41b5895b-0352-4777-a152-003ffdddcf62 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-500-864/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34368-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.4.; 3.3.1.1; 3.3.1.18.1; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Laimo projektai” ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Architektų gildija“ dėl nuostolių ir baudos priteisimo bei dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Laimo projektai“ (toliau ir ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Architektų gildija“ (toliau ir atsakovė) prašė:

1) priteisti iš atsakovės 1000 Eur nuostolius ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) pripažinti negaliojančia atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto dalį dėl autorinių teisių į projektÄ perdavimo su sÄ lyga, kad atliktų darbų suma yra 1500 Eur (kartu su PVM) ir Å¡alys neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku, atliktų ir neatliktų darbų;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės 2000 Eur baudÄ ir 6 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2019 m. sausio 21 d. Å¡alys sudarė Sutartį Nr. 2019-01-21-TP dėl Paslaugų paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projekto (toliau ir Sutartis), kuria susitarė, kad atsakovė (projektuotoja) parengia paslaugų paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektÄ , nepakeitus žemės sklypo paskirties, bet keičiant pastato paskirtį ir projekto pavadinimÄ . Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad prireikus projektuotoja užsako papildomas projekto dalis, reikalingas užbaigti projektavimo darbus, prieÅ¡ tai suderinusi su ieÅ¡kove (užsakove) ir papildoma kaina.

Sutarties 2.2. punkte numatyta projekto rÅ«Å¡is – neypatingas statinys, o 2.3 punkte projekto stadija – techninis darbo projektas. Sutarties 4.1.2. punkte numatyta, kad galutinis apmokėjimas vykdomas gavus statybos leidimÄ , o Sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad projektuotoja įsipareigoja statybÄ leidžianti dokumentÄ gauti per 22 savaites nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o užsakovė įsipareigoja pateikti projektuotojai reikalingus dokumentus per 5 darbo dienas ir pasiraÅ¡yti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas.

IeÅ¡kovės teigimu, sistemiÅ¡kai analizuojant Sutarties 4.1.2 bei 5.1 punktų nuostatas manytina, kad atsakovės projektas turėjo apimti galutinio veiksmo atlikimÄ â€“ statybÄ leidžiančio dokumento gavimÄ . Be to, Å¡alys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja parengti techninę užduotį, tačiau jos neparengė ir ji nebuvo patvirtinta. Pažymėjo, kad terminas, per kurį atsakovė turėjo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ suėjo 2019 m. birželio 22 d.; suėjus galutiniam Sutarties įvykdymo terminui, ieÅ¡kovė nustatė atsakovei papildomÄ terminÄ , kurį atsakovė praleido, o statybÄ leidžiančio dokumento nėra jo gavusi iki Å¡iol.

Nurodė, kad per laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki ieÅ¡kinio pateikimo, atsakovė teikė keletÄ projektinių pasiÅ«lymų Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau jie buvo nepatvirtinti dėl juose nustatytų klaidų.

3. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 15 d. el. laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovę apie projektinių pasiÅ«lymų patvirtinimÄ , o 2019 m. spalio 15 d. atsakovė pateikė ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti priedÄ prie Sutarties, kuriame nurodyta, kad Sutartis nutraukiama abipusiu susitarimu, projektavimo darbai stabdomi, be to, atsakovė perduoda ieÅ¡kovei parengtus projektinius pasiÅ«lymus ir autorines teises į projektÄ su sÄ lyga, kad atliktų darbų suma yra 1500 Eur (su PVM) ir Å¡alys neturi viena kitai jokių pretenzijų.

IeÅ¡kovė 2019 m. spalio 16 d. praneÅ¡imu atsisakė pasiraÅ¡yti susitarimÄ . 2019 m. spalio 28 d. atsakovė pateikė ieÅ¡kovei projektinius pasiÅ«lymus, priėmimo-perdavimo aktÄ ir 2019 m. spalio 25 d. susitarimÄ dėl Sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovė lydraÅ¡tyje ir priėmimo-perdavimo akte nurodė, kad projektinius pasiÅ«lymus priima peržiÅ«rai ir per 5 dienas pateiks pastabas, o susitarime dėl Sutarties nutraukimo nurodė, kad nesutinka pasiraÅ¡yti, nes darbai atlikti netinkamai. 2019 m. spalio 29 d. pretenzija ieÅ¡kovė informavo atsakovę, kad atsisako priimti projektinius pasiÅ«lymus, nes jie parengti ir patvirtinti nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, o taip pat vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartį.

IeÅ¡kovė 2019 m. vasario 3 d. pervedė atsakovei 2420 Eur, o 2019 m. birželio 13 d. atliko dar vienÄ avansinį mokėjimÄ 3025 Eur sumai, tokiu bÅ«du iÅ¡ viso ieÅ¡kovė pagal sutartį sumokėjo atsakovei 5445 Eur, kuriuos reikalavo grÄ Å¾inti 2019 m. spalio 29 d. pretenzija. Nepaisant to, atsakovė grÄ Å¾ino tik 3630 Eur, pasilikdama sau 1815 Eur sumÄ už projektinių pasiÅ«lymų paruoÅ¡imÄ .

4. IeÅ¡kovės nuomone, neteisingos pastato paskirties nurodymas patvirtina projektinių pasiÅ«lymų neteisėtumÄ , todėl jie negali bÅ«ti naudojami. Teigė, kad projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumai nebuvo akivaizdÅ«s, todėl negalėjo bÅ«ti nustatyti anksčiau, tačiau nustačius juos, atsakovei buvo nustatytas papildomas vieno mėnesio terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti. Atsakovei nepaÅ¡alinus trÅ«kumų, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovės, kadangi pavedė kitam projektuotojui iÅ¡taisyti projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumus ir dėl to patyrė 1000 Eur dydžio nuostolius.

Papildomai nurodė, kad pagal Sutarties 2.7 punktÄ atsakovės autorinių teisių į projektÄ atsisakymas buvo besÄ lyginis, tačiau nepaisydama Å¡ios Sutarties sÄ lygos, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu atsakovė autorinių teisių perdavimÄ ieÅ¡kovei transformavo į sÄ lyginį nurodant, kad, pirma, atliktų darbų suma yra 1500 Eur (su PVM), antra, kad Å¡alys neturi viena kitai jokių pretenzijų. IeÅ¡kovės įsitikinimu, tokia atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto nuostata yra pripažintina neteisėta.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad pagal Sutarties 5.1 punktÄ atsakovei tenka pareiga sumokėti ieÅ¡kovei 2000 Eur dydžio baudÄ , jeigu ji nepateikia ieÅ¡kovei statybÄ leidžiančio dokumento per 22 savaites nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 22 d.; Pabrėžė, kad minėtos Sutarties sÄ lygos taikymas nepriklauso nuo Sutarties nutraukimo priežasčių ar darbų kokybės trÅ«kumų, todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų baudÄ dėl to, jog per nurodytÄ terminÄ negautas statybÄ leidžiantis dokumentas.

5. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pageidavo, jog bÅ«tų suprojektuota ir pastatyta kaip įmanoma daugiau gyvenamosios paskirties patalpų, nereikėtų įrengti lifto ir atlikti darbų pagal reikalavimus žmonių su negalia reikmėms, o taip pat iÅ¡vengti teisės aktuose numatytų reikalavimų, susijusių su naujų automobilių parkavimo vietų įrengimu.

Tam, kad tinkamai įvykdytų ieÅ¡kovės pageidavimus, atsakovė ne kartÄ keitė savo projektinius pasiÅ«lymus, įskaitant patalpų paskirtį. Pažymėjo, kad Å¡alims sudarant sutartį buvo žinoma, kad tai, ar ieÅ¡kovė galės realizuoti savo planus priklausys nuo Vilniaus miesto vyriausiojo architekto nuomonės, kuri paaiÅ¡kės derinant projektinius pasiÅ«lymus. Teigė, kad ieÅ¡kovė nesuinteresuota realaus techninio projekto rengimu, imitavo procesÄ , gaiÅ¡ino atsakovės laikÄ , neatsiskaitė ir reiÅ¡kė nepagrįstas pretenzijas.

Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė laiku nepateikė projekto rengimui reikalingos informacijos, todėl buvo neįmanoma parengti techninį projektÄ . Nurodė, kad atsakovei negali bÅ«ti taikoma bauda remiantis sutarties nuostata dėl praleisto darbų atlikimo termino, nes pati ieÅ¡kovė nepateikė techninio projekto parengimui reikalingos informacijos, neapsisprendė dėl bÅ«simo statinio paskirties ir esminių sprendinių. IeÅ¡kovė nepagrįstai aiÅ¡kina, kad bauda atsakovei bet kuriuo atveju turėtų bÅ«ti taikoma, nes baudos taikymas priklauso tik nuo Sutartyje nustatyto termino statybos leidimo gavimui tinkamo įvykdymo.

Anot atsakovės, tai yra siauras Sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas, kuris neparemtas nei Sutarties sÄ lygų visuma, nei projektavimo darbų rangos esme bei neatitinka netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, teisinės prigimties. Toks aiÅ¡kinimas nesÄ Å¾iningas atsakovės atžvilgiu, nes iÅ¡ jos, nepriklausomai nuo to, kad darbų vėlavimÄ lėmė tokios aplinkybės kaip ieÅ¡kovės informacijos nepateikimas, jos papildomi nurodymai, institucijų veiksmai, vis tiek bÅ«tų reikalaujama sumokėti baudÄ .

6. Nurodė, kad ieÅ¡kovei praÅ¡ant nuotolių atlyginimo, reikalavimas dėl baudos priteisimo yra nepagrįstas. Teigė, kad atsakovė įgyvendino savo įsipareigojimus, t. y. parengė projektinius pasiÅ«lymus ir perdavė juos ieÅ¡kovei, be to, pagal Sutartį atsisakė visų autoriaus turtinių teisių į projektinius pasiÅ«lymus. Papildomai nurodė, kad atsakovei nutraukus sutartinius santykius su ieÅ¡kove, ji pradėjo ieÅ¡koti naujų projektuotojų ir bendraudama su jais suprato, kad teismui pritarus ieÅ¡kovės deklaruojamai pozicijai, kiti projektuotojai, atitinkamai, negalės naudotis atsakovės parengtais projektiniais pasiÅ«lymais, kurie laikytini autorinių teisių objektu. Atsakovės teigimu, minėtas aplinkybes ji sužinojo iÅ¡ kitų savo kolegų, taip pat jas patvirtina ieÅ¡kovės raÅ¡tas, kuriuo atsakovės reikalaujama duoti sutikimÄ dėl projektinių pasiÅ«lymų perdavimo kitam projektuotojui.

7. Teismo posėdžių metu šalys iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti nuostolius teismas atkreipė dėmesį, kad Sutarties 8.9. punktas numatė, jog kiekviena Å¡alis turi teisę nutraukti sutartį, esant svarbiam sutarties pažeidimui ar tuo atveju, jei kita Å¡alis pakartotinai pažeidžia sutartį, nors ji ir buvo įspėta raÅ¡tu apie galimÄ sutarties nutraukimÄ pirma laiko, jei ji bus pakartotinai pažeista. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nenurodė, kokios paskirties pastato ji pageidauja, kadangi teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovei buvo palikta projektavimo pasirinkimo laisvė, be to, ieÅ¡kovė neatsakė į klausimus dėl pastato ir jo tikslios paskirties.

Teismas vertino, kad nurodytÄ aplinkybę taip pat patvirtina Sutarties 2.5. punktas, pagal kurį projektuojamo pastato paskirtis bus numatyta projekto rengimo eigoje remiantis atsakovės parengtais projektinius pasiÅ«lymais ir savivaldybės administracijos suderinimus. Teismas akcentavo ir tai, kad po Sutarties sudarymo atsakovė pateikė ieÅ¡kovei klausimynÄ dėl informacijos apie bÅ«simÄ pastatÄ , pagal kuriÄ turėjo bÅ«ti rengiama projektavimo užduotis, tačiau ieÅ¡kovė informacijos neteikė.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės parengtiems prekybos paskirties pastato, vieÅ¡bučių paskirties pastato ir poilsio paskirties pastato projektiniams pasiÅ«lymams pritarė tiek ieÅ¡kovė, tiek Vilniaus miesto savivaldybė. Tuo tarpu atsakovės parengtiems jaunimo gyvenamųjų namų projektiniams pasiÅ«lymams Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė pastabas, o ieÅ¡kovė Å¡io varianto atsisakė. Sprendime nurodoma, kad 2019 m. kovo 7 d. UAB „Grinda“ iÅ¡davė prisijungimo sÄ lygas, kuriomis remdamasi atsakovė prašė ieÅ¡kovės pateikti magistralinių nuotekų tinklo apsaugos zonai sklype suformuotÄ servitutÄ ir pasiraÅ¡ytÄ servituto sutartį su UAB „Grinda“. 2019 m. kovo 14 d. ieÅ¡kovei pateiktos UAB „Vilniaus vandenys“ iÅ¡duotos prisijungimo sÄ lygos, kurių pagrindu ieÅ¡kovės praÅ¡oma pateikti reikalingus dokumentus: notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ prisijungimui, susitarimÄ dėl darbų vykdymo infrastruktÅ«ros apsaugos zonoje.

Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovė minėtų dokumentų nepateikė, Å¡ios aplinkybės neginčijo ir teismo posėdžio metu. Sprendime akcentuojama, kad ieÅ¡kovė neteikė atsakovei ir kitų reikalingų dokumentų: geologinių tyrimų ataskaitos projektuojamam pastatui, ESO sutarties arba sÄ lygų, nepateikė pasiraÅ¡yto Sutarties priedo dėl Sutarties 8.8 punkto ir 5.1 punkto tikslinimo. Teismas nustatė, kad dėl nurodytų priežasčių atsakovė 2019 m. spalio 8 d. laiÅ¡ku ieÅ¡kovei nurodžiusi, kad projektavimo darbai toliau negali bÅ«ti atliekami, nes Sutarties objektas neatitinka projektavimo objekto, o Å¡ių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neneigė ir ieÅ¡kovė.

11. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovė negalėjo įvykdyti įsipareigojimo statybÄ leidžiantį dokumentÄ gauti per 22 savaites nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, nes pati ieÅ¡kovė nesilaikė Sutarties 5.1 punkte numatyto įsipareigojimo pateikti atsakovei reikalingus dokumentus per nustatytÄ terminÄ .

12. Pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovės argumentÄ , kad atsakovė projektinių pasiÅ«lymų neiÅ¡taisė ir per papildomai 2019 m. spalio 29 d. pretenzijoje nurodytÄ vieno mėnesio laikotarpį. Nurodė, jog pretenzija pateikta reaguojant į atsakovės 2019 m. spalio 25 d. pateiktÄ susitarimÄ dėl Sutarties nutraukimo, kurį ieÅ¡kovė atsisakė pasiraÅ¡yti, ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktÄ , kurio neatsisakė. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės atsisakymas pratęsti Sutartį ir jos vienaÅ¡aliÅ¡kas nutraukimas pagrįstai leido atsakovei manyti, jog ieÅ¡kovės nurodymas taisyti projektinių pasiÅ«lymų klaidas yra deklaratyvus ir formalus, juolab, kad Sutarties nuostatos nenumato atsakovės pareigos toliau vykdyti Sutartį, kai viena iÅ¡ Sutarties Å¡alių pareiÅ¡kė apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ jos nutraukimÄ .

13. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės nurodytų projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumo, kad patalpa 1-6 (katilinė ir įvadas) neteisėtai priskirta prie komercinių patalpų bendro ploto, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau ir STR) 5 punktu, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatÄ sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatomas tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausiÄ atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais suminį bendrÄ jį plotÄ .

Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausiÄ visų tos paskirties pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrÄ jį suminį plotÄ .

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė į 2019 m. sausio 22 d. jai siųstÄ klausimynÄ , reikalingÄ techninei užduočiai parengti, laiku neatsakė, todėl patalpa 1-6 buvo priskirta komercinėms patalpoms, suderinus su ieÅ¡kove, kuri iki pat 2019 m. spalio 29 d. jokių pastabų dėl tokio priskyrimo atsakovei neteikė. Sprendime nurodoma, kad ieÅ¡kovė niekaip plačiau neargumentuoja teiginių dėl patalpų ploto dalinimo po lygiai tiek komercinėms, tiek gyvenamosios patalpoms, kuomet patalpa 1-6 nėra suformuota ar statinio projekte nenumatoma jÄ suformuoti kaip atskirÄ nekilnojamÄ jį objektÄ , juolab, kad STR aiÅ¡kiai reglamentuoja tokios patalpos paskirtį kaip viso pastato.

15. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės dar vieno ieÅ¡kovės nurodomo projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumo, t. y. neteisingos gyvenamųjų patalpų (1-07) ploto apskaičiavimo, kai vietoje 11,14 kv. m yra nurodyta 12,43 kv. m plotas, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė argumentų, kokiÄ Ä¯takÄ nurodytos patalpos plotas turi pastato paskirčiai ir plotui. Nors ieÅ¡kovė pateikė skaičiavimus, kad iÅ¡ prekybos patalpų bendro ploto 165,64 kv. m atėmus pusė 1-06 patalpos (6,39 kv. m/2), prekybos patalpų bendras plotas yra 162,45 kv. m, o gyvenamųjų patalpų eksplikacijoje prie patalpos 1-07 nurodžius teisingÄ plotÄ 12,43 kv. m ir pridėjus pusę 1-06 patalpos ploto (6,39 kv. m/2), gyvenamųjų patalpų plotas yra 162,96 kv. m, kuris yra didesnis nei prekybos patalpų plotas (162,45 kv.

m) ir dėl ko pastatas negali bÅ«ti projektuojamas kaip prekybos paskirties pastatas, teismas vertino, kad ieÅ¡kovė nenurodė, kuo remiantis teikia tokį patalpos ploto skaičiavimÄ , kodėl tam tikri plotai priskiriami vieniems ar kitiems bendriesiems patalpų plotams, kai ieÅ¡kovei buvo žinomos eksplikacijos ir ji joms pritarė, o projektiniai pasiÅ«lymai buvo suderinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje.

16. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės argumento, kad pagal detalųjį planÄ teritorijos, kuriose projektuojamas pastatas, naudojimo pobÅ«dis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų teritorija, autoserviso statinių teritorija, todėl gyvenamosios paskirties pastatų statyba čia yra negalima, pagrįstumo, teismas nurodė, kad iÅ¡ projektinių pasiÅ«lymų matyti, kad jie parengti ir plotai apskaičiuoti remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatomis.

Teismas papildomai pažymėjo, kad iÅ¡ 2019 m. liepos 4 d. elektroninių laiÅ¡kų matyti, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nenurodė, kokios paskirties pastato pageidauja, todėl buvo svarstoma rengti tiek prekybos, tiek dvibučio namo projektus, be to, buvo pateiktas praÅ¡ymas keisti detalųjį planÄ , kurį patvirtino ieÅ¡kovė. Atsakovei siÅ«lant toliau rengti projektinių pasiÅ«lymų rengimo darbus vadovaujantis galiojančiu detaliuoju planu, ieÅ¡kovė pageidavo keisti automobilių parkavimo vietų poreikį esamam pastatui, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos 23 d. atsisakė pildyti žemės sklypo paskirtį.

Teismas nurodė, kad ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma, todėl jos argumentai dėl Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento rašte nurodytos informacijos ir dėl ieškovės pareigos vadovautis detaliuoju planu bei, atitinkamai, negalimumo naudotis atsakovės parengtais projektiniais pasiūlymais, kurie neatitinka detaliojo plano sprendinių, nepagrindžia projektinių pasiūlymų esminių trūkumų. Teismas papildomai pažymėjo, kad 2019 m. balandžio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento rašte Nr. A51-/19(2.15.2.31E-MP8) nenurodyti ir nenustatyti konkretūs STR pažeidimai ar kiti neatitikimai teisės aktams.

17. IeÅ¡kovei teigiant, kad UAB „Grinda“ sÄ lygos jai netinkamos, kadangi planuojama prisijungti prie ieÅ¡kovei priklausančių tinklų, o UAB „Vilniaus vandenys“ sÄ lygos netvirtinamos notariÅ¡kai, nes ieÅ¡kovei jos nėra tinkamos, teismas kritiÅ¡kai vertino tokiÄ pozicijÄ , kadangi ieÅ¡kovė nei atsakovei, nei teismui neteikė duomenų apie tai, kad iÅ¡duotos prisijungimo sÄ lygos jai netinka ir ji kreipėsi dėl jų iÅ¡taisymo taip, kaip pageidauja pati ar, kad tokių sÄ lygų individualų derinimÄ ieÅ¡kovė buvo perleidusi atsakovei.

18. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad projektiniai pasiÅ«lymai buvo parengti pagal tai, kiek informacijos ir duomenų teikė pati ieÅ¡kovė, kuri nesukonkretino, kokio pastato pageidauja, jo paskirties, keitė nuomonę dėl statinio projektinių pasiÅ«lymų, pati laiku nebendradarbiavo su atsakove ir savo veiksmais sukÅ«rė situacijÄ , kai atitinkamos institucijos kėlė reikalavimus dėl kurių atsirado kliÅ«tys tolimesniam Sutarties vykdymui. Be to, reikalavimų įvykdymas priklausė iÅ¡imtinai nuo ieÅ¡kovės valios ir nuo to tiesiogiai priklausė atsakovės galimybė gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Teismas pripažino, kad argumentai dėl projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumų yra atmestini, nes buvo galimi ir institucijų siÅ«lytini tolimesni projektinių pasiÅ«lymų taisymai, atitinkantys galutinius ieÅ¡kovės poreikius. Teismas konstatavo, kad nenustačius esminių projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumų, taip pat nenustačius, kad ieÅ¡kovė, kaip užsakovė, nenustatė atsakovei, kaip rangovei, protingo termino, per kurį turėtų bÅ«ti paÅ¡alinti pačios ieÅ¡kovės nurodomi netikslumai ar institucijų pateiktos pastabos, ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo ir patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ Å¡ioje apimtyje atmetė kaip nepagrįstÄ .

19. Spręsdamas dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti dalį atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto negaliojančiu, teismas pažymėjo, kad Å¡alių pasiraÅ¡omas priėmimo-perdavimo aktas yra dviÅ¡alis sandoris, kuriame fiksuojami nustatyti darbų trÅ«kumai, o jų nenurodymas akte reiÅ¡kia trÅ«kumų nenustatymÄ . Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės ginčijama akto dalis niekaip neprieÅ¡tarauja Sutarties 2.7 punktui, o iÅ¡ esmės jį atkartoja. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.662 straipsnio 2 dalį, užsakovas gali trÅ«kumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ir kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimÄ , tie trÅ«kumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimÄ dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo pareikÅ¡ti vėliau.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė priėmė projektinius pasiÅ«lymus, atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte arba, kaip nurodyta Sutarties 2.7. punkte, per 5 darbo dienas nenurodė bÅ«tent tų aplinkybių, kuriomis grindžia patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, o pretenzijas dėl projektinių pasiÅ«lymų pateikė savo pretenzijoje atsakovei, kuria pati atsisakė pratęsti Sutartį, vienaÅ¡aliÅ¡kai jÄ nutraukdama. Teismas konstatavo, kad nesant įrodymų dėl netinkamos atliktų darbų kokybės, netenkintinas reikalavimas pripažinti negaliojančia atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto dalį dėl autorinių teisių į projektÄ perdavimo su sÄ lyga, kad atliktų darbų suma yra 1500 Eur (su PVM) ir Å¡alis neturi viena kitai pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku ir neatliktų darbų.

20. Dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 2000 Eur dydžio baudÄ , kadangi atsakovė nepateikė ieÅ¡kovei statybÄ leidžiančio dokumento per 22 savaites nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 22 d., teismas pažymėjo, kad Sutarties 5.1. punkte numatyta bauda yra nustatyta konkrečiai už apibrėžto termino praleidimÄ , be to, tame pačiame punkte įtvirtinta, kad užsakovas įsipareigojo pateikti projektuotojui reikalingus dokumentus per 5 darbo dienas ir pasiraÅ¡yti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas.

Teismas, vertindamas Sutarties 5.1. punktÄ visų kitų Sutarties nuostatų kontekste, sprendė, kad Å¡alys sutarė dėl abipusių pareigų, t. y. ne tik projektuotojo pareigos per 22 savaites gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bet ir užsakovo pareigÄ pateikti projektuotojui reikalingus dokumentus per 5 darbo dienas ir pasiraÅ¡yti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas. Nustačius, kad ieÅ¡kovė per 5 darbo dienas atsakovės praÅ¡omos nepateikė techninio projektui parengimui reikalingos informacijos, duomenų, o taip nenurodė pageidaujamos statinio paskirties ir esminių sprendinių, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nesilaikė Sutarties 5.1 punkte numatytos pareigos, o statybÄ leidžiantis dokumentus negautas nė dėl atsakovės kaltės, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti baudÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 21. IeÅ¡kovė UAB „Laimo projektai“ (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliantė taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė netinkamas materialinės teisės normas, taip pat netinkamai taikė materialiÄ sias teisės normas, reglamentuojančias statinių projektavimÄ , sandorių negaliojimÄ bei civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ , nukrypo nuo Å¡iais klausimais suformuotos teismų praktikos.

23. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl 1000 Eur dydžio nuostolių priteisimo, neteisingai kvalifikavo ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir taikė netinkamas materialinės teisės normas, bei teigia, kad: 23.1. tarp Å¡alių kilo ginčas ne dėl Sutarties nutraukimo teisinių padarinių, tačiau dėl atsakovės civilinės atsakomybės atlikus netinkamos kokybės darbus. Todėl nagrinėjant bylÄ turėjo bÅ«ti sprendžiama, ar nustatyti ir įrodyti atsakovės parengtų projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumai; 23.2. dėl projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumų (patalpa 1-06 (katilinė ir įvadas) neteisėto priskyrimo prie komercinių patalpų bendro ploto bei neteisingo patalpos (1-07) ploto apskaičiavimo) nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendras plotas (162,96 kv.

m) yra didesnis nei prekybos patalpų plotas (162,45 kv. m), todėl reali pastato paskirtis (gyvenamoji paskirti) neatitinka projektiniuose pasiÅ«lymuose įtvirtintos paskirties, t. y. prekybos paskirties. Siekiant užtikrinti prekybos paskirties pastato projektavimÄ Å¡i klaida turėjo bÅ«ti iÅ¡taisyta; 23.3. teismo nurodytas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 55 punktas turi bÅ«ti sistemiÅ¡kai taikomas su CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Ginčo atveju patalpa 1-06 (katilinė ir įvadas) yra visam pastatui Å¡ildyti skirta bendro naudojimo patalpa, kuria naudosis ir pastato gyvenamųjų patalpų savininkai, todėl Å¡i patalpa ir joje sumontuota įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys bendrasavininkams. Todėl patalpos 1-06 plotas turėjo bÅ«ti padalintas per pusę (po lygiai tiek komercinėms patalpoms, tiek gyvenamosios patalpoms). Patalpos iÅ¡skirstymas turėjo įtakos pastato priskyrimui atitinkamai paskirčiai. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodoma sprendime, ieÅ¡kovė argumentavo neteisingus patalpos (1- 07) ploto skaičiavimus ir jų įtakÄ pastato paskirčiai ir plotui.

Å ias klaidas iÅ¡taisė UAB „Urban Architekts“, su kuriais ieÅ¡kovė 2020 m. sausio 20 d. sudarė projektavimo sutartį. Apeliantės teigimu, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 55 straipsnyje įtvirtinta teisės norma nustato, kad projekto patvirtinimas reiÅ¡kia statytojo pritarimÄ parengtam projektui, bet neatleidžia projektuotojo nuo atsakomybės už normatyvinę projekto kokybę, todėl atsakovė turėjo iÅ¡manyti projektavimÄ reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypti nuo jų.

Tuo tarpu teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės pritarimo projektiniams pasiÅ«lymams, lėmė neteisingÄ STR normos taikymÄ , o projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumai yra nustatyti ir įrodyti; 23.4. atliekant projektavimo veiksmus, tame tarpe rengiant projektÄ , ieÅ¡kovę saisto pareiga vadovautis detaliuoju planu, kuris Å¡iuo konkrečiu atveju patvirtina, kad teritorijos, kurioje projektuojamas pastatas, naudojimo pobÅ«dis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų teritorija, autoserviso statinių teritorija, todėl gyvenamosios paskirties pastatų statyba teritorijoje negalima.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė negalėtų į techninį projektÄ inkorporuoti atsakovės projektinių pasiÅ«lymų, neatitinkančių detaliojo plano sprendinių. Pažymi, kad jeigu teismui trÅ«ko žinių, susijusių su projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumų nustatymu, turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės byloje skyrimo, tačiau tokie klausimai nebuvo keliami; 23.5. nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumai neįrodyti, ar, kad jie buvo suderinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje.

Byloje buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo miesto architekto skyriaus raštas Nr. A63-/19(3.3.2/26E-VMA), kuriame nurodyta, kad: „<...> projektiniai pasiūlymai yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas pastato techninis projektas, Jūsų rašte minėti neatitikimai taisomi techninio projekto rengimo metu“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad net ir esant projektinių pasiūlymų suderinimui, ieškovės nurodyti projektinių pasiūlymų trūkumai gali būti ištaisyti techninio projekto rengimo metu.

Apeliantės manymu, tai patvirtina jos teisę reikalauti nuostolių, patirtų taisant projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumus, atlyginimo remiantis CK 6.703 straipsnio 2 dalimi; 23.6. apeliantės patirtus nuostolius patvirtina Å¡ie byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: 2020 m. sausio 20 d. projektavimo sutartis Nr. 01/2020.01.20, 2020 m. sausio 20 d. sÄ skaita ir 2020 m. sausio 21 d. mokėjimo pavedimas. TrÅ«kumų iÅ¡taisymÄ patvirtina UAB „Urban Architekts“ parengto techninio darbo projekto brėžinių palyginimas.

24. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ dėl dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu. Pažymi, kad pagal Sutarties 2.7 punkto nuostatÄ atsakovės atsisakymas autorinių teisių į projektÄ buvo besÄ lyginis, t.y. nepriklausantis nuo Sutarties kainos bei pretenzijų dėl darbų kokybės trÅ«kumų (ne)turėjimo, tačiau atsakovė Å¡iÄ nuostatÄ transformavo į sÄ lyginę, o tai, ieÅ¡kovės vertinimu yra neteisėta ir prieÅ¡tarauja Sutarties 2.7. punktui.

Be to, nors teismas nurodė, kad ieškovė per 5 darbo dienas nenurodė darbų trūkumų, apeliantė pabrėžia, kad 2019 m. spalio 29 d. pretenzijoje, pateiktoje nepraleidus 5 darbo dienų termino (atsakovė gavo 2019 m. spalio 28 d.), buvo išdėstyti projektinių pasiūlymų trūkumai, kurie sutampa su patikslinto ieškinio trūkumais. Trūkumų nurodymas pretenzijoje, kuria taip pat nutraukiama Sutartis, neeliminuoja atsakovės pareigos juos pašalinti CK 6.703 straipsnio 2 dalies pagrindu.

25. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kurių pagrindu netenkintas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 2000 Eur baudos priteisimo bei nurodo, kad: 25.1. teismo iÅ¡vada, kad per Sutartyje nustatytÄ terminÄ statybÄ leidžiantis dokumentus nebuvo gautas ne dėl atsakovės kaltės, todėl nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti baudÄ , prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Apeliantės teigimu, baudos įtvirtinimas Sutarties 5.1. punkte atskleidžia, kad jame nustatyto termino, per kurį atsakovė turėjo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , laikymasis yra esminis jos įsipareigojimas.

Be to, 2019 m. rugsėjo 15 d. atsakovės el. laiÅ¡kas patvirtina, kad atsakovė tik tuomet informavo ieÅ¡kovę apie projektinių pasiÅ«lymų patvirtinimÄ , taigi praleidus terminÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Sutarties 5.1 punktas bÅ«tų pakeistas, t. y. baudos taikymas bÅ«tų susisietas su kito termino praleidimu; 25.2. teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė nenurodė pageidaujamos statinio paskirties, esminių sprendinių bei tikslaus pastato aukÅ¡tų skaičiaus.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei buvo palikta projektavimo pasirinkimo laisvė detaliojo plano sprendinių apimtyje, o Sutarties 2.5 punkte buvo įtvirtinta, kad pastato paskirtis nustatoma projektavimo eigoje. IeÅ¡kovė Å¡iuo atveju yra tik užsakovė, kuri kreipėsi į profesionaliÄ projektavimo įmonę, dėl darbų, kurie atsakovei yra įprasta verslo praktika, atlikimo, todėl atsakovė yra atsakinga už teisės aktus atitinkančių projektinių pasiÅ«lymų parengimÄ ; 25.3. teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė atsakovės praÅ¡omos informacijos techninio projekto rengimui, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent informacijos iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės nepateikimas laiku turėjo įtakos Sutarties termino praleidimui, kuris buvo siejamas ne su pritarimo projektiniams pasiÅ«lymas pateikimu, o su statybos leidimo gavimu, kas iÅ¡ viso neįgyvendinta.

IeÅ¡kovė suteikė atsakovei informacijÄ ta apimtimi, kiek tai buvo ieÅ¡kovo kompetencijoje: pavyzdžiui: 2019 m. rugsėjo 27 d. el. laiÅ¡ke atsakovė nurodė, kad: „<...> atsakymus į el. paÅ¡tu pateiktÄ klausimynÄ 2019 m. sausio 22 d., kuris pakartotinai buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 26 d., gavome 2019 m. rugsėjo 27 d. ir pateikėme inžinieriams susipažinti“. 2019 m. rugsėjo 30 d. dienos el. laiÅ¡ke ieÅ¡kovė nurodė, kad: „Į klausimynÄ buvo atsakyta žodžiu“.

Byloje pateikti susiraÅ¡inėjimai atskleidžia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 22 d. dienos iki 2019 m. rugsėjo 27 d. dienos atsakovė nereiÅ¡kė pretenzijų dėl techninių duomenų trÅ«kumo, todėl manytina, kad atsakovei savo pateiktų duomenų pakako. Tuo atveju, jei atsakovė rengė projektavimo sÄ lygas neturėdama visų projektui reikalingų duomenų, vadinasi, ji veikė savo rizika; 25.4. teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės projektiniai pasiÅ«lymai nebuvo iki galo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybėje dėl atsakovės kaltės, kas sÄ lygojo Sutarties įvykdymo termino praleidimÄ .

Projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodytos klaidos buvo atsakovės kaltė – pavyzdžiui, numatoma veikla nenumatyta detaliajame plane, neužtikrintas norminis automobilių parkavimo vietų skaičius, privalomas visuomenės informavimas apie projektavimÄ ir kiti; 25.5. 2019 m. rugsėjo 15 d. atsakovės el. laiÅ¡kas, patvirtina, kad atsakovė informavo ieÅ¡kovę tik apie projektinių pasiÅ«lymų patvirtinimÄ , vadinasi, atsakovė per 22 savaites nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos neįvykdė net pirmojo etapo – projektinių pasiÅ«lymų parengimo.

Todėl teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovės kaltę dėl Sutarties įvykdymo termino praleidimo, nurodydamas dokumentų, kurie teiktini tik po projektinių pasiÅ«lymų patvirtinimo, nepateikimÄ ; 25.6. teismas konstatavus, kad ieÅ¡kovė nepateikė pasiraÅ¡ytos Sutarties priedo dėl Sutarties 8.8 punkto ir 5.1 punkto tikslinimo, apeliantė pabrėžė, kad Sutarties priedas buvo pateiktas pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovei 2019 m. spalio 3 d., taigi jau pasibaigus 22 savaičių terminui, todėl priedo nepasiraÅ¡ymas neturėjo įtakos Sutarties įvykdymo termino praleidimui.

26. Atsakovė UAB „Architektų gildija“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

27. Pasisakydama dėl projektinio pasiÅ«lymo trÅ«kumų nurodo, kad katilinės priskyrimas gyvenamosioms patalpoms bÅ«tų padidinęs Å¡ių patalpų plotÄ , kas neatitiktų ieÅ¡kovės interesų. Tuo atveju, jei gyvenamoji paskirtis taptų vyraujanti, tai projektiniai pasiÅ«lymai ir projektas bÅ«tų negalimi, nes detalusis planas draudžia gyvenamosios paskirties pastatų statybas ginčui aktualioje teritorijoje. Atsakovė priskyrė patalpas tokiais paskirčiai, kokiai turėjo priskirti, o tai paneigia ieÅ¡kovės nurodomÄ projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumÄ .

28. Pasisakydama dėl kito projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumo, t. y., kad neteisingai apskaičiuotas patalpos 1-07 plotas, atsakovė pabrėžia, kad Å¡iame kontekste ginčas kyla ne dėl skaičiavimo klaidų, bet dėl to, kaip bus įrengiama erdvė po laiptais. PaaiÅ¡kina, kad projektiniuose pasiÅ«lymuose erdvę po laiptais buvo numatyta uždaryti, todėl, vadovaujantis teisės aktais, tokios erdvės plotas yra neskaičiuojamas. IeÅ¡kovė tokiam sprendiniui pritarė ir jį suderino, be to, ieÅ¡kovei nusprendus techninio projekto rengimo metu tokį sprendinį keisti, tam nereikia nei keisti, nei koreguoti projektinių pasiÅ«lymų. Aplinkybė, kad UAB „Urban Architekts“ parengtuose techninio darbo brėžiniuose erdvė po laiptais yra numatyta atvira ir tos erdvės plotas yra įskaičiuotas į patalpos plotÄ , reiÅ¡kia ne tariamÄ projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumÄ , o tai, kad ieÅ¡kovė naujai projektuotojai iÅ¡sakė tokį pageidavimÄ .

29. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė neįrodė projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumų, tačiau stengėsi juos sukurti siekiant iÅ¡vengti apmokėjimo už atsakovės atliktÄ darbÄ , nes iÅ¡ pradžių buvo suderinti ir pasiraÅ¡yti projektiniai pasiÅ«lymai, kuriuos suderinus su savivaldybės administracija, ieÅ¡kovė pati kreipėsi į savivaldybės administracijÄ dėl jos suderintų pasiÅ«lymų, tačiau, kaip teigia atsakovė, ne dėl to, kad ieÅ¡kovės netenkintų patys pasiÅ«lymai, bet, kad nereikėtų už juos nereikėtų mokėti.

30. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, kad pagal projektinius pasiÅ«lymus statybos darbai nėra atliekami, jie reikalingi tam, kad bÅ«tų galima rengti projektÄ . Todėl neįmanoma, kad projektuotojas, rengdamas projektÄ turėtų taisyti parengtus ir suderintus projektinius pasiÅ«lymus, nes jis rengia kur kas platesnio turinio dokumentÄ , kurio turinys nuo projektinių pasiÅ«lymai neabejotinai skiriasi, ir jį rengdamas projektuotojas gali ne tik pildyti projektinių pasiÅ«lymų sprendinius, bet ir laisvai keisti visus neesminius projektinių pasiÅ«lymų sprendinius. Vienintelis atvejis kuomet projektuotojas turėtų keisti ar koreguoti pačius projektinius pasiÅ«lymus yra tuomet, kai keičiami esminiai sprendiniai (pavyzdžiui, pastato paskirtis). Tokiu atveju projektuotojas privalo pakoreguotus projektinius pasiÅ«lymus dar kartÄ suderinti su savivaldybės administracija bei toliau, pagal naujai suderintus pasiÅ«lymus, rengti techninį projektÄ .

31. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių naujų ar koreguotų projektinių pasiÅ«lymų, tik sÄ skaitÄ už tariamÄ jų taisymÄ , kuri iÅ¡raÅ¡yta už techninio projekto rengimo paslaugÄ . Techninis projektas yra kitokio turinio ir apimties dokumentas, kurio rengimo tikslas taip pat kitoks nei projektinių pasiÅ«lymų. Atsakovė yra pateikusi įrodymus, kad kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybos leidimÄ buvo pateiktas techninis projektas, kurio dalimi yra ir niekaip nekoreguoti atsakovės parengti projektiniai pasiÅ«lymai. Nurodo, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog pakartotinių projektinių pasiÅ«lymų vieÅ¡inimo procedÅ«ros neatliko, kas reiÅ¡kia, kad jokio objektyvaus poreikio ir tikslo koreguoti atsakovės parengus projektinius pasiÅ«lymus nebuvo.

32. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto dalies pripažinimo negaliojančiu. Atsakovės manymu, Sutartis yra atlygintinė, tai reiÅ¡kia, kad tiek už patį darbÄ , tiek autorinių teisių į to darbo rezultatÄ užsakovė sumoka projektuotojai Sutartyje sutartÄ atlyginimÄ . Teigia, kad dėl Å¡ios priežasties atsakovė informavo ieÅ¡kovė, jog ji kad turi apsispręsti, ar atsakovės rengti projektiniai pasiÅ«lymai jai iÅ¡ tikrųjų yra nereikalingi, kaip iÅ¡ pradžių teigė ieÅ¡kovė, prieÅ¡ingu atveju atsakovė sutinka perleisti autorines teises į juos už Sutartyje numatytÄ atlyginimÄ .

33. Komentuodama apeliacinio skundo teiginius dėl baudos skyrimo, atsakovė nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kė atsakovei konkrečius reikalavimus dėl labai konkrečių projekto sprendinių. Kai kuriais atvejais atsakovė tokių reikalavimų negalėjo įvykdyti, tačiau ieÅ¡kovė vis tiek to reikalavo, todėl atsakovei teko kreiptis dėl atitinkamų iÅ¡aiÅ¡kinimų į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ . IeÅ¡kovė taip pat reikalavo, kad atsakovė nesilaikytų kai kurių privalomų prisijungimo sÄ lygų bei teisės aktų reikalavimų, reikalavo duoti atskiras projekto dalis turinčių rengti projekto autorių kontaktus.

Visa tai paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad atsakovei buvo duota visiÅ¡ka laisvė projektavime. Atsakovė taip pat nurodo, kad klausimynas ieÅ¡kovei pateiktas jau sutarties pasiraÅ¡ymo metu, bet ji į klausimus negalėjo atsakyti, nes jis nežinojo bÅ«simo pastato paskirties. IeÅ¡kovei neapsisprendžiant ir nesuderinus projektinių pasiÅ«lymų, techninės užduoties parengti nebuvo įmanoma. Pasak atsakovės, ji laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 22 d. dienos iki 2019 m. rugsėjo 27 d. nereiÅ¡kė pretenzijų dėl trÅ«kstamų techninių duomenų ne dėl to, kad tų duomenų apskritai nereikėjo, bet dėl to, kad suprato, jog techninių duomenų tuo metu nereikėjo, nes ieÅ¡kovė nežino aiÅ¡kios projekto vizijos ir pirmiausia siekia iÅ¡siaiÅ¡kinti, per projektinius pasiÅ«lymus, kÄ savivaldybė leistų statyti.

Atsakovė pabrėžia, kad tariami projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumai yra ne atsakovės klaidos, bet savivaldybės administracijos siekis aiÅ¡kiai nurodyti ieÅ¡kovei, užkertant keliÄ apeiti detaliajame plane nustatytus sprendinius. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

34. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

35. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

36. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo, baudos priteisimo bei dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ji iÅ¡dėstytų argumentų kontekste. Dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių 37. Bylos duomenimis nustatyta, kad: 37.1. 2019 m. sausio 21 d.

Å¡alys pasirašė Projektavimo sutartį Nr. 2019-01-21-TP (toliau ir Sutartis), kurios 2.1. punktu susitarė, kad projektuotoja (atsakovė) parengia paslaugų paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projektÄ , nepakeitus žemės sklypo paskirties, keičiama pastato paskirtis ir projekto pavadinimas. Atitinkamai esant poreikiui projektuotojas užsako papildomas projekto dalis reikalingas užbaigti projektavimo darbus, prieÅ¡ tai suderinęs su užsakove (ieÅ¡kove) ir papildoma kaina. Sutarties 2.2. – 2.5. punktai numatė, kad projekto rÅ«Å¡is yra neypatingas statinys, projekto stadija yra techninis darbo projektas, pastato plotas 3000 kv. m, pastato paskirtis nustatoma projektavimo eigoje.

Sutarties 2.7. – 2.9. punktuose numatyta, kad projektuotoja atsisako autorinių teisių į projektÄ ir prarengia techninę užduotį, kuriÄ pasiraÅ¡o užsakovė (ieÅ¡kovė), projektavimo metu keičiantis techninei užduočiai, pastatų rÅ«Å¡iai ir projekto stadijai kainos derinamos abipusiu susitarimu. Pagal Sutarties 5.1. punktÄ , projektuotoja įsipareigojo statybÄ leidžiantį dokumentÄ gauti per 22 savaites nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o užsakovė įsipareigojo pateikti projektuotojai reikalingus dokumentus per 5 darbo dienas ir pasiraÅ¡yti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas.

Atitinkamai projektuotojai ar užsakovei nesilaikant terminų dėl savo kaltės taikoma bauda 2 000 Eur. Bauda netaikoma, jei netelpama į terminus ne dėl projektuotojo kaltės. Sutartyje numatyta, kad projektuotoja pateikia 4 projektinius pasiūlymus. Vieni projektiniai pasiūlymai parengiami per 1 savaitę (Sutarties 5.2 punktas). Projektuotoja ir užsakovė per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, abipusiu susitarimu, patvirtina techninę projektavimo užduotį, nepatvirtinus techninės projektavimo užduoties terminai abipusiu susitarimu turi būti tikslinami; 37.2.

Å¡alių bendravimas atskleidžia, kad tiek iki Sutarties sudarymo, tiek po Sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė, kaip užsakovė, nebuvo apsisprendusi dėl pastato paskirties, projekto rengimo metu ieÅ¡kovė pageidavo keisti projektinius pasiÅ«lymus dėl įvairių aspektų, tokių kaip pastato aukÅ¡tis, fasadų versijų, automobilių parkavimo vietų ir kitų; 37.3. projektinių pasiÅ«lymų rengimo metu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija keletÄ kartų iÅ¡reiÅ¡kė nepritarimÄ rengiamam projektui: 2019 m. vasario 6 d. atmetė praÅ¡ymÄ dėl specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų, nurodant reikalavimÄ atlikti vieÅ¡inimo procedÅ«rÄ , 2019 m. balandžio 25 d. nurodoma, kad pastato estetika netenkina Vilniaus miesto vyriausiojo architekto, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 16 d. atsisakė leisti parkavimo vietų įrengimÄ raudonuosiuose linijose, 2019 m. birželio 27 d. atsisakė derinti projektinius pasiÅ«lymus po vieÅ¡o susirinkimo, prašė tikslinti pastato funkcijÄ ir numatyti liftÄ .

Galiausiai, paskutinis atsakovės projektinių pasiÅ«lymų variantas buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei 2019 m. liepos mėn., o 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie projektinių pasiÅ«lymų patvirtinimÄ ; 37.4. duomenys apie Å¡alių bendravimÄ laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. spalio 8 d. patvirtina, kad Å¡alys nesutarė dėl tam tikrų projekto sprendinių, atsakovė keletÄ kartų reikalavo ieÅ¡kovės pateikti informacijÄ , reikalingÄ projektavimo darbų pratęsimui, kol galiausiai 2019 m. spalio 8 d. pasiÅ«lė ieÅ¡kovei arba abipusiu sutarimu sudaryti susitarimÄ , arba stabdyti projektavimo darbus; 37.5. atsakovė 2019 m. spalio 25 d. pateikė ieÅ¡kovei susitarimÄ dėl Sutarties nutraukimo, kuriame ieÅ¡kovės vadovas 2019 m. spalio 28 d. atliko įraÅ¡Ä , jog susitarimo pasiraÅ¡yti nesutinka, nes projektavimo darbai atlikti su esminiais pažeidimais. 2019 m. spalio 25 d. atsakovė taip pat pateikė ieÅ¡kovei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktÄ , kuriuo ieÅ¡kovei perduoti parengti projektiniai pasiÅ«lymai ir patvirtinti įvykdyti projektinių pasiÅ«lymų darbai už 1 815 Eur sumÄ . 2019 m. spalio 28 d. ieÅ¡kovės vadovas ant perdavimo-priėmimo akto ranka atliko įraÅ¡Ä , kad projektinius pasiÅ«lymus peržiÅ«rai priėmė, pastabas pateiks 5 darbo dienų laikotarpyje. 2019 m. spalio 29 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ , kuria atsisakė pratęsti Sutartį ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė, nurodydama, kad palieka atsakovei teisę per vienÄ mėnesį iÅ¡taisyti projektinių pasiÅ«lymų klaidas ir gauti ieÅ¡kovės ir Vilniaus miesto savivaldybės pritarimÄ . 2019 m. lapkričio 12 d. atsakovė informavo ieÅ¡kovę, jog grÄ Å¾ino jai pagal Sutartį sumokėtÄ 3 630 Eur avansÄ , o 1 815 Eur sumÄ užskaitė už iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus.

38. Atsižvelgiant į tai, kad byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl Sutarties nutraukimo aplinkybių, nuostolių atlyginimo, taip pat dėl baudos pagal Sutarties 5.1. punktÄ , įtvirtinantį projektuotojos įsipareigojimÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ gauti per 22 savaites nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, taikymo, bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto nuostatų, susijusių su projektinių pasiÅ«lymų autorystės (ne)perdavimu, apeliacinės instancijos teismas toliau atskirai pasisakys nurodytais klausimais apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kontekste.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius (ne)pagrįstumo 39. Patikslintu ieÅ¡kiniu buvo reikalaujama iÅ¡ atsakovės priteisti 1 000 Eur nuostolių atlyginimÄ , motyvuojant netinkamu atsakovės projektinių pasiÅ«lymų rengimo darbų atlikimu, t. y., kad jie paruoÅ¡ti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, be to, per papildomai nustatytÄ terminÄ atsakovė projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumų neiÅ¡taisė. IeÅ¡kovei kitam projektuotojui (UAB „Urban Architekts“) pavedus iÅ¡taisyti projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumus techninio projekto rengimo metu, ieÅ¡kovė patyrė 1000 Eur iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas atmetė šį patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ nurodydamas, kad:

1) nenustatyta projektinių pasiūlymų esminių trūkumų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti esminius ir nepašalinamus projektavimo darbų trūkumus; 2) projektiniai pasiūlymai buvo parengti pagal tai, kiek informacijos ir duomenų teikė pati ieškovė bei pripažino, kad ieškovė, kaip darbų užsakovė, tinkamai nebendradarbiavo su atsakove, laiku neteikė projektavimo darbams reikalingos informacijos;

3) ieÅ¡kovei aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus pozicijÄ dėl Sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo, nelaikytina, jog atsakovei suteiktas papildomas terminas.

40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp Å¡alių kilo ginčas ne dėl Sutarties nutraukimo teisinių padarinių, tačiau dėl atsakovės civilinės atsakomybės atlikus netinkamos kokybės darbus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias Sutarties nutraukimo teisinius padarinius (nuostolių atlyginimÄ ). Teisėjų kolegija dalinai sutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

41. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. Toks Å¡alis saistančio santykio kvalifikavimas lemia specialiųjų rangos sutarčių nuostatų, įtvirtintų CK XXXIII Skyriaus ketvirtame skirsnyje, reglamentuojančių projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangÄ , taikymÄ . CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina Å¡ios rÅ«Å¡ies rangos skirtumÄ nuo kitų rangos rÅ«Å¡ių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai iÅ¡skiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobÅ«džio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukÅ«rimui vykdomos leistinų sprendinių paieÅ¡kos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019).

Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kÅ«rybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sÄ matiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti.

42. Kaip teisingai nurodė apeliantė, patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimui dėl nuostolių priteisimo už galimai netinkamÄ projektinių pasiÅ«lymų parengimÄ , taikytinas CK 6.703 straipsnis, numatantis rangovo atsakomybę už darbų kokybę. CK 6.703 straipsnio 1 dalis numato, kad projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamÄ techninių dokumentų parengimÄ ar tyrinėjimo darbų atlikimÄ , taip pat už statinio statybos darbų perdirbimÄ dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trÅ«kumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatÄ , ar naudojant Å¡ių darbų pagrindu sukurtÄ objektÄ .

Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnio 2 dalis).

43. Taigi, dėl CK 6.703 straipsnio 1 dalies pažeidimų, kyla projektuotojo atsakomybė. Už sutarties pažeidimÄ taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimÄ â€“ neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytÄ Å¾alÄ bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis).

Dar viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų Å¡alių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali bÅ«ti sumažinta arba jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės.

44. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ normatyvinį reglamentavimÄ ir pacituotÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantė pagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.665 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančiÄ užsakovo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, kai rangovas nepaÅ¡alina sutarties pažeidimų arba trÅ«kumai yra esminiai ir nepaÅ¡alinami, netinkamai kvalifikavo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo ir, spręsdamas dėl Å¡io reikalavimo, nepagrįstai taikė sutarčių nutraukimo teisinius padarinius (nuostolių atlyginimÄ ) reglamentuojančias materialinės teisės normas.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra siejamas su projektavimo darbų trÅ«kumais, bei tai, kad viena iÅ¡ esminių aplinkybių, sÄ lygojusių ginčo Sutarties nutraukimÄ , buvo galimai egzistuojantys projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumai, pripažįsta, kad sprendžiant dėl to, ar atsakovei, kaip projektuotojai, kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovei nuostolius, patirtus už projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumų iÅ¡taisymÄ , reikalinga nustatyti, ar egzistuoja sÄ lygos atsakovės atžvilgiu taikyti sutartinę atsakomybę.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad siekiant konstatuoti, ar Å¡alys tinkamai vykdė savo sutartines prievoles, visų pirma turi bÅ«ti nustatytas Å¡ių prievolių turinys, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokias pareigas kiekviena iÅ¡ Å¡alių prisiėmė sudarydama Sutartį. Nuo to, kaip bus nustatytos Å¡alių pareigos, priklauso sprendimas, kuri iÅ¡ Å¡alių laikytina pažeidusia savo sutartinius įsipareigojimus ir atitinkamai – kuriai iÅ¡ Å¡alių kyla civilinė atsakomybė už jų netinkamÄ vykdymÄ (CK 6.256 straipsnis). Å is klausimas yra pirminis, nes tik iÅ¡siaiÅ¡kinus Å¡alių sutartinių prievolių turinį ir apimtį galima spręsti apie Å¡ių prievolių tinkamÄ (arba netinkamÄ ) vykdymÄ ir iÅ¡ to kylančius teisinius padarinius – sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2013).

47. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad spręsdamas dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 1000 Eur nuostolių sumÄ , pirmosios instancijos teismas analizavo bÅ«tent Å¡alių tarpusavio sutartinių įsipareigojimų apimtį bei vertino, kaip Å¡alys vykdė pagal Sutartį joms tenkančias pareigas. Teismas vertino faktines aplinkybes, susijusias su bendradarbiavimo pareigos vykdymu bei pripažino, kad tai ieÅ¡kovės nebendradarbiavimas, pasireiÅ¡kęs pastato paskirties nesukonkretinimu, nuomonės keitimu dėl projektinių pasiÅ«lymų turinio, o taip pat nebendradarbiavimu su kitais projektinių pasiÅ«lymų parengimui įtakos turinčiais asmenimis, pavyzdžiui, UAB „Grinda“ ar UAB „Vilniaus vandenys“, su kuriais buvo derinamas klausimas dėl prisijungimo sÄ lygų.

Teismas nurodė, kad kliÅ«tys tolimesniam Sutarties vykdymui, susijusios su tam tikrais institucijų reikalavimais bei pastabomis, susidarė dėl prieÅ¡ tai aptartų ieÅ¡kovės veiksmų, dėl kurių, be kita ko, nebuvo gautas ir statybÄ leidžiantis dokumentas. IeÅ¡kovės deklaruojamus argumentus dėl projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumų pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus, nustačius, kad atsakingos institucijos siÅ«lė atitinkamus projektinių pasiÅ«lymų taisymus.

48. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais apeliantė nurodo, kad patalpos 1-06 (katilinės) priskyrimas vien tik komercinėms patalpoms, ir atitinkamai, šios patalpos neišskyrimas po lygiai komercinėms ir gyvenamosios paskirties patalpoms, turėjo įtakos viso ginčo pastato priskyrimui atitinkamai paskirčiai ir yra laikytinas projektinių pasiūlymų trūkumu. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

49. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 59 dalis numato, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punkto nuostatomis, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui) jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Kai pastatÄ sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausiÄ atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirai nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrÄ jį plotÄ . Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausiÄ visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrÄ jį suminį plotÄ .

50. Pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad ieÅ¡kovė neatsakė į klausimynÄ , reikalingÄ techninei užduočiai parengti, todėl katilinė priskirta komercinėms patalpoms ir ieÅ¡kovė tam neprieÅ¡taravo. Be to, byloje esančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) atsakyme į 2021 m. birželio 23 d. atsakovės paklausimÄ dėl katilinės (ne)priskyrimo konkrečios paskirties patalpoms, nurodoma, kad jeigu patalpa nesuformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tai tokios patalpos paskirtis yra kaip ir visos pastato, o Å¡iuo konkrečiu atveju patalpa „katilinė“ yra tik patalpos pavadinimas.

Galiausiai, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo atsakovė, katilinės priskyrimas gyvenamosioms patalpoms padidintų Å¡ių patalpų plotÄ ir gyvenamoji paskirtis taptų vyraujanti, o tai lemtų esminį projektinių pasiÅ«lymų ydingumÄ . Papildomai pažymėtina, kad pagal byloje esantį sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ , matyti galimas teritorijos naudojimo pobÅ«dis: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų teritorija; autoserviso statinių teritorija (tik lengviesiems automobiliams).

Taigi, kaip matyti iÅ¡ detaliojo plano, ginčo sklypas nėra gyvenamosios paskirties. Dėl Å¡ios priežasties, ginčo pastato priskyrimas gyvenamajai paskirčiai sÄ lygotų esminius projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumus arba suponuotų bÅ«tinybę keisti sklypo detalųjį planÄ . Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie detaliojo plano pakeitimus, pripažintina, kad pagal galiojantį sklypo detalųjį planÄ , atsakovė tinkamai priskyrė katilinės patalpÄ komercinei paskirčiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks priskyrimas nelaikytinas projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumu, kadangi yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

51. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neįrodyto patalpos 1-07 patalpos apskaičiavimo, kaip projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumo, tvirtina, kad ji tinkamai pagrindė neteisingus patalpos 1-07 skaičiavimus ir jų įtakÄ pastato paskirčiai ir plotui. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė atsakovė, patalpos 1-07 skaičiavimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip projektiniuose pasiÅ«lymuose nustatoma erdvė po laiptais: savo ruožtu atsakovės rengtuose projektiniuose pasiÅ«lymuose Å¡iÄ erdvę buvo numatyta įrengti uždarai.

Vadovaujantis 2010 m. gruodžio 7 d. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius įsakymo (Nr. 1-338) 127.1. punkte numatyti galimi laiptinių tipai: vidiniai, įrengti laiptinėse; vidiniai, atviri; lauko, atviri. Nagrinėjamu atveju atsakovės parengtuose projektiniuose pasiÅ«lymuose numatyta uždaro tipo laiptinė. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 147.2.6. punktÄ , skaičiuojant pastato vidaus plotus neįskaičiuojamos uždaros laiptinės, lifto Å¡achtos.

Bylos duomenimis ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo tokiems tuometiniams projektinių pasiÅ«lymų sprendiniams, tuo tarpu naujajai projektuotojai UAB „Urban Architekts“ iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ dėl laiptinės patalpos atvirumo, kas iÅ¡ esmės sÄ lygojo patalpos 1-07 ploto pakitimus.

52. Byloje esančioje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 3 d. nuomonėje nurodoma, kad galiojantys teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja projektinių pasiÅ«lymų koregavimo pakartotinio vieÅ¡inimo procedÅ«rų informuojant visuomenę apie numatomÄ visuomenei svarbių statinių projektavimÄ , kai statinio rengimo metu yra keičiami teisės aktų nustatyta tvarka pavieÅ¡inti ir savivaldybės administracijos tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, suderinti projektinių pasiÅ«lymų sprendiniai.

Nuomonėje pažymima, kad svarbiausia yra įvertinti pagrindinių sprendinių idėjos atitiktį statinio projekto bendrojoje dalyje pateiktiems projektinių pasiÅ«lymų sprendiniams. Pastebėtina, kad tokios iÅ¡vados Aplinkos ministerija priėjo sistemiÅ¡kai įvertinusi Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalies, 24 straipsnio 3 dalies, o taip pat STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 3, 8, 60, 67 punktus bei STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas.

Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 48 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui ir pripažįsta, kad Å¡iuo konkrečiu atveju patalpos 1-07 ploto skirtumas atsakovės ir UAB „Urban Architekts“ parengtuose projektiniuose pasiÅ«lymuose, nelaikytinas trÅ«kumu, o tėra viso labo ieÅ¡kovės, kaip projektinių darbų užsakovės, pageidavimas, kuris savaime niekaip nelemia projektinių pasiÅ«lymų ydingumo.

53. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių Sutartines pareigas ir jų individualų vykdymÄ pagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovės projektinių pasiÅ«lymų parengimas priklausė nuo ieÅ¡kovės bendradarbiavimo, kuris vertintinas kaip iÅ¡ esmės pasyvus, ir sukÅ«rė kliÅ«tis tinkamam ir sklandžiam projektavimo Sutarties vykdymui. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino bei identifikavo Sutarties nutraukimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, ir, nors netinkamai kvalifikavo Å¡alis saistantį materialinį teisinį santykį, tačiau pagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, jog netinkamas Sutarties vykdymas yra iÅ¡ esmės nulemtas ieÅ¡kovės veiksmų, o jos deklaruojami projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumai nėra esminiai ir lengvai eliminuojami.

Dėl Å¡ios priežasties kolegija vertina, kad nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestas pagrįstai. Dėl dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu 54. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, nepaisant to, kad atsakovė Å¡iuo aktu neturėjo teisinio pagrindo transformuoti Sutarties 2.7. punktÄ iÅ¡ besÄ lyginio į sÄ lyginį.

55. Pažymėtina, kad Å¡alių sudarytos Sutarties 2.7. punktas numatė, kad projektuotoja atsisako autorinių teisių į projektÄ . Tuo tarpu 2019 m. spalio 25 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte numatyta, kad atsakovė (projektuotoja) perduoda ieÅ¡kovei (užsakovei) parengtus projektinius pasiÅ«lymus ir autorines teises į projektÄ su sÄ lyga, kad atliktų darbų suma yra 1500 Eur (su PVM) ir Å¡alys neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku, atliktų ir neatliktų darbų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias nuostatas, priėjo prie iÅ¡vados, kad jos neprieÅ¡tarauja viena kitai ir iÅ¡ esmės atkartoja viena kitÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad nepripažinus pagrįstais ieÅ¡kovės teiginių dėl projektavimo darbų nekokybiÅ¡kumo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ dėl dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu.

56. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo atsakovė, ginčo Sutartis yra atlygintinė. Pažymėtina, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartis pagal prigimtį yra konsensualinė dviÅ¡alė atlygintina sutartis, nukreipta į projektavimo darbų perdavimÄ užsakovo nuosavybėn (CK 6.700 straipsnis). Sudarius projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartį atsiranda teisinis prievolinis santykis, kurio turinys – projektuotojo ir užsakovo tarpusavyje susijusios teisės ir pareigos; jas vykdydamos Å¡alys pasiekia rezultatÄ , kurio tikėjosi sudarydamos sutartį.

CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarties vykdymo principai; tai – imperatyviosios įstatymo nuostatos, pagal kurias privalo elgtis abi sutartinės prievolės Å¡alys – tiek skolininkas, tiek ir kreditorius. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria atsakovei, teigiančiai, kad tiek už darbÄ , tiek už autorinių teisių į to darbo rezultatÄ , perdavimÄ , užsakovė turi sumokėti projektuotojai Sutartyje numatytÄ atlygį. Dėl Å¡ios priežasties atsakovė privalėtų atsisakyti autorinių teisių į projektÄ tuo atveju, jeigu bÅ«tų gavusi atitinkamÄ atlygį.

Apeliantės argumentai dėl projektavimo darbų trÅ«kumų ir jų nurodymas atsakovei per Sutartyje nustatytÄ terminÄ neturi teisinės reikÅ¡mės pripažinus, kad trÅ«kumai neesminiai.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijama atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto dalis prieÅ¡tarauja Sutarties 2.7. punktui, kadangi perdavimo-priėmimo aktas viso labo tik įprasmino ir detalizavo sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , sukonkretinant, kokioms sÄ lygoms esant atsakovė atsisakys autorinių teisių į parengtÄ projektÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių sudaryta Sutartis yra atlygintinė, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas yra suderintas su Sutarties nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl perdavimo-priėmimo akto nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.

Dėl baudos (ne)priteisimo 58. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atmestas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Sutarties 5.1. punkte numatytos 2000 Eur baudos taikymo atsakovės atžvilgiu. Sutarties 5.1. punktas numatė, kad projektuotoja įsipareigoja statybÄ leidžiantį dokumentÄ gauti per 22 savaites nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o užsakovė įsipareigoja pateikti projektuotojai reikalingu dokumentus per 5 darbo dienas ir pasiraÅ¡yti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas.

Atitinkamai projektuotojai ar užsakovei nesilaikant terminų dėl savo kaltė taikoma 2000 Eur bauda. Bauda netaikoma, jei netelpama į terminus ne dėl projektuotojo kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lingvistinis pacituotos Sutarties nuostatos aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Sutarties 5.1. punktas viena vertus, nustatė abipuses Å¡alių pareigas, kita vertus, numatė atitinkamų baudinių sankcijų taikymÄ kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tuo atveju, jeigu ji netinkamai vykdytų savo įsipareigojimus.

Dėl Å¡ios priežasties atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Sutarties 5.1. punkte nustatyto termino, per kurį atsakovė turėjo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , laikymasis, yra esminis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sisteminis Sutarties 5.1. punkto sÄ lygų vertinimas leidžia teigti, kad Å¡ia Sutarties nuostata siekta Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų vykdymÄ Ä¯tvirtinti kaip vienÄ nuo kito tiesiogiai priklausančius dėmenis.

59. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovei buvo palikta projektavimo pasirinkimo laisvė, o tai neva pagrindžia Sutarties 2.5. punktas, pagal kurį pastato paskirtis nustatoma projektavimo eigoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad užsakymas atlikti projektavimo darbus susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (CK 6.156, 6.157 straipsniai).

Civilinėje teisėje projektavimas reiÅ¡kia techninį statybos dokumentavimÄ , nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektÄ . Statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010). Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, projektavimo pasiÅ«lymų rengimo metu ieÅ¡kovė reiÅ¡kė atsakovei konkrečius reikalavimus dėl labai konkrečių projekto sprendinių, kurių dalis prieÅ¡taravo teisės aktų reikalavimams ir tie prieÅ¡taravimai konstatuoti atsakingų institucijų.

60. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė per 5 darbo dienas atsakovės praÅ¡omos nepateikė techninio projektui parengimui reikalingos informacijos, duomenų, negalėjo nurodyti pageidaujamos konkrečios statinio paskirties ir esminių sprendinių, tokiu bÅ«du nesilaikė Sutarties 5.1 punkte numatytos pareigos, o statybÄ leidžiantis dokumentas Å¡iuo atveju nebuvo gautas ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieÅ¡kovės neapsisprendimo ir nebendradarbiavimo, todėl reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestas pagrįstai.

61. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v.

Nyderlandų Karalystė).

62. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir nors netinkamai kvalifikavo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo taikytinas materialinės teisės normas, tačiau priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo 63. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

64. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . 2022 m. vasario 23 d. teismui pateiktame praÅ¡yme priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovė nurodo, jog iÅ¡ viso patyrė 931,70 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas įrodinėja 2022 m. vasario 14 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 2022-18; 2022 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 51).

65. Spręsdamas dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengto procesinio dokumento pobÅ«dį, turinį.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos 931,70 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbÄ atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, realumo bei bÅ«tinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Laimo projektai“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“, juridinio asmens kodas 304665356, atsakovei uždarajai akcinei bendrove „Architektų gildija“, juridinio asmens kodas 300935676, 931,70 Eur (devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 70 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė