2024-05-29 Nr. AB-8781-3-61-3-09364-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-320-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09364-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje pagal pareiškėjų R. J. ir Z. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo V. K.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjų R. J. ir Z. S. 2023 m. lapkričio 12 d. skundo reikalavimus:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. kovo 31 d. įsakymą Nr.48VĮ-326-(14.48.2 E.) dalyje, kur 2.2. punktu patvirtintas asmenų pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovėje 1-ame priede XII eiliškumo grupės pretendentų sąraše padarytas įrašytas Nr. 1 į sąrašą įtraukiant pretendentą V. K.;

2) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. raštu priimtą sprendimą;

3) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 48VĮ-718-(14.48.2 E.) dalyje, kur 1.1. punktu patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės sklypo planas, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui ir projekto plane pažymėtas Nr. 709 bei 1.3. punktu patvirtintą Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus, sąrašą, kuriame eilės Nr. 1 įtrauktas V. K.;

4) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. birželio 23 d. raštais Nr. 48SD-7509-(14.48.104.) bei Nr. 48SD-7510-(14.48.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ dalyje dėl priimtų sprendimų atsisakyti Didžiųjų Lygainių kadastro vietovėje projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar miškų ūkio paskirties žemės sklypą;

5) panaikinti NŽT 2023 m. spalio 12 d. raštu Nr. 1SS-1626-(5.59 E.) priimtą sprendimą;

6) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių: a) sustabdyti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 48VĮ-718-(14.48.2 E.) patvirtintų žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui įgyvendinimo procedūrą dalyje dėl suprojektuoto 25,87 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo laisvos žemės fondo (toliau – ir LŽF) žemės plane pažymėto Nr. 658 esančio (duomenys neskelbtini); b) įrašyti L. J. bei G. J. M. į asmenų sąrašą, patvirtintą Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-326-(14.48.2 E.) atlikus įsakymo patikslinimą; c) 2023 m. kovo 31 d. projektui prilyginamų žemės sklypų planų rengimo procedūrą pakartoti iš naujo.

Pareiškėjai 2023 m. lapkričio 12 d. skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti atsakovui pradėti ir vykdyti projektavimo darbus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Didžiųjų Lygainių kadastro vietovėje teritorijoje, kuri Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraštyje pažymėta numeriu 709 (25,87 ha), patvirtinta NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1250-(14.48.2E), iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi taip pat netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, konstatavęs, kad prašymas tiesiogiai nesusijęs su teismo priimtais skundo reikalavimais. Pareiškėjai, nesutikdami su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir šį klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra susijęs su teismo priimtais skundo reikalavimais, nevertino ir neaptarė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtinų sąlygų.

Pareiškėjai pateikė teismui 2023 m. gruodžio 30 d. skundą, o 2024 m. kovo 7 d. skundu jį patikslino. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 21 d. nutartimi papildomai priėmė 2024 m. kovo 7 d. patikslinto skundo reikalavimą suprojektuoti bei atkurti nuosavybės teises L. J. bei G. J. M. turimų išvadų dydžiu 25,87 ha žemės ūkio paskirties LŽF žemės sklype, kuris patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-272-(14.48.2 E.) ir LŽF žemės plane pažymėtas Nr. 658 esančiame Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai 2024 m. kovo 7 d. patikslintame skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti NŽT bei jos teritoriniams padaliniams keisti perleisti nuosavybės teises ar kitaip keisti teisinį statusą, keisti žemės sklypo paskirtį, rengti žemės gelmių naudojimo planą 25,87 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjai savo prašymą argumentavo tuo, kad NŽT atsiliepime pateikė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 31 d. raštą Nr. (7)-1.7.-3480 su priede pateiktu Juodbalių II smėlio ir žvyro telkinio planu, kuris patvirtina, jog ginčo teritorijoje yra įregistruoti Juodbalių II telkinio ištekliai – išžvalgyti ir aprobuoti smėlio ir žvyro ištekliai. Pareiškėjai nurodė, kad kadangi pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 ir 23 straipsnio nuostatas prieš pradedant naudoti nustatytus ir aprobuotus žemės gelmių išteklius žemės sklypo savininkas gali rengti žemės gelmių naudojimo planą, todėl egzistuoja rizika, jog bus keičiamas žemės sklypo teisinis statusas ir / ar pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Pakeitus žemės sklypo teisinį statusą, t. y. perleidus jį tretiems asmenims ir / ar pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą ir parengus žemės gelmių naudojimo planą, pareiškėjų teisės nebus apgintos pagal byloje priimtus reikalavimus ir galimo palankaus teismo sprendimo nebus galima įgyvendinti.

Atsakovas NŽT teismui pateiktoje nuomonėje dėl pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę prašė pateiktą prašymą atmesti. Atsakovas citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą tiesiogiai susieja su teismo priimtais nagrinėti skundo reikalavimais. NŽT taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos žemėtvarkos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra, taip pat privatizuojamus namų valdų ir asmeniniam ūkiui suteiktus žemės sklypus) esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus. NŽT nurodė, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, o ne grąžinant ją natūra. Taip pat NŽT pažymėjo, kad byloje nėra keliami reikalavimai dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1250-(14.48.2E) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraščio patvirtinimo“ panaikinimo, todėl pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestinas. NŽT paaiškino, kad patvirtinus laisvos žemės fondo žemės planą ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį, laikoma, kad žemėtvarkos projekto rengimo etapas baigtas. Atsakovas informavo, kad naujas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas šiuo metu nėra paskelbtas ir nepradėtas rengti, o NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 48VĮ-1250-(14.48.2E) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraščio patvirtinimo“, esant poreikiui, prieš naujo žemės reformos žemėtvarkos projekto paskelbimą gali būti tikslinamas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjų R. J. ir Z. S. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti NŽT bei jos teritoriniams padaliniams keisti perleisti nuosavybės teises ar kitaip keisti žemės sklypo paskirtį, rengti žemės gelmių naudojimo planą 25,87 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Teismas, įvertinęs 2023 m. gruodžio 30 d. ir 2024 m. kovo 7 d. patikslintuose skunduose suformuluotus pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus ir byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždrausti NŽT bei jos teritoriniams padaliniams keisti perleisti nuosavybės teises ar kitaip keisti žemės sklypo paskirtį, rengti žemės gelmių naudojimo planą 25,87 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, nėra tiesiogiai susijusi su teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi priimtais nagrinėti pareiškėjų reikalavimais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatų turinį (esmę), pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti susiję su pagrindiniais reikalavimais. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju prašymas uždrausti atlikti veiksmus – keisti žemės sklypo paskirtį, nėra susijęs su pagrindiniais (priimtais) reikalavimais, todėl teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes ginčas dėl žemės sklypo paskirties keitimo (ar galimo keitimo) byloje nekeliamas.

Teismas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tam, kad būtų užtikrintas pagrindinis reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

III. Pareiškėjas R. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-39-552/2024 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pripažino, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra susijęs su skundo reikalavimu ir šį klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada padaryta atsižvelgiant ir į pareiškėjų skundo 7-ą reikalavimą, kuris vėliau papildytas reikalavimo d) dalimi priimta Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartimi.

Pareiškėjo įsitikinimu, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai nepagrįstai sprendė, kad byloje nekeliamas ginčas dėl žemės sklypo paskirties keitimo (ar galimo keitimo). Pareiškėjas pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad žemės nuomos sutartimi nuomotojui buvo leista keisti žemės sklypo teisinį statusą, t. y. perleisti jį atkuriant nuosavybės teises kitiems pretendentams (2 punktas) ir / ar pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (17-as punktas). Vykstant ginčui teisme sklypo nuomininkas V. K. galimai supratęs, kad vykdyti žemės ūkio veiklos numatytais nuomos sutarties terminais ginčo teritorijoje nepavyks bei keisti sklypo paskirties jam nebus leista pateikė prašymą nutraukti 2023 m. liepos 11 d. žemės nuomos sutartį.

Pareiškėjas pažymi, kad egzistuoja pagrįsta rizika, jog bus keičiamas žemės sklypo teisinis statusas ir / ar pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Pakeitus žemės sklypo teisinį statusą t. y. perleidus jį tretiems asmenims ir / ar pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą ir parengus žemės gelmių naudojimo planą, kaip tą nustatė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, pareiškėjų teisės nebus galimos apginti pagal šioje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus ar tokių teisių nebus galimą apginti visiškai, pareiškėjams reikės kelti naujas bylas, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartį.

Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi priimtu nagrinėti reikalavimu. Atsakovas pažymi, kad pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, t. y. kad jos nepritaikius, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjai nepateikė pagrįstų argumentų bei įrodymų, kad, neuždraudus NŽT bei jos teritoriniams padaliniams keisti, perleisti nuosavybės teises ar kitaip keisti žemės sklypo paskirtį, rengti žemės gelmių naudojimo planą, jie patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjai patirs neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas 2024 m. kovo 7 d. patikslintame skunde pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti NŽT bei jos teritoriniams padaliniams keisti perleisti nuosavybės teises ar kitaip keisti žemės sklypo paskirtį, rengti žemės gelmių naudojimo planą 25,87 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...> Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku (žr., pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021); reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino 2024 m. kovo 7 d. patikslintame skunde pareiškėjų pateikto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (Prašymas), konstatavęs, kad pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartimi priimtais nagrinėti pareiškėjų reikalavimais. Atskirajame skunde pareiškėjas R. J., prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, nesutinka, kad Prašymas nėra susijęs su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartimi priimtais nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimais. Pareiškėjas nurodo, kad egzistuoja pagrįsta rizika, jog bus keičiamas ginčo žemės sklypo teisinis statusas ir / ar pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Pakeitus žemės sklypo teisinį statusą, t. y. perleidus jį tretiems asmenims ir / ar pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą ir parengus žemės gelmių naudojimo planą, kaip tą nustatė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, pareiškėjų teisės nebus galimos apginti pagal šioje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus ar tokių teisių nebus galimą apginti visiškai, pareiškėjams reikės kelti naujas bylas, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Įvertinusi pareiškėjų Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turinį, priimtų skundo reikalavimų turinį (2023 m. lapkričio 23 d. ir 2024 m. kovo 21 d. nutartys), skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo ir atsikirtimų į jį argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai Prašymą vertino tik teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi priimtų skundo reikalavimų apimtyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Prašymas turėjo būti vertinamas ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi priimtų skundo reikalavimų apimtyje. Nepaisant to, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo Prašymo dalis, kuria prašoma „uždrausti NŽT bei jos teritoriniams padaliniams keisti <...> žemės sklypo paskirtį <...> 25,87 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje“, nagrinėjamu atveju nėra tiesiogiai susijusi su teismo priimtais skundo reikalavimais, kadangi byloje priimtais skundo reikalavimais nekeliamas ginčas dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad NŽT galimai siekia pakeisti ginčo žemės sklypo paskirtį ir tokiu būdu apsunkinti pareiškėjo teisėtų interesų įgyvendinimą pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įgyvendinimo atveju, yra į ateitį nukreiptos prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas neišskyrė ir aiškiai nepasisakė dėl Prašymo dalies „uždrausti NŽT bei jos teritoriniams padaliniams <...> rengti žemės gelmių naudojimo planą 25,87 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje“, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, kadangi nagrinėjamu atveju nėra reiškiamas skundo reikalavimas dėl žemės gelmių naudojimo plano panaikinimo, ši Prašymo dalis taip pat nėra tiesiogiai susijusi su teismo priimtais skundo reikalavimais.

Pareiškėjai Prašyme taip pat prašė „uždrausti NŽT bei jos teritoriniams padaliniams keisti perleisti nuosavybės teises <...> 25,87 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje“. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šios Prašymo dalies neišnagrinėjo ir dėl jos nepasisakė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta Prašymo dalis yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo skundo reikalavimais (teismo priimtais 2023 m. lapkričio 23 d. ir 2024 m. kovo 21 d. nutartimis), kadangi kaip matyti iš ginčijamų NŽT administracinių aktų turinio pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į žemę perduodant jiems neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 25,87 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą konkrečioje kadastro teritorijoje pagal jų pageidaujamą eiliškumą. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad Prašymo dalis dėl draudimo perleisti nuosavybės teises nėra susijusi su aptarta Prašymo dalimi.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-39-552/2024 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikino ir šį klausimą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nustatęs, kad pareiškėjų prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždrausti atsakovui pradėti ir vykdyti projektavimo darbus Didžiųjų Lygainių kadastro vietovėje, kuri patvirtinta 2023 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1250-(14.48.2E) – yra tiesiogiai susijusi su kai kuriais pareiškėjų reikalavimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliacinės instancijos teismo pateiktų išaiškinimų naujo Prašymo kontekste.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai iš pirmo žvilgsnio pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018; 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatė šių sąlygų dėl Prašymo dalies, kuri kaip nustatyta šioje nutartyje yra tiesiogiai susijusi su skundo reikalavimu, todėl klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje dalyje grąžintinas nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas „uždrausti NŽT bei jos teritoriniams padaliniams keisti perleisti nuosavybės teises <...> 25,87 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje“ panaikinti ir šį klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė