairio posÅ«kio signalo prieÅ¡ pradėdamas manevrÄ Ä¯ kairę ir neįsitikino bei nepraleido jį lenkiančios transporto priemonės, nėra pagrindo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų kategoriÅ¡kai teigti, kad E. Z. lenkdamas P. S. vairuojamÄ transporto priemonę nematė, jog priekyje jo važiuojanti transporto priemonė rodo kairio posÅ«kio signalÄ bei nepalaukė, kol bus atlaisvinta jo važiuojama kelio juosta. Tačiau iÅ¡ eismo įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje, kuri nors ir nėra pažymėta sankryžos ženklu, tačiau prieÅ¡ pat sankryÅ¾Ä yra pėsčiųjų perėja (ženklas su žymėjimu), prieÅ¡ kuriÄ yra pažymėta iÅ¡tisinė kelio juosta.

Kelių eismo taisyklių 145 p. nustato, kad lenkti yra draudžiama pėsčiųjų perėjose. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. numatyta, jog siaura iÅ¡tisinė linija skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta; žymi eismo juostų kraÅ¡tus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ magistraliniuose keliuose.

Å iÄ linijÄ kirsti draudžiama, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ arba stovėjimo vietÄ . Teismas sprendė, kad įvertinus atstumÄ nuo pėsčiųjų perėjos iki sankryžos, tikėtina, jog E. Z. vairuojamas automobilis lenkimo manevrÄ pradėjo pėsčiųjų perėjoje bei kirsdamas iÅ¡tisinę siaurÄ linijÄ , todėl tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (145 p., 3 priedo 1.1 p.). Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytÄ teismas leikė, kad E. Z. veiksmai, t.y. imperatyvių Kelių eismo taisyklių pažeidimai, sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ ir transporto priemonių apgadinimÄ , todėl E. Z. laikytinas kaltu dėl eismo įvykio kilimo.

Tokiu atveju atsakovui, kaip P. S. draudikui, nekyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius dėl eismo įvykio E. Z. iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ pagal „Casco“ draudimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai If P&C Insurance AS apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 8 623 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad P. S., pasirašė eismo įvykio deklaracijoje ir taip pripažino kaltę dėl eismo įvykio, todėl atsakovui (kuris yra atsakingas už P. S. padarytÄ Å¾alÄ ) kyla pareiga įrodyti buvus prieÅ¡ingai, t.y. kad P. S. kaltės dėl eismo įvykio nėra, taip pat kad jis įvykdė visas jam kaip eismo dalyviui keliamas pareigas (įsitikinti, ar atlikdamas posÅ«kio į kairę manevrÄ nesudarys kliÅ«ties kitiems kelių eismo dalyviams, taip pat rodyti posÅ«kio signalÄ (KET 88.2. p.) ir persirikiuoti prie kairiojo eismo juostos kraÅ¡to.

Pirmos instancijos teismas Å¡iÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ paskirstė neteisingai, todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Pirmos instancijos teismas, atmesdamas kaip įrodymÄ eismo įvykio dalyvių užpildytÄ eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje eismo įvykio dalyvis P. S. savo paraÅ¡u patvirtino savo kaltę dėl eismo įvykio, vadovavosi P. S. paaiÅ¡kinimais, kad dėl eismo įvykio buvo labai sukrėstas, susijaudinęs, lietuviÅ¡kai nemoka skaityti ir pasirašė deklaracijÄ , nes kitas eismo dalyvis patikino, kad nieko nereikia daryti, viskÄ sumokės draudimo kompanija.

Teismas Å¡iuos trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus turėjo vertinti kritiÅ¡kai, kadangi P. S. yra suinteresuotas bylos baigtimi, ir teismas tokiais paaiÅ¡kinimais, nesant kitų patikimų įrodymų, turėjo nesivadovauti priimant sprendimÄ . IeÅ¡kovas neginčija fakto, kad po eismo įvykio P. S. galėjo bÅ«ti susijaudinęs, tačiau mano, kad Å¡io asmens susijaudinimas negalėjo bÅ«ti tokio lygio, kad žmogus nebÅ«tų supratęs savo veiksmų reikÅ¡mės ir pasekmių. PrieÅ¡ingu atveju bet kuriÄ eismo įvykio deklaracijÄ , kuri yra ypač reikÅ¡mingas įrodymas nustatinėjant už žalÄ atsakingus asmenis, bÅ«tų labai paprasta nuginčyti dalyviams tiesiog pareiÅ¡kus, po įvykio jie buvo susijaudinę ir nesuprato, ant ko pasiraÅ¡o.

Teismas nepagrįstai vadovavosi P. S. paaiÅ¡kinimus, kad jis nemoka lietuvių kalbos ir dėl to nesuprato, dėl ko pasiraÅ¡o eismo įvykio deklaracijoje. Kadangi P. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir čia nuolat gyvena, jis turi turėti bent minimalias lietuvių kalbos žinias, ir turėjo suprasti, kÄ deklaracijoje reiÅ¡kia žodžiai „esu kaltas“. Jeigu P. S. visiÅ¡kai nesuprato lietuvių kalbos, jis turėjo elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai ir papraÅ¡yti, kad į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai iÅ¡verstų jam nesuprantamÄ tekstÄ arba tiesiog atsisakyti pasiraÅ¡yti deklaracijÄ ir eismo įvykį apiforminti kelių policijoje.

Ieškovo nuomone, įvykio schemos nebuvimas nėra pakankamas pagrindas tokio svarbaus įrodymo atmetimui. Nesant deklaracijoje įvykio schemos, įvykio schema tampa įrodinėjimo dalyku. Kadangi įvykis kelių policijoje nebuvo formintas dėl P. S. kaltės (jis pripažino kaltę), tai dėl įvykio schemos nebuvimo yra kaltas pats P. S. Todėl jam turėtų tekti ir pareiga įrodyti, kad įvykis įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios šalina jo kaltę. Savo atsiliepime į ieškinį P. S. nurodė, kad jis žiūrėjo į visus veidrodėlius ir E. Z. vairuojamo automobilio VW PASSAT nematė.

Tokia situacija yra negalima, nes automobilis VW PASSAT negalėjo atsirasti iÅ¡ niekur - jis turėjo važiuoti iÅ¡ paskos arba Å¡alia (jeigu jau pradėjęs lenkimo manevrÄ ) P. S. vairuojamo automobilio. IÅ¡ Å¡ių P. S. paaiÅ¡kinimų darytinos tik 2 iÅ¡vados - arba P. S. nepažiÅ«rėjo į veidrodėlius, kad įsitikinti, ar nėra jį lenkiančių automobilių, arba jo veidrodėliai buvo sureguliuoti netinkamai. Be to, galinio vaizdo veidrodėlyje P. S. turėjo matyti ir Å¡ioje byloje liudytoju kviesto ir apklausto J.

G. automobilį, kuris anot jo parodymų teisme „važiavo iÅ¡ paskos VW PASSAT“ automobilio. Kadangi P. S. nematė ir Å¡io automobilio, galimos 2 versijos - Å¡is liudytojas iÅ¡ paskos nevažiavo arba P. S. į veidrodėlius visai nežiÅ«rėjo. Pirmuoju atveju turėtų kilti klausimas dėl melagingų liudytojo parodymų byloje, antruoju - dėl P. S. paaiÅ¡kinimų patikimumo ir nuoseklumo bei jų atmetimo kaip įrodymo byloje. Dėl Å¡ios priežasties P. S. paaiÅ¡kinimai, kad jis rodė posÅ«kio signalÄ , taip pat atmestini.

E. Z. parodymai byloje yra nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki (jis pradėjo lenkimo manevrÄ , nes priekyje važiavęs automobilis nerodė kairio posÅ«kio signalo) ir jais netikėti pagrindo nėra, tačiau teismas nepagrįstai vadovavosi P. S. parodymais ir sprendė, kad posÅ«kio signalas buvo rodomas. IeÅ¡kovo nuomone, mažai tikėtina, kad E. Z. pradėtų lenkimo manevrÄ , kai priekyje važiuojantis automobilis rodo kairio posÅ«kio signalÄ , nebent jis norėtų eismo įvykį sukelti tyčia. Mirksintį posÅ«kio signalÄ lengva pastebėti, nebent jis buvo pradėtas rodyti tik tada, kai E. Z. vairuojamas automobilis jau buvo susilyginęs su P. S. vairuojamu automobiliu (t.y. posÅ«kio signalas buvo pradėtas rodyti per vėlai).

Automobilių apgadinimai (apgadintas E. Z. automobilio kairys visas Å¡onas bei P. S. automobilio priekis) rodo, kad susidÅ«rimas įvykio tuo metu, kai E. Z. automobilis jau buvo susilyginęs su P. S. automobiliu, t.y. E. Z. jau buvo įpusėjęs lenkimo manevrÄ , kai P. S. pradėjo posÅ«kio manevrÄ . Å i aplinkybė dar kartÄ patvirtina, kad P. S. nevykdė Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodytų pareigų (įsitikinti, kad atlikti posÅ«kio manevrÄ yra saugu ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams). Pirmos instancijos teismas nevertino P. S. ir E. Z. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų priežastinio ryÅ¡io su kilusiu eismo įvykiu ir žala.

IeÅ¡kovas pripažįsta, kad E. Z. lenkimo manevrÄ vykdė neleistinoje vietoje -lenkiama buvo pėsčiųjų perėjoje, tačiau Å¡is Kelių eismo taisyklių pažeidimas su kilusiu eismo įvykiu neturi priežastinio ryÅ¡io - lenkimas pėsčiųjų perėjose yra ribojamas pėsčiųjų saugumui užtikrinti, o Å¡iuo atveju pėstieji nenukentėjo. Aplinkybė, kad E. Z. lenkimo manevrÄ vykdė esant iÅ¡tisinei linijai taip pat neturi priežastinio ryÅ¡io su įvykio kilimu, nes sprendžiant iÅ¡tisinės linijos trumpumo bei vertinat, kad ji prasidėjo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä ir baigėsi iÅ¡kart už sankryžos, labai tikėtina, kad lenkimo manevras buvo pradėtas toje vietoje, kur prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas dar skyrė punktyrinė linija.

Be to, Å¡is E. Z. galimai įvykdytas kelių eismo taisyklių pažeidimas priežastinio ryÅ¡io su kilusiu eismo įvykiu neturi, nes jis nebÅ«tų pradėjęs lenkimo manevro, jeigu P. S. bÅ«tų rodęs kairio posÅ«kio signalÄ . Konstatavęs, kad E. Z. padarė aukščiau paminėtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismas nepagrįstai nepasisakė, kuo remiantis jis sprendžia, jog kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė P. S. . Vien ta aplinkybė, kad kelių eismo taisykles pažeidė E. Z., neįrodo, jog P. S. jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų, turėjusių priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu, nepadarė.Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas eismo dalyvių užpildytos deklaracijos pagrįstai nevertino kaip įrodymo ir pagrįstai vadovavosi trečiojo asmens P. S. paaiÅ¡kinimais, kad jis nemoka lietuvių kalbos ir dėl to nesuprato, dėl ko pasiraÅ¡o eismo įvykio deklaracijoje. Tai patvirtina ir paties P. S. elgesys po eismo įvykio, jis manė, kad yra nukentėjusysis, todėl kreipėsi į E. Z. draudikÄ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , kuris apdraudė automobilį VW PAESAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ iÅ¡analizavo žalos byloje surinktus dokumentus, eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimus, apžiÅ«rėjo automobilių sugadinimus, apžiÅ«rėjo eismo įvykio vietÄ ir priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti bei iÅ¡mokėjo automobilio VW JETTA, kurį vairavo P. S., savininkui 744 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . AAS „Gjensidige Baltic“ taip pat nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas yra E. Z. , kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktÄ ir 145.4 punktÄ .

Be to P. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad į autoįvykio vietÄ buvo kviesta policija, kuri taip pat nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra E. Z. Atsakovas nesutinka su apelianto nuomone, kad eismo įvykio deklaracija, kurioje nėra detaliai nubraižyta eismo įvykio schema yra ypač reikÅ¡mingas įrodymas nustatinėjant už žalÄ atsakingus asmenis. Å iuo konkrečiu atveju, kadangi nėra detalios eismo įvykio schemos, reikÅ¡mingais įrodymais yra laikytini eismo įvykio dalyvių ir liudytojų paaiÅ¡kinimai apie eismo įvykio aplinkybes.

Apeliantas, apeliaciniame skunde pripažįsta, kad E. Z. lenkimo manevrÄ vykdė neleistinoje vietoje - pėsčiųjų perėjoje ir kad lenkimo manevrÄ vykdė esant iÅ¡tisinei linijai, kÄ iÅ¡ pradžių ginčijo. Tačiau apeliantas tarp Å¡ių savo įvykdytų eismo taisyklių pažeidimų su kilusiu eismo įvykiu nesieja priežastiniu ryÅ¡iu. Apeliantas nurodo, kad jei P. S. bÅ«tų rodęs posÅ«kio signalÄ , jis nebÅ«tų lenkęs. Byloje nėra įrodyta, kad P. S. kairio posÅ«kio signalo nerodė, byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių suabejoti P. S. duotais paaiÅ¡kinimais.

Be to, jei E. Z. nebÅ«tų pažeidęs kelių eismo taisyklių, t.y. jei E. Z. bÅ«tų važiavęs, kaip reikalauja kelio ženklai ir ženklinimai, nebÅ«tų įvykęs eismo įvykis. E. Z. neteisėti veiksmai tiesiogiai įtakojo eismo įvykio kilimÄ ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu ir pasekmėmis. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas. Dėl įrodinėjimo pareigų paskirstymo ir įrodymų vertinimo Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, dėl kokios priežasties teismas nesivadovauja eismo įvykio deklaracijoje esančiu vairuotojo, vairavusio automobilį VW Jetta, apdraustÄ atsakovo, patvirtinimu, jog jis atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ - dėl to, kad eismo įvykio metu vairuotojai nepilnai užpildė deklaracijÄ , nenurodė vieno iÅ¡ bÅ«tinų elementų – eismo įvykio schemos.

IÅ¡vadÄ , jog dėl autoįvykio kaltas ieÅ¡kovo draudėjas E. Z., teismas padarė remdamasis eismo įvykio vietos fotonuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti, jog prieÅ¡ pat sankryÅ¾Ä yra pėsčiųjų perėja, prieÅ¡ kuriÄ yra pažymėta iÅ¡tisinė kelio juosta. Padaręs iÅ¡vadÄ , jog tikėtina, kad E. Z. automobilis lenkimo manevrÄ pradėjo pėsčiųjų perėjoje, bei kirsdamas iÅ¡tisinę linijÄ , teismas vertino, jog Å¡ie pažeidimai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde neneigia Å¡ių E. Z. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau teigia, kad pažeidimai neturi priežastinio ryÅ¡io su eismo įvykiu.

Å ie argumentai atmestini, nes nesant pakankamų duomenų padaryti iÅ¡vadai, ar vairuotojas P. S. rodė kairįjį posÅ«kio signalÄ , byloje reikÅ¡mingomis aplinkybėmis yra tai, ar kitas eismo dalyvis nepažeidė KET reikalavimų, kurių laikymasis bÅ«tų užtikrinęs saugų eismÄ . Byloje turi bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, kokioje sankryžoje įvyko susidÅ«rimas. Tai, jog nuotraukoje ( b. l.

61) matyti, kad susidÅ«rimas įvyko pagrindinio ir Å¡alutinio kelio sankryžoje, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. Z. lenkė sankryžoje, o tokį lenkimÄ draudžia (duomenys neskelbtini) 1. punkto reikalavimai. Å is draudimas užtikrina, kad tuo atveju, jei nėra galimybės pastebėti kito eismo dalyvio daromo manevro (galimai ir dėl techninių priežasčių),  autoįvykio galima iÅ¡vengti. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡io draudimo pažeidimas yra priežastiniame ryÅ¡yje su įvykusiu autoįvykiu ir dėl to pagrįstai kaltu dėl autoįvykio pripažintas E. Z. .

Be to, liudytojo J. G. parodymai, duoti 2010-04-06 teismo posėdžio metu ( b.l.111), apie tai, kad pirmiau pradėjo daryti posÅ«kį VW Jetta, o tik vėliau kitas automobilis lenkė, bei parodymai, kad automobilis VW Passat greitį padidino, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad lenkimo metu VW Passat važiavo didesniu, nei leistinas 50 km/val. greitis,  todėl Å¡ie duomenys taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo draudėjas kaltas dėl autoįvykio. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidų įrodymus pateikė tik ieÅ¡kovo atstovė, atmetus apeliacinį skundÄ , praÅ¡ymas dėl jų priteisimo atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Rita Kisielienė Danutė Kutrienė                                                                  Vidas Stankevičius