41b6b29d-2e8e-4e3a-a477-4b09049936fc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-635-157/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01623-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.; 3.3.1.18.; 3.4.3.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo A. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui pateikti dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo atsakovės A.

Å . individualios įmonės bankroto byloje Nr. eB2-578-794/2017. n u s t a t ė:Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovei A. Å . individualiai įmonei (toliau – A. Å . IÄ®) iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Violeta Laimienė, Å¡i teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 24 d.  Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvusiam įmonės vadovui A. Å . paskirta 1 000 Eur bauda už įmonės dokumentų ir turto neperdavimÄ bankroto administratorei. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi jam paskirtÄ baudÄ .

Nurodė, kad jis negyvena Lietuvoje, todėl negalėjo laiku pateikti praÅ¡ymo dėl baudos panaikinimo. Teigia, kad minėta teismo nutartis jo broliui D. Å . įteikta tik 2016 m. gruodžio 31 d. Dėl nurodytų priežasčių praÅ¡o terminÄ atnaujinti. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo A. Å . praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo atmetė ir šį praÅ¡ymÄ atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad 1 000 Eur bauda pareiÅ¡kėjui kaip buvusiam įmonės vadovui paskirta 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi; kad bauda skirta Å¡iam neįvykdžius teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties įpareigojimo pateikti bankroto administratoriui įmonės finansinės atskaitomybės bei kitus dokumentus; kad teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis pareiÅ¡kėjui įteikta asmeniÅ¡kai; kad jis praleido terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo; kad pagal pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÄ , jis negyvena Lietuvoje, o teismo nutartis buvo įteikta jo broliui ir apie jÄ jam nebuvo žinoma. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys, kuriomis grindžia praÅ¡ymÄ atstatyti šį terminÄ , neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir nepagrįstos jokiais įrodymais (kartu su praÅ¡ymu nepateikta įrodymų, jas patvirtinančių), todėl jų nelaikė svarbiomis, praÅ¡ymÄ atsisakė priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas A. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, paskirtÄ baudÄ panaikinti arba sumažinti.   Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus: Teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę dėl teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties įteikimo. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes iÅ¡vadÄ dėl minėtos teismo nutarties įteikimo priėmė nesusipažinęs su byloje esančiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas gyvena JAV, jam jokie procesiniai dokumentai ten nebuvo siunčiami.   Teismo argumentai, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys faktÄ , jog teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis pareiÅ¡kėjo broliui įteikta 2016 m. gruodžio 31 d., prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsniui. PareiÅ¡kėjas tokių įrodymų negali pateikti, nes buvo pasiraÅ¡yta kurjerio pateiktoje registruotų siuntų knygoje. Teismas turėjo galimybę Å¡iÄ aplinkybė patikrinti, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Atsakovės A.

Å . IÄ® bankroto administratorė atsiliepime į skundÄ nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo pateiktam praÅ¡ymui. Pažymėjo, kad po to, kai buvo kreiptasi dėl baudos skyrimo, pareiÅ¡kėjo atstovas pateikė paaiÅ¡kinimus dėl turto ir dokumentų nebuvimo ir įmonės veiklos nevykdymo nuo 2000 m. Teigia, kad bankroto administratoriui buvo perduotas įmonės antspaudas, pateikti paaiÅ¡kinimai dėl dokumentų nebuvimo. Mano, kad dokumentai neperduoti ne dėl pareiÅ¡kėjo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių.

Pažymėjo, kad nebuvo nustatyta, jog įmonė turi perduotino turto. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės likviduojamos dėl bankroto A. Å . IÄ® savininko ir buvusio administracijos vadovo A. Å . praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl baudos panaikinimo arba jos sumažinimo.Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus.

Absoliučių skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties negaliojimo pagrindų teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , nenustatė (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia termino praleidimo priežasčių svarbumÄ , neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, yra nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl jų nelaikė svarbiomis ir praÅ¡ymÄ atsisakė priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinis teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo A. Å . atskirojo skundo pagrįstumo, visų pirma pažymi tai, kad Å¡is asmuo – likviduojamos A. Å . IÄ® savininkas ir buvęs administracijos vadovas, žinojo / privalėjo žinoti, kokios prievolės jam kylÄ per visÄ tokios įmonės egzistavimo laikotarpį, tai yra nuo jos įregistravimo iki iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro, – tai, kad, be kita ko, jis privalo užtikrinti, jog tokio asmens Juridinių asmenų registrui pateikiami duomenys atitiktų faktinę padėtį, jog toks asmuo suinteresuotiems asmenims bÅ«tų nuolatos pasiekiamas pagal Å¡iame registre nurodytÄ buveinės adresÄ .

Todėl net gi ir iÅ¡vykdamas iÅ¡ Lietuvos ir palikdamas įmonę, kuri įstatymo nustatyta tvarka nėra iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, kuri turi kreditorių – taigi turi įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti, – bÅ«damas / turėdamas bÅ«ti atsakingas, lojalus įmonės vadovas, žinodamas / turėdamas žinoti apie įmonės atžvilgiu taikomas pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus procedÅ«ras, – privalėjo dėti visas pastangas, kad nedidėtų kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl neatsiskaitymo, įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti operatyvų visų tokios įmonės reikalų tvarkymÄ visose valstybės institucijose (CPK 185 straipsnis).

Antra, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 24 d., patenkinus pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV) pareiÅ¡kimÄ , A. Å . IÄ® (įmonės kodas 122843246, oficialus buveinės adresas: S. Stanevičiaus g. 29-9, Vilnius) iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta Violeta Laimienė. Å ioje nutartyje teismas nustatė, kad įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 1995 m., kad jos savininkas nuo pat įregistravimo yra A.

Š., kuris taip pat buvo šios įmonės administracijos vadovu; kad įmonė šio registro tvarkytojui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų; kad pagal Viešųjų registrų duomenis atsakovė registruotino nekilnojamojo turto neturi; kad šios bylos nagrinėjimo dienai skola pareiškėjo VSDFV biudžetui išaugusi iki 6 071,77 Eur. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas). Teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenis teismo procesiniai dokumentai, skirti Å¡iai įmonei, buvo siunčiami bÅ«tent oficialiai deklaruotu jos buveinės adresu, kuris nebuvo pakeistas ar anuliuotas (CPK 185 straipsnis). Be to, pagal Gyventojų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) netgi Å¡ios bylos nagrinėjamu metu paties pareiÅ¡kėjo A. Å . gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: S. Stanevičiaus g. 29-9, Vilnius, be to, nei vieÅ¡ojoje erdvėje, nei kreditoriui nebuvo paskelbta apie kitÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kitÄ kontaktinį adresÄ ar asmenį, o apie bankroto bylos iÅ¡kėlimo procesÄ , jos iÅ¡kėlimÄ , kaip žinoma, yra praneÅ¡ama vieÅ¡ai (http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/).Trečia, pareiÅ¡kėjui A.

Š., taip pat yra / turi būti žinoma, kad tokios įmonės civilinė atsakomybė yra neribota, todėl įmonės savininkas taip pat yra materialinės atsakomybės subjektu, ir jos prievolėms įvykdyti neužtenkant pačios turto, – savininkas už jas atsako ne tik savo asmeniniu turtu, kur tik šis turtas bebūtų, bet ir jam tenkančia dalimi sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdomame turte (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CK 2.50 straipsnio 4 dalis; ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 33 straipsnio 1 dalis; taip pat žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011 etc.); teismų praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, jog įmonės vadovo imperatyvios pareigos – netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis 21 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1, 2 dalis etc.) pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperduoti apskaitos dokumentai, o pareigÄ pagrįsti, kokio neveikimo priežastis tenka įmonės valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

Taigi Å¡ios įstatymo bei teismų praktikos nuostatos taip pat patvirtina atsakingo, sÄ Å¾iningo individualios įmonės vadovo, savininko pareigÄ rÅ«pintis visais įmonės reikalais, o Å¡iai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , vykdyti tiek Ä®BÄ® reikalavimus, tiek bendrÄ sias procesines pareigas, operatyviai bendradarbiauti su teismu, teismo paskirtu bankroto administratoriumi (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 7 straipsnio 2 dalis).Ketvirta, esant tokioms aplinkybės, A. Å . atskirajame skunde jo advokato Martyno Stankevičiaus pateikti argumentai, kad praÅ¡ymÄ dėl minimo termino atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes iÅ¡vadÄ dėl nutarties įteikimo asmeniÅ¡kai A.

Å . priėmė net nesusipažinęs su įrodymais, t. y. turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, kurios net nepatikrino, nepatvirtino įrodymais; kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, pareigÄ pačiam patikrinti įrodymus, kurie privalo bÅ«ti byloje, t. y. informacijÄ apie registruota siunta siųstÄ teismo nutartį A. Å . byloje; kad teismas piktnaudžiavo teise, ignoravo suteiktÄ funkcijÄ â€“ vykdyti teisingumÄ (,,nurodė tai, kas yra neįmanoma, t. y. teigia, kad PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurių ir negali nepateikti, nes Å¡ie įrodymai liko pas Teismo pasirinktÄ kurjerį, vietoje to, kad patikrintų įrodymÄ , kuris yra (ar privalo bÅ«ti) byloje) ir kt.

– atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). Akivaizdu, kad profesionaliam teisininkui advokatui, kuris nuo 2016-10-19 atstovauja pareiÅ¡kėjÄ , turėdamas jo plačius procesinius įgaliojimus, yra žinoma procesinė prievolė įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai (CPK 178 straipsnis), apie civilinių įmonių bankroto bylų, turinčių vieÅ¡Ä jį interesÄ , nagrinėjimo proceso ypatumus ir kt. Kaip žinoma, pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, ir tai daryti remdamasis bÅ«tent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

Taigi apeliacinis teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, aktualiais teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei tvirtinama atskirajame skunde, nagrinėjamos bylos medžiaga suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas A. Å . iÅ¡ viso nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytų CPK 107 straipsnis 1 dalyje nustatyto procesinio termino praleidimo priežasčių svarbumÄ , todėl turėjo pagrindÄ nepatenkinti praÅ¡ymo dėl minimo termino atnaujinimo ir atsisakyti priimti praÅ¡ymÄ dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo (CPK 78 straipsnis).Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad dėl pareiÅ¡kėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl Å¡is skundas atmetamas nenagrinėjant kitų apelianto iÅ¡dėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.

Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.). Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                        Virginija Čekanauskaitė                                                                   Â