2017-07-25 Nr. AB-14540-3-65-3-00182-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2464-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00182-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK), priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. buvo laikytas įvairiose Utenos AVPK Visagino policijos komisariato areštinės (toliau – ir Areštinė) kamerose netinkamomis sąlygomis. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusio kamerose ploto, todėl naudojantis unitazu pareiškėjas kartais būdavo užklumpamas pareigūnų, matomas kitų kameroje esančių asmenų. Dėl šios priežasties pareiškėjas nuolat jautė pažeminimą ir gėdą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Areštinėje įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto buvo atskirti 125 cm aukščio pertvara. Dėl ribojimų, kurie neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiškėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas buvo objektyviai neįmanomas, o areštinės kamerų įrengimo ypatumus sąlygojo ir reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą. Nusiskundimų, jog Areštinėje dirbantys policijos pareigūnai stebėjo pareiškėją, besinaudojantį tualetu, negauta.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo J. M. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 360 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 14 d. iki 2014 m. gegužės 28 d. (su pertraukomis) 51 parą laikytas Areštinės kamerose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte įtvirtinta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara. Utenos AVPK pateikti duomenys patvirtino, jog 2011 m. Areštinėje buvo sumontuoti nauji metaliniai į vientisą komplektą sujungti unitazai-praustuvės-lentynėlės, kurie nuo gyvenamosios paskirties ploto buvo atskirti 125 cm aukščio pertvaromis. Teismas priėjo išvadą, kad Areštinės kamerose esančių sanitarinių mazgų įrengimas atitiko Higienos normos 37:2009 20 punkto nuostatas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Veiklos taisyklės) 7.13 punkte nurodyta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Areštinės kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, sanitariniai mazgai įrengti prie kamerų durų ir nebuvo niekaip papildomai nuo jų izoliuoti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Areštinės kamerose laikomi asmenys pro kamerų duryse įrengtus „akutes“ periodiškai stebimi kas 10-15 minučių. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad į stebėjimo lauką pro areštinės kamerų duryse įrengtas „akutes“ sanitariniuose mazguose esantys asmenys nepatenka. Tačiau jie nebuvo pakankami paneigti pareiškėjo teiginiui, kad jis, besinaudojantis sanitariniu mazgu, buvo matomas, kai buvo atidaromos kamerų durys. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo privatumas naudojantis Areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas 51 parą. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad Areštinės kamerose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 14 sanitariniai mazgai buvo atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 125 cm aukščio pertvara, nusprendė, kad tokiu būdu jo privatumas naudojantis tualetu pareiškėjui buvo užtikrintas.

Teismas, nustatydamas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės. Teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 360 Eur.

III. Pareiškėjas J. M. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti ir visiškai tenkinti jo skundą.

Pareiškėjo nuomone, tokia maža suma negali kompensuoti visų jo patirtų išgyvenimų ir pažeminimų, patirtų Areštinėje.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas sutinka su teismo sprendimo ir prašo jį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas J. M. 2017 m. birželio 19 d. pateikė prašymą jo apeliacinio skundo nesvarstyti ir palikti nepakeistą prieš tai priimtą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliantui atsisakyti apeliacinio skundo iki baigiamųjų kalbų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas 2017 m. birželio 19 d. pateikė prašymą jo apeliacinio skundo nesvarstyti ir palikti prieš tai priimtą teismo sprendimą. Pareiškėjas 2017 m. liepos 20 d., atsakydamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 18 d. raštą, patvirtino, kad atsisako apeliacinio skundo ir supranta tokio atsisakymo procesines pasekmes. Pareiškėjas apeliacinio skundo atsisakė iki baigiamųjų kalbų, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje daugiau apeliacinių skundų nėra paduota, ir vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsisakius apeliacinio skundo, pakartotinai jo paduoti nebegalima, ši taisyklė pareiškėjui žinoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjo J. M. (J. M.) atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Administracinės bylos pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė