41b92a9f-4e17-4819-a8ea-4cd34735b647 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-491/2019 Proceso Nr. 1-01-1-24696-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos : 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant : prokurorui Gražvydui Kazlauskui, nukentėjusiajam T.

S., jo atstovui advokatui Martynui Duksai, nuteistajam V. B., gynėjui advokatui Dariui StaÅ¡kevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B., nukentėjusiojo T. S. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo P. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – 60 MGL (3000 Eur) bauda.

Ä® paskirtÄ bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 25 d. 20.30 val. iki 2018 m. gegužės 26 d. 15.41 val. (1 diena). IÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ buvo priteista : - Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 87,64 Eur už T. S. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas; - T. S. 2394,31 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ V. B. buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti T. S. 700 Eur už atstovo paslaugas ir 61,86 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. V. B. buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 25 d. apie 17.40 val. vieÅ¡oje vietoje – Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu pavojingu automobilio vairavimu, kelio blokavimu, kÅ«no sužalojimo padarymu bei turto sugadinimu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tai yra : (duomenys neskelbtini) gatve vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privažiavęs prie motociklo „Kawasaki ZRX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ties posÅ«kiu į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurį vairavo T.

S., sudarė kliÅ«tį motociklo „Kawasaki ZRX“ vairuotojui kelyje sustodamas įstrižai važiuojamosios dalies bei atsidaręs vairuotojo pusės automobilio durelių langÄ iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais T. S., o nukentėjusiajam pradėjus važiuoti sudarė kliÅ«tį kelyje, dėl ko motociklo vairuotojas T. S. atsitrenkė į automobilio „Citroen Berlingo“ kairį Å¡onÄ , tokiais savo veiksmais sugadino svetimÄ T. S. turtÄ â€“ motociklÄ â€žKawasaki ZRX“, padarydamas 1612 Eur turtinę žalÄ , ir padarė sužalojimus nukentėjusiajam T.

S. : odos nubrozdinimus deÅ¡inėje blauzdoje, poodines kraujosrÅ«vas deÅ¡iniame pakinklyje, deÅ¡inės čiurnos – deÅ¡inės pėdos srityse sukeldamas fizinį skausmÄ , taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatÄ . II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į vienÄ iÅ¡ jų argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. praÅ¡o :

1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 284 straipsnį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais : 2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokie konkretÅ«s jo veiksmai vertinami kaip pavojingas vairavimas, apibrėžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas, nagrinėdamas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį pavojingu vairavimu, privalėjo nustatyti bent vienÄ iÅ¡ ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių veikų.

Jo pavojingo vairavimo nepatvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. Todėl nukentėjusiajam T. S. kilusias pasekmes galima vertinti kaip administracinį nusižengimÄ , atsižvelgiant į jo kaltės formÄ , tikslus ir kitus požymius. 2.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad jis blokavo keliÄ nukentėjusiajam T. S., tačiau to iÅ¡samiau nemotyvavo bei neaptarė. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad jis, sustodamas Å¡alia nukentėjusiojo, po to – tarp abiejų motociklininkų, užblokavo keliÄ ir eismas dėl to tapo nebeįmanomas.

Transporto priemonių kolona, tarp jų ir nukentėjusysis, per sankryÅ¾Ä važiuoti negalėjo ne dėl jo veiksmų, o dėl draudžiamo Å¡viesoforo signalo. Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, tiek jis, tiek nukentėjusysis bei kiti eismo dalyviai bÅ«tų galėję tęsti kelionę. Toks jo manevras automobiliu negali bÅ«ti vertinamas kaip kelio blokavimas nukentėjusiajam, nes, užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, visa transporto priemonių kolona bÅ«tų pajudėjusi bei pravažiavusi sankryÅ¾Ä .

Dėl kokių priežasčių nukentėjusysis T. S. nusprendė apvažiuoti jo automobilį ir pavojingai manevruoti prie iÅ¡tisinės linijos, nėra aiÅ¡ku. Jei to nukentėjusysis bÅ«tų nedaręs bei bÅ«tų sulaukęs, kol užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui jis pirmas pradės važiuoti, įvykis nebÅ«tų kilęs. 2.3. Teismas nustatė, kad vieÅ¡oje vietoje jis vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir demonstravo nepagarbÄ , tačiau tai pagrindė tik neobjektyviais nukentėjusiojo T.

S. parodymais, nors Å¡ių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Jo susijaudinimas dėl įvykio, pasipiktinimas nukentėjusiojo elgesiu ir siekis privažiavus prie jo iÅ¡sakyti pastabas dėl vairavimo nepatvirtina aplinkybės, jog jis, atsidaręs vairuojamo automobilio durelių langÄ , prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo necenzÅ«rinius žodžius. 2.4. Teismas nepagrįstai nustatė, jog jis savo veiksmais tyčia pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgdamas į jo elgesį po transporto priemonių susidÅ«rimo bei vėliau proceso metu.

Tačiau Å¡ių aplinkybių be paties nukentėjusiojo T. S. ir liudytoju apklausto jo draugo D. S. parodymų nepatvirtinta liudytojų A. Å ., A. B. parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai. Jo veiksmai, kuriais jis siekė iÅ¡reikÅ¡ti savo pasipiktinimÄ nukentėjusiojo T. S. vairavimu, nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . 2.5. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo T. S. elgesį, padarė iÅ¡vadÄ , jog nenustatyta, kad jis, vairuodamas motociklÄ , elgėsi pavojingai ar sukėlė realiÄ grėsmę eismo dalyvių saugumui, kas reikalautų tam tikros V.

B. reakcijos į tai. Tačiau Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės dėl T. S. ir D. S. motociklų vairavimo miesto gatvėmis. Dėl jo stebėtų Å¡ių motociklininkų netinkamo vairavimo jis ir nusprendė duoti pastabÄ motociklininkui ir tik todėl privažiavo prie nukentėjusiojo. Jokių kitų tikslų jis neturėjo. Kadangi jis nepadarė nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį, priėmus dėl jo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nukentėjusiojo T.

S. civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas. 2.6. Teismas, skirdamas jam bausmę, nemotyvavo baudos ir jos dydžio nustatymo, todėl jam paskyrė per griežtÄ bausmę už nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 straipsnį. Skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė, kodėl jam neskyrė viešųjų darbų ar laisvės apribojimo, taip pat nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies jam taikymo klausimo. Taip pat, skirdamas baudÄ , teismas neįvertino, kad jis gyvena santuokoje, jo pajamos yra minimalios, iÅ¡laiko keturis nepilnamečius vaikus, prabangaus turto neturi.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis T. S. praÅ¡o jam priteistÄ neturtinę žalÄ padidinti iki 15000 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais : 3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos sumÄ (15000 Eur) sumažino iki 400 Eur, to tinkamai nemotyvavo bei rėmėsi teismų praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo Å¡ioje byloje nustatytų. Teismas nesiaiÅ¡kino, ar nuteistojo V. B. vaikai yra nepilnamečiai, ar jiems vis dar reikalingas jo iÅ¡laikymas, neatsižvelgė į tai, kad V.

B. yra autoserviso direktorius. Kadangi jokių kitų duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra, teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ , tinkamai nenustatė jo turtinės padėties, todėl į jÄ atsižvelgė nepagrįstai. 3.2. Dėl nuteistojo V. B. nusikalstamos veikos jis patyrė Å¡okÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nesaugumo jausmÄ . Teismas neįvertino ir to, kad jis dėl kojos sužalojimo negalėjo vaikščioti mėnesį laiko, nuolat jautė ir tebejaučia skausmÄ , jo koja neatsistatė į iki įvykio buvusiÄ bÅ«senÄ .

Todėl teismo jam priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas bei nepagrįstas.

4. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas P. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš civilinės atsakovės buvo priteista T. S. 447,46 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais : 4.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo turtinės žalos dydį dėl : motociklininko pirštinių, kuro išlaidų, psichologinės pagalbos, medicininių preparatų, kompresinės kojinės, mokamos reabilitacijos poliklinikoje. 4.2.

IÅ¡ 2019 m. balandžio 9 d. nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo sÄ matos matyti, kad įvykio metu sugadintų pirÅ¡tinių vertė buvo 56,47 Eur. Ji buvo nustatyta pritaikius 20 proc. metinį nusidėvėjimÄ nuo 72,09 Eur kainos įsigijimo 2017 m. balandžio 4 d. metu, atsižvelgiant į 13 mėnesių naudojimo laikÄ . Ä® tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, dėl ko už Å¡ias pirÅ¡tines nustatė per didelę sumÄ . 4.3. Nukentėjusiojo T. S. patirtos kuro iÅ¡laidos (108 Eur) nėra turtinės žalos objektas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 ir 104 straipsniais, pirmosios instancijos teismas Å¡ias iÅ¡laidas nepagrįstai vertino kaip nukentėjusiojo turtinę žalÄ ir nusprendė jas priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės, o ne iÅ¡ieÅ¡koti jas iÅ¡ nuteistojo. 4.4.

Nors nukentėjusysis T. S. nurodė, kad dėl nuteistojo V. B. veiksmų patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, tai dar neįrodo, jog jis dėl Å¡io įvykio sukeltų pasekmių kreipėsi į psichologÄ . To neįrodo ir jo pateiktos sÄ skaitos – faktÅ«ros. AB „Lietuvos draudimas“ gydytoja ekspertė J. Å . 2019 m. balandžio 12 d. iÅ¡vadoje nurodė, kad dėl psichologo pagalbos nukentėjusiajam nebuvo pateiktas Å¡eimos gydytojo paskyrimas ar rekomendacija ir medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad psichologo pagalba bÅ«tų sietina su įvykio padariniais.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis T. S. apsilankė pas psichologÄ savo iniciatyva, dėl ko Å¡ios jo iÅ¡laidos nėra susijusios su įvykiu. 4.5. Dalis iÅ¡ civilinės atsakovės nukentėjusiajam priteistų iÅ¡laidų už medicininius preparatus nėra susijusios su įvykio metu jo patirtais sužalojimais. IÅ¡ minėtos AB „Lietuvos draudimas“ gydytojos ekspertės iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusiojo T. S. iÅ¡laidos maisto papildui „Cantalin“ nėra bÅ«tinos, nes toks papildas skirtas gerinti sveikatos bÅ«klę dėl tokių lėtinių ligų kaip kojų venų varikozė ar limfedema, bet ne kojų nubrozdinimus ar kraujosruvas.

Taip pat nukentėjusiajam negalėjo bÅ«ti priteista suma dėl skausmo mažinimo preparato „Troxevasin“. Šį preparatÄ nukentėjusysis T. S. pirko praėjus 1 mėnesiui po įvykio, kas sudaro pagrindÄ manyti, kad toks preparatas taip pat sietinas su lėtinių ligų gydymu, nes įvykio metu jo patirti sužalojimai bei fizinis skausmas turėjo iÅ¡nykti. Nebuvo pagrindo priteisti ir nukentėjusiojo iÅ¡laidų už preparatÄ â€žDetralex“, kuris didina venų tonusÄ . Tais pačiais argumentais nepriteistinos ir nukentėjusiojo iÅ¡laidos už kompresinę kojinę (pirkta gydant lėtines ligas, nesusijusias su įvykiu, bei praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po įvykio) bei kompresinę procedÅ«rÄ (taikyta gydant lėtines ligas, nesusijusias su įvykiu, bei praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po įvykio).

5. Atsiliepimu į nukentėjusiojo T. S. apeliacinį skundÄ civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas P. J. praÅ¡o šį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai : 5.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam T. S. priteistinÄ neturtinės žalos dydį (400 Eur), atsižvelgė ir įvertino nuteistojo V. B. nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, taip pat nuteistojo turtinę ir Å¡eiminę padėtį, sveikatos bÅ«klę bei jo galimybę atlyginti žalÄ , taip pat teismas atsižvelgė ir į teismų praktikÄ .

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo T. S. praÅ¡oma priteisti neturtinė žala (15000 Eur) yra aiÅ¡kiai per didelė ir nepagrįsta, neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. 5.2. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių psichologo pagalbos reikalingumÄ nukentėjusiajam ar kad tokia pagalba jam buvo reikalinga dėl jaučiamų pasekmių po įvykio. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad liekamieji reiÅ¡kiniai nukentėjusiajam (sutinusi kairė koja ir ji 3 cm didesnė už deÅ¡inę kojÄ ) atsirado ir gali bÅ«ti siejami su Å¡iuo įvykiu.

Kadangi dar prieš įvykį nukentėjusysis turėjo lėtinių ligų (venų varikozė, limfedema), negalima atmesti, jog pakitimai nukentėjusiojo T. S. kojoje atsirado dėl lėtinių ligų ir tai nėra įvykio padarinys.

6. Teismo posėdyje nuteistasis ir nukentėjusysis bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, kitus – atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo ir civilinės atsakovės apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiojo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies – pakeisti teismo nuosprendį, priteisiant nukentėjusiajam T. S. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Nukentėjusiojo T. S. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo P. J. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ioje byloje apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistasis V. B., nukentėjusysis T. S. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas P. J. Visi jie ginčija skirtingas nuosprendžio dalis : V. B. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 284 straipsnį bei jam paskirta bausme; su nukentėjusiajam priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu nesutinka civilinės atsakovės atstovas P. J.; nukentėjusysis T.

S. nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl Å¡ių apeliacinių skundų esmės. Dėl V. B. kaltės pagal BK 284 straipsnį 9. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. praÅ¡ymÄ jį iÅ¡teisinti pagal BK 284 straipsnį grindžia Å¡iais esminiais argumentais :

1) nukentėjusiojo T. S. parodymai neobjektyvūs, jų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas jais nepagrįstai vadovavosi;

2) pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo, kodėl jo veiksmus vairuojant automobilį įvertino kaip pavojingÄ vairavimÄ ir kelio blokavimÄ bei nepagrįstai nustatė, jog jis įvykio metu iÅ¡plÅ«do T. S. necenzÅ«riniais žodžiais;

3) jis prie T. S. motociklo sustojo vien tam, kad iÅ¡reikÅ¡tų jam pastabÄ dėl jo vairavimo kultÅ«ros, ir savo veiksmais nenorėjo sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos;

4) jo vairuojamo automobilio truktelėjimas į priekį, po ko T. S. motociklu atsitrenkė į automobilį bei griuvo, nebuvo sÄ moningas ir tyčinis jo veiksmas.

10. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. B. nuteisė už tai, kad jis įžūliu elgesiu pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, nes jis vieÅ¡oje vietoje pavojingai vairavo, savo automobiliu tyčia blokavo keliÄ tiesiai važiavusiam nukentėjusiajam T. S., dėl ko Å¡is su motociklu griuvo, taip padarydamas jam sužalojimus, kurie buvo kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei apgadino jo motociklÄ . Teismo vertinimu, tokių nuteistojo V. B. veiksmų nepateisina ir baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alina jo reiÅ¡kiamas siekis sudrausminti motociklo vairuotojÄ T. S. dėl vairavimo kultÅ«ros miesto gatvėse.

11. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu Å¡io įvykio įrodymų vertinimu bei nustatytomis įvykio aplinkybėmis. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. B. kaltės klausimÄ , iÅ¡tyrė bei įvertino visus, t. y. tiek jį teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, juos iÅ¡analizavo tiek atskirai, tiek tarpusavyje. PrieÅ¡ingai nei nuteistasis teigia apeliaciniame skunde, nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi (nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais įrodymais), o kitais ne (kodėl atmeta nuteistojo parodymus). Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus bei padarė teisingas iÅ¡vadas dėl V. B. kaltės pagal BK 284 straipsnį.

12. Å ioje byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d. (penktadienį) apie 17.40 val. T. S. su draugu D. S. motociklais vyko per Panevėžį į koncertÄ Estijoje. (duomenys neskelbtini) gatvių Å¡viesoforu reguliuojamoje sankryžoje užsidegus draudžiamajam signalui, jie sustojo transporto priemonių kolonoje vienas paskui kitÄ â€“ D. S. priekyje, T. S. – už jo. Netrukus prie T. S. iÅ¡ deÅ¡inės jam privažiavo V. B. vairuojamas automobilis bei tarp Å¡ių vairuotojų kilo konfliktas. V. B. priekaiÅ¡tavo T.

S. dėl jo netinkamo ir neleistino motociklo vairavimo miesto gatvėse. Kadangi V. B. automobilis nukentėjusiajam trukdė važiuoti į priekį, siekdamas iÅ¡vengti konflikto su nuteistuoju, T. S. užlenkė V. B. automobilio veidrodėlį. Po Å¡io veiksmo V. B. automobilis truktelėjo į priekį, T. S. motociklas kontaktavo su automobiliu, dėl ko T. S. griuvo nuo motociklo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje bei kelkraščio. Po Å¡io įvykio nukentėjusiajam buvo nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje kojoje, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei apgadintas jo motociklas.

Tai patvirtina nuteistojo V. B., nukentėjusiojo T. S., liudytojų D. S., A. B., A. Š. parodymai, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvados, vaizdo registratoriaus įrašas bei kiti bylos įrodymai. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, su jomis iš esmės sutinka ir apeliantai, todėl kolegija jų išsamiau neanalizuoja ir smulkiau dėl jų nepasisako.

13. Taigi, V. B. buvo nuteistas už tai, kad jis savo įžūliais veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė pavojingu vairavimu, kelio blokavimu, kÅ«no sužalojimo padarymu nukentėjusiajam T. S. bei jo motociklo apgadinimu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . V. B. viso proceso metu neigė, kad jis vairavo pavojingai, blokavo keliÄ nukentėjusiajam bei tyčia jį sužalojo. Tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju visiÅ¡kai pagrįstai tokius V.

B. parodymus atmetė. Visų pirma, nukentėjusysis T. S. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jam stovint prieÅ¡ D. S. motociklÄ ir laukiant sankryžoje užsidegant žalio Å¡viesoforo signalo, lygiagrečiai jo iÅ¡ deÅ¡inės privažiavo nuteistojo V. B. automobilis bei sustojo taip, kad jam norint važiuoti tiesiai, jam bÅ«tų reikėję šį automobilį apvažiuoti sukant į kairę – tai visiÅ¡kai akivaizdžiai matyti iÅ¡ paties nuteistojo pateikto vaizdo registratoriaus įraÅ¡o.

Nuteistasis pro pravirÄ automobilio langÄ jį plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais bei priekaiÅ¡tavo dėl motociklo vairavimo; jis nenorėjo veltis į konfliktÄ bei dėl savo paties saugumo iÅ¡ tos vietos nusprendė pasiÅ¡alinti. Kadangi V. B. automobilio priekis buvo iÅ¡lindęs prieÅ¡ais jo motociklo priekinį ratÄ , siekdamas neužkabinti automobilio ir turėti vietos manevruoti motociklu, jis užlenkė automobilio veidrodėlį. V. B. dėl to labai supyko ir jam Å¡iek tiek pajudėjus į priekį, susuko automobilio vairÄ Ä¯ kairę bei staigiai truktelėjo į priekį, dėl ko jį kliudė ir nubloÅ¡kė į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ bei kelkraÅ¡tį.

Nuteistasis spaudė greičio pedalÄ , nes jis girdėjo, kaip prasisuko jo vairuojamo automobilio ratai (3 t., 108 – 112 b. l.). Å iuos savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 31 – 37 b. l.). Ä®vykio metu T. S. patyrė specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus deÅ¡inės kojos sužalojimus (2 t., 4 – 6 b. l.). Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai – tai liudytojų D.

S., A. B., A. Å ., mačiusių konfliktÄ iÅ¡ Å¡alies, parodymai, vaizdo registratoriaus įraÅ¡as, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės iÅ¡ nuteistojo automobilio priekio, bei kiti, kurių turinys labai iÅ¡samiai atskleistas skundžiamame nuosprendyje, todėl kolegija jų nebekartoja. Pagrindo nesivadovauti liudytojų parodymais byloje nėra. Tokių priežasčių nenurodė ir nuteistasis apeliaciniame skunde. Todėl, prieÅ¡ingai nei skunde nurodo nuteistasis, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti bei iÅ¡tirti įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje byloje jais vadovavosi. 14. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde, kaip ir ikiteisminiame tyrime bei pirmosios instancijos teisme, argumentuoja, jog jo vairuojamas automobilis į kairę truktelėjo bei T. S. nubloÅ¡kė nuo motociklo netyčia – jo aiÅ¡kinimu, kai nukentėjusysis T. S. užlenkė jo automobilio veidrodėlį, jis iÅ¡girdo pokÅ¡telėjimÄ , iÅ¡sigando, dėl ko atsilošė ir paleido koja iÅ¡mintÄ sankabos pedalÄ ir jo automobilis truktelėjo į kairę.

Tačiau Å¡iÄ nuteistojo V. B. versijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Visų pirma, pagal nukentėjusiojo T. S. parodymus, jis V. B. veidrodėlį užlenkė dar prieÅ¡ pastarajam vairuojamÄ automobilį truktelėjus į kairę ir jį nubloÅ¡kus nuo motociklo. Jau minėta, kad nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo netikėti. Antra, nei nukentėjusysis, nei įvykį iÅ¡ Å¡ono stebėję liudytojai, nei pats įtariamasis neparodė, kad T. S., be automobilio veidrodėlio užlenkimo, atliko kokius nors prieÅ¡ V.

B. nukreiptus veiksmus, galėjusius jį iÅ¡gÄ sdinti. Ir trečia, nukentėjusiojo T. S. ir liudytojo A. Å . parodymai patvirtina, jog V. B. vairuojamo automobilio truktelėjimas į priekį buvo lydimas variklio gausmo ir padangų cypimo. Akivaizdu, kad tik iÅ¡mynus sankabÄ bei įjungus pavarÄ , tačiau nespaudžiant akseleratoriaus pedalo, tokių garsų nebÅ«na. Vadinasi, V. B. automobiliu truktelėjo stipriai nuspaudęs akseleratoriaus pedalÄ , kas rodo, jog jis sÄ moningai bei valingai užkirto keliÄ T.

S. motociklui važiuoti tiesiai bei taip jį kliudė. Pastebėtina, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog tik privažiavęs prie nukentėjusiojo motociklo iÅ¡ deÅ¡inės, V. B. jam kažkÄ garsiai sakė, nes į tai sureagavo priekyje motociklu važiavęs D. S. – nors jis buvo su Å¡almu, kuris slopina garsÄ , tačiau nuteistojo koliojimasis buvo pakankamai garsus. Kad buvo nuteistojo koliojamas per atidarytÄ automobilio langÄ , parodė pats nukentėjusysis. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis buvo įsižeidęs, įpykęs ir elgėsi įžūliai.

Tokie bylos duomenys paÅ¡alina nuteistojo keliamÄ abejonę dėl to, jog jis nukentėjusįjį sužalojo netyčia.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad jam taip ir liko neaiÅ¡ku, kokį jo elgesį pirmosios instancijos teismas įvertino kaip pavojingÄ vairavimÄ ir kelio blokavimÄ . Visų pirma, pavojingÄ vairavimÄ ir kelio blokavimÄ nuteistasis siÅ«lo vertinti atsižvelgiant į ANK numatytas veikas bei sÄ vokas, kitur randamus jų apibrėžimus. Tačiau Å¡ioje byloje V. B. nėra kaltinamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimu, todėl jo veiksmai vairuojant automobilį nevertinami ANK požiÅ«riu.

Visa tai yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Antra, kaip jau minėta, įvykio metu V. B. privažiavo prie T. S. motociklo taip, kad automobilio priekis kliudė motociklui pravažiuoti tiesiai. Tai ir vertinama kaip kelio blokavimas nukentėjusiajam T. S. Šios išvados nepaneigia nuteistojo skunde dėstomi argumentai, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir T. S. jį praleidus, visos transporto priemonės galėjo tęsti savo kelionę. Šiuo atveju V. B. tokios pirmenybės teisės KET nesuteikia.

Tuo labiau, jo sustojimas prieÅ¡ais T. S. vairuojamÄ motociklÄ buvo tikslingas – pagal paties nuteistojo parodymus, jis siekė pasikalbėti su nukentėjusiuoju dėl jo vairavimo kultÅ«ros, o ne persirikiuoti į kitÄ eismo juostÄ . Kad V. B. automobilio vairavimas buvo pavojingas rodo ir tai, jog galiausiai nuteistasis automobiliu tyčia truktelėjo į kairę ir nubloÅ¡kė T. S. nuo motociklo, jį sužalojo bei apgadino motociklÄ . Svarbu paminėti, kad dar skaudesnių pasekmių Å¡iuo atveju pavyko iÅ¡vengti tik laimingo atsitiktinumo dėka – sankryžoje priekyje užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, pajudėjo automobiliai ir prieÅ¡ine eismo juosta, todėl tiek motociklas, tiek ir pats nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sužaloti gerokai stipriau.

Įvykis vyko penktadienio vakare, po darbo, kai eismas vienoje iš pagrindinių Panevėžio gatvių yra labai intensyvus. Beje, kaip matyti ir iš vaizdo registratoriaus įrašo, labai greitai po to, kai po smūgio į nuteistojo automobilį nukentėjusysis krito nuo motociklo ant priešpriešinio eismo juostos ir kelkraščio, ja važiavo kita transporto priemonė, kuri spėjo sustabdyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog nuteistojo V. B. elgesys, pasireiškė pavojingu vairavimu ir kelio blokavimu.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. daug dėmesio skiria nukentėjusiojo T. S. elgesiui vairuojant motociklÄ miesto gatvėse bei savo veiksmus motyvuoja bei siekia pateisinti noru jį sudrausminti. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis, manydamas, jog T. S. vairuodamas motociklÄ padarė kokius nors KET pažeidimus, apie tai galėjo praneÅ¡ti policijai, kartu pateikdamas ir jo automobilio vaizdo registratoriaus įraÅ¡Ä . Tačiau, užuot taip pasielgęs, jis pasirinko prieÅ¡ nukentėjusįjį veikti taip, kaip jam įstatymas teisės nesuteikia.

Todėl, kad ir kokius, nuteistojo manymu, nukentėjusysis T. S. padarė KET pažeidimus, tai nesuteikė nuteistajam teisės reaguoti į nukentėjusiojo veiksmus jo pasirinkta forma – darant nusikalstamÄ veikÄ . Tuo tarpu kolegija, peržiÅ«rėjusi byloje esantį vaizdo registratoriaus įraÅ¡Ä , nenustatė jokių rimtų priežasčių, galėjusių sukelti tokiÄ nuteistojo neadekvačiÄ reakcijÄ Ä¯ nukentėjusiojo T. S. veiksmus vairuojant motociklÄ . Todėl, kolegijos vertinimu, nuteistasis V.

B. nukentėjusįjį T. S. viešoje vietoje užsipuolė be jokios rimtos ar bent kiek pateisinamos ir suprantamos priežasties.

17. Kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Byloje nustatyta, kad V. B. prie nukentėjusiojo motociklo sustojo ne atsitiktinai, o dėl jam nepriimtino T. S. motociklo vairavimo miesto gatvėse. Nuteistojo veiksmai pasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu : jis plÅ«do nukentėjusįjį necenzÅ«riniais žodžiais, blokavo jam keliÄ bei, nukentėjusiajam užlenkus jo automobilio veidrodėlį, jis automobilį pasuko į kairę taip, kad nukentėjusysis į jį atsitrenkė bei susižalojo.

Taigi, nuteistojo V. B. įžūlus elgesys Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė netgi ne vienkartiniu veiksmu, o visa eile jo neadekvačių susidariusiai situacijai poelgių, t. y. jis buvo tiek įniršęs, jog ne tik nusprendė paauklėti T. S. žodžiais, bet ir veiksmais, kuriais pastarajam buvo padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė. Visa tai stebėjo bei girdėjo kiti vairuotojai. Pastarieji, kaip ir nukentėjusysis, dėl tokių V. B. veiksmų jautėsi Å¡okiruoti, iÅ¡gÄ sdinti, eismas kelyje neabejotinai kuriam laikui buvo sutrikdytas ar apsunkintas, nes teko kviesti policijos pareigÅ«nus bei greitÄ jÄ , užfiksuoti bei aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes ir pan.

Kadangi dėl sužalojimų T. S. netrukus buvo iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ , jo kelionė į koncertÄ Estijoje buvo nutraukta. Tai rodo, kad V. B. ir T. S. santykių aiÅ¡kinimasis peržengė asmeninio konflikto ribas bei tapo pavojingas ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Kadangi nuteistasis V. B. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir jo veiksmai buvo tyčiniai, t. y. jis suvokė, jog elgiasi neteisėtai ir norėjo taip elgtis, jo veika atitinka nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį požymius.

Todėl jo išteisinimui jokio pagrindo nėra.

18. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę, ir praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti. Tam pagrindo nėra.

19. Veikos padarymo metu galiojęs BK 47 str. 3 d. 2 p. numatė, kad už nesunkų nusikaltimÄ (o BK 284 str. numatyta veika kaip tik toks ir yra) gali bÅ«ti skiriama bauda iki 500 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismas V. B. skyrė 60 MGL (3000 Eur) baudÄ , t. y. gerokai mažesnę baudÄ , nei jos galimas vidurkis – 250 MGL. Pažymėtina ir tai, kad bauda yra viena Å¡velnesnių BK 284 str. sankcijoje numatytų bausmių. Skirdamas nuteistajam tokiÄ bausmę ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, bei bausmės skyrimÄ motyvavo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino V. B. nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį (nesunkus tyčinis nusikaltimas), nuteistojo asmenybę ir pavojingumÄ (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, neigiamų atsiliepimų dėl jo elgesio iÅ¡ kaimynų be kitų gyventojų nebuvo gauta, anot jo, iÅ¡laiko keturis nepilnamečius vaikus), tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs Å¡ių bylos duomenų tarpusavio santykį bei reikÅ¡mę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti V.

B. skirtina baudos bausmė, taip pat teisingai nustatė Å¡ios bausmės dydį, artimÄ minimaliai BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytai ribai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. B. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ar neteisinga. JÄ Å¡velninti kolegija pagrindo nenustatė.

20. Atsižvelgdama į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentais nėra. Dėl turtinės žalos 21. Apeliaciniame skunde civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas P. J. nesutinka su nukentėjusiajam T. S. priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu dėl motociklininko pirÅ¡tinių (72,02 Eur) bei jam priteistu turtinės žalos atlyginimu už : kuro iÅ¡laidas (108 Eur), psichologinę pagalbÄ (240 Eur), medicininius preparatus „Cantalin“ (17,19 Eur), „Troxevasin“ (5,03 Eur) ir „Detralex“ (7,99 Eur), kompresinę kojinę (45 Eur), mokamÄ reabilitacijÄ poliklinikoje (8,70 Eur).

22. Dėl medicininių preparatų, kompresinės kojinės ir mokamos reabilitacijos poliklinikoje apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal AB „Lietuvos draudimas“ gydytojo eksperto iÅ¡vadÄ visa tai buvo skirta gydyti T. S. lėtinę ligÄ â€“ kojų venų varikozę, ir byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡iÄ jo ligÄ galima sieti su įvykio sukeltais padariniais. Tačiau kolegija su tuo nesutinka. Visų pirma, nors byloje esanti draudiko gydytojo eksperto iÅ¡vada (3 t., 93 b. l.) nebuvo nuginčyta, tačiau, kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl medicininių preparatų, kompresinės kojinės ir mokamos reabilitacijos poliklinikoje priteisimo nukentėjusiajam.

Pažymėtina, kad draudiko gydytojo eksperto iÅ¡vada yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis draudimo įmonė apskaičiuoja ir iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 15 straipsnio 6 dalis), tačiau tai nėra teismui privalomas dokumentas, įrodantis turtinę žalÄ bei jos dydį. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, kaip ir draudiko gydytojas ekspertas, vertino nukentėjusiojo T. S. sužalojimus, jo sveikatos sutrikdymo mastÄ (nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), patirtus iÅ¡gyvenimus, gydymo eigÄ , trukmę, iÅ¡liekamuosius padarinius, reabilitacijos bÅ«tinumÄ , trukmę ir kitus ligos istorijos duomenis.

Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto ginčijami medicininiai preparatai, kompresinė kojinė ir mokama reabilitacija poliklinikoje T. S. gydytojo buvo paskirti dėl 2018 m. gegužės 25 d. patirtos traumos bei jo sveikatos gerinimui ir atstatymui po jos. Todėl šios apelianto ginčijamos sumos buvo pagrįstai priteistos nukentėjusiajam iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“.

23. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino motociklininko pirÅ¡tinių metinio nusidėvėjimo (20 proc.), todėl nukentėjusiajam T. S. už jas priteisė per didelę sumÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 72,02 Eur už įvykio metu sugadintas motociklininko pirÅ¡tines, nes tokia buvo jų kaina įsigijimo metu pagal nukentėjusiojo pateiktÄ 2017 m. balandžio 4 d. mokėjimo pavedimÄ . Kolegija sutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu, kad pirÅ¡tinės įvykio metu buvo nenaujos, jos galėjo natÅ«raliai nusidėvėti, todėl į tai turėjo bÅ«ti atsižvelgiama nustatant turtinės žalos dydį už jas.

IÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ Žalų ekspertizių skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. Nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo matyti, kad, pritaikius 20 proc. metinį nusidėvėjimÄ , motociklininko pirÅ¡tinių likutinė vertė įvykio dienÄ buvo 56,47 Eur (3 t., 91 b. l.). Todėl kolegija, atsižvelgdama į tai, kad motociklininko pirÅ¡tinės buvo pirktos prieÅ¡ Å¡iek tiek daugiau nei vienerius metus laiko iki įvykio, natÅ«ralų jų nusidėvėjimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas už jas nukentėjusiajam priteisė per didelę sumÄ , todėl už sugadintas motociklininko pirÅ¡tines priteistina nukentėjusiajam suma turtinei žalai atlyginti mažinama iki apelianto nurodytos – 56,47 Eur.

24. Dėl kuro iÅ¡laidų už nukentėjusiojo vykimÄ Ä¯ ikiteisminio tyrimo įstaigas bei teismÄ apeliantas skunde nurodo, kad tokios iÅ¡laidos paprastai pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis bei iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ nuteistojo pagal BPK 103 ir 104 straipsnius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiojo T. S. praÅ¡omÄ priteisti sumÄ už kuro iÅ¡laidas laiko turtinės žalos dalimi, kadangi nukentėjusysis neprašė Å¡ių iÅ¡laidų pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir apie jas nurodė savo apeliaciniame skunde.

Kolegija su tuo nesutinka. Byloje iÅ¡ ties nėra ginčo, kad dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismÄ nukentėjusysis T. S. iÅ¡leido 108 Eur kurui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aptariamas iÅ¡laidas laikė turtine žala vien dėl to, kad nukentėjusysis ar jo atstovas nepateikė aiÅ¡kaus praÅ¡ymo jas pripažinti proceso iÅ¡laidomis bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo. Tačiau, toks argumentas prieÅ¡tarauja BPK 103 straipsnio 1 punktui, pagal kurį proceso iÅ¡laidos yra ir nukentėjusiojo kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ iÅ¡laidos.

BPK 104 str. nuostatos, kad kelionės iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti prilygintos kitoms iÅ¡laidoms (1 dalis) ir proceso dalyvis turėtų praÅ¡yti teismo jas pripažinti proceso iÅ¡laidomis (2 dalis) Å¡iuo atveju netaikytinos. Kadangi nukentėjusysis T. S. patyrė 108 Eur kuro iÅ¡laidas dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismÄ , pateikė tai patvirtinančius kvitus bei prašė Å¡ias iÅ¡laidas jam atlyginti, jos turėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo V. B. pagal BPK 103 str. 1 p. Atitinkamai Å¡ia suma mažintinas iÅ¡ civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistinas nukentėjusiajam T.

S. turtinės žalos atlyginimo dydis.

25. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas nurodo, kad nukentėjusiajam T. S. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 240 Eur už psichologinę pagalbÄ , kadangi jis į psichologÄ kreipėsi ne gydytojo paskyrimu ir rekomendacija, bet savo iniciatyva. Kolegija su tuo iÅ¡ esmės sutinka. IÅ¡ T. S. asmens sveikatos istorijos bei ambulatorinės kortelės matyti, jog po įvykio jis gydančiam gydytojui skundėsi tik deÅ¡inės kojos skausmu bei jos patinimu (3 t., 50 – 53 b. l.). Todėl, neabejojant nukentėjusiojo T.

S. parodymais, kad nuteistojo V. B. nusikalstama veika jam sukėlė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, nesaugumo jausmÄ , byloje nėra jokių objektyvių duomenų, t. y. jį gydančio gydytojo paskyrimo ar rekomendacijos, kad psichologinė pagalba jam buvo bÅ«tina. Be viso to, iÅ¡ nukentėjusiojo pateiktų sÄ skaitų – faktÅ«rų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, jog visos psichologo konsultacijos galimai buvo susijusios su dėl įvykio patirtų pasekmių Å¡alinimu bei jo psichologinės savijautos atstatymu dėl aptariamo įvykio.

Tokių duomenų trÅ«kumas kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad T. S. tinkamai neįrodė, jog turtinę žalÄ už psichologo pagalbÄ patyrė dėl tyčinių neteisėtų nuteistojo V. B. veiksmų. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisė nukentėjusiajam T. S. 240 Eur už psichologo pagalbÄ . Todėl Å¡ia suma nukentėjusiajam priteista turtinė žala mažintina.

26. Tokiu bÅ«du, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam T. S. priteistina 2030,76 Eur (2394,31 Eur – 15,55 Eur – 108 Eur – 240 Eur = 2030,76 Eur) turtinei žalai atlyginti. Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktÄ , iÅ¡ nuteistojo V. B. iÅ¡ieÅ¡kotina 108 Eur nukentėjusiajam T. S. už kuro iÅ¡laidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų jo klausimų – turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl neturtinės žalos 27. Nukentėjusysis T. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu – 400 Eur, bei praÅ¡o jį padidinti iki 15000 Eur.

28. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis T. S. iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė, be kita ko, priteisti iÅ¡ V. B. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., 15 – 22 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisė nukentėjusiajam T. S. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kolegija su tokia suma taip pat nesutinka ir vertina, jog ji yra neteisinga.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

30. Atsižvelgiant į nurodytus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus bei principus, aptartas aplinkybes sugretinus su Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 400 Eur, įvertinus V. B. nusikalstamos veikos ne atsitiktinį pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, yra akivaizdžiai per maža. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡vardino, į kokius kriterijus turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant neturtinės žalos priteisimo bei jos dydžio klausimÄ , tačiau į juos atsižvelgė bei įvertino nepakankamai.

31. Nagrinėjamu atveju po įvykio nukentėjusiajam T. S. specialistas nustatė : odos nubrozdinimus deÅ¡inėje blauzdoje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame pakinklyje, deÅ¡inės čiurnos – deÅ¡inės pėdos srityse, tai sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinį skausmÄ (2 t., 4 – 6 b. l.). Praėjus Å¡iek tiek daugiau nei 5 mėnesiams po įvykio, T. S. deÅ¡inė koja liko patinusi bei kiek didesnė už kairę kojÄ , anot nukentėjusiojo, deÅ¡inė koja jam vis dar skausminga, ypač po didesnio fizinio krÅ«vio ir vakarais (3 t., 53 b. l.).

Taigi, po įvykio nukentėjusiajam T. S. be nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo, nustatyti tam tikri liekamieji reiÅ¡kiniai, jis nuteistojo V. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų pasekmes jaučia iki Å¡iol. Dėl nuteistojo V. B. veiksmų T. S. patyrė pažeminimÄ ir dvasinį sukrėtimÄ , kitus nepatogumus, susijusius su patirtu sužalojimu deÅ¡inėje kojoje ir bylos nagrinėjimu. Jau minėta, kad V. B. nukentėjusįjį T. S. užsipuolė vieÅ¡oje vietoje, prieÅ¡ jį vartojo ne tik necenzÅ«rinius žodžius, bet ir fizinį smurtÄ , kai automobiliu tyčia ji nubloÅ¡kė nuo motociklo.

Tokie V. B. veiksmai T. S. buvo netikėti ir nelaukti, pakankamai įžūlÅ«s. Galima sutikti, kad dėl Å¡io įvykio, jam iÅ¡liko tam tikra baimė dėl savo paties ir savo Å¡eimos narių saugumo kelyje. Negana to, dėl V. B. elgesio T. S. nebegalėjo nuvykti į koncertÄ , kurio bilietus bei vieÅ¡butį Estijoje buvo užsisakęs ir apmokėjęs iÅ¡ anksto, jam Å¡i kelionė buvo nutraukta. Atsižvelgus į Å¡iuos bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis nėra proporcingas V.

B. nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams. Todėl, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumÄ , nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis didinamas iki 1500 Eur. Dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese 32. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo T. S. atstovas advokatas M. Duksa pateikė dokumentus, kad nukentėjusysis už jo paslaugas suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ bei dalyvaujant nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 726 Eur, ir prašė Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo V.

B.. Byloje esantis mokėjimo orderis pavirtina, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. advokatui už jos teisines paslaugas buvo sumokėta ši suma (4 t., 40 – 43 b. l.).

33. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad Å¡i teisės norma taikoma taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

34. Kolegija pažymi, kad iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato darbui apmokėti įprastai atsižvelgiama į tai, pagal kieno apeliacinį skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, į tai, su kokiomis skundžiamo nuosprendžio nustatytomis aplinkybėmis apeliaciniu skundu nesutinkama, kokias nuosprendžio dalis praÅ¡oma naikinti ar keisti, kokio sudėtingumo byla, kiek galėjo užtrukti pateikto apeliacinio skundo paruoÅ¡imas, jo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, bei kitas aplinkybes.

35. Å ioje byloje be kitų buvo nagrinėjamas ir nukentėjusiojo T. S. apeliacinis skundas, taigi, jis irgi iniciavo apeliacinį procesÄ . IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad advokatas M. Duksa paruošė šį apeliacinį skundÄ . Jame buvo keliamas tik nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio klausimas ir jo reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu iÅ¡ dalies. Paties apeliacinio skundo apimtis nėra didelė – 4 lapai, iÅ¡ kurių nemaÅ¾Ä dalį užima nuosprendžio ir įstatymų citavimas, jame nekeliami sudėtingi įstatymo taikymo klausimai.

Å i baudžiamoji byla taip pat nėra sudėtinga ar didelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas nuteistasis, bylÄ sudaro 4 tomai. Nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Duksa. Jo teiktų teisinių paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtis nebuvo didelė – vyko vienas teismo posėdis (iÅ¡ viso 1 val. 30 min.), nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas. Advokatas M. Duksa atstovavo nukentėjusįjį ir pirmosios instancijos teisme, taigi, bylos aplinkybės jam buvo žinomos ir didelių jo laiko sÄ naudų pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui nereikalavo.

Įvertinusi visa tai, kolegija sprendžia, jog už atstovo paslaugas apeliaciniame procese prašoma išieškoti 726 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga šio proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokato atliktam darbui, todėl ši suma mažinama iki, kolegijos vertinimu, teisingos ir protingos sumos – 300 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, nutaria: Nukentėjusiojo T. S. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo P. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti: IÅ¡ civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam T. S. priteistÄ sumÄ turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2030,76 Eur, o sumÄ neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 1500 Eur. IÅ¡ nuteistojo V. B. iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiajam T. S. 108 Eur už kuro iÅ¡laidas. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo V.

B. išieškoti nukentėjusiajam T. S. 300 Eur už jo advokato paslaugas apeliaciniame procese. Teisėjai Donatas Jatužis Valdas Meidus Jolanta Raščiuvienė