2018-10-10 Nr. AB-18356-3-63-3-02076-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-805-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02076-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Pajūrio administratorių agentūrai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Klaipėdos RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio administratorių agentūros“ (toliau – ir UAB „Pajūrio administratorių agentūra“) už likviduotos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „ANIS LMK“ (toliau – ir UAB „ANIS LMK“) 5 537,56 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą metalo konstrukcijų gamybos ceche, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas numato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savivaldybių funkcijų. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų.

3. Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas Klaipėdos RATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu Klaipėdos RATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

4. Atsakovas UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, teigė, kad pareiškėjas prašyme dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nenurodė nei faktinių, nei juo labiau teisinių argumentų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad likviduotos įmonės UAB „ANIS LMK“ bankroto administratorius turėtų sumokėti nesumokėtą vietinę rinkliavą. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „ANIS LMK“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė atsakovą. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi UAB „ANIS LMK“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėjo pareikštas kreditorinis reikalavimas UAB „ANIS LMK“ tuo metu sudarė 9 692,45 Lt, t. y. jis buvo tos įmonės kreditoriumi. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu UAB „ANIS LMK“ veiklą pripažino pasibaigusia ir patvirtino tokio pat dydžio bankroto byloje nepatenkintą pareiškėjo kreditorinį reikalavimą. Atsakovą stebino tai, kad praėjus beveik dvejiems metams po bankroto procedūros užbaigimo, pareiškėjas reiškė atsakovu patrauktam bankroto administratoriui reikalavimą dėl tariamai ar galimai kitos įmonės (UAB „ANIS LMK“ ar trečiojo asmens) nesumokėtos vietinės rinkliavos, nenurodydamas jokio faktinio bei teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad mokesčius moka subjektas, kuris vykdo veiklą ir yra įvardintas mokestinės teisės normose kaip mokesčių mokėtojas. Atsakovas pabrėžė, kad UAB „ANIS LMK“ po bankroto bylos iškėlimo ūkinės-komercinės veiklos nevykdė (tik patalpos nuomos veiklą), turto, išskyrus įkeistąjį, neturėjo. Bankroto procese pareiškėjas nereiškė jokių reikalavimų, nors turėjo tai daryti, jei manė, jog bankrutuojanti įmonė turi mokėti vienokius ar kitokius mokesčius, įskaitant atsiradusius bankroto procedūros metu. Pažymi, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), visą bankroto procesą buvo nuomojamos tretiesiems asmenims, t. y. jas valdė kiti teisės subjektai.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Pareiškėjas atsakovo – UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, kuris buvo pripažintos bankrutavusia ir likviduotos UAB „ANIS LMK“ bankroto administratoriumi, pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais), pagal kuriuos vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

7. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatė, kad UAB „ANIS LMK“ nuosavybės teise nuo 2008 m. gegužės 12 d. priklausė pastatas – metalo konstrukcijų gamybos cechas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė 2013 m. gruodžio 18 d. turto varžytinių aktu buvo perduota kitam juridiniam asmeniui. Pažymoje apie skolą dėl vietinės rinkliavos buvo nurodyta, kad BUAB „ANIS LMK“ įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 5 537,56 Eur.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2009-460/2011 patvirtino, kad šia nutartimi UAB „ANIS LMK“ buvo iškelta bankroto byla bei bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2009-460/2012 BUAB „ANIS LMK“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Šioje nutartyje pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ pareikštas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje UAB „ANIS LMK“ tuo metu sudarė 9 692,45 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-2009-460/2014 patvirtintas bankrutavusios UAB „ANIS LMK“ galutinis kreditorių sąrašas bei jų kreditoriniai reikalavimai bei pripažinta, kad bankrutavusios UAB „ANIS LMK“ veikla pasibaigė. Šiuo sprendimu patvirtintas nepatenkintas pareiškėjo kreditorinis reikalavimas 9 692,45 Lt (sprendimo rezoliucinės dalies kreditorių sąrašo Nr. 22). Teismas nustatė, kad sprendimo turinys įrodė, kad įmonės kreditorių sąrašai ir jų kreditoriniai reikalavimai paskutinį kartą buvo patvirtinti 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi. Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. sausio 8 d. raštu Nr. (4.8.2.)IJ-31 nustatyta, kad 2015 m. sausio 8 d. UAB „ANIS LMK“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už likviduotos įmonės UAB „ANIS LMK“ nuosavybės teise valdytą turto objektą, turėjo būti reiškiamas bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 3 dalis). Pabrėžė, kad bankroto proceso ypatumai lemia, jog bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės kreditorių piniginiai reikalavimai (įskaitant mokestinius reikalavimus) tvirtinami ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme bankroto byloje, o ją užbaigus, įmonės prievolės pasibaigia ir bankroto administratorius šių prievolių neperima (Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnis). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, tačiau nagrinėjamoje byloje tai nebuvo ginčo dalyku.

10. Pareiškėjo prašyme nurodytus teisinius argumentus teismas laikė nepagrįstais, todėl reikalavimo netenkino.

III. 11. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti jo prašymą.

12. Pareiškėjas teigia, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, bankroto administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, gina visų kreditorių teises ir interesus, organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaita. Nurodo, kad pagal pareiškėjo turimus duomenis atsakovas UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ prašymu taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą už turto objektą (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Iš pateiktų įrodymų – ir mokėjimo pranešimų yra aišku, kad atsakovas buvo informuotas apie mokėtiną vietinę rinkliavą apskaičiuotą už teisėtai valdomą nekilnojamąjį turtą.

13. Pareiškėjo įsitikinimu atsakovas, administruodamas bankrutuojančią UAB „ANIS LMK“ ir valdydamas bei naudodamas jai priklausantį turtą, yra tinkamas atsakovas, nes buvo vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip teisėtas metalo konstrukcijų gamybos cecho, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas ir turėjo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste, tačiau savo pareigos tinkamai nevykdė, todėl liko skoloje prašomą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

14. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno papildomo įrodymo, nenurodė nei vieno konkretaus argumento, kuris sudarytų pagrindą pagrįstoms abejonėms dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atsirasti.

15. Paaiškina, kad kai bankroto procedūrų metu bankrutuojanti įmonė gauna naudą iš vykdomos/vykdytos veiklos, ji, o ne juridinio asmens atstovas – bankroto administratorius yra atsakinga už atsiradusias prievoles, įskaitant mokestines, jeigu jos apskritai atsiranda. Bankroto administratoriaus yra tik įmonės įstatyminis atstovas, veikiantis pagal pareigas.

16. Nurodo, kad UAB „ANIS LMK“ po bankroto bylos iškėlimo ūkinės-komercinės veiklos nevykdė (tik patalpos nuomos veiklą), turto, išskyrus įkeistą, neturėjo. Todėl atsakovui abejonių kyla, jog UAB „ANIS LMK“ turėjo tuo laikotarpiu mokėti nurodytas vietines rinkliavas.

17. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, jeigu pareiškėjas manė, jog UAB „ANIS LMK“ bankroto procedūrų metu turi mokėti vietines rinkliavas, tokius reikalavimus jis turėjo reikšti bankrutuojančios įmonės bankroto byloje, nes bankrutuojančios įmonės teisinė atsakomybė išliko viso jos gyvavimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 537,56 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

19. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Pareiškėjo įsitikinimu atsakovas, administruodamas bankrutuojančią UAB „ANIS LMK“ ir valdydamas bei naudodamas jai priklausantį turtą buvo vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip teisėtas metalo konstrukcijų gamybos cecho, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas, ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste, tačiau savo pareigos tinkamai nevykdė, todėl liko skoloje prašomą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

21. Atsakovas tvirtina, kad mokėti vietinę rinkliavą už komunalines atliekas pareiga jam nekilo, nes jis nebuvo nurodyto nekilnojamojo turto savininkas. Teigia, kad UAB „ANIS LMK“ po bankroto bylos iškėlimo (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2009-460/2011) ūkinės-komercinės veiklos nevykdė (tik patalpos nuomos veiklą). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Nuostatų 3-4 punktus, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Taigi, vietinės rinkliavos mokėjimo pareiga Nuostatuose siejama ne su nekilnojamojo turto nuosavybės teisėmis, o su komunalinių atliekų turėjimu, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ginčo laikotarpiu galėjo būti laikoma atliekų turėtoja, t. y. ar jai kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už tuo metu bankrutuojančios bendrovės, kurios bankroto administratoriumi ji buvo paskirta, nekilnojamąjį turtą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-804-525/2018).

23. Bankroto administratoriaus teisinis statusas ir pareigos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bankroto administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai. Toks reguliavimas minėtame įstatyme buvo įtvirtintas ir ginčo laikotarpiu. Vis dėlto, ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu gali ne tik bankroto administratorius, bet ir kiti asmenys, tik šiems asmenims (išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems ar kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą) nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.

Byloje nėra duomenų, kas konkrečiai ginčo laikotarpiu naudojosi Klaipėdos RATC nurodytais nekilnojamojo turto objektais. Be to, pagal ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalį, teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalį, nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 1 dalį įmonė įgyja bankrutavusios įmonės statusą nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2009-460/2012 BUAB „ANIS LMK“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Taigi, nuo šios nutarties įsiteisėjimo datos ji neteko teisės vykdyti ūkinės komercinės veiklos, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuo tada ji apskritai nebebuvo komunalinių atliekų turėtoja Nuostatų 3-4 punktų prasme. Klaipėdos RATC šios aplinkybės nevertino bei nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad visą ginčo laikotarpį atsakovas, veikdamas kaip bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, valdė, naudojo nurodytą nekilnojamąjį turtą ir juo disponavo, t. y. buvo šiuose objektuose atliekų turėtoju.

Klaipėdos RATC nurodyta faktinė aplinkybė, kad UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, kaip bankroto administratorius, nesikreipė su prašymu taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, kai vietinės rinkliavos mokėtojas nesinaudoja nuosavybės ar kita teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, savaime nepaneigia Klaipėdos RATC pareigos, kreipiantis su reikalavimu į teismą, nurodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Priešingu atveju, į teismą pasikreipęs asmuo turi prisiimti riziką, kad jo skundas (prašymas, pareiškimas) teismo bus atmestas kaip nepagrįstas.

24. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjo nurodytais pagrindais, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė