41b8407a-c17a-49f5-bd67-81a8ec5367ea · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8197-535/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04838-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 1.36, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), RÅ«tos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai Dianai Jonaitytei, atsakovės atstovei Žydrai Klevinskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei RÅ«tai BalkevičiÅ«tei-Mačeikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės skundÄ atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „TV-3“, dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja VÄ® Kauno klinikinė ligoninė (toliau – ir Ligoninė) kreipėsi į teismÄ su skundu (t. 1, b. l. 1–6), kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau - ŽEI) 2014-09-30 sprendimÄ Nr. SPR-91 „Dėl televizijos programoje „TV3 žinios“ (TV-3, 2013-10-03) paskelbtos informacijos“;

2) pripažinti Ligoninės 2013-10-31 skundÄ , adresuotÄ Å½EI, pagrįstu;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad kreipėsi į ŽEI su skundu, kadangi UAB „TELE-3“ 2013-10-03 transliuotoje laidoje „TV3 žinios“ (toliau – ir Žinios) buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir jos dalykinę reputacijÄ Å¾eminanti informacija. Juridinio asmens dalykinė reputacija visuomenės informavimo priemonėse ginama tais atvejais, kai nustatoma Å¡ių faktų visuma: žinių paskleidimo faktas; faktas, jog paskleistos žinios apie pareiÅ¡kėjÄ ; faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobÅ«džio; faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad ŽEI skundžiamame sprendime nustatė visų aukščiau nurodytų faktų visumÄ , tačiau nusprendė, jog pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas.

Tokį sprendimÄ atsakovė motyvavo tuo, kad informacijos rengėjas (skleidėjas), vykdydamas savo pareigÄ informuoti visuomenę aktualia tema, veikė sÄ Å¾iningai ir objektyviai pateikė informacijÄ , susijusiÄ su reportaže nagrinėjamu įvykiu, todėl neperžengė teisės skleisti informacijÄ ribų. Su tokia iÅ¡vada nesutinka, mano, kad ji nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus faktines aplinkybes.PareiÅ¡kėjos vertinimu, ŽEI ginčijamame sprendime teisingai nustatė, jog pareiÅ¡kėjos skundžiamuose teiginiuose:

„TiesÄ apie kalio chlorido injekcijÄ kÅ«dikiui Kauno ligoninėje žadėjusi iÅ¡kloti medikė rado iÅ¡vogtÄ kabinetÄ â€œ; „apvogta medikė, žadėjusi atskleisti tiesÄ apie kÅ«dikio nužudymÄ Kauno klinikose“ (užraÅ¡as Žinių metu) buvo paskleista tikrovės neatitinkanti bei pareiÅ¡kėjo dalykinę reputacijÄ Å¾eminanti informacija. Akcentavo, kad buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios ne tik apie tai, jog „ligoninės vadovai surengė kratas“, bet ir apie tai, kad ligoninės medikės kabinetas buvo „iÅ¡vogtas“, kad medikė buvo „apvogta“.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, nurodyta informacija yra žinia, kadangi pateikta konstatuojamojo pobÅ«džio teiginiais, tarsi objektyviai egzistuojantis faktas. Pažymi, kad realiai egzistuojančios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo tų, kurios buvo nurodytos Žiniose, t. y. R. B. nuo 2013-09-16 buvo paskelbta prastova, todėl ji buvo raginama pasiimti asmeninius daiktus, esančius administracijos 331 kabinete, (duomenys neskelbtini), tačiau 2013-09-24 tai padaryti ji atsisakė. Ligoninės direktoriaus 2013-09-27 įsakymu Nr. 1V-670 buvo sudaryta komisija, kuri, dalyvaujant antstolei, filmavusiai komisijos darbÄ , surinko administracijos 331 kabinete rastus asmeninius darbuotojų daiktus ir perdavė juos saugoti į Ligoninės Ūkio tarnybos inventoriaus sandėlį.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ŽEI pagrįstai nustatė, jog nei pareiÅ¡kėja, nei jo vadovai nesielgė neteisėtai ar nederamai.PareiÅ¡kėjos manymu, informacijos rengėjo (skleidėjo) paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad „ligoninės vadovai surengė kratas“, negali bÅ«ti laikoma neesminiu netikslumu, kadangi ji radikaliai ir iÅ¡ esmės keičia žinioje paskelbtų faktų turinį, be to, yra pagrindas manyti, jog informacijos skleidėjas siekė ne informuoti visuomenę apie svarbius ir reikÅ¡mingus įvykius, o pateikti informacijÄ kuo skandalingesniu, intriguojančiu bÅ«du.

TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja tai, kad informacijos rengėjui (skleidėjui) buvo žinoma, jog medikė nebuvo apvogta ir, kad ligoninės vadovai neatliko kratų, todėl informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesys ir veiksmai, negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais ir objektyviais. Å iÄ iÅ¡vadÄ , anot pareiÅ¡kėjos, taip pat patvirtina tai, kad Žiniose informacijos rengėjas (skleidėjas) be kita ko nurodė, jog „Kauno klinikinės ligoninės atstovai tokius kaltinimus vadina nesÄ mone: „EsÄ jie Å¡itokiu bÅ«du atlaisvino kabinetÄ kitai darbuotojai ir jokių dokumentų neėmė“.

BÅ«damas praktiÅ¡kai vieninteliu informacijos Å¡altiniu, galinčiu vieÅ¡osios informacijos rengėjui (skleidėjui) patvirtinti ar paneigti informacijos tikrumÄ , pareiÅ¡kėja Å¡iÄ informacijÄ paneigė, todėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas (turint teisingÄ ir tiksliÄ informacijÄ ) iÅ¡ esmės negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu suklydimu. Pažymi, kad Žiniose informacijos rengėjas (skleidėjas) pateikė ne pareiÅ¡kėjos atstovo interviu iÅ¡traukÄ , o pats apibendrino pareiÅ¡kėjos atstovo suteiktÄ informacijÄ , nesÄ Å¾iningai nutylėdamas interviu metu iÅ¡dėstytas kabineto atlaisvinimo aplinkybes (apie tai, jog R.

B. buvo raginama atlaisvinti kabinetÄ kitam darbuotojui, jog kabinete esantys daiktai buvo surinkti dalyvaujant ir fiksuojant antstoliui, apie tai, kad R. B. pareigybė buvo panaikinta ir kt.), nors Å¡ios aplinkybės buvo nurodytos interviu metu. Aplinkybę, kad interviu metu buvo kalbama apie kabineto atlaisvinimo priežastis (taip pat R. B. pareigybes panaikinimo bei ligoninės struktÅ«ros pokyčius), anot pareiÅ¡kėjos, netiesiogiai patvirtina Žinių reportaže pateikiama vaizdinė interviu su Ligonines direktoriumi iÅ¡trauka, kurioje pateikiamas iÅ¡ konteksto iÅ¡imtas sakinys „Tiesiog įvertinimas, kad vienai pavaduotojai medicinai buvo sunku susitvarkyti su visu sujungtų ligoninių Å«kiu“.

Tačiau, pareiÅ¡kėjos nuomone, vien Å¡iuo sakiniu (nesant viso interviu konteksto) visuomenei nebuvo sudaryta galimybė objektyviai įvertinti jos, kaip vieÅ¡o juridinio asmens, veiksmų teisėtumo, kaip ir nebuvo sudaryta galimybė suprasti, jog Ligoninėje nebuvo atliekamos kratos bei nebuvo iÅ¡vogti dokumentai.PareiÅ¡kėjos manymu, ŽEI iÅ¡vada, kad informacijos rengėjo (skleidėjo) sÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė tuo, jog pareiÅ¡kėjos atstovui buvo suteikta galimybė pateikti savo argumentus ir paaiÅ¡kinimus dėl ligoninėje susidariusios situacijos ir tÄ pozicijÄ informacijos rengėjas (skleidėjas) paskelbė vieÅ¡ai.

Akcentuoja, kad informacijos rengėjas (skleidėjas) vieÅ¡ai paskelbė pareiÅ¡kėjos pozicijÄ apibendrintai, t. y. paskleidė ne tiksliai ir nutylėdamas esmines jai žinomas aplinkybes. Be to, informacijÄ , gautÄ iÅ¡ Ligoninės atstovo, kuri turėtų bÅ«ti vertinama kaip patikima ir oficiali informacija, informacijos rengėjas (skleidėjas) Žiniose paskelbė ne kaip objektyviai egzistuojančius faktus (žinias), o tik kaip nuomonę, t. y. „esÄ jie Å¡itokiu bÅ«du atlaisvino kabinetÄ kitai darbuotojai“, tuo tarpu realiai neegzistavusias aplinkybes pateikė kaip faktÄ â€“ „apvogta medikė“, „iÅ¡vogtas kabinetas“, „vadovų surengtos kratos“.

Tokiu bÅ«du informacijos rengėjas (skleidėjas), turėdamas tiksliÄ ir teisingÄ informacijÄ , nesÄ Å¾iningai jÄ iÅ¡kreipė ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIÄ®) nuostatas paskelbė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , aiÅ¡kiai klaidindamas visuomenę ir siekdamas savanaudiÅ¡kų tikslų. Mano, kad toks informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, turinčiu tikslÄ informuoti visuomenę apie aktualius įvykius.Nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis ŽEI nustatė, jog pareiÅ¡kėja informacijos rengėjui (skleidėjui) nepateikė iÅ¡samios informacijos.

Pažymi, kad ŽEI, atlikdama savo funkcijas, turi teisę gauti iÅ¡ informacijos rengėjų, skleidėjų visÄ objektyviam skundo iÅ¡tyrimui reikalingÄ informacijÄ (VIÄ® 50 str. 2 d.), taip pat interviu garso įraÅ¡Ä , tačiau jos nepareikalavo. Be to, aplinkybė, jog Žinių reportaže skleidėjas nesÄ Å¾iningai nutylėjo ir iÅ¡kreipė informacijÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėja nepateikė iÅ¡samios informacijos. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių bei Žiniose perteikiamos pareiÅ¡kėjo pozicijos, pareiÅ¡kėja informacijos rengėjui (skleidėjui) paneigė dėl dingusių dokumentų mestus kaltinimus ir pateikė iÅ¡samiÄ informacijÄ apie tai, kad kabinetas teisėtai ir pagrįstai buvo atlaisvintas kitam darbuotojui, tačiau bÅ«tent informacijos rengėjas (skleidėjas) Žiniose Å¡iÄ informacijÄ nesÄ Å¾iningai nuslėpė ir iÅ¡kraipė faktus, paskleisdamas žiniÄ , kad „Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos kabinete netikėtos kratos“.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai, pateikusiai, jos manymu, iÅ¡samiÄ ir pakankamÄ informacijÄ , negali bÅ«ti žinoma, kad pateikta informacija buvo nepakankama informacijos rengėjui (skleidėjui). Duomenų, kad pareiÅ¡kėjos atstovai įvykio aplinkybes atsisakė komentuoti, nėra. Taigi, pareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , kad informacijos rengėjas (skleidėjas), bÅ«damas savo srities profesionalas, turėjo ir galėjo interviu metu užduodamas klausimus visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas su įvykiu susijusias aplinkybes, jeigu tam tikros aplinkybės vis dar buvo neaiÅ¡kios.

Mano, kad informacijos rengėjo nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė ir tuo, kad tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista ne populistinėje laidoje, o Žiniose (informacinėje laidoje, kurioje visuomenė nuÅ¡viečiama apie svarbiausius Å¡alies įvykius), todėl informacijos rengėjui (skleidėjui), skleidžiančiam neteisingÄ ir netiksliÄ informacijÄ , turėtų bÅ«ti taikomas aukÅ¡tesnis profesionalumo ir atsakomybes standartas, kaip ir aukÅ¡tesni reikalavimai patikrinti skleidžiamos informacijos tikrumÄ ir teisingumÄ .

Remdamasi VIÄ® 41 straipsnyje žurnalistui nustatyta pareiga bei to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu visuomenės informavimo principu, pareiÅ¡kėja pabrėžė, kad tuo atveju, jeigu informacijos rengėjas (skleidėjas) neturi galimybės patikrinti informacijos teisingumo, abejoja informacijos teisingumu, tai turėtų atsispindėti skelbiamoje informacijoje. Informacijos rengėjui (skleidėjui) tenka pareiga tikrinti ir įsitikinti vieÅ¡ai skelbiamos informacijos teisingumu bei pagrįstumu, o esant abejonėms dėl informacijos tikrumo ar patikimumo, informacijos rengėjas (skleidėjas) turėtų susilaikyti nuo konstatuojamojo pobÅ«džio teiginių bei formuluočių, informacijÄ pateikti ne kaip žiniÄ , o kaip nuomonę ar subjektyvų tam tikros situacijos vertinimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, mano, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas, nors ir siekė informuoti visuomenę apie vieÅ¡Ä jį asmenį, sÄ moningai iÅ¡kraipė informacijÄ ir piktnaudžiavo teise skleisti informacijÄ , t. y. peržengė saviraiÅ¡kos laisvės ribas, paskleisdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .PareiÅ¡kėjos teigimu, jog konstatavus, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jai ŽEI turėjo taikyti VIÄ® 50 straipsnio 3 dalies           1 punkte numatytÄ poveikio priemonę – įspėjimÄ dėl VIÄ® 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo.

Å iÄ iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėja grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012-06-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-2287/2012). Pažymi, jog ŽEI nustatė visas keturias faktines aplinkybes, kurioms esant juridinio asmens dalykinė reputacija privalo bÅ«ti apginta, o iÅ¡ nurodytų argumentų akivaizdu, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) nebuvo sÄ Å¾iningas. Pabrėžė, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) paskleista neteisinga, netiksli, Å¡aliÅ¡ka informacija akivaizdžiai sumenkino Ligoninės dalykinę reputacijÄ .

Tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamai Ligoninės vadovų atliktus procesinės prievartos veiksmus, formuoja itin neigiamÄ visuomenės nuomonę apie pareiÅ¡kėjÄ , kaip gydymo įstaigÄ , sudaro įspÅ«dį, kad pareiÅ¡kėja, kaip darbdavys ir kaip juridinis asmuo, teikia ne tik gydymo paslaugas, tačiau užsiima susidorojimu su darbuotojais, savavaldžiavimu, siekimu nuslėpti su jo suteiktomis paslaugomis susijusius dokumentus, o tai lemia daugumos visuomenės narių pasitikėjimo gydymo įstaiga sumažėjimÄ , pagarbos jai sumažėjimÄ (žala dalykinei reputacijai).

Skundžiamas ŽEI sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (tolau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi priimtas netinkamai aiÅ¡kinant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias informacijos rengėjo (skleidėjo) atsakomybę dėl padarytų visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimų bei juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugÄ skleidžiant informacijÄ per visuomenės informavimo priemones, taip pat netinkamai vertinant faktines aplinkybes dėl informacijos rengėjo (skleidėjo) veiksmų sÄ Å¾iningumo, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas.Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (t. 1, b. l. 58–61) su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodo, kad 2014-09-30, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo            2014-06-12 sprendimÄ , iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo Tarnyboje 2013-11-04 gautÄ pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Žiniose paskelbtos informacijos ir priėmė sprendimÄ Nr. SPR-91, kuriuo pareiÅ¡kėjos skundÄ pripažino nepagrįstu.

Pažymi, kad remiantis VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės įstatų 2 dalimi, Ligoninė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, kuris nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo. VieÅ¡ojo juridinio asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta bÅ«tų, yra leistina. Tai reiÅ¡kia, jog vieÅ¡asis juridinis asmuo turėtų bÅ«ti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiÅ¡kiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus. Atsakovė pripažino vieÅ¡ojo juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos gynimÄ nuo nesÄ Å¾iningo sumenkinimo, tačiau pažymėjo, kad vieÅ¡ojo juridinio asmens veikla yra vieÅ¡ojo pobÅ«džio, susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, visuomenės poreikių tenkinimu, todėl ir skleidžiama informacija dažnu atveju yra apie vieÅ¡Ä vieÅ¡ojo juridinio asmens veiklÄ , vykdomÄ tenkinant vienokius ar kitokius visuomenės poreikius, užtikrinant teisėtus visuomenės interesus.

Mano, jog apie vieÅ¡Ä jį juridinį asmenį paskleidus kritiÅ¡kÄ , ne visai tiksliÄ informacijÄ , tinkama satisfakcija yra jo pozicijos visuomenei pateikimas.Nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentu, kad skundžiamo turinio informacija buvo paskleista nesÄ Å¾iningai. PaaiÅ¡kina, kad teismų praktikoje yra įtvirtinta taisyklė, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjų (skleidėjų) reikalaujama elgtis sÄ Å¾iningai, t. y. sÄ moningai neiÅ¡kraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikÅ¡tų piktnaudžiavimÄ teise skleisti informacijÄ ir Å¡ios teisės ribų peržengimÄ , duodantį pagrindÄ taikyti teisinę atsakomybę.

ŽEI nustatė, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslas buvo visuomeniÅ¡kai aktualios, opios temos, susijusios su plačiai visuomenėje aptariamu įvykiu, kai Ligoninėje mirė kÅ«dikis, nagrinėjimas, o ne pareiÅ¡kėjos, kaip vieÅ¡ojo juridinio asmens, dalykinės reputacijos pažeidimas. Be to, iÅ¡ televizijos programoje paskleistos informacijos buvo matyti, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas), siekdamas patikrinti informacijos Å¡altinio – R. B. – suteiktos informacijos atitikimÄ tikrovei, pareiÅ¡kėjos atstovui suteikė galimybę pateikti savo argumentus ir paaiÅ¡kinimus dėl Ligoninėje susidariusios situacijos ir Å¡i pozicija buvo paskelbta vieÅ¡ai.

Pažymi, kad spręsti, kokia apimtimi pasinaudoti sudaryti galimybę pateikti savo argumentus ir paaiÅ¡kinimus, yra pareiÅ¡kėjos atstovų diskrecijos teisė. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad informacija buvo paskleista apie pareiÅ¡kėjÄ , kaip vieÅ¡Ä jį juridinį asmenį, jos pozicijos pateikimas buvo tinkamas neturtinių teisių apsaugos užtikrinimas. Atkreipia dėmesį, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai) visai atvejais turi redagavimo teisę, t. y. gali nuspręsti kokiÄ informacijÄ ir kokia apimtimi vieÅ¡ai skleisti, tačiau taip pat turi ir pareigÄ Å¡ia teise naudotis sÄ Å¾iningai, nepažeisdami asmenų teisių ir teisėtų interesų.

SÄ Å¾iningÄ vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesį, atsakovės teigimu, patvirtina tai, kad ji susisiekė su pareiÅ¡kėjos atstovu – Ligoninės vadovu            G. A. ir sudarė jam galimybę pateikti savo paaiÅ¡kinimus, komentarus ir pastabas televizijos programoje nagrinėjama tema bei tuos paaiÅ¡kinimus paskleidė vieÅ¡ai. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi pagal VIÄ® 16 straipsnio nuostatų reikalavimus ir, paskleidęs skundžiamo turinio informacijÄ bei sudaręs galimybę visoms Å¡alims pateikti savo argumentus ir paaiÅ¡kinimus, elgėsi sÄ Å¾iningai, neperžengė teisės skleisti informacijÄ ribų.

Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakomybės taikymas vieÅ¡osios informacijos rengėjui (skleidėjui) bÅ«tų negalimas, nes pažeistų teisingumo ir protingumo principus, nepagrįstai apribotų vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) teisę teikti informacijÄ apie vieÅ¡uosius asmenis (kokiu yra pareiÅ¡kėja). Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju prioritetas pagrįstai buvo suteiktas teisei skleisti informacijÄ vieÅ¡ojo intereso klausimu, t. y. prioritetiÅ¡kai gintos vertybės turinčios vieÅ¡ojo intereso pobÅ«dį (vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) teisė ir pareiga skleisti informacijÄ apie viešųjų asmenų veiklÄ vykdant savo funkcijas bei visuomenės teisė bÅ«ti informuotai tokiais klausimais).Atsakovė pabrėžia, kad skundžiamas sprendimas yra vientisas administracinis aktas, todėl turėtų bÅ«ti vertinama ne tik pareiÅ¡kėjos iÅ¡ jos iÅ¡imta dalis, jog paskleista informacija neatitiko tikrovės, tačiau įspėjimas vieÅ¡osios informacijos rengėjui (skleidėjui) nebuvo taikytas, bet visas sprendimas, neapsiribojant tik atskirų jo dalių ar motyvų teiginiais ar jų dalimis.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TV3“ (buvusi UAB ,,TELE-3“) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (t. 1, b. l. 50–52) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.Nurodo, kad ginčijamame sprendime teisingai konstatuota, jog pareiÅ¡kėja yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, todėl jos kritikos ribos yra gerokai platesnės. Dėl Å¡ios priežasties vieÅ¡asis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamÄ kritikÄ (nors ir nevisiÅ¡kai tiksliÄ ), kuri privataus asmens aspektu galėtų bÅ«ti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiÅ¡kėja nagrinėjamu atveju nepateikė jokių jos dalykinės reputacijos sumenkinimÄ pagrindžiančių įrodymų. PareiÅ¡kėjos atstovui Ligoninės vadovui buvo suteikta galimybė paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes žurnalistui, tačiau vietoj to, kad iÅ¡dėstytų tai, kÄ apie šį įvykį nurodo skunde teismui (jog į kabinetÄ buvo užeita pasiraÅ¡ius įsakymÄ , sudarius komisijÄ ir filmuojant antstoliui), pareiÅ¡kėjos atstovas tiesiog vertino kitos pusės pasisakymus.

UAB „TV3“ manymu, bÅ«damas savivaldybės įkurtos ir valdomos vieÅ¡osios įstaigos vadovu ir rÅ«pindamasis įstaigos reputacija, pareiÅ¡kėjos atstovas privalėjo pateikti minėtÄ informacijÄ Å¾urnalistui. Akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta taisyklė, numatanti, kad: „IÅ¡ spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo o tik galima reikalauti elgtis sÄ Å¾iningai, t. y. sÄ moningai neiÅ¡kraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikÅ¡tų piktnaudžiavimÄ teise skleisti informacijÄ ir Å¡ios teisės ribų peržengimÄ , duodantį pagrindÄ taikyti teisinę atsakomybę“ (2003-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/003; 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje          Nr. 3K-3-51/2009).

Trečiasis suinteresuotas asmuo, suteikęs galimybę pasisakyti abiem pusėms ir remdamasis ta informacija, kuriÄ jam suteikė tiek pareiÅ¡kėjos atstovas, tiek R. B., nuÅ¡vietė įvykį. Tai rodo, kad buvo elgtasi sÄ Å¾iningai, o pareiÅ¡kėja nepasinaudojo jai suteikta galimybe suteikti visÄ informacijÄ . Mano, kad ŽEI teisingai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ .Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl ŽEI 2014-09-30 sprendimo Nr. SPR-91, kuriuo pareiÅ¡kėjos skundas buvo pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2013-10-31 Tarnybai pateikė skundÄ , kuriame nurodė, kad UAB „Tele-3“ 2013-10-03 transliuotoje laidoje „TV3 žinios“ pateikė informacijÄ , kuri neatitinka tikrovės, pažeidžia jos dalykinę reputacijÄ , ir prašė įspėti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ ir skleidėjÄ UAB „Tele-3“ dėl įstatymų pažeidimo skleidžiant minėtoje laidoje pateiktÄ informacijÄ ir pareikalauti, kad informacijos rengėjas ir skleidėjas UAB „Tele-3“ nustatyta tvarka paneigtų apie pareiÅ¡kėjÄ paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kenkiančiÄ jos dalykinei reputacijai (t. 1, b. l. 62-64).

ŽEI kreipėsi į UAB „Tele-3“ generalinę direktorę, praÅ¡ydamas pateikti paaiÅ¡kinimus (b. l. 76, administracinė byla Nr. I-7064-473/2014). UAB „Tele-3“ vardu paaiÅ¡kinimus pateikė         UAB „Tele-3“ atstovas A. K. (b. l. 77-78, administracinė byla Nr. I-7064-473/2014). ŽEI 2014-02-03 sprendimu Nr. SPR-14 pareiÅ¡kėjos 2010-10-31 skundÄ pripažino nepagrįstu. Sprendime nurodė, kad ginčo laidoje buvo paskleistos žinios, kad Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos kabinete Å¡ios ligoninės vadovai atliko kratÄ , po kurios dingo svarbÅ«s dokumentai, žinia apie buvusio Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus K.

M. patirtÄ spaudimÄ bei nuomonė apie pareiÅ¡kėjos vadovų elgesį. Sprendime taip pat nurodyta, kad iÅ¡ laidos medžiagos yra aiÅ¡ku, kad informacija buvo paskleista apie vadovų, bet ne pačios pareiÅ¡kėjos, kaip juridinio asmens, elgesį, pareiÅ¡kėja nėra įvardijama kaip asmuo, galimai atlikusi laidoje aptariamus veiksmus, Å¡ie veiksmai yra priskiriami konkretiems fiziniams asmenims – jos vadovams. Dėl to skundžiamame sprendime pripažinta, kad skundžiama informacija pareiÅ¡kėjos neturtinių teisių (dalykinės reputacijos) pažeidimo požiÅ«riu laikytina neutralia, todėl ji neturėjo teisės kreiptis į ŽEI su skunde nurodytais reikalavimais (b. l. 38-42, administracinė byla Nr. I-7064-473/2014).

PareiÅ¡kėja ŽEI 2014-02-03 sprendimÄ Nr. SPR-14 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 1-5, administracinė byla Nr. I-7064-473/2014). Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-7064-473/2014 2014-06-12 priėmė sprendimÄ , kuriuo panaikino ŽEI 2014-02-03 sprendimÄ Nr. SPR-14 ir įpareigojo ŽEI iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2013-10-31 skundÄ (b. l. 107-111, administracinė byla Nr. I-7064-473/2014).IÅ¡ naujo tirdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ , ŽEI dar kartÄ kreipėsi į vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ (skleidėjÄ ) - UAB „Tele-3“ generalinę direktorę L.

B., paaiÅ¡kinti dėl skundžiamoje televizijos programoje paskleistos informacijos (t. 1, b. l. 78). PaaiÅ¡kinimus ŽEI 2014-07-10 pateikė UAB „Tele-3“ teisininkas A. K. (t. 1, b. l. 79-81).ŽEI, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2014-09-30 priėmė sprendimÄ Nr. SPR-91, kuriuo pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl televizijos programoje „TV3 Žinios“ 2013-10-03 paskelbtos informacijos pripažino nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 83-89). Konstatavo, kad ginčo reportažu informacijos skleidėjas nepažeidė jam taikytinų reikalavimų ir atitinkamai nėra pagrindo jam taikyti poveikio priemonių.

PareiÅ¡kėja nesutikdama su ŽEI 2014-09-30 sprendimu Nr. SPR-91 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , kuris 2015-04-27 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 1-6, 104-114).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016-07-01 nutartimi pareiÅ¡kėjos Ligoninės apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-04-27 sprendimÄ panaikino ir administracinę bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (t. 1, b. l. 161-178).

LVAT 2016-07-01 nutartyje konstatavo, kad ,,įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti viso interviu su VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G. A. garso įraÅ¡Ä ir yra nurodoma, jog toks įraÅ¡as buvo gautas iÅ¡ kito informacijos skleidėjo, kuriam buvo duodamas interviu tuo pačiu metu (b. l. 99-101), atsižvelgusi į pirmiau minėtus proceso Å¡alių argumentus, sprendžia pateiktÄ Ä¯raÅ¡Ä prijungti prie administracinės bylos medžiagos.

Atsižvelgusi į tai, kad Å¡is įrodymas nebuvo vertintas pirmosios instancijos teismas ir dėl jo teismas nepasisakė, ir Å¡iuo atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama, esant proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimams, ar iÅ¡ tiesų Å¡is interviu buvo teiktas rengiant ginčo reportaÅ¾Ä , o tokio įrodymo vertinimas apeliacinės instancijos teisme, nesant pirmiau minėtų proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, pažeistų Å¡alių teisę į apeliacijÄ , neleistų tinkamai įvertinti pateikto įrodymo viso ginčo kontekste, sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo“.Taip pat teisėjų kolegija, iÅ¡dėstė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nurodė, kad nutartyje minėti ,,iÅ¡aiÅ¡kinimai lemia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, turėtų įvertinti ginčo teiginius laidos reportažo kontekste, ar tam tikras teiginys iÅ¡sakytas įžanginėje laidos dalyje, kurioje siekiama anonsuoti toliau laidoje gvildenamÄ temÄ , ar toks netikslumas suÅ¡velnintas vėliau, ar vėliau yra pateikiamos reportažo Å¡alių paaiÅ¡kinimai, ar buvo teikiami kitų asmenų nurodyti faktai.

Svarbu tai, kad EŽTT bylose, kuriose buvo keliamas žurnalistų pateiktų faktinio pobÅ«džio teiginių netikslumo klausimas (pvz., informacinio praneÅ¡imo kontekste), nors ir pabrėžė, kad žurnalistai galėjo pasirinkti atsargesnes formuluotes, tačiau tokiais atvejais svarbu vertinti visos paskleistos informacijos turinį, jos paskleidimo kontekstÄ bei iÅ¡analizuoti tai, ar žiniasklaidos atstovai veikė vedini troÅ¡kimo skelbti informacijÄ beatodairiÅ¡kai ignoruojant jos tikslumÄ (žr. EŽTT 2011 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Bozhkov prieÅ¡ BulgarijÄ ).

Turi bÅ«ti įvertinta, ar toks beatodairiÅ¡ko tikslumo ignoravimas, analizuojant visÄ laidos kontekstÄ , yra nustatytas“.Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje teisėjų kolegija ir proceso dalyviai iÅ¡klausė pareiÅ¡kėjos pateikta UAB ,,Delfi“ darytÄ garso įraÅ¡Ä .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė paaiÅ¡kino, kad jai tapo žinoma, kad imant interviu iÅ¡ Ligoninės direktoriaus, tuo pačiu metu, be UAB ,,TELE-3“, dalyvavo ir UAB ,,Delfi“ žurnalistai. Tiek vienų, tiek kitų užduodamus klausimus fiksavo abiejų bendrovių žurnalistai.

Teigė, kad Å¡io įraÅ¡o pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik po to, kai nepavyko viso interviu įraÅ¡o gauti iÅ¡ UAB ,,TELE-3“. Teigia, kad byloje pateiktas įraÅ¡as yra tapatus UAB ,,TELE-3“ darytam įraÅ¡ui.Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad nagrinėjant skundÄ Tarnyboje pareiÅ¡kėja apie šį įraÅ¡Ä nebuvo užsiminusi, todėl priimdama ginčijamÄ sprendimÄ Å¡io įraÅ¡o nevertino. SprendimÄ priėmė, įvertinusi ginčo reportaÅ¾Ä . Mano, kad vadovautis Å¡iuo įraÅ¡u, sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nėra pagrindo.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė paaiÅ¡kino, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjos pateiktas UAB ,,Delfi“ įraÅ¡as yra tapatus UAB ,,TELE-3“ darytam įraÅ¡ui.

IÅ¡ įraÅ¡o duomenų negalima spręsti ar interviu metu buvo ir UAB ,,TELE-3“, taip pat nėra datos, patvirtinančios interviu davimo datÄ . Daro prielaidÄ , kad UAB ,,Delfi“ interviu galėjo imti ir po ginčo žinių transliacijos. Aplinkybė, kad sutampa atsakymai, neįrodo, kad interviu tuo pačiu metu ėmė abiejų bendrovių žurnalistai. PaaiÅ¡kino, kad UAB ,,TELE-3“ interviu įraÅ¡o nėra iÅ¡saugojusi, nes praėjęs trijų metų terminas.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktÄ interviu su Ligoninės direktoriumi G.

A. garso įraÅ¡Ä , ir teismo posėdyje duotus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos pateiktas įraÅ¡as yra tapatus neiÅ¡likusiam UAB ,,TELE-3“ darytam įraÅ¡ui. IÅ¡ įraÅ¡o turinio negalima spręsti, kad imant interviu iÅ¡ Ligoninės direktoriaus tuo pačiu metu buvo kelių bendrovių žurnalistai, tame tarpe UAB ,,Tele-3“. Be to iÅ¡ byloje pateikto pareiÅ¡kėjos skundo Tarnybai turinio matyti, kad jame pareiÅ¡kėja apie UAB ,,TELE-3“ interviu įraÅ¡Ä net neužsimena, ginčija reportažo metu pateiktos informacijos teisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos pateiktas kito informacijos skleidėjo įraÅ¡as, negali bÅ«ti vertinamas kaip tapatus UAB ,,TELE-3“ interviu metu darytas įraÅ¡as ir neturi įrodomosios galios sprendžiant ŽEI sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Ginčo santykiai reglamentuojami VIÄ®, kurio 3 str. 3 d. nustatyta, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai, o 19 str.         2 d. įtvirtintas draudimas platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ .

Pagal VIÄ® 22 str. 8 d. 1, 2, 4 p., vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiÅ¡kiems tikslams, privalo bÅ«ti objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. VIÄ® 41 str. 2 d. 1 p. ir 3 p. nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais, savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.

VIÄ®   2 str. 36 p. nustato, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų.

Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIÄ® 2 str. 84 p.). Taigi, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjos nuomone, atsakovė atliko nevisapusiÅ¡kÄ tyrimÄ ir Å¡iuo pagrindu priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , netinkamai vertino UAB „Tele-3“ paskleistos informacijos pobÅ«dį, kuri pažeidžia ir žemina Ligoninės dalykinę reputacijÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, informacija apie jÄ , jos veiksmus buvo paskleista kaip žinia.VIÄ® 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, asmuo, apie kurį Å¡ie duomenys buvo paskleisti, turi teisę suraÅ¡yti paneigimÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumÄ , ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputacijÄ , ir pareikalauti, kad Å¡iÄ informacijÄ paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimÄ paskelbtų.

Vertinant Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ pažymėtina, kad pareiga paneigti paskelbtÄ informacijÄ kildinama iÅ¡ tikrovės neatitinkančių duomenų, informacijos paskelbimo. Ginčas tarp Å¡alių nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl anksčiau sprendime iÅ¡dėstytų ginčo reportažo iÅ¡traukų pobÅ«džio vertinimo. LVAT 2011-04-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-787/2011 nurodė, jog „<...> analizuojant konkrečiÄ situacijÄ bei siekiant nustatyti, ar nebuvo peržengtos saviraiÅ¡kos laisvės ribos, svarbu įvertinti visumÄ faktorių: ginčo objektu esančio teiginio paskelbimo aplinkybes, Å¡io teiginio raiÅ¡kos stilių, vartojamų žodžių reikÅ¡mes, sudarančias pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad ginčo teiginiu iÅ¡reikÅ¡ta informacija pagal savo prasmę, pobÅ«dį, turinį ir formÄ yra akivaizdžiai žeminanti ar įžeidžianti.“ LVAT 2012-03-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012 nurodė, jog „taip pat svarbu įvertinti, ar vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai sÄ moningai neiÅ¡kraipė ir nenutylėjo informacijos, nepiktnaudžiavo teise skleisti informacijÄ , t. y. tokiu bÅ«du neperžengė saviraiÅ¡kos laisvės ribų“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pažymėjęs, kad, siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), bÅ«tina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formÄ ir bÅ«dÄ , ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiÅ¡kimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, ar informacija pateikta mokslinio pobÅ«džio straipsnyje ir kt. Jeigu teiginiai iÅ¡dėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamÄ ja forma, tai laikoma, kad pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktus, žinias ar informacijÄ , o ne žinia (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje               Nr. 3K-3-32/2012).

Perdėta ar provokuojanti informacija gali būti skleidžiama tik tokiu atveju, kai tokia informacija iš esmės nepažeidžia asmens teisių ir kai viešosios informacijos rengėjas tokios informacijos skelbimu siekia teisėtų ir pagrįstų tikslų. Tai reiškia, kad, siekiant tinkamai informuoti visuomenę, prioritetas turi būti teikiamas asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir teisė į saviraiškos laisvę turi būti įgyvendinama, laikantis teisės aktuose nustatytų apribojimų.

EŽTT, aiÅ¡kindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos                  10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, apimančiÄ tiek asmens teisę skleisti informacijÄ , tiek visuomenės teisę jÄ gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį.

Toks Å¡ios teisės normos turinio aiÅ¡kinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiÅ«rų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sÄ Å¾iningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tiksliÄ ir patikimÄ informacijÄ , laikytis etikos normų (sprendimai bylose Hertel v.

Å veicarija, Nr. 25181/94, 1998-08-25, par. 46, Steel and Morris v. Jungtinė Karalystė, Nr. 68416/01, 2005-02-15, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), Nr. 22824/04, 2008-07-29, par. 26 ir kt.). IÅ¡ EŽKT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputacijÄ ir teises, vengiant įžeidžiančių formuluočių (sprendimas byloje Constantinescu v. Rumunia, Nr. 28871/95, 2000-06-27) (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).LVAT 2012-05-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1304/2012 pažymėta, jog EŽTT savo praktikoje taip pat nurodo, kad saviraiÅ¡kos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sÄ lygų, o Å¡i laisvė, galiojanti su apribojimais, įtvirtintais EŽTK 10 straipsnio 2 dalyje, taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, Å¡okiruoja ar trikdo.

LAT yra pažymėjęs, kad teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Ä®statymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informacijÄ , yra įtvirtintos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti (LAT nutartys civilinėse bylose:

Nr. 3K-3-169/2006; Nr. 3K-3-667/2006; Nr. 3K-3-479/2012;       Nr. 3K-3-586/2006).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismui bÅ«tina nustatyti, ar vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas), ginčo reportaže paskelbęs informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , sÄ Å¾iningai informavo visuomenę apie jos veiklÄ ir ar neperžengė teisės skleisti informacijÄ ribų, nepažeidė pareiÅ¡kėjos reputacijos. Reputacija gali bÅ«ti pažeista paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias).

IÅ¡sakant nuomonę, komentarÄ ar vertinimÄ reputacija gali bÅ«ti pažeista tik tuo atveju, jeigu toks saviraiÅ¡kos bÅ«das yra nesÄ Å¾iningas ir neturi objektyvaus pagrindo. Pabrėžtina, kad nuomonei, kaip saviraiÅ¡kos bÅ«dui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo požiÅ«riu taikomi mažesni apribojimai nei žinių skleidimui. Siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar nuomonei bÅ«tina atsižvelgti į teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formÄ ir bÅ«dÄ .

Skirtingai negu faktiniai teiginiai, nuomonė negali bÅ«ti įrodoma, jai tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas, tačiau jai taip pat neturi trÅ«kti faktinio pagrindo. Vertinant, ar teiginys laikytinas žinia, ar nuomone, reikÅ¡minga nustatyti ir pasisakymo aplinkybes ir tikslus. Sprendžiant klausimÄ , ar paskleista informacija pripažintina žeminančia pareiÅ¡kėjos dalykinę reputacijÄ , informacija vertintina ne tik kaip žodis (žodžių junginys) bendrine prasme; teisiniam informacijos kvalifikavimui svarbi tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo bÅ«dai, loginiai duomenų sÄ sajumo aspektai.

Tiriant ir vertinant informacijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetÄ , paskleistų teiginių kontekstÄ , jų formuluotes. Turi bÅ«ti analizuojamas visas reportažo kontekstas, o ne atskiri (ginčijami) sakiniai.Juridinio asmens dalykinė reputacija yra ginama, kai yra nustatoma Å¡ių faktų visuma:           1) žinių paskleidimo faktas;

2) paskleistos žinios yra apie asmenį;

3) paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ;

4) paskleistos žinios neatitinka tikrovės (LAT senato 1998-05-15 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“). Juridinių asmenų dalykinės reputacijos pažeidimas siejamas su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių paskelbimu. PareiÅ¡kėjos skundžiamuose teiginiuose „TiesÄ apie kalio chlorido injekcijÄ kÅ«dikiui Kauno ligoninėje žadėjusi iÅ¡kloti medikė rado iÅ¡vogtÄ kabinetÄ .“, „Apvogta medikė, žadėjusi atskleisti tiesÄ apie kÅ«dikio nužudymÄ Kauno klinikose“ (užraÅ¡as, skelbiamas reportažo pristatymo metu), „Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos kabinete netikėtos kratos“ paskleista informacija gali bÅ«ti patikrinama, todėl laikytina žiniomis apie tai, kad Ligoninės direktoriaus pavaduotojos kabinete Å¡ios Ligoninės vadovai atliko kratÄ .IÅ¡ žinių reportažo matyti, kad jame žiÅ«rovui pateikiama informacija, susijusį su plačiai visuomenėje aptariamu įvykiu, kai Ligoninėje mirė kÅ«dikis.

Reportaže buvo parodytas Ligoninės direktoriaus pavaduotojos R. B. interviu telefonu, kuriame ji teigia, kad jos kabinete Ligoninės vadovai atliko kratÄ , po kurios ji pasigedo tam tikrų su ligoninės veikla susijusių dokumentų. Taip pat reportažo metu buvo kalbama su buvusiu Ligoninės vadovu K. M., kuris paaiÅ¡kino „AÅ¡ nežinau, ar gali bÅ«ti dingę ir dokumentai, gal kažkokie įraÅ¡ai, komisijos darbo protokolai. AÅ¡ nežinau“. Taip pat reportaže pateiktas esamo Ligoninės direktoriaus G.

A. paaiÅ¡kinimas dėl Ligoninės darbuotojos pareikÅ¡tų kaltinimų, kuriame direktorius teigia, kad Å¡itokiu bÅ«du atlaisvino kabinetÄ kitai darbuotojai ir jokių dokumentų neėmė, o nelaimė D. vaikui nutiko, nes R. B. nesusitvarkė su savo pareigomis. Televizijos programos reportažo metu taip pat yra skelbiama, kad R. B. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl vadovų elgesio. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė tinkamai ginčijamame sprendime analizavo Å¡iame reportaže pateiktus teiginius ,,tiesÄ apie kalio chlorido injekcijÄ kÅ«dikiui Kauno ligoninėje žadėjusi iÅ¡kloti medikė rado iÅ¡vogtÄ kabinetÄ â€œ, „apvogta medikė, žadėjusi atskleisti tiesÄ apie kÅ«dikio nužudymÄ Kauno klinikose“ (teksto eilutė, skelbiama reportažo pristatymo metu), „Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos kabinete netikėtos kratos“.Analizuojant reportažo turinį, matyti, kad informacijos skleidėjas, remiasi ne tik                  R.

B. pokalbiu, bet ir kitų asmenų paaiÅ¡kinimais apie įvykio, iÅ¡kraustant R. B. iÅ¡ kabineto ir dokumentų galimo dingimo aplinkybes, o ginčo teiginiai yra suformuluoti iÅ¡ pačių kalbėjusiųjų nurodytų faktų.ŽEI nustačiusi aplinkybes, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas), siekdamas patikrinti jam informacijos Å¡altinio - R. B., suteiktos informacijos atitikimÄ tikrovei, pareiÅ¡kėjos atstovui suteikė galimybę pateikti savo argumentus ir paaiÅ¡kinimus dėl ligoninėje susidariusios situacijos ir tÄ pozicijÄ paskelbė vieÅ¡ai ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas), vykdydamas savo pareigÄ informuoti visuomenę aktualia tema, veikė sÄ Å¾iningai ir objektyviai pateikė informacijÄ , susijusiÄ su reportaže nagrinėjamu įvykiu, todėl neperžengė teisės skleisti informacijÄ ribų.Televizijos programos reportažo dalis, kurioje yra rodomas pokalbis su buvusiu pareiÅ¡kėjos vadovu skelbiama:

„AÅ¡ nežinau, ar gali bÅ«ti dingę ir dokumentai, gal kažkokie įraÅ¡ai, komisijos darbo protokolai. AÅ¡ nežinau“, ir tai vertintina kaip abejonė, ar dokumentų, kitos svarbios informacijos dingimas iÅ¡ ligoninės yra galimas, bet nesudaromos prielaidos žiÅ«rovui susidaryti nuomonę, kad pareiÅ¡kėjos vadovai veikė nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai. Teismas sutinka su ŽEI padaryta iÅ¡vada dėl televizijos programos reportažo metu paskelbtos žinios, kad R. B. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl vadovų elgesio, kurioje pagrįstai konstatuota, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo Ligoninės viduje susidariusiÄ situacijÄ , kuri neabejotinai yra vieÅ¡ojo intereso objektas, kiekvienai iÅ¡ suinteresuotų Å¡alių, taip pat ir pareiÅ¡kėjai, sudarė galimybę pateikti savo argumentus ir paaiÅ¡kinimus.

Sutiktina, kad kokia apimtimi pasinaudoti sudaryta galimybe pateikti savo argumentus ir paaiÅ¡kinimus yra pareiÅ¡kėjos atstovų diskrecijos teisė, todėl nepateikusi iÅ¡samios informacijos vieÅ¡osios informacijos rengėjui (skleidėjui) apie Ligoninės viduje susidariusiÄ situacijÄ ir bÅ«dama praktiÅ¡kai vieninteliu informacijos Å¡altiniu, galinčiu vieÅ¡osios informacijos rengėjui (skleidėjui) patvirtinti arba paneigti turimos informacijos tikrumÄ , pareiÅ¡kėja negali tikėtis, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) žinos apie jos turimus dokumentus, pagrindžiančius jos veiksmų teisėtumÄ , t. y.

R. B. asmeninių daiktų paėmimÄ iÅ¡ jos užimamo kabineto.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iame reportaže esančiuose teiginiuose ir bendrame reportažo turinyje informacijos saviraiÅ¡kos ribos nebuvo peržengtos, informacijos rengėjas (skleidėjas) ginčo teiginiais iÅ¡reiÅ¡kė faktus, paskleistus reportaže kalbėjusių asmenų. ŽEI dėl Å¡ių ginčo teiginių sprendime pagrįstai nustatė, kad žurnalistas, vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas), nepažeidė jam keliamų visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Atsakovė, atlikdama tyrimÄ , pagrįstai reikÅ¡mingu pažymėjo faktÄ , kad iÅ¡ televizijos programos konteksto yra aiÅ¡ku, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslas buvo visuomeniÅ¡kai aktualios, opios temos, susijusios su plačiai visuomenėje aptariamu įvykiu, kai Ligoninėje mirė kÅ«dikis, nagrinėjamas, o ne pareiÅ¡kėjos, kaip vieÅ¡ojo juridinio asmens, dalykinės reputacijos pažeidimas.Teismas, įvertinęs reportaÅ¾Ä ir jame esančių teiginių turinį bei kontekstÄ , tekstinę konstrukcijÄ , duomenų sisteminimo ir dėstymo bÅ«dÄ , loginį duomenų sÄ sajumÄ , pažymi, kad panaudotos frazės, apibÅ«dinančios kalbėjusių asmenų teiginiuose reiÅ¡kiamus veiksmus ar įvykius, nagrinėjamu atveju nelaikytini teisės skleisti informacijÄ pažeidimu ir nepažeidė pareiÅ¡kėjos dalykinės reputacijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad žurnalistų saviraiÅ¡kos laisvė apima tam tikrÄ perdėjimÄ ar provokacijÄ . Pripažintina, kad neįprastumas sukelia didesnes emocijas, tačiau jų sukėlimas dar nereiÅ¡kia intervencijos į atitinkamo teisinio vieneto interesus bei teisę juos apginti ar dalykinės reputacijos pažeidimÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas nuostatas bei sprendžiant pagal Å¡ios bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo tvirtinimui, kad nesilaikyta nuostatos įpareigojančios žurnalistus teikti teisingÄ , tiksliÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ informacijÄ , kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais.

Ä®rodymų visuma neleidžia teigti apie žurnalisto nesÄ Å¾iningÄ elgesį pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, siekį pateikti netikslius ir nepatikimus duomenis, nesilaikymÄ etikos normų. PareiÅ¡kėja nurodo, kad ŽEI netinkamai aiÅ¡kino aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo santykius, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė pareiÅ¡kėjos skunde nurodytas aplinkybes, todėl pažeidė VAÄ® nuostatas. Teismas pažymi, kad inspektoriaus sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nurodomas sprendimo faktinis bei teisinis pagrindas.

Taip pat pripažintina, kad ŽEI skundžiamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal VAÄ® 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl teisinio pagrindo jį naikinti ir pripažinti pagrįstu pareiÅ¡kėjos skundÄ Å½EI, nėra.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).Atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , jos praÅ¡ymas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,TV3“ pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti teismo iÅ¡laidas, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Ligoninės priteisti 200 Eur atstovavimo iÅ¡laidas.PraÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo bus nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijÄ , galiojusiÄ iki įstatymo Nr. XII-2399 įsigaliojimo (2016-07-01). Nuostatos dėl iÅ¡laidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimÄ , 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20).

Vertinant Å¡ių teisės aktų nuostatas konstatuotina, jog įstatymas proceso Å¡aliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalį, kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys gali reikalauti atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių iÅ¡laidas.

ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pagal ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia bÅ«tina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiÅ¡kėjo reikÅ¡ti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo Å¡alies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo Å¡alies pozicijÄ palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo Å¡alies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos ir kt.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog kreipdamasi į teismÄ pareiÅ¡kėja prašė panaikinti ŽEI sprendimÄ , kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TV3“ nebuvo pripažintas padaręs ŽEÄ® nuostatų pažeidimus.Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad buvo apgintos ir patenkintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,TV3“ teisės, nes nebuvo panaikintas skundžiamas aktas, todėl UAB ,,TV3“ turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 44 str. 5 d.).Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,TV3“ 2016-07-29 sudarė atstovavimo sutartį su advokate RÅ«ta BalkevičiÅ«tė-Mačeikiene (t. 2, b. l. 6).

Trečiasis suinteresuotas asmuo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovavimas teisme, grindžia 2016-08-26 mokėjimo nurodymu (t. 2, b. l. 12).Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo 748 Eur.Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant ginÄÄ teisme įvyko 1 teismo posėdis, kurio trukmė 1.06 val., kas vadovaujantis Rekomendacijų 9 p. prilyginama 1 val. Teismo posėdyje pagal teisinių paslaugų sutartį trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį atstovavo advokatė RÅ«ta BalkevičiÅ«tė-Mačeikienė. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme ir pasirengimo teismo posėdžiui dydis yra 0,1.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad už teisines paslaugas atstovaujant jį teismo posėdyje sumokėjo 200 Eur. PraÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija maksimalų Rekomendacijų 8.19 p. nustatytÄ užmokesčio dydį (0,1 x 748 Eur = 74,80 Eur), todėl ji mažintina ir priteistina 74, 80 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo      40 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu,                 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės UAB ,,TV3“ (į. k. 121393020) naudai 74,80 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                 JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič                                                                  RÅ«ta Miliuvienė                                                                  Irena Paulauskienė