41b63a86-9926-4e4e-9b76-923979584948 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2917-823/2011Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00227-2011-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.3; 126.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. J. (V. J.) apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Restrus“ ir A.

T. (A. T.) dėl darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Restrus“ 1 600 Lt negauto darbo užmokesčio, o iÅ¡ atsakovo A. T. – 1 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėn. A. T. jam pasiÅ«lius darbÄ , pradėjo dirbti UAB „Siulveta“, bet darbo sutarties pasiraÅ¡ymas buvo vis atidedamas. 2009 m. spalio 12 d.

A. T. ir O. M. pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti darbo sutartį su UAB „Siulveta“, pagal kuriÄ A. T. įsipareigojo mokėti darbo užmokestį po 800 Lt per mėnesį. Darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 8 d. ieÅ¡kovas nėra gavęs iki Å¡iol. Kadangi UAB „Siulveta“ bankrutavo, jos teisių ir pareigų perėmėja yra UAB „Restrus“. Teismo posėdyje patikslinęs savo reikalavimus, ieÅ¡kovas reikalavo priteisti 1 363,24 Lt darbo užmokesčio ir 1 600 Lt neturtinės žalos.

Pagal susitarimÄ su A. T. ieÅ¡kovas turėjo dirbti po 2 valandas kasdien UAB „Siulveta“, o vėliau – UAB „Mimino“, bet faktiÅ¡kai dirbo daugiau. Å iam darbui jis sugaiÅ¡o pusmetį, todėl prašė iÅ¡ A. T. priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ skaičiavo pagal pažadėto atlyginimo dydį.Atsakovas UAB „Restrus“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2009 m. spalio 12 d. buvo priimtas į darbÄ UAB „Siulveta“ laikinai eiti direktoriaus pareigas. 2009 m. spalio 27 d.

UAB „Siulveta“ kreditorių susirinkimas nutarė paskelbti UAB „Siulveta“ bankrutuojančia, o bankroto bylos procesÄ vykdyti ne teismo tvarka. Bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Restrus“. 2009 m. gruodžio 8 d. ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ pareigų. 2010 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtintas ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas – 1 363,24 Lt (1 188,35 Lt darbo užmokestis, 88,29 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, 88,60 Lt dėl ligos). Šį įsiskolinimÄ dengti Garantinio fondo lėšomis buvo atsisakyta. 2011 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimas nusprendė pripažinti UAB „Siulveta“ pabaigÄ .

Å ie sprendimai ieÅ¡kovo nebuvo skundžiami. Atsakovas A. T. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog nuo 2009 m. spalio 27 d., t.y. nuo bankroto procedÅ«rų taikymo pradžios, A. T., kaip UAB „Siulveta“ vienintelis akcininkas, o ieÅ¡kovas – kaip vadovas, neteko savo įgaliojimų, todėl tolimesnį darbo sutarties su ieÅ¡kovu vykdymÄ turėjo nustatyti atsakovas UAB „Restrus“, o pareiga atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės darbuotojais atiteko bankroto administratoriui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 35 straipsnis).

Darbo užmokesčio įsiskolinimas už ieÅ¡kovo darbÄ UAB „Siulveta“ turėjo bÅ«ti mokamas iÅ¡ Garantinio fondo, nes įmonės turimo turto nepakako atsiskaityti su visais darbuotojais. Atsakovu Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti UAB „Siulveta“. IeÅ¡kovas nepagrindė, dėl kokių priežasčių ir kokiais bÅ«dais A. T. galėjo pažeisti ieÅ¡kovo teises ir padaryti jam žalos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 7,75 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai ir 1 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atsakovui A.

T. Nurodė, kad bendrovė, paskirta įmonės bankroto administratoriumi, nėra bankrutuojančios įmonės turto ir prievolių perėmėja. Kadangi ieÅ¡kovo nesiejo darbo teisiniai santykiai su UAB „Restrus“, nepagrįstas jo reikalavimas dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo. IeÅ¡kovo darbdavys UAB „Siulveta“ bankrutavo. IeÅ¡kovas buvo informuotas apie tai, jog 2010 m. rugpjūčio 5 d. Garantinio fondo tarybos posėdžio protokoliniu nutarimu jam atsisakyta skirti iÅ¡mokas iÅ¡ Garantinio fondo, tačiau jis nebuvo paÅ¡alintas iÅ¡ UAB „Siulveta“ kreditorių sÄ raÅ¡o.

IeÅ¡kovas dirbo UAB „Mimino“ nuo 2009 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t.y. po to, kai buvo atleistas iÅ¡ darbo UAB „Siulveta“. Jokie darbo teisiniai santykiai ieÅ¡kovo su atsakovu A. T. nesiejo arba jie nebuvo įrodyti. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo vykimas į darbÄ , dėl kurio buvo susitarta, t.y. darbas pagal darbo sutartį, savaime negali sukelti jam dvasinių iÅ¡gyvenimų, streso ar pažeminimo, nes jis nepateikė įrodymų, kad tai buvo daroma prieÅ¡ jo valiÄ , kad jo atžvilgiu buvo naudojama prievarta (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 250 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 250 straipsnis).

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ieÅ¡kovo norÄ gauti kompensacijÄ už negautÄ atlyginimÄ , atmestas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Restrus“ 1 600 Lt darbo užmokesčio, o iÅ¡ atsakovo A.

T. – 1 600 Lt kompensacijÄ už sugaiÅ¡tÄ darbe laikÄ ir moralinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurioje nustatyta, kad darbas turi bÅ«ti atlygintas, o pagal darbo sutartį su UAB „Siulveta“ tai nebuvo padaryta. Teismas neteisingai įvertino įrodymus byloje. Ä®rodymai leidžia manyti, kad UAB „Restrus“ veda dvigubÄ buhalterinę apskaitÄ . Mano, kad neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis turi bÅ«ti jam priteistas iÅ¡ UAB „Restrus“, o ne iÅ¡ Garantinio fondo lėšų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Restrus“ praÅ¡o teismo sprendimÄ dalyje dėl atsisakymo priteisti 1 600 Lt darbo užmokesčio iÅ¡ UAB „Restrus“ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti Å¡io atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį. Papildomai atsakovas nurodo, kad nei teisės aktų pagrindu, nei iÅ¡ sutartinių santykių nekyla bankroto administratoriaus pareiga atsakyti už bankrutavusios ir juridinių asmenų registro iÅ¡registruotos UAB „Siulveta“ prievoles.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A.

T. praÅ¡o ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad jis nėra UAB „Siulveta“ atstovas ar akcininkas. Å i įmonė yra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro. Atsakovai neatsako už pinigų mokėjimÄ iÅ¡ Garantinio fondo ir nėra UAB „Siulveta“ teisių perėmėjai. IeÅ¡kovas nepagrindžia, kaip atsakovas A. T. pažeidė ieÅ¡kovo teises ir padarė jam žalÄ .

Darbo sutartis buvo sudaryta su UAB „Siulveta“, o ne su atsakovu A. T. UAB „Siulveta“ bankroto byloje buvo patvirtintas 1 363,24 Lt ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas, iÅ¡ Garantinio fondo lėšų Å¡is reikalavimas nebuvo tenkinamas, tačiau ieÅ¡kovas neskundė nei bankroto byloje priimtų sprendimų, nei Garantinio fondo tarybos nutarimo. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2009 m. spalio 12 d. buvo priimtas į darbÄ UAB „Siulveta“ (b.l. 11-13).

IeÅ¡kovo teigimu, darbÄ Å¡ioje bendrovėje jam pasiÅ«lė atsakovas A. T., kaip vienintelis UAB „Siulveta“ akcininkas, ir UAB „Restrus“ atstovas O. M. Darbu sutartimi buvo sulygtas 800 Lt mėnesinis darbo užmokestis. 2009 m. spalio 27 d. UAB „Siulveta“ pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. UAB „Siulveta“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Restrus“ (b.l. 53-55). Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta nuo 2009 m. gruodžio 8 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnį (b.l. 38).

Vykdant UAB „Siulveta“ bankroto procesÄ , buvo patvirtintas ieÅ¡kovo 1 363,24 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, kylantis iÅ¡ darbo teisinių santykių. 2010 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Siulveta“ buvo skirtos lėšos darbuotojų reikalavimams tenkinti iÅ¡ Garantinio fondo, tačiau ieÅ¡kovo reikalavimų tenkinimui lėšų iÅ¡ Garantinio fondo skirta nebuvo, vadovaujantis Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalimi (b.l. 20-22). 2011 m. vasario 7 d. BUAB „Siulveta“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimÄ dėl įmonės pabaigos (b.l. 39-44).

BUAB „Siulveta“ likviduota dėl bankroto ir iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro 2011 m. balandžio 4 d. (b.l. 45). Apelianto manymu, už jam realiai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį atsako atsakovas A. T., kuris jam pasiÅ«lė darbÄ UAB „Siulveta“ (ieÅ¡kovo iÅ¡ Å¡io atsakovo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos suma, kuriÄ ieÅ¡kovas įvardija kompensacija už sugaiÅ¡tÄ laikÄ dirbant be darbo užmokesčio atitinka ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėto atlyginimo dydį), ir atsakovas UAB „Restrus“, kurį ieÅ¡kovas mano esant UAB „Siulveta“ teisių ir pareigų perėmėju.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai gali bÅ«ti teismo tenkinami tik tuo atveju, jei jie pareikÅ¡ti tam asmeniui, kuriam pagal įstatymÄ tenka pareiga atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, kad darbo teisiniai santykiai ieÅ¡kovÄ siejo su UAB „Siulveta“, bÅ«tent Å¡i bendrovė kaip juridinis asmuo yra atsakinga už atitinkamo dydžio iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, iÅ¡mokėjimÄ ieÅ¡kovui.

Nors, ieÅ¡kovo teigimu, darbÄ UAB „Siulveta“ jam pasiÅ«lė atsakovas A. T., vien dėl Å¡ios priežasties jis negali bÅ«ti pripažintas ieÅ¡kovo darbdaviu, ir jam negali bÅ«ti priskiriamos darbdavio pareigos, susijusios su darbo užmokesčio ieÅ¡kovui mokėjimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad UAB „Restrus“, teikusi BUAB „Siulveta“ bankroto administravimo paslaugas, nėra UAB „Siulveta“ teisių ir pareigų perėmėja. Bankroto administratorių ir bankrutuojančiÄ bendrovę sieja bankroto administravimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

Bankroto administratorius organizuoja ir vykdo įmonės bankroto procedÅ«ras, įskaitant ir atsiskaitymÄ su bendrovės kreditoriais, ir, esant įstatyme numatytoms sÄ lygoms, gali bÅ«ti pripažintas atsakingu už bankrutuojančiai įmonei ar jos kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ , tačiau jis negali bÅ«ti pripažintas perėmusiu bankrutavusios bendrovės prievoles dėl atsiskaitymo su kreditoriais ar atsakingu už kreditorinių reikalavimų tenkinimÄ savo nuosavu turtu. Pradėjus įmonės bankroto procedÅ«ras, įmonės kreditorių reikalavimai (taip pat ir susiję su darbo užmokesčio mokėjimu) tenkinami iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto Ä®BÄ® nustatyta tvarka.

Ta aplinkybė, kad kažkuris iÅ¡ įmonės kreditorių, nesant pakankamai bankrutuojančios bendrovės turto, realiai negavo savo reikalavimo patenkinimo, nesudaro prielaidų teigti, kad pareigÄ tenkinti tokį reikalavimÄ iÅ¡ savo turto įgyja įmonės bankroto administratorius. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad atsakovas UAB „Restrus“ pagal įstatymÄ neturi pareigos iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui jo reikalaujamÄ darbo užmokestį, kurio jis negavo iÅ¡ bankrutavusios UAB „Siulveta“, ir pagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmetė.

Tai, kad dėl ieÅ¡kovo reikalavimų tenkinimo specialia Ä®BÄ® nustatyta tvarka ieÅ¡kovas realiai negavo jam priklausančių pinigų sumų, negali bÅ«ti pripažinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio nuostatų, numatančių teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , pažeidimu. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui A. T. ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad pastarasis neva vertė jį dirbti be darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyti neteisėti atsakovo A.

T. veiksmai, dėl kurių ieÅ¡kovui galėjo kilti neturtinė žala. Kaip jau minėta, atsakovas A. T. pagal įstatymÄ nėra atsakingas už darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjimÄ ieÅ¡kovui, kadangi jis nebuvo ieÅ¡kovo darbdaviu, be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, darbo užmokesčio ieÅ¡kovas realiai negavo dėl darbdavio bankroto, o jo reikalavimas buvo tvirtinamas įstatymų nustatyta tvarka įmonės bankroto procese. SiÅ«lymas sudaryti darbo sutartį negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu veiksmu, sukėlusiu ieÅ¡kovui turtinę žalÄ .

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Apelianto argumentai, susiję su neteisėtais UAB „Restrus“ veiksmais vedant buhalterinę apskaitÄ , nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismo neanalizuojami. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a :              Apeliacinį skundÄ atmesti.             Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė Teisėjai                                                                                                        Antanas Rudzinskas Vytautas Zelianka